Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2026-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-196-1065/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2026-10-23
Bylos Nr.
II-196-1065/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17535-2026-2
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Pareiškėjas
A. P.
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
II-196-1065/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17535-2026-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.10.3; 21.10.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2026 m. spalio 23 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovui advokatui A. V.,

institucijos, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. P. atstovo advokato A. V., skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2026 m. sausio 15 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius R. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už tai, kad (duomenys neskelbtini), magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) km, 2026 m. sausio 15 d. buvo sustabdytas patikrinimui vairuojant transporto priemonę „Scania“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 12.38 val. patikrintas gabenęs apvalios spygliuočio medienos krovinį. Nustatyti vairuotojo padaryti administraciniai nusižengimai: 1. Vairuotojas pateikė patikrinimui neužpildytą pagal reikalavimus važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), surašytą 2026 m. sausio 15 d. – trūksta vairuotojo parašo, patvirtinančio krovinio paėmimą iš siuntėjo, nenurodyti siuntėjo, gavėjo ir vežėjo adresai; 2. Į savo vairuotojo kortelę tachografo pagalba neįvedė šalies simbolio pradėjęs ir (ar) pabaigęs savo darbo dieną 2025 m. lapkričio 20, 21, 25 ir 26 d., 2025 m. gruodžio 17 d., 2026 m. sausio 9 d.; 3. Vežė apvalios medienos krovinį krovininiame automobilyje (nėra duomenų, kad priekinio borto stiprumas atitinka standarte EN 12642 XL kategorijai keliamus reikalavimus), dviejose rietuvėse pakrauta mediena buvo pritvirtinta nepakankamu krovinio tvirtinimo diržų kiekiu – apie 2,2 m ilgio medienos rietuvės pritvirtintos po 1 diržą, vietoje privalomų po 2. Taip pat pakrauta ir nepakankamu diržų kiekiu pritvirtinta mediena buvo vežama ir priekaboje – 2 rietuvėse 2,2 m ilgio mediena po 1 diržą. Tokiu būdu gabenant medieną, nebuvo užtikrinamas patikimas ir saugus krovinio tvirtinimas, tuo sukėlė pavojų eismo saugumui; 4. Važiavo be leidimo (neturėdamas kelio savininko sutikimo) kelių transporto priemone su kroviniu viršydamas didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę 10,10 t (8,90 t įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais pažeidė: 1. Krovinių vidaus vežimo kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300, 7.8 papunktį; Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 papunkčius, 31 straipsnio 4 dalį; 2. 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 34 straipsnio 7 dalį; 3. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, II skyr. 10.2, 10.4 ir 11 p., VI skyr. 49-5.2.1 papunktį; 4. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 2 str. 20 d., 20 str. 1 d., Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, III skyr. 19.6 papunktį, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau - ir ANK) 450 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje.

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - Institucija) vyriausiosios specialistės R. J. 2026 m. birželio 8 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), A. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 1 dalyje paskirta 50 Eur bauda, ANK 454 straipsnio 6 dalyje - 300 Eur bauda, ANK 459 straipsnio 1 dalyje - 60 Eur bauda, ANK 459 straipsnio 6 dalyje - 1450 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 1450 Eur bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. V. pateiktu skundu prašė: 1) Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinti dalyje/epizode dėl A. P. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti, A. P. nepadarius veikos, turinčios šio administracinio nusižengimo, požymių; 2) nenustačius pagrindo tenkinti l punkte išdėstyto prašymo, Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimą pakeisti dalyje dėl A. P. paskirtos pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį nuobaudos dydžio ir už šį pažeidimą A. P. paskirti sankcijoje numatyto minimalaus dydžio nuobaudą – 900 Eur piniginę baudą; 3) vadovaudamasis ANK 38 straipsniu A. P. paskirtas baudas už jo padarytus administracinius nusižengimus subendrinti, paskiriant galutinę subendrintą 900 Eur piniginę baudą.

Skunde nurodė, kad Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai A. P. 2026 m. sausio 15 d. surašė administracinių nusižengimų protokolą ROIK (duomenys neskelbtini) įtariant padarius administracinius nusižengimus, atsakomybė už kuriuos numatyta ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje. Dėl šių administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės ginčo nėra: traukiamas administracinėn atsakomybėn A. P. savo kaltę dėl jų padarymo pripažino, reiškė nuoširdžią atgailą, pažeidimų padarymo aplinkybes nurodė administracinių nusižengimų protokole ir patvirtino, kad jos yra teisingos, todėl priimtas nutarimas šiose dalyse neskundžiamas.

Nutarimu A. P. pripažintas kaltu ir tuo, kad nuodytu laiku ir vietoje jis nurodytą transporto priemonę su kroviniu vairavo be leidimo (neturėdamas kelio savininko sutikimo), viršydamas didžiausią leidžiamą 40,00 t bendrąją masę 10,10 t (8,90 t įvertinus paklaidą) ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, atsakomybė už kurį numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalyje. Nutarimu A. P. už nurodytus administraciniu nusižengimus paskirta galutinė subendrinta 1450 Eur bauda. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. sausio 5 d., 20.39 val., išduotas sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 2026 m. sausio 5 d., 20.39 val. iki 2026 m. vasario 4 d. 23.59 val. (laikotarpis apima inkriminuojamo pažeidimo padarymo laiką – 2026 m. sausio 15 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės „SCANIA R560“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), didžiausia leistina gabenant krovinius bendroji masė yra ne 40,00 t, o 48,00 t. Tokiu būdu, pagal esamus svėrimo duomenis, sutinkamai su kuriais įvertinus paklaidą bendra vairuoto transporto priemonės junginio masė sudarė 50,10 t ir leistą specialiu leidimu viršijo ne protokole nurodytus 10,1 t, o 2,1 t.

