Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos transporto saugos administracijos atstovo Dainiaus Lipsevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (po prijungimo su reorganizuotomis Valstybine geležinkelių inspekcija ir Lietuvos saugios laivybos administracija – Lietuvos transporto saugos administracijos) (toliau – Institucija) 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 4 dalį 868 Eur bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų (toliau – Techniniai parametrai) 20 punktą, o būtent : būdamas A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu už vadovavimą įmonės krovinių vežimo veiklai, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punktą būdamas atsakingu už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, jog būtu laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 straipsnio 1 dalį privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą, neužtikrino ir nesukontroliavo A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ krovinio vežimo 2016 m. spalio 29 d. 10 val., keliu (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini), krovininiu automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „KRONE“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Ž., t. y. kad vežant krovinį automobilio varančiosios ašies apkrova neviršytų Techninių parametrų 20 punkte nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, Pažeidėjas jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį nutraukti jam nepadarius veikos, turinčios administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Skundžiama nutartimi apylinkės teismas A. T. skundą tenkino – panaikino Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir jam nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad byloje esantys duomenys kelia abejonių dėl krovininio automobilio varančiosios ašies svėrimo rezultatų tikslumo. Pažymėjo, kad krovininis automobilis turėjo pakeliamąją ašį, kuri automatiškai nusileidžia, kai varančiosios ašies apkrova viršija 7 t, o šiuo atveju automobilio svėrimo metu ši ašis nebuvo nuleista, todėl jos apkrova neviršijo ir negalėjo viršyti maksimalios leistinos apkrovos. Be to, krovininio automobilio vairuotojas A. Ž. svėrimo metu laikė užspaudęs stabdį ir tai turėjo įtakos svėrimo rezultatams. Teismui abejonių sukėlė ir ta aplinkybė, kad varančiosios ašies apkrova (13,62 t) buvo nustatyta didesnė už patį krovinio svorį (12,002 t). Teismas nurodė, kad A. T. į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. išvada patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Be to, remiantis tiek šia išvada, tiek svarstyklių vartotojo instrukcija, net ir esant tinkamai svėrimui patalpai bei priemonėms, negalima atmesti galimybės, kad svėrimo rezultatui įtakos turėjo ir kitos aplinkybės, kaip antai, žmogiškosios klaidos. Teismas sprendė, kad nors Institucija į bylą pateikė įvykio vietos fotonuotraukas, schemas, planus, tačiau jie yra fragmentiški ir nebūtinai susiję su konkrečia svėrimo procedūra, iš jų sunku susidaryti išsamų vaizdą apie konkrečią šioje byloje analizuojamą svėrimo procedūrą ir visą įvykio situaciją. Be to, Institucija, turinti įrodinėjimo pareigą byloje, daugiau nepateikė jokių patikimų tiesioginių nagrinėjamo pažeidimo įrodymų. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas D. Lipsevičius prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutarimą – palikti Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Jis skunde nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir dėl to netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, teismas padarė prieštaringas ir nepagrįstas išvadas, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai. Apeliantas skunde kritikuoja A. T. parodymus ir teigia, kad juos teismas turėjo vertinti kritiškai, kaip jo siekį išvengti atsakomybės, nes šie jo parodymai prieštarauja bylos duomenims arba neturi reikšmės bylos esminėms aplinkybėms. A. T. neteisus teigdamas, kad krovinys transporto priemonėje buvo paskirstytas tolygiai – svėrimo rezultatai parodė, kad pirmosios transporto priemonių junginio ašies apkrova buvo – 5,31 t, antrosios – 13,62 t, ketvirtosios – 4,66 t, penktosios – 4,67 t. Antrosios ašies perkrovimą lėmė tai, kad transporto priemonėje nebuvo nuleista trečioji ašis, kuri būtų perėmusi dalį antrosios ašies apkrovos, taip pat vertinant tai, jog transporto priemonių konstrukcijos ypatumai lemia visuomet didesnį varančiosios ašies apkrovimą, nėra jokio pagrindo manyti ir prieštarauti, kad krovinys transporto priemonėje buvo išdėstytas netolygiai. Tačiau, pasak apelianto, ši aplinkybė neturi reikšmės nustatytam varančiosios ašies perkrovimui. Tvirtina, kad A. T. parodymai apie netinkamai pareigūnų atliktą svėrimo procedūrą taip pat turėjo būti vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi, visų pirma, svėrimo kontrolė buvo atlikta kontrolės posto svėrimo angare, kuris specialiai pritaikytas tokioms procedūroms atlikti. Antra, byloje pateikti duomenys, patvirtinantys svėrimo vietos specialų pritaikymą atlikti