- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-30
- Bylos Nr.
- AN2-238-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00019-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-05-24 nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį, nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2019 m. vasario 20 d., 14.21 val. Lietuvos Transporto saugos administracijos kontrolės metu nustatyta, kad vairuotojas A. B. važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu), krovininiu automobiliu MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (keturašis krovininis automobilis su lingine pakaba), be leidimo maršrutu (duomenys neskelbtini). Pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad bendroji masė – 36,25 t, tuo leidžiama 25 t bendroji masė viršyta 11,25 t. Taip pat pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 23,05 t, tuo leidžiama 18,00 t varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 5,05 t. Šiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 punktą, Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, II skyriaus 15.3 punktą ir IV skyriaus 26.3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-05-24 nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. B. pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, nutraukta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo A. B. būtų pripažintas kaltu padaręs nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje bei jam paskirta bauda, numatyta straipsnio sankcijoje.
3.1. Nurodo, kad ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) leidžiamą bendrą svorį daugiau kaip 8 tonomis. Transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų ir (ar) leidžiamo bendro svorio ribojimo reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 19 punktas nustato, kad sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. 20 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu.
3.2. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 207 punkte nurodyta, kad vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei. KET 208.5 papunktyje nurodyta, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. KET 209 punkte nurodyta, kad jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka Taisyklių 208 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti. Apraše numatyti maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiama bendra masė. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai) 10.6 punkte numatyta, kad vairuotojas kelionės metu privalo reguliariai tikrinti krovinio, jeigu jis pasiekiamas, išdėstymą ir tvirtinimą. Papildomai krovinio išdėstymas ir tvirtinimas turi būti tikrinami po krovinio dalies iškrovimo, staigaus pagreitėjimo, stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu. Reikalavimų 11 punkte numatyta, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis KET ir Reikalavimų nuostatų.
3.3. Apeliantė, vertindama galiojantį reglamentavimą, daro išvadą, kad teisės aktai įpareigoja vairuotoją po pakrovimo ir prieš pradedant važiuoti, tam tikrais atvejais ir važiavimo metu, patikrinti ir įsitikinti, ar krovinys pakrautas ir išdėstytas taip, kad neviršytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės svorių ir matmenų. Neatlikus teisės aktais numatytų privalomų veiksmų ir konstatavus Transporto priemonės leidžiamų svorių viršijimą galima teigti, kad A. B. padarė administracinius nusižengimus dėl neatsargumo, o būtent veikdamas nerūpestingai – ši aplinkybė nurodo kaltės formą, tačiau nešalina pažeidėjo atsakomybės. Taigi iš teisinio reguliavimo matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai aiškino įstatymą, vadovavosi tik pareigybinių instrukcijų ir sutarties nuostatomis, tačiau neįvertino, kad teisės aktai vairuotojui numato atitinkamas pareigas, todėl padarė esminį materialios teisės pažeidimą ir priėmė neteisėtą sprendimą.