ANK yra kodifikuotas teisės aktas ir todėl turi aukštesnę teisinę galią nei institucijos tarnautojos, nagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nurodyti teisės aktai - Kelių įstatymas bei Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, o tai reiškia, kad remtis šiais teisės aktais aiškinant ANK 459 straipsnio 6 dalies nuostatas „<...> viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis <...>“ didžiausiomis leistinomis apkrovomis laikant ne pačiame ANK aptartame ir specialiame, t. y. išimtis iš bendros taisyklės nustatančiame leidime nurodytus svorius, o šiuose teisės aktuose įvardintus kaip didžiausius leistinus svorius (40 t), prieštarauja tiek bendrajam teisės principui „Lex specialis derogat legi generali“ (specialusis įstatymas įveikia bendrąjį, specialioji norma yra viršesnė už bendrąją), tiek ir principui, kad kodifikuotas teisės aktas, šiuo atveju - ANK yra aukštesnės galios teisės aktas nei nekodifikuotas teisės aktas, šiuo atveju - Kelių įstatymas. Pripažinus šiuos argumentus teisingais, pagrįsta pripažintina ir aplinkybė, kad teisinio pagrindo taikyti A. P. atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį už transporto priemonės sąstato leistinos bendrosios masės viršijimą nėra, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma tik viršijus didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t, tuo tarpu A. P. veiksmuose šio būtinojo administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymio nėra, kadangi tiriamu atveju jis specialiuoju leidimu leistą bendrąją transporto priemonių sąstato masę viršijo tik 2,1 tonomis.

Techniniai įrenginiai, naudojami administraciniam nusižengimui fiksuoti ir jo sudėties buvimui įrodinėti, turi ne tik atitikti techninius reikalavimus bei būti praėję būtinas metrologines patikras (turėti tai patvirtinančius metrologinės patikros sertifikatus), bet ir būti naudojami griežtai laikantis jų naudojimo instrukcijų/ taisyklių, kadangi priešingu atveju kyla nepašalintinos abejonės dėl gautų naudojant šias technines priemones rezultatų patikimumo ir galimumo naudoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumui, kuris, kaip žinia, turi būti įrodomas jokių pagrįstų abejonių nekeliančiu patikimumo lygiu, įrodinėti. Skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusios institucijos tarnautojas krovininės transporto priemonės sąstato svėrimo tvarkos pažeidimų nenustatė, nurodydamas, kad tiriamu atveju vairuotojas buvo atlydėtas į specialiai svėrimui paruoštą ir todėl tinkamą aikštelę, o iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad provėžų, duobių ar nelygumų, kurie galėtų turėti įtakos svėrimui nėra, kadangi kartu su svarstyklėmis naudojami ir specialūs kilimėliai, pagrindas lygus, kietas ir nuvalytas, o paviršiuje matyti tik įsispaudę protektoriaus raštai sniego likučiuose. Su tokiu faktinių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo bylos dalyje vertinimu teikiamu skundu nesutinka. Iš bylos medžiagoje esančių transporto priemonių junginio svėrimo procedūros nuotraukų aiškiai matyti, kad transporto priemonių sąstatas kelyje buvo sveriamas ašinėmis automobilių svarstyklės „(duomenys neskelbtini), kurių patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2026 m. gruodžio 7 d., tačiau tai darant nebuvo užtikrinta, kad svarstyklės būtų padėtos ant lygaus ir kieto paviršiaus: skirtingai nei nurodoma skundžiamame nutarime svėrimas buvo atliktas svėrimo plokštes padėjus ant pakankami storu ir nelygiu sniego sluoksniu padengtos kelio dangos, o tai galėjo nulemti ženklias svėrimo rezultatų papildomas įprastinėms paklaidas arba apskritai - neteisingą rezultatą.

Lietuvos Respublikos metrologijos inspekcija, atsakydama į paklausimą, 2026 m. kovo 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad metrologijos srities teisės aktai nenustato svėrimo tvarkos ar procedūrų, kuriomis vadovaujantis būtų atliekamas krovininių transporto priemonių ir jų junginių svėrimas keliuose (duomenys neskelbtini) ar panašaus/ analogiško tipo mobiliomis svarstyklėmis su skirtingų registracijos numerių svėrimo plokštėmis. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų techninių matavimo priemonės aprašų. Susipažinus su LTSA darbuotojų naudojamų transporto priemonių ir jų junginių svėrimui keliuose svarstyklių (duomenys neskelbtini) ir jų priedų - svėrimo plokščių gamintojo parengtais techniniais aprašais ir/arba ašinių svarstyklių gamintojo patvirtintą svarstyklių naudojimo instrukcija nustatyta, kad taisyklių 3 p. numatyti reikalavimai svėrimo procedūrai: 3.1 Reikalavimai svėrimo vietos pasirinkimui. 3.1.1 Svėrimui pasirinkta vieta turi būti lygi. Viso svorio nustatymams, didžiausias nuolydis bet kuria kryptimi negali viršyti 5%. Nustatant ašies svorį, vieta turi būti horizontali išilgai. Ratų apkrovos nustatymams, vieta turi būti horizontali visomis kryptimis. 3.1.2 Svarstyklių pagrindas turi būti lygiai laikomas kelio paviršiaus. Kieti paviršiai su išlindusiais akmenimis ir keliai su provėžomis yra netinkami. Atstumas tarp svarstyklių pagrindo ir kelio paviršiaus neturi viršyti 10 mm bet kurioje matavimams pasirinktoje vietoje.

