- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- AN2-253-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00562-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Raimondo Lignugario apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutarties R. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. B. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - Institucija) 2022 m. kovo 22 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1, 5, 6 dalyse ir už tai jam paskirta 1 150 eurų dydžio bauda. Nutarime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), buvo patikrinta UAB „T.“ eksploatuojama transporto priemonė „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama V. J.. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, nustatyta, kad transporto priemonės bendroji masė – 32,95 tonos, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 tonų apkrovos paklaida – 0,2 tonos) – 32,35 tonos, tai yra transporto priemonės bendroji masė 7,35 tonos viršijo didžiausią leidžiamą 25 tonų bendrąją masę. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, automobilio ašių grupės apkrova – 23,35 tonos, įvertinus įsakymo 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 tonų, apkrovos paklaida 0,2 tonos – 22,95 tonos, tai yra automobilių ašių grupės apkrova 4,95 tonos (atstumas tarp ašių 1,40 metro), viršijo didžiausią leistiną ašių grupės apkrovą – 18 tonų. Be to, vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę (jų junginį) nesilaikė krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų. Nustatyta, kad krovinys yra visiškai nepritvirtintas. UAB „T.“ atsakingas už transporto veiklą R. B., netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius laikantis krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, neužtikrino, kad įmonei priklausančios transporto priemonės vežtų krovinius neviršydamos leistinos bendrosios masės, ašių apkrovos ir atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.
2. R. B. atstovas nesutikdamas su Institucijos 2022 m. kovo 22 d. nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. liepos 14 d. nutartimi skundo netenkino.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. B. atstovas advokatas Raimondas Lignugaris prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį, Institucijos 2022 m. kovo 22 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucija ir Kauno apylinkės teismas R. B. veiksmų neanalizavo ir dėl jo kaltės formos nepasisakė, kadangi bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad R. B. siekė, jog vairuotojas pasikrautų krovinį viršydamas leistinas normas ir dar vežtų jį neprisitvirtinęs, kaip to reikalauja taisyklės. Akivaizdu, kas Institucija ir pirmosios instancijos teismas tiesioginės tyčios R. B. veiksmuose nenustatė. Teismas nesirėmė bylos medžiagoje surinktais įrodymais, nevertino objektyvių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, nesprendė pareiškėjo kaltės, tik formaliai taikė įstatymą už vairuotojo padarytus pažeidimus ir tokiu būdu pažeidė ANK 7- 9 straipsnius, 459 straipsnio 1, 5, 6 dalis, 636 straipsnį.
3.2. Pažymima, kad teismas pasisakydamas apie R. B. kaltę, ją konstatavo tik bendromis frazėmis - neužtikrino, nesiėmė visų priemonių, netinkamai organizavo vairuotojų darbų, turėjo būti ypač suinteresuotas, taikomos kontrolės priemonės nebuvo pakankamos ir turi būti tobulinamos. Dėl teismo argumentų apie papildomus instruktažus ir vairuotojų žinių patikrinimą, pažymima, kad priimtas į darbą transporto vadybininku, R. B. patikrino ar vairuotojai yra supažindinti su keliamais jų pareigoms reikalavimais, o V. J. buvo supažindintas su taisyklėmis reglamentuojančiomis vairuotojo pareigas, susijusias su visu krovinių vežimo procesu, krovinio pakrovimu, jo tvirtinimu, svorio kontrole, taip pat ir panašiu laikotarpiu buvo įgijęs 95 kodo kvalifikaciją.
3.3. Skundo autorius pažymi, jog ANK 459 straipsnis, toje apimtyje, kad administracijos vadovas ar kiti atsakingi asmenys, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, gali būti baudžiami nevertinant jų kaltės, tik už vairuotojų padarytus administracinius nusižengimus, lygiagrečiai vairuotojams, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio l daliai, 109 straipsnio 3 daliai.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į R. B. atstovo advokato Raimondo Lignugario apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo nutartis atitinka tiek ANK 636 straipsnio nuostatas, o surinkti įrodymai šioje administracinio nusižengimo byloje vertinti vadovaujantis ANK 569 straipsniu. Skundžiamame sprendime išsamiai nurodomi įrodymai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas darė išvadą apie R. B. kaltę, pateiktos ginčo santykiui aktualių teisės aktų nuostatos, taip pat pasisakyta dėl tam tikrų skundo argumentų, turinčių paneigti jo kaltę.