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, jis gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Byloje nėra ginčo, kad patikrinimo metu transporto priemonė buvo sunkiasvorė, nebuvo išimtas nustatytos formos leidimas ir ją vairavo A. B.. Reikalavimų 11 punkte nurodyta, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis KET 207 punkte nurodytų reikalavimų, kad vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei. Aprašo 15.3 ir 6.3 papunkčiuose nustatyta, kad didžiausia leidžiama Transporto priemonės bendroji masė – 25,0 ir t varančiųjų ašių apkrova – 18 t. Minėti teisės aktai įpareigoja vairuotoją prieš pradedant važiuoti patikrinti, ar krovinys išdėstytas taip, kad neviršytų didžiausios leidžiamos transporto priemonės masės ir varančiųjų ašių apkrovos. Jeigu vairuotojas neatlieka privalomų veiksmų ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galimų neigiamų padarinių, tai jis veikia savo rizika ir turi atsakyti už teisės aktuose numatytus administracinius nusižengimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. B. prieš pradėdamas važiuoti jokių veiksmų neatliko, nebandė patikrinti, ar krovinys išdėstytas tinkamai, ar transporto priemonės bendroji faktinė masė su kroviniu ir varančiųjų ašių apkrova neviršija leidžiamos. Pareigybinės instrukcijos ir sutartys negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams ar pakeisti jų nuostatas. Nusižengimas laikomas padarytu tada, kai nustatomas faktas, kad transporto priemonė, kurios masė ir ašių apkrova yra didesnė už didžiausius leistinus dydžius, važiavo be nustatytos formos leidimo ir prieš pradedant važiuoti nebuvo atlikta teisės aktuose numatyta privaloma pareiga – patikrinti ir įsitikinti (formalios sudėties pažeidimas). Anksčiau nurodytuose teisės aktuose nustatyta vairuotojo pareiga prieš pradedant važiuoti patikrinti ir įsitikinti, kad krovinys tinkamai išdėstytas bei pakrautas ir neviršija leidžiamų svorių arba viršijus juos yra gautas nustatytos formos leidimas, tačiau A. B. nesiėmė jokių objektyvių veiksmų, kad užtikrintų šių pareigų tinkamą įvykdymą, o teiginiai, kad pagal savo pareigines instrukcijas ar kitas sutarčių nuostatas neturėjo pareigos tikrinti krovinio svorio, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ir nepanaikinantys jo administracinės atsakomybės. Vairuotojo veiksmuose galima konstatuoti administracinio nusižengimo elemento – kaltės buvimą. Šiuo atveju A. B. administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarė neatsargia kaltės forma. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Byloje esantys faktiniai duomenys ir jų visuma, remiantis neatsargios kaltės instituto taikymo aspektais, leidžia teigti, kad A. B. padarė administracinius nusižengimus dėl neatsargumo, o būtent veikdamas nerūpestingai – ši aplinkybė nurodo kaltės formą, tačiau nepašalina pažeidėjo atsakomybės.
3.5. Institucija apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad palikus galioti tokį teismo sprendimą galimai bus sukurtas precedentas, leidžiantis asmenims neatlikti teisės aktuose numatytų privalomų pareigų, ir nors ANK numatyta administracinė atsakomybė, likti nenubaustiems. Nagrinėjimu atveju ginčo, kad buvo pažeisti reikalavimai nėra, todėl vien tai suponuoja išvadą, kad atitinkamas subjektas, nors ir nesant tyčios, turi atsakyti už pažeidimą. Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonę vairavo A. B., todėl, vykdant krovinio pervežimą, jis privalėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. Šiuo atveju, esant neginčijamiems duomenims, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nustatantys transporto priemonės važiavimo tvarką, A. B. turi būti pripažintas kaltu, padaręs ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
5. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo, nagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą, sprendimu administracinio nusižengimo teiseną asmeniui nutraukti, mano, jog A. B. turi būti nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.
6. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) leidžiamą bendrą svorį daugiau kaip 8 tonomis.
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog jo vairuojama transporto priemonės bendroji masė bei automobilio varančiųjų ašių apkrova viršijo numatytas normas. Administracinio nusižengimo protokole A. B. paaiškino, jog karjere neturėjo galimybės pasisverti, o pagal dokumentus viršsvorio neturėjo būti. Apylinkės teismo posėdyje A. B. nurodė, jog pagal dokumentus jis turėjo pasikrauti 12 m³ žvyro, padavus karjere dokumentus, krovinys buvo pakrautas ir tik sustabdytas patikrinimui sužinojo, kad buvo viršytas leistinas krovinio svoris, nebuvo instruktuotas, jog turėjo prašyti karjere pasverti krovinį, kituose karjeruose pakrovimas vyksta kitaip, sveriant tuščią ir pakrautą transporto priemonę.