Nurodytos svėrimo taisyklių nuostatos imperatyviai, t. y. privalomai nurodo, kad „svėrimui parinkta vieta turi būti lygi“ ir net numato didžiausius leistinus nuolydžius bet kokia kryptimi, o ratų apkrovos nustatymams, vieta turi būti horizontali visomis kryptimis“. Taisyklėse imperatyviai nurodyta, kad „kieti paviršiai su išlindusiais akmenimis ir keliai su provėžomis yra netinkami“, tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, kad A. P. vairuotas transporto sąstatas buvo sveriamas nelygiame, sniegu provėžuotame kelyje ir tai patvirtina, kad sąstato svoriui nustatyti naudotos svarstyklės buvo naudojamos prieštaraujant jų taisyklėse nustatytai tvarkai. Tai taip pat reiškia, kad gauti svėrimo rezultatai gali būti klaidingi ir todėl negali būti laikomi patikimais bei galimais naudoti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. kaltumui įrodyti jokių pagrįstų abejonių nekeliančiu lygiu. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir minėtų, svėrimui naudotų svarstyklių naudojimo taisyklių 4 punktas, kuriame nurodyta, jog 4.1 Netinkamas naudojimas ar darbas su svarstyklėmis 4.1.1 Svėrimui pasirinkta vieta yra nenuvalyta arba nelygi. Svarstyklės per daug susmunka. 4.1.2 Svėrimui pasirinktos vietos nuolydis yra per didelis. Svoris nepasiskirsto ant svarstyklių. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir argumentus taip pat aktualų kilusiam ginčui spręsti teisinį reguliavimą, prašo administracinio nusižengimo teiseną A. P. atžvilgiu pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį nutraukti.

Šalies argumentai

Teismui su skunde išdėstytais argumentais nesutikus ir konstatavus, jog jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, atsakomybė už kurį numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalyje, teikiamu skundu prašo A. P. paskirtą už šį nusižengimą nuobaudą - piniginę baudą sumažinti, kadangi jo gaunamos iš darbo teisinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio pajamos neviršija teisės aktais nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio minimalaus dydžio, tuo tarpu esama nuobauda paskirta parenkant straipsnio sankcijos suponuojamą piniginės baudos vidurkį, kuris minimalaus mėnesio darbo užmokesčio atskaičius privalomuosius mokesčius dydį pakankamai ženkliai viršija. Be to, A. P. turi piniginių prievolių/ įsipareigojimų (kredito sutartys), kurių vykdymą paskirto dydžio baudos sumokėjimas labai apsunkintų kaip ir pareigos išlaikyti šeimą vykdymą. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl teisingos nuobaudos už padarytą administracinės teisės pažeidimą parinkimo, būtina atsižvelgti į tai, kad A. P. iš esmės neneigia byloje nustatytas faktines aplinkybes, tame tarpe ir liečiančias jam inkriminuotą pažeidimą pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, tačiau kelia abejones dėl teisinio veiksmų kvalifikavimo pagrįstumo bei pareigūnų/ tarnautojų atliktų renkant įrodymus veiksmų teisingumo/ atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tai reiškia, kad galimos savo kaltės, jei tai būtų nustatyta vadovaujantis objektyviais duomenimis, iš esmės neneigia, ją pripažįsta, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi ir tai galėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktu atsiliepimu į skundą prašė administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato skundą dėl 2026 m. birželio 8 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo dalyje/ epizode dėl A. P. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje bei administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo atmesti ir nutarimą palikti galioti.

Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo atstovas pateiktame skunde nurodo, kad pateiktas AB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. sausio 5 d. 20.39 val. išduotas sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad didžiausia leistina gabenant krovinius bendroji masė yra ne 40,00 t, o 48,00 t, tokiu būdu pagal esamus svėrimo duomenis, sutinkamai su kuriais įvertinus paklaidą bendra vairuotojo transporto priemonės junginio masė sudarė 50,10 t ir leistą specialiu leidimu viršijo ne protokole nurodytus 10,1 t, o 3,1 t. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė jei važiuojama be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Kelių transporto kodekso 39(2) straipsnyje nustatyta, kad „Vežant didžiagabaričius ir (arba) sunkiasvorius krovinius Lietuvos Respublikoje privaloma turėti leidimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (arba) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis Kelių įstatymo nustatyta tvarka.“ LR kelių įstatymo 20 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad „Jeigu nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys, ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė, kurie yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus, yra didesni už sutikime naudotis keliais nurodytus matmenis, ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, laikoma, kad jos vairuotojas neturi sutikimo naudotis keliais, ir tokiai didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei leidžiama: 1) važiuoti tik įforminus administracinį nusižengimą ir gavus naują sutikimą naudotis keliais šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; jeigu sutikimas naudotis keliais važiuojant tokia transporto priemone negali būti suteiktas, už nuvažiuotą maršrutą turi būti sumokėtas Vyriausybės ar savivaldybių tarybų nustatyto dydžio mokestis, kuris negali būti didesnis už šio įstatymo 3 priede nustatytus ribinius tarifus, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nurodytas didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones, už kurias šis mokestis nemokamas, o transporto priemone turi būti draudžiama važiuoti toliau tol, kol transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuria važiuojama turint sutikimą naudotis keliais; <...>“ Viršijus transporto priemonės (junginio) bendrąją masę, kuri yra didesnė už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus, yra didesnė už sutikime naudotis keliais nurodytą, laikoma, kad jos vairuotojas neturi sutikimo naudotis keliais. Atsižvelgiant j nustatytą teisinį reglamentavimą ir neturinti sutikimo naudotis keliais taikytinas Didžiausiųjų leidžiamų techninių parametrų apraše III skyriaus 19.6 p., kuriame nurodyta triašio krovininio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, maksimali leistina 40 t bendroji masė. Patikrinimo metu, nustačius, kad viršyta sutikime nurodyta bendroji masė ir todėl neturint sutikimo naudotis keliais, pagrįstai ir teisėtai nustatytas kelių transporto priemonių junginio su kroviniu didžiausios leidžiamos 40 t bendrosios masės viršijimas 10,10 t (8,90 t įvertinus paklaidą).