4.2. Atsiliepime pažymi, kad tai, jog Institucijos nutarime ir teismo skundžiamoje nutartyje nėra įvardinta kaltės forma ir (ar) jos rūšis, nereiškia, kad asmens kaltė nebuvo nustatyta. Matyti, kad R. B. kaltė buvo nustatinėjama ir yra aiškiai atskleistas kaltės turinys - analizuoti R. B. atlikti veiksmai jam vykdant savo kaip transporto vadybininko pareigas, jo požiūris į administracinį nusižengimą bei santykis su atsiradusiais padariniais. Iš teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, kad teismo manymu, R. B. kaltė pasireiškė neatsargumo forma - nerūpestingumu. Nors teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kokių konkrečiai priemonių turi imtis transporto vadybininkas, tačiau jo pareiga yra rūpintis, kad ANK numatyti nusižengimai nebūtų daromi, tai yra užtikrinti, kad vairuotojų vairuojamas transporto priemonių junginys su kroviniu neviršytų maksimalios leidžiamos masės, ašių pakrovos, būtų tinkamai pakrautas ir pritvirtintas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju R. B. nenumatė, kad dėl jo neveikimo kils administracinė atsakomybė, nors būdamas transporto vadybininkas, kuris atsakingas už krovinių vežimo veiklą, galėjo ir turėjo tai numatyti.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad atsakomybė už ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalyse įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymą nustatyta vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vieno iš ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalyse nustatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme nustatyto subjekto administracinės atsakomybės. Taigi, Institucija pripažindama, kad R. B. yra tinkamas jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų subjektas, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose ir materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė, todėl tai niekaip nepagrindžia to, kad jis nėra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
4.4. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju vežėjo funkcijas atliko UAB „T.“, tai yra licencijuota transporto veiklos įmonė. Reglamente Nr. 1071/2009 nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris turi atitinkamą profesinę kompetenciją ir vadovauja transporto veiklai, tai yra įmonėse užsiimančiose licencijuojama krovinių vežimo veikla, privalo būti paskirtas ne mažiau kaip vienas fizinis asmuo, transporto vadybininkas, kuris turi atitikti nustatytus reikalavimus (būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją) ir kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai; yra realiai susijęs su įmone - jos darbuotojas, direktorius, savininkas ar akcininkas, arba ją administruoja, arba individualios įmonės atveju - jos savininkas; gyvena bendrijoje. Tai laikytina papildomu reikalavimu vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir / ar keleivių pervežimo veikla. Transporto vadybininkas turi dėti visas pastangas ir imtis visų reikalingų priemonių, kad nebūtų daromi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, nuostatų pažeidimai, suteikti technines galimybes teisės aktams, reglamentuojantiems saugų krovinių vežimą keliais, įgyvendinti. Kitaip tariant, transporto vadybininkas turi sukurti tokį mechanizmą (įskaitant, bet neapsiribojant vairuotojų mokymais/švietimu, tinkamų nurodymų diegimu, reikalingų tvarkų patvirtinimu ir supažindinimu su jomis), kuris leistų organizuoti vairuotojų darbą, taip, kad pažeidimai nebūtų daromi ir kad būtų laikomasi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų. Labai svarbu akcentuoti tai, kad transporto vadybininkui nėra būtina fiziškai dalyvauti kiekvieno krovinio vežime, jo veikla yra nukreipta į bendros sistemos sukūrimą, efektyvių priemonių pritaikymą. Jeigu yra nustatomi pažeidimai, tai reiškia, kad transporto vadybininko priemonės yra netinkamos, nebuvo imtasi visų reikalingų veiksmų užtikrinti, kad vairuotojai neatliktų eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimų, kitaip tariant transporto vadybininkas įmonėje veikia neefektyviai, netinkamai organizuoja vairuotojų darbą, o jo taikomos priemonės neužtikrina to, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju R. B., kaip transporto vadybininko, neefektyvus veikimas yra patvirtinamas UAB „T.“ vairuotojo padarytu administracinio nusižengimu. Tai skundžiamoje nutartyje konstatavo teismas. Negano to, pirmosios instancijos teismas netgi išsamiai pasisakė, kaip pasireiškė R. B., kaip transporto vadybininko, neefektyvus veikimas arba kitaip tariant – neveikimas, tai yra kad jis pradėjęs eiti UAB „T.