svėrimo procedūroms: svėrimo svarstyklės įleistos į betoninių grindų pagrindą, kompiuterinėje laikmenoje buvo pateiktos tiek fotonuotraukos, tiek svėrimo vietos detali techninė dokumentacija su visais svėrimo vietos išmatavimais, tiek kontrolės posto vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas svėrimo procesas. Atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog stacionaraus svėrimo posto svėrimo vieta yra lygi, tačiau neįvertino to, kad, užtikrinus svėrimo vietos tinkamumą kontrolei, nebelieka galimybės žmonių klaidoms, kurios lemtų klaidingus svėrimo rezultatus. Šiuo atveju transporto priemonės riedėjimo nebuvo, kadangi svėrimo vieta buvo lygi ir nebuvo jokio tikslo laikyti nuspaustus stabdžių pedalus, pakišti atsparas po transporto priemonės ratais. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino kito deklaratyvaus A. T. argumento, kad užfiksuotas svėrimo rezultatas galėjo būti pakoreguotas rankiniu būdu. Apeliantas teigia, kad tokios galimybės, t. y. koreguoti rezultatus, nėra, nes matavimo priemonė, kuria užfiksuotas transporto priemonės svėrimas, teisės aktų nustatyta tvarka periodiškai pateikiamas metrologinei patikrai, o patikros metu įvertinamas svarstyklių atitikimas metrologiniams reikalavimams, tarp jų Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) 11 straipsnio 3 daliai, numatančiai, kad matavimo priemonės ir jų programinė įranga turi būti apsaugotos nuo rodmenų klastojimo.Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo S. N. parodymais, kad varančiąją ašį apkrovus 7 t yra automatiškai nuleidžiama papildoma ašis, kuri perima dalį varančiosios ašies apkrovos, ir šių parodymų nepagrįstai nevertino kritiškai. Nurodo, kad automobilio ašies pakėlimo/nuleidimo valdymo sistema nėra metrologiškai tikrinama, nėra apsaugota nuo klastojimo, manipuliavimo ir nėra pareigos panašių reikalavimų užtikrinti, techninių apžiūrų metu jų veikimas, esant konkrečioms apkrovoms, nėra tikrinamas, bandymai neatliekami, veikimo sistema nepriskirta teisinės metrologijos sričiai, todėl neturi konkrečių paklaidų ribų.Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. 2017 m. spalio 30 d. išvada, kadangi teismo posėdyje šis asmuo nedalyvavo, jis nebuvo įspėtas dėl melagingos išvados davimo, be to, teismas nutartyje nemotyvavo, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia ši išvada, juo labiau, kad iš šios išvados matyti, jog skaičiavimus atliko 7392 kg krovinio masei, kai 2016 m. spalio 27 d. CMR važtaraštyje nurodyta 12 012 kg krovinio masė. Apelianto teigimu, N. K. išvada turėjo būti vertinama kritiškai, kadangi nors išvadoje nurodoma, kad transporto priemonės ratai turi būti lengvai pasukami tam, kad svarstyklių rodmenys nebūtų iškreipiami, tačiau tai nėra nustatyta matavimo priemonės gamintojo naudojimo instrukcijoje. Todėl ši išvada prieštarauja Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 daliai ir jos duomenų negalima vertinti kaip patikimų. Taip pat nėra aišku, kokie išvados teiginiai patvirtina ar paneigia bylos aplinkybes, juo labiau joje nurodoma, kad skaičiavimais gauti duomenys yra tikėtini, nevertinant daugelio aplinkybių, tokių kaip transporto priemonės deformacija ir t. t. Tuo tarpu metrologinę patikrą turinčia matavimo priemone gauti rezultatai yra faktiniai duomenys.Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl abejonių kelia tai, jog ant atskiros ašies buvo nustatytas didesnis svoris (13,62 t) už krovinio svorį (12,002 t). Teigia, kad varančiosios ašies didesnis svoris yra pagrįstas, kadangi tai sąlygoja transporto priemonės konstrukcijos ypatumai. Pagal Techninius parametrus, maksimalus leidžiamas varančiosios ašies svoris yra 11,5 t, kai kitoms ašims leidžiama 10 t apkrova. Be to, iš 2016 m. spalio 29 d. 12.06 val. svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuleidus pakeliamą trečią ašį apkrova pasiskirstė taip: pirmoji ašis pasunkėjo 1,48 t ir iš 5,31 t (įvertinus paklaidą) pasidarė 6,79 t (įvertinus paklaidą), antroji ašis iš 13,62 t (įvertinus paklaidą) apkrovos palengvėjo į 7,48 t (įvertinus paklaidą) ir trečioji ašis perėmė 4,37 t (įvertinus paklaidą). Nuleidus trečiąją ašį, bendras transporto priemonių junginio svoris išliko toks pat (žr. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš ašies nuleidimą ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) po ašies nuleidimo), o antrosios varančiosios ašies svorį perėmė pirmoji ašis 1,481 t ir nuleista trečioji ašis 4,370 t. Teismas, priimdamas nutartį, neįvertino ir to, kad kontrolės metu uždraudus transporto priemonei važiuoti, toliau pažeidimas buvo pašalintas nuleidus trečiąją ašį ir jokia pakeliamosios ašies valdymo automatika nesudarė kliūčių jos nuleisti.Atsiliepime į apeliacinį skundą A. T. nurodo, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl su apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Atsiliepime A. T. išdėsto savo poziciją ir argumentus, kurių jis iš esmės laikėsi bei dėl kurių pasisakė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje bei savo skunduose.Apeliacinis skundas tenkinamas. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vykdoma vadovaujantis ATPK normomis, kadangi, kaip pagrįstai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, nėra pagrindo A. T. inkriminuojamą pažeidimą pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalį, kadangi ANK už analogišką teisės pažeidimą numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 straipsnio 4 dalis).Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu A. T. buvo nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį už tai, kad, būdamas agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu už vadovavimą įmonės krovinių vežimo veiklai, nesiėmė visų priemonių užtikrinti ir nesukontroliavo, jog šios įmonės vairuotojas A. Ž., veždamas krovinį, jo išdėstymą ir masę paskirstytų į ašis taip, kad jų apkrova, o šiuo atveju – varančiosios ašies apkrova, neviršytų nustatytos maksimalios leidžiamos šios ašies apkrovos, o ją viršijus, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos išduotą leidimą. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. skundą, padarė priešingą išvadą dėl jo kaltės ir sprendė, kad byloje esantys prieštaravimai tarp bylos įrodymų sukelia abejones dėl svėrimo rezultatų tikslumo ir šios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. naudai, todėl bylą dėl šio administracinio teisės pažeidimo jam nutraukė. Institucija apeliaciniame skunde tvirtina apie netinkamą apylinkės teismo bylos įrodymų vertinimą ir nepagrįstų išvadų darymą dėl faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad byloje yra pakankami įrodymų A. T. kaltei pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, jų visumą, nesutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais esminiais argumentais, kuriais ginčijamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį A. T. nutraukimas, neturi jokio pagrindo ir jiems visiškai pritaria. Tuo tarpu apylinkės teismas pernelyg daug ir pernelyg svarbios reikšmės suteikė pavieniams bylos įrodymams, nevertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumos, taip nesilaikė procesinės teisės reikalavimų (ATPK 256, 257, 284 straipsniai), kas lėmė netinkamų teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymą ir nepagrįstų išvadų darymą bei tai savo ruožtu nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.

Dėl svėrimo rezultatų

Byloje nustatyta ir to niekas neginčija, kad 2016 m. spalio 29 d. apie 10.30 val., keliu (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini), A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. Ž. krovininiu automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „KRONE“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vežė krovinį. Iš byloje pateiktos šio transporto priemonių junginio schemos (2 t., 24 b. l.) matyti, kad pats vilkikas „DAF“ turi tris ašis, iš kurių viena ašis yra pakeliama, o priekaba „KRONE“ turi dvi ašis. Šis A. Ž. vairuotas transporto priemonių junginys (su pakelta pakeliama ašimi) buvo pasvertas stacionariame transporto priemonių kontrolės poste. Iš svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 39 b. l.) ir svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 38a b. l.) matyti, kad transporto priemonių junginio pirmosios ašies apkrova buvo 5510 kg, antrosios (varančiosios ašies) – 13820 kg, trečiosios – 4860 kg, ir ketvirtosios – 4870 kg. Nustatyta, kad varančiosios ašies apkrova daugiau nei 2 t viršijo maksimalią leistiną apkrovą, t. y. buvo aiškiai nustatyta šios ašies perkrova. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį A. T. nutraukė, nes suabejojo svėrimo rezultatų tikslumu, t. y. : 1) krovininis automobilis „DAF“ turi pakeliamąją ašį, kuri automatiškai nusileidžia, kai varančiosios ašies apkrova viršija 7 t, o šiuo atveju svėrimo metu ši ašis nebuvo nuleista, todėl varančiosios apkrova neviršijo maksimalios leistinos jos apkrovos; 2) krovininio automobilio vairuotojas A. Ž. svėrimo metu laikė užspaudęs stabdį ir tai turėjo įtakos svėrimo rezultatams; 3) varančiosios ašies apkrova (13,62 t) buvo nustatyta didesnė už patį krovinio svorį (12,002 t); 4) negalima atmesti galimybės, kad svėrimo rezultatui įtakos turėjo ir kitos aplinkybės, kaip antai, žmogiškosios klaidos; 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. konsultacinė išvada patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. parodymus; 6) iš Institucijos į bylą pateiktų įvykio vietos fotonuotraukų, schemų, planų negalima spręsti apie konkrečią svėrimo procedūrą ir visą įvykio situaciją, o jokių patikimų tiesioginių nagrinėjamo pažeidimo įrodymų Institucija į bylą nepateikė. Tokiems motyvams apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į tokias bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes kaip svarstyklių tinkamumas naudoti, nevertino pareigūno, atlikusio svėrimo procedūrą, parodymų teisme, transporto priemonių junginio vairtuojo A. Ž. veiksmų svėrimo metu ir kitų bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju varančiosios ašies apkrova negali būti