Institucija pažymi, kad svėrimui naudojamos ašinės automobilių svarstyklės yra metrologiškai patikrintos ir turinčios reikiamą sertifikatą (Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2026 m. gruodžio 7 d.), o administracijos pareigūnai, atliekantys patikrinimus keliuose, išmano svarstyklių naudojimo reikalavimus bei atsakingai laikosi svėrimo procedūrai keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju svėrimas buvo atliktas specialioje tikrinimui skirtoje aikštelėje, kurioje nėra jokių provėžų (sniego ar kelio), o fotonuotraukoje iš šono matyti, kad sniege tik įsispaudę protektoriaus raštai sniego likučiuose. Dieną prieš sniegas aikštelėje buvo valomas, o lengvo sniego likučiai svėrimo vietoje buvo nuvalyti pareigūnų kastuvu. Mašinos borto kompiuteris rodė panašius svėrimo skaičius, kaip ir naudotos svarstyklės, todėl skundo argumentas laikytinas deklaratyviu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. V. paaiškino, kad skunde padaryta aritmetinė klaida nurodant sąstato svorį, nustatytas sąstato svoris įvertinus paklaidą turi būti 48,9 t. Leidimas A. P. vairuotai transporto priemonei buvo išduotas 48 t, sąstato svorį viršijo 900 kg. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas važiavo be leidimo, kelių transporto priemonėmis jų junginiais, viršydamas leidžiamąją masę 8 t. Nustatytas faktinis svoris viršijo 900 kg leidimu suteiktą ir jis jokiais būdais neviršijo ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatyto svorio. Tam, kad bausti, svoris turėjo būti virš 56 t. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kėlusios abejonę, kad esamoje situacijoje svėrimas A. P. vairuotos transporto sąstato buvo atliktas ne pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, tik pasitvirtino. Liudytojo pateikti faktiniai duomenys, grindžiami ilgamete praktika, kad taip buvo daroma daugiau nei 10 metų, neturi įtikinti teismo, jog tai viskas buvo padaryta tinkamai. Svėrimai naudojama technika yra jautri. Svėrimui naudota vieta yra padengta sniegu. Tokių abejonių, kur sudėtos plokštes, kad nėra sniego, pašalinti negalima. Dėl svarstyklių techninio jautrumo, galimas neatitikimas tarp svarstyklių pado ir kelio dangos, įvertinus jos nuokrypius, gali būti 10 mm. LTSA specialistai turi prietaisus, kurie galėtų matuoti sniego dangos storį. Šiuo atveju sniego storis nebuvo pamatuotas, o tokį prietaisą jie turėjo. Abejonės, kad svorio matavimai buvo padaryti pagal svarstyklių techninius reikalavimus, nėra pašalintos. Viršytas viso sąstato viršsvoris nėra didelis – 900 kg. Kelia abejones teisingo teisinio reguliavimo taikymas šioje byloje, kadangi pagal ANK 459 straipsnio 6 dalis aiškiai numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jei bendras svoris viršija 8 t.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą. Paaiškino, kad jeigu nustatyta didesnė masė nei leistina didžiausia pagal sutikimą, laikoma, jog vežama, neturint sutikimo. Nustatyta transporto priemonės masė buvo viršyta, nustatant metrologiškai patikrintomis svarstyklėmis. Neturint sutikimo leidžiama bendroji masė, tokiai transporto priemonei yra 40 t, pagal galiojančius teisės aktus. Nei instrukcija gamintojo, nei teisės aktais nėra nurodyta ir Lietuvoje nėra galimybių įrengti kelyje, kur atliekamos mobiliais automobiliais patikrinimai specialių aikštelių. Instrukcijoje yra nurodyta, kokios yra sąlygos atliekant svėrimą naudojamomis mobiliomis svarstyklėmis. Instrukcijoje nėra nurodyta, kad sniegas, purvas turi būti išmatuotos mobiliųjų svarstyklių vietoje, todėl to pareigūnai ir neatlieka. Ši vieta yra naudojama ir parengta svėrimams atlikti. Svėrimai atliekami ir vietose, kurios nėra specialiai parengtos, bet atitinka keliamus svėrimui reikalavimus. Pareigūnai nusivalo svėrimo vietą, esmė yra išlyginamieji padai. Byloje yra pateiktos nuotraukos, persišviečia trinkelės, taip pat persišviečia pagrindas, kuris visas matomas nepadengtas sniegu, matosi gelsva betono spalva po svarstyklių plokštėmis, nes čia ir vyksta faktinis svėrimas. Vairuotojas svėrimo metu nenurodė pretenzijų, neprašė persverti. Svėrimo dokumentus, patikrinimo aktą asmuo pasirašė be jokių komentarų. Yra svarstyklių, kurios parodo nuokrypį, tačiau aprūpinimas svarstyklėmis kiekvienas ekipažas atskirai, kadangi svarstyklės metrologiškai patikrintos, patikra galiojanti, nėra pagrindo abejoti, kad tokios svarstyklės negali būti naudojamos, arba, kad tuo metu tas ekipažas negalėjo jų naudoti.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Lietuvos transporto saugos administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausiasis inspektorius. Jo darbinė patirtis didesnė nei (duomenys neskelbtini) m. Jis kartu su kolega atliko transporto priemonės patikrinimą, svėrė ir surašė protokolą. Patruliuodami (duomenys neskelbtini) mieste prie įvažiavimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos apdirbimo įmonės teritoriją, pastebėjo atvykstantį automobilį, pakrautą mediena, naudodamiesi švyturėliais jį sustabdė, vairuotojui nurodė važiuoti paskui juos į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įrengtą specialiai tikrinimui ir svėrimui. Kadangi buvo žiemos metas, prieš atvykdami nuvalė aikštelę. Skyriaus viršininkas dieną prieš tai sakė, kad ši aikštelė paruošta. Su kelininkais buvo suderinta, kad nuvalytų aikštelę, nes buvo snygis. Iš nakties buvo kažkiek pasnigę, kastuvais nusivalė, uždėjo plokštes, lyginamuosius kilimėlius. Nufotografavo svėrimo vietą, kaip atrodo transporto priemonė, iš kelių kampų ir pasvėrė transporto priemonę. Vizualiai medienos krovinys buvo pakrautas pakankamai aukštai. Prieš priimant sprendimą varyti transporto priemonę sverti, pažiūrėjo transporto priemonės borto kompiuterį, kuris rodė galimą perkrovą ašių. Pasvėrus automobilį vairuotojui davė pasirašyti svėrimo kvitą, aktą. Nustačius transporto priemonės bendrąją masę, surašytas protokolas. Vežėjas buvo išėmęs leidimą vežti 48 t, vadinamą sutikimą važiuoti keliais, viršijant didžiausią apkrovą. Pasvėrus transporto priemonę, svoris viršijo daugiau nei 10 t. Taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai: diržų tvirtinimas – nepakako diržų medienai tvirtinti, darbų polise šalių neįvedimas buvo ir važtaraščio netinkamas pildymas. (duomenys neskelbtini) mieste yra ideali vieta tikrinimui, aikštelė specialiai parengta, paruošta patikrinimams. Ši aikštelė įrengta daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metus, ji nenaudojama niekam kitam, išskyrus patikrinimams, aikštelė pakankamai lygi. Reikalavimai svarstyklėms iki 5 proc. išilginis ir skersinis nuokrypis, jei viršija, tada matavimo rezultatai nėra tikslūs. Ši aikštelė pritaikyta svėrimams ir apie netinkamus nuolydžius negali būti kalbos. Ši aikštelė naudojama tik svėrimams, ja nėra važinėjama, provėžų nėra. Po svėrimo plokštėmis, jeigu ir buvo sniego, tai minimaliai. Jeigu būtų sniego, negalėtų kokybiškai pasverti, važiuodama transporto priemonė galėtų sugadinti svarstykles. Gamintojas yra numatęs, kad po plokštėmis negali būti kietų akmenukų, kitų objektų, kurie įtakotų svėrimą kurių, kurie didesni nei 10 mm, sniegas nėra toks dalykas. Svarstyklių vieta nebuvo prišalusi, apledėjusi, buvo lengva nuvalyti. Svarstyklių plokštės buvo padėtos ant lygaus paviršiaus. Susiplakusio sniego 2-3 cm storio, nebuvo, nes kelininkų buvo išvalyta mechanizuotai, prieš tai. Padedant svarstykles sniego storio nematavo, nes nebuvo reikalo, nebuvo sniego. Svarstyklių įrengimai buvo uždėti ant betono dangos, ant kurios nebuvo sniego. Ašių viršsvoris nebuvo nustatytas. Borto kompiuteris ašių svorį rodo preliminariai, tam, kad vairuotojas priimtų sprendimą, ar ne per daug vežama. Svarstykles naudojo tokias, kokias turėjo, papildomų priemonių nustatyti nuokrypiui ar sniego storiui nesiėmė. Vairuotojas, pasvėrus automobilį pretenzijų nereiškė, neginčijo, neprašė persverti, pasirašė svėrimo aktą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. teismo posėdyje nurodė, kad įmonėje pusmetis kaip nebedirba. Sustabdė transporto policija, ant nenuvalytos dangos svėrė. Pasikrovė su „(duomenys neskelbtini)“. Žiūrėjo pagal borto kompiuterį, visada gerai rodė,. Abejonių nekilo. Svėrimo rezultatus pripažino, prieštaravimų neišsakė, nors abejonės kilo dėl nelygaus paviršiaus. Krovė medžius iš miško, leidimą vežti viršsvorį turėjo. Už didesnį svorį atsakingas vairuotojas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. P. Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) km, 2026 m. sausio 15 d. buvo sustabdytas patikrinimui vairuojant transporto priemonę „Scania“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 12.38 val. patikrinus gabenus apvalios spygliuočio medienos krovinį nustatyta, be kita ko, jog A. P. važiavo be leidimo (neturėdamas kelio savininko sutikimo) kelių transporto priemone su kroviniu viršydamas didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę 10,10 t (8,90 t, įvertinus paklaidą).

ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis arba atsisakymas ar vengimas pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Vienu pagrindinių skundo argumentų yra atskaitos taško (teisės aktais įtvirtintas dydis (kriterijus)), nuo kurio skaičiuojamas didžiausioji leidžiama masė. Pareiškėjo atstovo teigimu, ANK yra kodifikuotas teisės aktas ir todėl turi aukštesnę teisinę galią nei Kelių įstatymas bei Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, o tai reiškia, kad remtis šiais teisės aktais aiškinant ANK 459 straipsnio 6 dalies nuostatas, didžiausiomis leistinomis apkrovomis laikant ne pačiame ANK aptartame ir specialiame, t. y. išimtis iš bendros taisyklės nustatančiame, leidime nurodytus svorius, o šiuose teisės aktuose įvardintus kaip didžiausius leistinus svorius (40 t), prieštarauja bendrajam teisės principui.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Sutikimo naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šį sutikimą išdavė 2026 m. sausio 5 d. 20.39 val. AB „(duomenys neskelbtini)“, didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkui ar valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, transporto priemonės duomenys: „Scania R560“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės masės parametrai 48,0 t. Sutikimas galiojo nuo 2026 m. sausio 6 d. 00.00 val. iki 2026 m. vasario 4 d. 23:59 val., t. y. šis leidimas galiojo nagrinėjamo administracinio nusižengimo dieną – 2026 m. sausio 15 d. Iš 2026 m. sausio 15 d. 13.05 val., Svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad svėrimo vieta (duomenys neskelbtini) miestas, motorinė transporto priemonė „Scania“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), puspriekabė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini). Leistinas junginio svoris 40 t, faktinis svoris 50,10 t, perkrauta 10,10 t (ranka ištaisyta vyriausiojo inspektoriaus R. V. ir pasirašytas, nurodant – „taisymais tikėti“). Vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiavimo maršrutas (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, jog A. P. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės faktinė bendroji masė buvo 50,10 t, įvertinus paklaidą 48,90 t, o leidime nurodyta masė yra 48 t, vadinasi, faktinė masė (įvertinus paklaidą) buvo didesnė už leidime nurodytą masę – 900 kg.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog negalima formuoti tokios praktikos, pagal kurią viršijus leidime nurodytus dydžius būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius, nes tai reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019). Taigi, Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime apskaičiuoti masės perviršio dydžiai yra objektyvūs. Teismo vertinimu, būtent toks didžiausiosios leistinos masės skaičiavimas, nepaneigia ANK kaip kodifikuoto teisės akto teisinės galio kitų teisės aktų atžvilgiu, o Kelių įstatymo, anksčiau minėtų poįstatyminių aktų normomis yra detalizuojamas ANK 459 straipsnio (ir atitinkamų jo dalių) taikymo sąlygos.

Kita skundo argumentų grupe yra ginčijamas atlikto sunkiasvorės transporto priemonės svėrimo rezultatų patikimumas.

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2026 m. kovo 24 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad metrologijos srities teisės aktai nenustato svėrimo tvarkos ar procedūrų, kuriomis vadovaujantis būtų atliekamas krovininių transporto priemonių ir jų junginių svėrimas keliuose (duomenys neskelbtini) ar panašaus/analogiško tipo mobiliomis svarstyklėmis su skirtingų registracijos numerių svėrimo plokštėmis. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų techninių matavimo priemonės aprašų.

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad šviesiu paros metu, aikštelėje stovi (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonė „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Aikštelės krašte matomas sustumtas nuvalytas sniegas, aikštelės danga padengta nestoru sniego sluoksniu, kuris suvažinėtas. Automobilio priekyje, prie abiejų ratų patiesti juodos spalvos kilimėliai, jų viduryje matyti svėrimo plokštės, kurios sujungtos laidu, laidas nuvestas į šalia stovinčią transporto priemonę su užrašu „LTSA“. Svėrimo plokštės padėtos ant nuvalytos aikštelės vietos.