“ transporto vadybininko pareigas nesidomėjo, ar vairuotojai yra supažindinti su jų darbui reikalingomis instrukcijos, vairuotojų sukauptomis žiniomis, neorganizavo mokymų joms atnaujinti. UAB „T.“ vairuotojai su jiems darbui reikalingomis instrukcijomis bei tvarkomis buvo supažindinti ganėtinai seniai ir tai buvo atlikę UAB „T.“ vadovas, o ne R. B., nors tai yra viena jo kaip transporto vadybininko pareigų. Be to, pažymėtina, kad teisės aktų reikalavimai nuolat keičiasi, todėl yra itin svarbus sistemingas žinių atnaujinimas - tik tokiu būdu galima užtikrinti teisės aktuose numatytų reikalavimų laikymąsi. Teismas šias išvadas padarė remdamasis nesuinteresuoto liudytojo - UAB „T.“ vairuotojo V. J. - parodymais. Taip pat atkreipimas dėmesys į tai, kad teismas pateikė aiškius ir konkrečius pavyzdžius, kokių veiksmų galėjo imtis R. B., jog jis galėjo asmeniškai pakartotinai instruktuoti darbuotojus, įsitikindamas, kad tai yra atlikta tinkamai.
4.5. Pažymima, kad licencijuotos įmonės krovinių vežimo veiklai gali vadovauti tik teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas transporto vadybininkas, joks kitas asmuo tokiai veiklai vadovauti negali, būtent transporto vadybininkas turi užtikrinti, kad vairuotojas neatliktų eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimų. Taigi, ir vairuotojams jokia apimtimi nei per pareiginius nuostatus, nei kitais būdais negali būti permetamos pareigos, išimtinai susijusios su vežėjo statusu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. B. atstovo advokato Raimondo Lignugario apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nagrinėjamu atveju R. B. atstovas nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu.
7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, visiškai sutinka su Kauno apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas R. B. kaltės klausimą jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalyse, padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog R. B. neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar keisti skundžiamą nutartį, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai, kurie buvo nurodyti skunde dėl Institucijos nutarimo, apie kuriuos Kauno apylinkės teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
8. ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.
9. ANK 459 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.
10. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.
11. Kaip matyti iš aukščiau aptartų teisės normų dispozicijų, atsakomybė už ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalyse numatytus pažeidimus kyla keliems subjektams - krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims (tik ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atveju), vairuotojams (ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų administracinių nusižengimų atvejais) ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.
12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog V. J. vairuojama transporto priemonė „Scania“ viršijo didžiausią leidžiamą bendrąją masę, viršijo didžiausią leistiną ašių grupės apkrovą ir nesilaikė krovinio pritvirtinimo reikalavimų. Už tai V. J. Institucijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu buvo nubaustas 900 eurų dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar R. B. taip pat privalo atsakyti pagal ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, kadangi vairuotojas buvo apmokytas bei įgijęs profesinę kvalifikaciją ir pareiginėse nuostatose buvo nustatytos pareigos laikytis krovinių vežimo sąlygų. Tačiau kaip minėta, atsakomybė už administracinį nusižengimą pagal ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalis numatyta ne tik vairuotojams, bet ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Todėl vieno iš ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės.
13. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Bylos duomenimis, UAB „T.“ yra licencijuojama bendrovė. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „T.“ transporto veiklą organizuoja R. B.. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. B., būdamas atsakingu už bendrovės transporto veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės transporto veiklą, tame tarpe ir bendrovės krovinių pervežimą, turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę.
14. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Ši teisės norma atkartota ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9 punkte, numatančiame krovinio vežėjo pareigą kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalis kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.
15. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. ir jo atstovo nuomone, R. B. tinkamai organizavo krovinių vežimą, sudarė visas būtinas sąlygas ir galimybes, jog nebūtų padarytas nusižengimas, kadangi UAB „T.“ vairuotojo pareigybės aprašyme detaliai reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu, taip pat vairuotojas buvo apmokytas bei įgijęs profesinę kvalifikaciją, tačiau nustatytas nusižengimas leidžia manyti, kad R. B., kaip asmens, kuris įmonėje atsakingas už transporto veiklą, taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nusižengimas nebūtų padarytas.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas nenurodė kokių konkrečių priemonių turėjo imtis R. B., jog vairuotojas nepadarytų administracinio nusižengimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktai konkrečiai detaliai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga yra rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi, visada tikrinti pakrautą transporto priemonę ir nustatyti, ar krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo reikalavimams, o nustačius neatitikimų ir jų nepašalinus, gali atsisakyti vežti krovinį arba tiesiog išsiimti leidimą, leidžiantį tokiai sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti viešaisiais keliais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktams įgyvendinti. Šiuo atveju iš UAB „T.“ vairuotojo pareigybės aprašymo, kuriuo vairuotojai įpareigojami patys kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilyje ar priekaboje pakrovimo metu ir t. t., matyti, kad šiame bendrovės teisės akte nėra konkrečiai ir detaliai paaiškinta, kokiais veiksmais vairuotojai jiems pavestas vežėjo pareigas turėtų įgyvendinti, pavyzdžiui, kaip jie turėtų kontroliuoti, jog transporto priemonės ir ašys nebūtų perkrautos, taip pat kaip pritvirtinti krovinį. Kaip matyti iš bylos, vairuotojas V. J. dalyvavo pačiame pakrovimo procese, tačiau pats negalėjo užtikrinti, kad krovinio svoris į transporto priemonių junginio ašis pasiskirstytų taip, jog nebūtų jų perkrovos. Tačiau, tai neatleidžia tiek jo paties, tiek bendrovės atsakingo asmens nuo administracinės atsakomybės, nes jie privalo imtis visų reikalingų priemonių (reikalauti krovinio siuntėjo pasverti krovinį; ieškoti būdų patiems jį pasverti kitoje vietoje; reguliariai tikrinti pakeliamos ašies veikimą, pritvirtinti krovinį ir pan.), kad automobilio ašių apkrovimas ir krovinio vežimas atitiktų nustatytus reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja būtent vežėją tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.
17. Taigi, iš bylos duomenų visumos matyti, jog R. B. organizuodamas UAB „T.“ transporto veiklą, nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinamas ir sukontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis bendrovei vykdant krovinių pervežimus. Jeigu vežėjas neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, jis veikia rizikingai. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apylinkės teismas, jog vairuotoją V. J. su visomis reikalingomis instrukcijomis supažindino bendrovės direktorius, jokių instrukcijų, žinių atnaujinimo nebuvo ir R. B., pradėjęs dirti transporto vadybininku bei žinodamas, kad yra atsakingas už transporto veiklos organizavimą, turėjo būti ypač suinteresuotas išsiaiškinti, ar vairuotojai yra supažindinti su jų darbui reikalingomis instrukcijomis ar jų žinios yra atnaujintos. Priešingai, liudytojas V. J. nurodė, jog R. B. iš viso net nepažinojo ir jis jam jokių instrukcijų neaiškino. Taigi, akivaizdu, kad R. B. nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinamas ir sukontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis bendrovei vykdant krovinių pervežimus.
18. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog R. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1, 5 ir 6 dalį buvo patrauktas pagrįstai, kadangi byloje surinktų duomenų pakanka spręsti, jog būtent jis administracinių nusižengimų padarymo metu buvo UAB „T.“ atsakingu asmeniu, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Vadovaujantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. B. padarė ANK 459 straipsnio 1, 5, 6 dalyse numatytą nusižengimą. Kauno apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. B. atstovo advokato Raimondo Lignugario apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.