didesnė už krovinio svorį, bei suteikė pernelyg daug įrodomosios reikšmės byloje esančiai konsultacinei išvadai. Pagal teismų praktiką, ATPK 145 straipsnio 4 dalies taikymas siejamas su tiksliu leistinos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) leidžiamo bendro svorio viršijimo nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokio ašies (ašių) apkrovos ir (ar) bendro svorio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų svorio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai, nustatyti ATPK 256 straipsnio 2 dalyje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Taigi, sprendžiant A. T. atsakomybės pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį klausimą, itin svarbią reikšmę turi pati tinkamai atlikta svėrimo procedūra, nuo kurios ir priklauso svėrimo rezultatų tikslumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas šiam klausimui skyrė nepakankamai dėmesio, todėl padarė įrodymų vertinimo klaidą. Priešingai nei apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju apie 2016 m. spalio 29 d. apie 10.30 val. atliktą krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo procedūrą galima spręsti ne tik iš įvykio vietos fotonuotraukų, schemų, planų, kadangi apie svėrimo procedūros eigą parodė ir šių transporto priemonių junginio vairuotojas A. Ž., liudytojas E. K., apie tai galima spręsti ir iš kitų bylos įrodymų. Svarbu įrodymus vertinti ne atsietai, o visų jų kontekste, analizuojant jų visetą. Todėl šiuo atveju nėra itin svarbu tai, kad į bylą nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota svėrimo procedūra, ar kiti galimi skundžiamoje teismo nutartyje minimi tiesioginiai įrodymai, kadangi byloje yra pakankamai kitų įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių) teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas E. K. paaiškino transporto priemonių svėrimo procedūros ypatybes. Jis parodė, kad kelyje yra sumontuotos svarstyklės, kurios pasveria pravažiuojančią transporto priemonę, ir jei transporto priemonė turi viršsvorį, sistema automatiškai uždega jai ženklus, draudžiančius važiuoti toliau, ir nukreipia į svėrimo postą. Svėrimo posto platforma yra tokio ilgio, kad visos sveriamos transporto priemonės ašys būtų vienoje plokštumoje ir transporto priemonė neriedėtų atgal. Svarstyklės įmontuotos į betonines grindis ir su jomis sudaro vieną plokštumą. Svėrimo metu vairuotojui nurodoma užvažiuoti ant svarstyklių. Transporto priemonės ratai turi stovėti ant svarstyklių nubrėžtos raudonos linijos. Vairuotojas turi atleisti stabdžius. Kai atleidžiamas stabdžių pedalas, stabdžių žibintas užgęsta. Užfiksavus vienos ašies duomenis, užvažiuoja kiti ratai ir tada fiksuojamas rezultatas. Prieš svėrimą iš vairuotojo paimamas registracijos liudijimas ir grąžinamas tada, kai pašalinamas pažeidimas, jei toks buvo nustatytas. Dėl A. Ž. vairuoto krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo liudytojas parodė, kad transporto priemonių kontrolės poste esančia sistema buvo nustatytas šio junginio viršsvoris ir jis ženklais buvo nukreiptas į patikrinimo postą papildomam svėrimui. Kiekviena ašis buvo pasverta atskirai ir taip nustatyta varančiosios ašies perkrova. Svėrimo metu transporto priemonė nejudėjo. Po svėrimo vairuotojas A. Ž. mechaniniu būdu nuleido pakeliamą ašį ir transporto priemonių junginys buvo pasvertas dar kartą, tada ašių apkrovos viršijimo nebuvo ir vairuotojui buvo leista važiuoti toliau. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtais liudytojo parodymais, byloje nenustatytas jo suinteresuotumas tyčia pakenkti A. T. ar jį apkalbėti, todėl jo parodymai yra A. T. kaip atsakingo asmens kaltę patvirtinantis įrodymas, tuo labiau, kad šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.Iš bylos matyti, kad transporto priemonių junginys (krovininis automobilis „DAF“ su priekaba „KRONE“) buvo sveriamas svarstyklėmis F-1000, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 39 b. l.). Byloje yra pateiktas šių svarstyklių metrologinės patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2017 m. kovo 15 d. (1 t., 19 b. l.). Tai rodo, kad A. Ž. vežamo krovinio svėrimo metu svarstyklės buvo patikrintos ir jomis buvo galima naudotis, taigi, jokio pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu nėra. Byloje esančiuose svėrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti svėrimo rezultatai, juose yra atitinkami įrašai su sveriamo transporto priemonių junginio, vairuotojo ir duomenis suvedusio pareigūno duomenimis, parašais, taip pat įrašas, kad vairuotojas su svėrimo rezultatais susipažinęs, svėrimo aktą gavęs (1 t., 38a, 39 b. l.). Atitinkamai 2016 m. spalio 29 d. A. Ž. pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra jo paaiškinimas apie tai, kad jis dėl jam inkriminuoto pažeidimo sutinka, gailisi, jis patvirtino tai savo parašu (1 t., 37-38 b. l.). Pažymėtina, kad A. Ž. veiksmai svėrimo metu bei po administracinio teisės pažeidimo protokolo jam surašymo šioje byloje neabejotinai turi tiesioginę reikšmę, o minimuose dokumentuose nėra jokių duomenų ar A. Ž. įrašų bei pastabų, kad krovinys buvo sveriamas netinkamai, pažeidžiant svėrimo procedūrą reglamentuojančias instrukcijas, pakartoti transporto priemonių junginio svėrimo jis taip pat neprašė. Taigi, pačiam vairuotojui svėrimo procedūra jokių abejonių nesukėlė. Byloje liudytojų A. Ž. ir E. K. parodymais nustatyta, kad A. Ž. vairuojamas transporto priemonių junginys kelyje buvo nukreiptas į stacionarų transporto priemonių kontrolės postą papildomam svėrimui, kadangi kelyje įmontuotomis dinaminėmis svarstyklėmis, t. y. pasveriančiomis transporto priemones joms judant, buvo nustatytas šio transporto priemonių junginio viršsvoris. Taigi, atrankos būdu A. Ž. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo nukreiptas papildomam svėrimui, kadangi ir kelyje įrengta sistema preliminariai parodė viršsvorį. Čia pažymėtina, kad pagal liudytojo E. K. parodymus, kelyje įrengtos svarstyklės veikia automatiniu būdu ir iš viso transporto priemonių srauto parenka tik tas, dėl kurių užfiksuoja apkrovos ir svorio pažeidimus. Tuo tarpu pareigūnai kontrolės poste stebi dinaminėmis svarstyklėmis užfiksuotus rezultatus ir po to atlieka papildomą svėrimą stacionariomis svarstyklėmis, įmontuotomis kontrolės poste. Tai rodo, kad krovininio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ apkrovos pažeidimas buvo nustatytas dar prieš svėrimą stacionariame transporto priemonių kontrolės poste. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad po svėrimo nustačius varančiosios ašies perkrovą ir vairuotojui rankiniu būdu nuleidus krovininio automobilio pakeliamą ašį bei pakartotinai krovinį pasvėrus, perkrovos jau nebebuvo : iš svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 85 b. l.) matyti, kad transporto priemonės junginio pirmosios ašies apkrova buvo 6990 kg, antrosios (varančiosios ašies) – 7680 kg, trečiosios (nuleistos pakeliamos ašies) – 4570 kg, ketvirtosios – 4840 kg, ir penktosios – 4870 kg. Tokių faktinių aplinkybių negalima buvo nepaisyti. Jos įrodo, kad nuleidus pakeliamą ašį krovinio svoris į ašis pasiskirstė ir dalį varančiosios ašies apkrovos perėmė pirmoji, pakeliama ir ketvirtoji ašys. Dar daugiau, apeliantas visiškai pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų svėrimų metu krovininio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ masė buvo nustatyta iš esmės tokia pati, ji atitinka ir byloje esančius dokumentus. Tai yra, pirmojo svėrimo stacionariame kontrolės poste metu transporto priemonių junginio masė buvo 29060 kg, antrojo – 28950 kg (1 t. 38a, 39, 85 b. l.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad transporto priemonių junginio – krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“, bei jame esančiu kroviniu svoris iš viso buvo 28442 kg (1 t., 40-42 b. l.). Taigi, šių įvykių seka ir svėrimo rezultatai (transporto priemonių junginio nukreipimas į stacionarų kontrolės postą, pirmas svėrimas, vairuotojo nuleista papildoma ašis bei pakartotinis svėrimas) taip pat neduoda svaraus pagrindo manyti, jog transporto priemonių junginio svėrimas galėjo būti netinkamas ir jo rezultatu dėl kažko tai negalima pasitikėti. Iš bylos matyti, kad krovininio automobilio „DAF“ pakeliama ašis automatiškai nusileidžia tuo atveju, kai varančiosios ašies apkrova viršija tam tikrą svorį. Iš šio krovininio automobilio gamintojo – (duomenys neskelbtini), pateiktos informacijos seka, jog šią ašį galima pakelti naudojant valdiklį prietaisų skydelyje, jei galinės ašies apkrova yra mačiau nei 11,5 t; prikabinama ašis automatiškai žeminama, jei varančiosios ašies apkrova viršija 11,5 t; pajudant iš vietos, traukos kontrolės jungiklis gali būti aktyvuotas per 90 sek. ir tik tuo atveju, kai transporto priemonės greitis yra mažesnis nei 45 km/h, tokiu būdu varančiosios ašies apkrovą galima padidinti daugiausiai iki 13 t, kontroliuojant prikabinamos ašies apkrovos sumažinimo funkciją (1 t., 91-92 b. l.). Tuo tarpu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – oficialaus (duomenys neskelbtini) atstovo Lietuvoje, pateiktos informacijos matyti, kad varančiąją ašį apkrovus 7 t yra automatiškai nuleidžiamas galinis pakeliamas tiltas, kuris perima dalį varančiosios ašies apkrovos (1 t., 98 b. l.). Pagal liudytojų A. Ž. ir E. K. parodymus, krovininis automobilis „DAF“ su priekaba „KRONE“ buvo sveriamas su pakelta nuleidžiama ašimi. Visgi, nepaisant to, kad pagal gamyklinius nustatymus šiuo atveju A. Ž. vairuoto krovininio automobilio „DAF“ pakeliama ašis automatiškai nenusileido, tai nesudaro pagrindo abejoti svėrimo rezultatų tikslumu, kadangi, kaip minėta, svėrimo procedūros buvo laikomasi tiksliai bei svėrimui naudojamos svarstyklės buvo tinkamos. Todėl šioje byloje nėra svarbu, dėl kokių priežasčių nenusileido pakeliama ašis, tai galėjo sąlygoti paprasčiausias transporto priemonės gedimas, tuo labiau po to vairuotojas pakeliamą ašį nuleido rankiniu būdu ir tada krovinio svoris į ašis pasiskirstė taip, kad varančiosios ašies perkrovos nebebuvo. Nagrinėjamu atveju liudytojas A. Ž. parodė, kad svėrimo metu stabdė krovininį automobilį „DAF“ su priekaba „KRONE“. Apylinkės teismas tokiais liudytojo parodymais patikėjo ir vertino juos kaip sudarančius pagrindą abejoti svėrimo rezultatų tikslumu. Su tuo negalima sutikti. Bylos duomenimis, svėrimo rezultatams iš tiesų įtakos gali turėti tai, kad svėrimo metu sveriama transporto priemonė yra stabdoma. Apie tai parodė ir liudytojas E. K.. Jis paaiškino, kad, spaudžiant stabdžių pedalą, svėrimo rezultatas gali būti tai didesnis, tai mažesnis. Tačiau jis parodė ir tai, kad stacionaraus transporto priemonių kontrolės posto (angaro) plokštuma yra lygi bei svėrimo metu transporto priemonės visos ašys būna vienoje plokštumoje, todėl vairuotojui nėra jokios priežasties stabdyti sveriamą transporto priemonę, kadangi įprastai jos riedėjimo tiesiog nebūna. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, stacionarus transporto priemonių kontrolės postas, kuriame buvo sveriamas krovininis automobilis „DAF“ su priekaba „KRONE“, yra specialiai pritaikytas tokiai procedūrai atlikti. Kita vertus, kad iš tikrųjų šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo svėrimo metu stabdyti sveriamą transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys duomenys. Iš svėrimo angaro schemos matyti, kad nuo įvažiavimo nuolydžio iki angare įmontuotų stacionarių svarstyklių yra apie 18 m atstumas, o nuo šių svarstyklių iki išvažiavimo nuolydžio yra apie 16,913 m atstumas (2 t., 65 b. l.). Tuo tarpu iš krovininio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ schemos matyti, kad nuo pirmosios iki penktosios ašies buvo 14,16 m atstumas. Tai rodo, kad pirmajai šių transporto priemonių junginio ašiai užvažiavus ant stacionarių svarstyklių, visos kitos ašys buvo toje pačioje plokštumoje ir atvirkščiai. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. T. kėlė versiją, kad svėrimo metu, t. y. 2016 m. spalio 29 d., įvažiavimo ir išvažiavimo į transporto priemonių svėrimo patalpas rampa dar nebuvo prailginta, todėl A. Ž. vairuoto transporto priemonių junginio ašys nebuvo vienoje plokštumoje, tai tėra niekuo nepagrįsti teiginiai. Šios aplinkybės išsiaiškinimui Institucijos atstovas buvo įpareigotas pateikti su transporto priemonių kontrolės posto rampos prailginimo darbais susijusius dokumentus. 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktas (2 t., 55 b. l.) patvirtina, kad rampos prailginimo darbai buvo atlikti 2013 m. lapkritį. Tai rodo, kad krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo 2016 m. spalio 29 d. metu rampa jau buvo prailginta ir tai dar kartą įrodo, jog visos šio transporto priemonių junginio ašys buvo vienoje plokštumoje. Kad krovininis automobilis „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo metu negalėjo riedėti patvirtina byloje esančios transporto priemonių kontrolės posto svėrimo angaro fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad jo grindys yra lygios (2 t., 3-17 b. l.). Nors liudytojas E. K. parodė, kad netikrino vairuotojo kabinos, ar tikrai A. Ž. nenaudojo rankinio stabdžio, ir apsiribojo tuo, kad svėrimo metu nedegė transporto priemonių junginio stabdžių žibintai, apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad versija, jog A. Ž. svėrimo metu stabdė, t. y. spaudė stabdžių pedalą arba naudojo rankinį stabdį, buvo iškelta tik pirmosios instancijos teisme. Pagal liudytojo A. Ž. parodymus, jis kaip vairuotojas turi ilgametę patirtį krovinių vežimo srityje, todėl neabejotinai žinojo, kaip reikia elgtis transporto priemonės svėrimo metu ir kaip ši procedūra yra tinkamai atliekama. Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas versiją dėl svėrimo metu stabdyto transporto priemonių junginio galimai iškraipytų svėrimo rezultatų vertina tik kaip A. T. gynybinę poziciją, kadangi šie jo teiginiai yra niekuo nepagrįstos prielaidos. O prielaidomis bei spėjimais teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas. Dėl tų pačių priežasčių kritiškai vertintini ir liudytojo A. Ž. parodymai apie tai, kad svėrimo metu jis stabdė, kadangi tokiu būdu jis siekė padėti dabar jau buvusiam darbdaviui sušvelninti atsakomybę. Tokiu būdu, aplinkybę, kad A. Ž. svėrimo metu stabdė krovininį automobilį „DAF“ su priekaba „KRONE“, kitų bylos įrodymų visumoje apeliacinės instancijos laiko kaip neturinčią esminės įtakos svėrimo rezultatams. Kaip nepagrįsta vertintina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad varančiosios ašies apkrova negali būti didesnė už vežamo krovinio svorį. Pritartina apeliantui, kad ašies apkrovą sudaro ne tik vežamo krovinio svoris, bet kartu ir dalis krovininio automobilio bei priekabos svorio. Kaip matyti iš paties A. T. pateiktų transporto priemonių – krovininio automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (be krovinio), masės nustatymo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 75, 76 b. l.), priekabos masės pasiskirstymas ant pirmosios ašies – 2470 kg, ant antrosios – 2470 kg, krovinio automobilio masės pasiskirstymas ant pirmosios ašies – 5900 kg, ant antrosios – 3890 kg, ant trečiosios (nuleistos pakeliamos ašies) – 2010 kg. Todėl visiškai logiška, kad vežamo krovinio svoris į ašis gali pasiskirstyti taip, kad varančiosios ašies apkrova gali būti didesnė už vežamo krovinio svorį, tačiau bet kuriuo atveju viso transporto priemonių junginio masė turi būti ta pati. Kaip minėta, šiuo atveju taip ir yra.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. konsultacine išvada. Kaip galima suprasti, N. K. išvadą, kad nagrinėjamu atveju varančiosios ašies perkrovos negalėjo būti, grindė tik ta aplinkybe, kad krovininio automobilio „DAF“ pakeliama ašis, turinti nusileisti tada, kai varančiosios ašies apkrova viršija atitinkamą svorį, automatiškai nenusileido. Prieš tai šiame nutarime jau aptarus, kad šiuo atveju krovininio automobilio „DAF“ pakeliama ašis automatiškai nenusileido dėl galimo jos gedimo (nes automobilis nėra naujas; pakeliamoji ašis mechaniškai ją nuleidžiant veikė, ir pan.), šis išvados teiginys yra paneigtas byloje esančiais įrodymais. Be to, iš išvados matyti, kad N. K. vertino tik krovinio, kurio masė 7392 kg, pasiskirstymą į krovininio automobilio „DAF“ dvi ašis, kai šiuo atveju buvo vežamas 12,002 t sveriantis krovinys kroviniame automobilyje „DAF“ su priekaba „KRONE“. Dėl šių priežasčių byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. K. konsultacinė išvada laikytina ir neobjektyvia, todėl ja negalima vadovautis sprendžiant dėl teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių.Tokiu būdu, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad transporto priemonės junginio – krovinio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“, svėrimas buvo atliktas netinkamai, o svėrimo rezultatai buvo akivaizdžiai neteisingi.

Dėl ATPK 145 straipsnio 4 dalies taikymo A. T.

Kaip minėta, apylinkės teismas šioje byloje sprendė, kad krovininio automobilio „DAF“ su priekaba „KRONE“ svėrimo rezultatas kelia abejonių dėl jo tikslumo, todėl dėl kitų ATPK 145 straipsnio 4 dalies požymių buvimo A. T. veikoje nepasisakė. Padarius priešingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju šių transporto priemonių junginio svėrimo rezultatai nekelia jokių abejonių, apeliacinės instancijos teismas toliau pateikia išvadas dėl ATPK 145 straipsnio 4 dalies požymių buvimo A. T. veikoje. ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamas visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-15-2014). Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą.Pagal Techninių parametrų 20 punktą, triašio automobilio, sujungto su dviaše priekaba, didžiausioji leidžiama varančiosios ašies apkrova – 11,5 t. Tai reiškia, kad minėtus techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms leidimas važiuoti keliais nereikalingas, o tuo atveju, kai transporto priemonės bendroji masė viršija leidžiamą, dalyvauti eisme leidžiama tik turint specialų leidimą.Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog kelyje važiavusio A. Ž. vairuojamo transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova viršijo leistiną. Iš svėrimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 39 b. l.) ir svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 38a b. l.) matyti, kad transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova buvo 13820 kg, įvertinus paklaidą – 13620 kg, kai maksimali leistina – 11500 kg. Taigi, A. T. agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. Ž. pažeidimo padarymo metu vežė krovinį viršijus leistiną maksimalų svorį bei neturėjo su savimi nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl jo nepateikė pareigūnams, to nepadarė ir pats A. T., todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį. Kaip žinia, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. T. ginčijo ir tai, kad jis nėra tinkamas subjektas pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį, kadangi visas pareigas, susijusias su ašių apkrova krovinių vežimo srityje yra perdavęs įmonės vairuotojams ir tai yra įtvirtinta vairuotojo pareigybės aprašyme, su kuriuo įmonės vairuotojai yra supažindinti. Tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti. Tačiau, čia apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad atsakomybė už pažeidimą pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį numatyta vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Todėl vieno iš ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės).Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Byloje nustatyta, kad A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“ yra licencijuojama įmonė. Tačiau šios įmonės vadovas A. T. nepateikė duomenų, kad įmonėje dirba asmuo, atsakingas už transporto veiklą, be to, ir bylos duomenys patvirtina, kad agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ veiklą organizuoja jos vadovas A. T., kuris duoda nurodymus vairuotojams pasikrauti krovinį ir gabena jį užsakovams. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. T., būdamas įmonės vadovas ir atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą (įskaitant ir įmonės krovinių pervežimą), turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę.Pagal KTK 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Ši teisės norma atkartota ir Taisyklių 9 punkte, numatančiame krovinio vežėjo pareigą kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. nuomone, jis tinkamai organizavo krovinių vežimą, sudarė visas būtinas sąlygas ir galimybes, jog nebūtų padarytas pažeidimas, kadangi jo agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigybės aprašyme detaliai reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu, tačiau nustatytas pažeidimas leidžia manyti, kad A. T., kaip asmens, kuris įmonėje vadovauja krovinių vežimui, taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nebūtų padarytas pažeidimas. Iš tikrųjų teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi, visada tikrinti pakrautą transporto priemonę ir nustatyti, ar krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo reikalavimams, o nustačius neatitikimų ir jų nepašalinus, gali atsisakyti vežti krovinį arba tiesiog išsiimti leidimą, leidžiantį tokiai sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti viešaisiais keliais. Iš bylos duomenų matyti, jog agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų pareigybės aprašyme yra reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su iš esmės visu krovinių vežimo procesu, t. y. vairuotojams nurodoma įsitikinti, kad automobilis yra pakrautas ir pritvirtintas teisingai; vairuotojams privaloma kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilyje ar priekaboje pakrovimo metu ir t. t. (1 t., 44-46 b. l.). Su šiuo vairuotojo pareigybės aprašymu A. Ž. buvo pasirašytinai supažindintas (1 t., 47-52 b. l.). Kaip matyti iš vairuotojo pareigybės aprašymo, minėtų KTK bei Taisyklių, vežėjui su krovinio vežimo sąlygomis numatytos pareigos deleguojamos agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams. Vis dėlto vairuotojų instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo neužtikrino, kad vairuotojas A. Ž., veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leidžiamos ašies apkrovos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktams įgyvendinti (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. ATP-116-458/2016). Šiuo atveju iš agroserviso „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigybės aprašymo, kuriuo vairuotojai įpareigojami patys kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilyje ar priekaboje pakrovimo metu ir t. t., matyti, kad šiame įmonės akte nėra konkrečiai ir detaliai paaiškinta, kokiais veiksmais vairuotojai jiems pavestas vežėjo pareigas turėtų įgyvendinti, pavyzdžiui, kaip jie turėtų kontroliuoti, jog ašys nebūtų perkrautos. Liudytojas A. Ž. parodė, kad, pasikrovęs krovinį, neturėjo galimybės pasisverti transporto priemonių junginio ir jo ašių apkrovos. Jis parodė, kad krovininiame automobilyje „DAF“ nėra monitoriaus, kuriame rodytų ašių apkrovą. Jo teigimu, viršijus varančiosios ašies apkrovą, turėjo nusileisti pakeliama ašis. Kaip minėta, šiuo atveju taip neįvyko. Iš šių liudytojo parodymų galima spręsti, jog vairuotojas dalyvavo pačiame pakrovimo procese, tačiau pats negalėjo užtikrinti, kad krovinio svoris į transporto priemonių junginio ašis pasiskirstytų taip, jog nebūtų jų perkrovos. Tačiau, tai neatleidžia tiek jo paties, tiek įmonės atsakingo asmens nuo administracinės atsakomybės, nes jie privalo imtis visų reikalingų priemonių (reikalauti krovinio siuntėjo pasverti krovinį; ieškoti būdų patiems jį pasverti kitoje vietoje; reguliariai tikrinti pakeliamos ašies veikimą, ir pan.), kad automobilio ašių apkrovimas atitiktų nustatytus reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja būtent vežėją tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. A. T. bei A. Ž. apylinkės teisme pažymėjo, jog krovinys buvo pakrautas tinkamai ir negalėjo pasislinkti, tačiau tai nepaneigia fakto, jog šiuo konkrečiu atveju vežėjas neįsitikino, jog transporto priemonės ašių apkrova atitinka leidžiamą. Taigi, iš bylos duomenų visumos matyti, jog nebuvo imtasi pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinamas ir sukontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis įmonei vykdant krovinių pervežimus. Jeigu vežėjas neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, jis veikia rizikingai. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. T. veikoje yra visi administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį požymiai, todėl jis Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu buvo nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Šiuo nutarimu administracinė nuobauda A. T. paskirta įvertinus visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta. Be to, A. T. jam paskirtos nuobaudos proceso metu ir neginčijo.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas nutarimas – Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują nutarimą :

Palikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir A. T. skundo netenkinti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.