Iš ašinių automobilių svarstyklių „(duomenys neskelbtini)“ naudojimo instrukcijos matyti, kad 3.1 papunktyje nurodyti reikalavimai svėrimo vietos pasirinkimui. Instrukcijos 3.1.1 nurodyta, kad svėrimui pasirinkta vieta turi būti lygi. Viso svorio nustatymams, didžiausias nuolydis bet kuria kryptimi negali viršyti 5%. Nustatant ašies svorį, vieta turi būti horizontali išilgai. Ratų apkrovos nustatymams, vieta turi būti horizontali visomis kryptimis. Pagal 3.1.2 svarstyklių pagrindas turi būti lygiai laikomas kelio paviršiaus. Kieti paviršiai su išlindusiais akmenimis ir keliai su provėžomis yra netinkami. Atstumas tarp svarstyklių pagrindo ir kelio paviršiaus neturi viršyti 10 mm bet kurioje matavimams pasirinktoje vietoje.

Byloje yra pateiktas metrologinės patikros sertifikatas, rodo, kad A. P. vežamo krovinio svėrimo metu svarstyklės buvo patikrintos ir jomis buvo galima naudotis. Teismas vertina, jog pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu, nėra. Byloje esančiame svėrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti svėrimo rezultatai. Juose yra atitinkami įrašai su sveriamo transporto priemonių junginio vairuotojo ir faktą fiksavusio pareigūno duomenimis, parašais, taip pat įrašas, kad vairuotojas su svėrimo rezultatais susipažino. Nors teismo posėdžio metu vairuotojas nurodė, jog kilo abejonių dėl svėrimo, minėtuose dokumentuose nėra jokių duomenų ar A. P. įrašų ar pastabų, kad krovinys buvo sveriamas netinkamai, pažeidžiant svėrimo procedūrą reglamentuojančias instrukcijas. Iš byloje pateiktų foto nuotraukų matyti, jog svėrimui skirta vieta buvo nuvalyta, padėti išlyginamieji padai. Ant betono paviršiaus matyti nedidelis sluoksnis sniego, pro kurį persimato ir trinkelės, kuriomis išklota aikštelė, betono danga matosi ir apie svarstyklių plokštes. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, jog atliktam svėrimui parinkta vieta buvo netinkama, o jos charakteristikos yra tokios, kurios darytų reikšmingą įtaką svėrimo rezultatams. Juolab, pažymėtina, kad ašinių automobilių svarstyklių „(duomenys neskelbtini)“ naudojimo instrukcijoje (4. „Galimos klaidų priežastys“) nurodyta, jog svėrimo vietoje esant per dideliam nuolydžiui (4. 1. 2. p.), ratui nesant visiškai ant pažymėtos aktyvios svėrimo zonos (4. 1. 4. p), svėrimui pasirinkus nenuvalytą ar nelygią vietą (4. 1. 1. p.) svėrimo rezultatas – nepakankami, mažesni parodymai. Taigi, matyti, jog parinktos vietos galimas nuolydis, paviršiaus nelygumai ir pan., ne didina svėrimo rezultatų reikšmių, o priešingai – svarstyklių parodymai gali būti kiek mažesni.

Aptarti įrodymai neginčijamai įrodo, kad yra objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai. Tačiau administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo laikoma nustatyta, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, nepakanka nustatyti tik fakto, jog vežamas krovinys neatitiko leistinų parametrų ir tuo buvo padaryti Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimai. Be to būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šiuos veiksmus (ne)atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Konstatuotina, kad tam dėmesio Institucija neskyrė, nors privalėjo. Todėl esant pareiškėjo paaiškinimas teismo posėdžio metu, jog nusižengimo nepripažįsta, leidimą vežti viršsvorį turėjo, orientavosi pagal borto kompiuterį, abejonių dėl viršijamos masės nekilo, dėl subjektyviosios pusės (ne)buvimo pasisakoma teismo priimame procesiniame sprendime (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-275-658/2021).

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-919/2022).

Nors A. P. nusižengimo tyrimo metu neginčijo, jog jis neatsakingas už krovinio masę (viršijančią leistiną masę) ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, tai nėra pagrindas sutikti su Institucijos argumentais, kad jis yra tinkamas pažeidimo subjektas, nes būtent institucija, surašiusi protokolą, privalo surinkti įrodymus, pagrindžiančius administracinio nusižengimo sudėtį, taigi nustatyti ir tikrąjį pažeidimą padariusį subjektą. Institucija nesiaiškino, ar A. P. pagal savo pareigines instrukcijas ar kitas atsakomybę nustatančias nuostatas turėjo pareigą tikrinti krovinio svorį. Paminėtina, kad 2026 m. sausio 15 d. surašytame administracini nusižengimo protokole papildomai nurodoma, kad atsakingas už transportą bendrovėje asmuo yra direktorius M. V.. Sutikti su pozicija, jog visais atvejais už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, protokolas būtų surašomas vairuotojui, negalima.