8. Skundžiamame nutarime visiškai teisingai atkreiptas dėmesys į administracinio nusižengimo teisenoje galiojančius principus, pagal kuriuos nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Institucijos atstovo apylinkės teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad nustačius faktą dėl leistinų bendros masės, ašių apkrovų viršijimo visais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamas vairuotojas, vėliau kviečiamas ir įmonės vadovas, kuriam taip pat rašomas protokolas leidžia manyti, jog nusižengimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad, remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
9. Šioje administracinio nusižengimo byloje, jau nuo proceso pradžios buvo žinoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija, kad jis neturėjo galimybės pasisverti, o pagal dokumentus viršsvorio neturėjo būti. Vien ta aplinkybė, jog buvo nustatytas leistinų bendros masės bei varančių ašių apkrovų dydžių viršijimas, o teisės aktai numato atitinkamas pareigas krovinius vežantiems vairuotojams neatleidžia įgaliotų institucijų pareigūnų nuo administracinio nusižengimo ištyrimo pareigos, juolab, jog įstatymo leidėjas ANK 469 straipsnio 6 dalyje numatė administracinės atsakomybės taikymo alternatyvos galimybę (vairuotojui ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims). Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė tiek vežėjo, tiek krovėjo atstovus, pati teisėja aktyviai aiškinosi įvykio aplinkybes, krovimo ypatumus, išsireikalavo papildomų duomenų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su išsamiais skundžiamo nutarimo argumentais. Krovinį vežusios įmonės atstovas P. R. apylinkės teisme patvirtino, jog tokio dydžio krovinį (12 m³) veža ne pirmą kartą ir perkrovų nebūdavo, taigi liudytojo parodymai neprieštarauja A. B. gynybinei pozicijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip krovinį pakrovusios įmonės atstovai buvo apklausti apylinkės teismo posėdyje bei nurodė, jog pakrovė kiekį kubiniais metrais, o ne tonomis, sverti niekas neprašė. Apylinkės teismui pateikta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigoja pirkėją užtikrinti, jog vežėjas bus instruktuotas bei įgaliotas tikrinti krovinio kokybę bei kiekį, tačiau, kaip posėdyje patvirtino tiek A. B., tiek liudytojas P. R., tokio pobūdžio nurodymai vairuotojui nebuvo duoti. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog teisės aktai įpareigoja vairuotoją prieš važiuojant pasitikrinti krovinio išdėstymą, įsitikinti, kad neviršijamos leidžiamos apkrovos, o šiuo atveju to nebuvo padaryta, tačiau ir pats Institucijos atstovas teismo posėdyje pripažino, jog šiuo atveju vairuotojas A. B. nebuvo atsakingas už krovinio pakrovimą, neturėjo galimybės tiksliai žinoti krovinio svorio, vadovavosi krovinio dokumentais, kuriuose nurodytas krovinio kiekis kubiniais metrais, o tinkamas svoris buvo nepaskaičiuotas. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad krovinio svoris nebuvo tikrintas pakrovimo vietoje, vairuotojas pagal dokumentus turėjo pristatyti atitinkamą kubinių metrų kiekį smėlio, krovėjo atstovai pažymėjo, jog, kiek buvo užsakyta, tiek ir buvo pakrauta, o svėrimas nebuvo atliktas. Nėra duomenų, jog vairuotojas turėjo galimybes pats pasitikrinti krovinio svorį (pvz. turėjo tam technines priemones ar, kaip nurodė savo paaiškinimuose apylinkės teisme, kai kituose karjeruose sveriama tuščia ir pakrauta transporto priemonė) ir sąmoningai nevykdė jam kaip krovinį vežančios transporto priemonės vairuotojui teisės aktais ar instrukcijomis nustatytų pareigų. Taigi, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra patikimų duomenų, patvirtinančių transporto priemonės vairuotojo kaltę dėl nusižengimo, pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. B. nėra tinkamas subjektas dėl nustatyto nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis procesinės teisės reikalavimų visiškai pagrįstai vertino administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, o ne atskirus pavienius įrodymus, bei tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, lėmusias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos vertinimą.
10. Apeliaciniame skunde pastebima, kad palikus galioti tokį teismo sprendimą galimai bus sukurtas precedentas, leidžiantis asmenims neatlikti teisės aktuose numatytų privalomų pareigų, ir nors ANK numatyta administracinė atsakomybė, likti nenubaustiems. Apygardos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Šiuo atveju nei skundžiamu nutarimu, nei apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo sprendimu nėra leidžiama neatlikti teisės aktuose nustatytų pareigų ir išvengti administracinės atsakomybės. Kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje yra nagrinėjamos ir vertinamos būtent konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės, jų visuma. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus būtent šioje byloje nustatytų duomenų visumą, pripažinta, kad dėl nusižengimo administracinėn atsakomybėn nepagrįstai patrauktas vairuotojas, tačiau to negalima traktuoti, kaip vairuotojo, vežančio krovinius, nustatytų pareigų eliminavimą. Teisinį situacijos vertinimą lėmė būtent šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. kaltės. Naikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-05-24 nutarimą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-05-24 nutarimą nepakeistą ir Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.