Visų pirma, teismui nusprendus išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje galiojančias ir A. P. taikomas pareigines instrukcijas, advokatas (pagal pirminę į teismą pateiktą atstovavimo sutartį, beje, atstovaujantis ir pačią bendrovę) paaiškino, jog įmonės atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų pareigybių aprašymai nėra rengiami ir pasirašytinai neįteikiami. Neabejotina, jog darbdavio ar kito jo įgalioto atstovo veiksmai, kuriais šie įgalioja kitą asmenį, taip pat ir vairuotoją, atlikti įstatyme įtvirtintą pareigą (įsitikinti, jog pakrautas krovinys atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas), turi būti nekeliantys abejonių ir realūs, o ne deklaratyvūs. Tokie ir paties A. P. teiginiai, jog „visur atsakingi vairuotojai“, nesudaro pagrindo įsitikinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokia pareiga buvo numatyta būtent vairuotojui. Nors pareiškėjas, atsakydamas į Institucijos atstovės klausimą, ar įmonėje vyko instruktažai, mokymai, nurodė, kad buvo supažindintas su „tais dalykais“, tačiau tuo pat metu nurodė, jog vežimą organizuoja ir savaitės darbus nurodo direktorius. Pastebėtina, kad teismų praktikoje konstatuoti atvejai, kai net ir vairuotojų instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo neužtikrino, kad vairuotojas veždamas krovinį, neviršytų maksimalių leidžiamų parametrų (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-4-491/2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vežėjo (įmonės vadovo, veikiančio per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį), pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktams įgyvendinti (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. ATP-116-458/2016). Kaip matyti iš anksčiau minėtų aplinkybių, bendrovėje, kurioje dirbo A. P., vidinių teisės aktų, kuriuose būtų konkrečiai ir detaliai paaiškinta, kokiais veiksmais vairuotojai jiems pavestas vežėjo pareigas turėtų įgyvendinti (pvz. kaip turėtų kontroliuoti, jog krovinys neviršija leistinos masės ir kt.), nėra, bent jau tokie į bylą nepateikti, jų gauti nepavyko ir teismui, Institucija papildomai jų taip pat nepateikė. Vairuotojas konkrečiu nagrinėjamu atveju dalyvavo pačiame pakrovimo procese, tačiau pats negalėjo užtikrinti, kad krovinio svoris neviršys leistinos leidime masės. Krovinio važtaraščiu, Medienos perdavimo-priėmimo aktu A. P. vežamo krovinio svoris tonomis nenurodomas. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad vairuotojas turėjo galimybę sutikrinti krovininio automobilio ašių apkrovas: techniškai vairuojamoje mašinoje tą užtikrina borto kompiuteris. Tačiau pažymėtina, kad ašies (ašių) apkrova ir leidžiamoji masė nėra tapatūs matavimai. Be to, tai pat protokolu nurodoma, kad priekabos pakaba linginė, ašių apkrovų vairuotojas neturėjo galimybės įvertinti. Juolab, kaip nurodė pareiškėjas, šį konkretų kartą krovinys buvo kraunamas miške, kelyje rodė „viską tvarkingai“, abejonių, kad veža per sunkų krovinį, nekilo. Kiek anksčiau yra buvę patikrinimų, svorį visada rodydavo mažesnį, negu rodo borto kompiuteris; šis atvejis vienintelis, kai nustatytas jo vežamo krovinio per didelis svoris. Pastebėtina, kad liudytojas R. V. patvirtino, jog ašių viršsvoris nebuvo nustatytas; borto kompiuteris ašių svorį rodo preliminariai. Paminėtina ir tai, kad ir pasvėrus transporto priemonių junginį jo masė didžiausią leidžiamąją, nustatytą leidime, viršijo (atmetus paklaidą) 900 kg, kas atsižvelgiant į sąstato parametrus, bendrą svorį ir kt. yra gana neženklus viršijimas, kas dar labiau apriboja vairuotojo galimybę suvokti apie galimą transporto priemonės (jų junginio) didžiausios leidžiamos masės viršijimą, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog tokia pareiga bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta būtent vairuotojui.

Kaip jau minėta, vien ta aplinkybė, jog buvo nustatytas didžiausios leidžiamos bendros masės viršijimas, o teisės aktai numato atitinkamas pareigas krovinius vežantiems vairuotojams neatleidžia įgaliotų institucijų pareigūnų nuo administracinio nusižengimo ištyrimo pareigos, juolab, jog įstatymo leidėjas ANK 469 straipsnio 6 dalyje numatė administracinės atsakomybės taikymo alternatyvos galimybę (vairuotojui ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims) (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-238-360/2019). Duomenų, kad vairuotojui A. P. buvo duoti nurodymai, bendrovės vidiniais teisės aktais nustatyta pareiga tikrinti krovinio kiekį (masę), nėra. Pagal važtaraštį vairuotojas turėjo pristatyti atitinkamą kubinių metrų kiekį medienos. Nėra duomenų, jog turėjo galimybes pats pasitikrinti krovinio svorį ir sąmoningai nevykdė jam kaip krovinį vežančios transporto priemonės vairuotojui teisės aktais ar instrukcijomis nustatytų pareigų. Galimai nepakankamos priemonės užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą vykdant bendrovės veiklą, abstraktaus pobūdžio pareiga vairuotojui užtikrinti, kad vežamas krovinys atitiktų eismo saugumo reikalavimus negali būti aiškinama taip, jog atitinkamas vairuotojas atsakingas už krovinių pervežimo veiklą apkritai, tokios jo pareigos nedetalizuojant ir nesukonkretinant. Juolab, kad reikšminga šiame kontekste laikytina ir ta aplinkybė, jog vairuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių pusė.

Apibendrinant, tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra patikimų duomenų, patvirtinančių transporto priemonės vairuotojo kaltę dėl nusižengimo, pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. P. nėra tinkamas subjektas dėl nustatyto nusižengimo; būtent vairuotojas dėl nusižengimo administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį A. P. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjo skundas tenkintinas, o Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės 2026 m. birželio 8 d. nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato A. V. skundą tenkinti.

Iš dalies panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės 2026 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį A. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė