Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-147-813/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27565-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.9.2.1(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio, Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjo) ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko),sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Koržovui,nuteistojo S. G. gynėjui advokatui Zigmui Pociui (nuotoliniu būdu),nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Remigijui Mockevičiui,nukentėjusiojo V. P. atstovui advokatui Romui Kersnauskui (nuotoliniu būdu),viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. P. atstovo advokato Romo Kersnausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio.Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu:S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, įskaičius į paskirtą bausmę laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. 14.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. 14.50 val. (dvi dienas), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 138 MGL (6 900 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 201 straipsnio 3 dalį penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant po 10 valandų per mėnesį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, be kita ko, panaikintos Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalys dėl S. G. ir V. K. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nuteistiesiems paskirtų bausmių subendrinimo. S. G. ir V. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Į S. G. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. 14.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. 14.50 val. (dvi dienos) ir nustatyta galutinė bausmė – 28 MGL (1 400 Eur) dydžio bauda.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi prokuroro, nukentėjusiojo atstovo, prašiusių nukentėjusiojo atstovo kasacinį skundą tenkinti, bei nuteistųjų gynėjų, prašiusių nukentėjusiojo atstovo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,n u s t a t ė :I. Bylos esmėS. G. ir V. K. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą: 2023 m. liepos 24 d. apie 1 val., veikdami bendrininkų grupe, V. K. vairuojant nuosavą automobilį ,,Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu tyčia padegė V. P. priklausantį automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės, automobilyje buvo 52 Eur vertės 2 poros „Nike“ šlepečių, 90 Eur vertės 6 vnt. marškinėlių „Adidas“ ir „Nike“, 15 Eur vertės suknelė ir 270 Eur vertės alkotesteris. Tokiais bendrais veiksmais visuotinai pavojingu būdu jie sunaikino svetimą V. P. priklausantį turtą, padarydami jam 10 427 Eur turtinę žalą.II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmėApeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų S. G. ir V. K. apeliacinius skundus, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų kaltės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai, atsietai nuo kitų bylos duomenų, t. y. nevertino jų kaip visumos ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad V. K. ir S. G. 2023 m. liepos 24 d. apie 1 val. buvo adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo sudegintas nukentėjusiojo V. P. automobilis. Nenustačius, kad jie atliko veiksmus, kurie sudaro BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, t. y. bendrais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą V. P. priklausantį turtą, padarydami 10 427 Eur turtinę žalą, nėra pagrindo spręsti dėl kitų veikos sudėties elementų. Dėl nurodytų aplinkybių V. K. ir S. G. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį išteisinami.III. Kasacinio skundo argumentaiKasaciniu skundu nukentėjusiojo V. P. atstovas advokatas R. Kersnauskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:Skundžiamu nuosprendžiu S. G. ir V. K. nepagrįstai išteisinti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais, nepateikė aiškių ir motyvuotų išvadų dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, kodėl nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių nustatymo. Taip teismas ne tik pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ir priėmė procesinį sprendimą, kuris neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų.Apygardos teismas byloje atliko tik formalų įrodymų tyrimą – tenkino nuteistojo S. G. gynėjo prašymą dėl papildomų duomenų apie bokštus, prie kurių aktualioje teritorijoje jungiasi telefonai, išreikalavimo, tačiau, gavus šiuos duomenis, teismo posėdyje nė vienas iš nuteistųjų nedalyvavo, jie nebuvo apklausti, nebuvo pakviestas ir joks specialistas, todėl lieka neaišku, kokias naujas aplinkybes, nulėmusias šios išteisinamojo nuosprendžio dalies priėmimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė.Teismas netinkamai vertino nuteistųjų S. G., V. K. byloje duotus parodymus. Neįvertino to, kad jų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kardinaliai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, nemotyvavo, kodėl patikimais laiko būtent teisme nuteistųjų duotus parodymus. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, net formaliai nebuvo bandyta pašalinti nuteistųjų parodymuose esančių prieštaravimų, nes jie teismo posėdyje paprasčiausiai nedalyvavo.Logiškai nesuprantamos teismo išvados dėl mobiliojo ryšio bokštų ir įvykio naktį vykusių nuteistųjų telefonų prisijungimų prie jų. Nors teismas padarė išvadą, kad S. G., V. K. nebuvo įvykio vietoje, tačiau tai techninio pobūdžio informacija. Byloje joks specialistas, siekiant išsiaiškinti, kokiu atstumu jungėsi telefonai, koks maksimalus atstumas, ar įvykio metu toje vietoje veikė kiti telefonai, nebuvo apklaustas. Teismas net nesiaiškino, ar nuteistieji turėjo kelis telefonus ir jais naudojosi. Telefonus įvardijo patys nuteistieji, jie nurodė, kur juos laikė. Logiška, kad telefonai galėjo būti palikti automobilyje, kuriuo, kaip jie teigia, buvo atvykta žvejoti.Tačiau pats žvejybos faktas kelia pagrįstų abejonių. S. G. įvykio dienos rytą buvo sumuštas, jam padaryti sužalojimai, dėl to jis buvo nuvykęs į policiją ir lankėsi pas medikus, po to grįžo namo. Vėliau jis išvyko iš savo gyvenamosios vietos, nuvyko į Šilutę, kad visi matytų, jog jo nėra namuose, o naktį su V. K. vėl atvyko prie savo namų, kur buvo padegtas V. P. automobilis, ir ten neva brakonieriavo. Byloje nebuvo aiškinamasi, kokią įrangą jie turėjo žvejybai, iš kur ją pasiėmė ir kur padėjo. Apie tai, kad ryte S. G. grįžo su žuvimi, apklausiami neminėjo nei jis pats, nei jo sugyventinė, apie sugautą žuvį nieko nenurodė ir V. K..Kartu su kitais bylos įrodymais turėjo būti įvertinti ir byloje užfiksuoti S. G. sugyventinės A. S., jo dukters M. G., paties S. G. telefoniniai pokalbiai apie S. G. žiaurumą, jo norą ir planavimą atkeršyti V. P., jį sužaloti, apie A. S. vykimą į policiją ir parodymų, atitinkančių S. G. ir V. K. sukurtą įvykių versiją, davimą. Remiantis byloje užfiksuotais pokalbiais, 2023 m. spalio 11 d. pas S. G. buvo atlikta krata ir rastas žmogui žaloti skirtas įrankis – kastetas.Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nepagrįstai ir nemotyvuotai į S. G. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę įskaitė jo laikinojo sulaikymo nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. laiką (dvi dienas). S. G. paminėtu laiku buvo laikinai sulaikytas dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo galimo padarymo. Kastetas, kuriuo neteisėtai disponavo S. G., pas pastarąjį atliktos kratos metu buvo rastas ir paimtas tik 2023 m. spalio 11 d., todėl laikas, kai jis buvo laikinai sulaikytas dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo galimo padarymo, negalėjo būti įskaitytas į jam pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo V. K. gynėjos advokatės M. Kunickienės prašymą priteisti valstybei 227,08 Eur išlaidų už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis nedirba, be to, iš jo nuspręsta išieškoti nemažą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (2 290 Eur). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis V. K. negali dirbti, teismas jam paskyrė viešųjų darbų bausmę, pats nuteistasis nepateikė prašymo atleisti jį nuo išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimo, be to, teismo posėdžio metu net nebuvo aiškinamasi, kodėl jis nedirba.IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNukentėjusiojo V. P. atstovo advokato R. Kersnausko kasacinis skundas tenkintinas.Dėl įrodymų vertinimui ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimųNagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai priėmė skirtingus procesinius sprendimus dėl vienos iš S. G. ir V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad S. G. ir V. K. pagrįstai buvo kaltinami pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios veikos jiems priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, padarė išvadą, kad byloje nėra patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, jog būtent S. G. ir V. K. visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajam V. P. priklausantį automobilį.Nukentėjusiojo V. P. atstovas kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo S. G. ir V. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, dėl šios dalies priimdamas procesinį sprendimą, neišsiaiškino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimui ir nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-976/2024, 9 punktas; 2026 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-387/2026, 12 punktas). Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-719/2025, 5 punktas; 2026 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-387/2026, 12 punktas).Tikrindamas apskųsto nuosprendžio (nutarties) pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų ir nustačius visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, galima tinkamai ir teisingai išspręsti baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus. Teismų praktikoje esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-976/2024, 12 punktas; 2025 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-719/2025, 7 punktas; kt.).Naujas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių BPK 305, 307 straipsniuose nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-458/2021, 10 punktas). Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas privalo nurodyti nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Naujame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas, negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Tinkamu teisiniu argumentavimu laikomas toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2013). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, apeliacinės instancijos teismo priimtame baigiamajame akte turi būti aiškiai nurodyta, kodėl šis teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir nustatydamas tiesą byloje reikšmingais nelaiko kitų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018, 95 punktas; 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-165-648/2021, 12 punktas).Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, byloje priimtų nuosprendžių turiniu ir patikrinusi juos teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija, pritardama kasatoriaus argumentams, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, sukritikavęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei išvadų pagrįstumą, konstatavęs netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir S. G. bei V. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį priėmęs naują išteisinamąjį nuosprendį, nesilaikė pareigos kruopščiai patikrinti šios apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai neištyrė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, esmingai pažeidė pirmiau nurodytus įrodymų vertinimui ir naujo nuosprendžio surašymui keliamus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir tiek ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, tiek pakartotinai ištirti esminę reikšmę teismo išvadoms turinčius įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti tokius pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kurių neįmanoma pašalinti be įrodymų tyrimo. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-976/2022, 33 punktas; 2024 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-976/2024, 11 punktas; kt.).Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusiajam V. P. priklausantis automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), esančio namo, kuriame gyvena tiek jo tėvai, tiek S. G. su sugyventine A. S., buvo sudegintas, t. y. sunaikintas visuotinai pavojingu būdu. Šias aplinkybes nustatė abu bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai. Teismų išvados išsiskyrė dėl to, ar šiuos BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, veikdami bendrininkų grupe, atliko S. G. ir V. K.. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, jog S. G. ir V. K. 2023 m. liepos 24 d. apie 1 val. buvo pirmiau paminėtu adresu, kur buvo sudegintas nukentėjusiojo V. P. automobilis.Klaipėdos apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno M. J. 2023 m. rugpjūčio 4 d., 2023 m. rugsėjo 27 d., 2024 m. kovo 22 d. tarnybiniuose pranešimuose ir teisme duotuose parodymuose pateikta S. G., V. K. ir liudytojos A. S. (S. G. sugyventinės) naudotų mobiliojo ryšio telefono numerių išklotinių bei jų prisijungimo prie konkrečių celių analizė ir jos pagrindu padaryta išvada apie S. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono jungimąsi įvykio metu prie įvykio vietą aptarnaujančio mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto nėra patvirtinta jokiais duomenimis. Nors teismas byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą, išreikalavo paminėtų asmenų naudotų mobiliojo ryšio telefono numerių išklotines aktualiu laikotarpiu, iš mobiliojo ryšio operatorės UAB „Bitė Lietuva“ duomenis apie celės Nr. 4EC8 veikimo kryptį ir teritoriją, tačiau šių duomenų nevertino tarpusavyje ir su byloje jau esančių duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad S. G., V. K. ir liudytojos A. S. naudoti mobiliojo ryšio telefono numeriai priklauso skirtingiems mobiliojo ryšio operatoriams: S. G. naudojosi UAB „Tele2“ teikiamomis mobiliojo ryšio paslaugomis, V. K. – AB „Telia Lietuva“, o A. S. – UAB „Bitė Lietuva“, nesiaiškino, ar paminėti mobiliojo ryšio operatoriai mobiliojo ryšio paslaugoms teikti naudojo tą patį mobiliojo ryšio bokštą, ar skirtingų operatorių nagrinėjamo įvykio vietą apimančios celės ir jų kodai buvo vienodi.Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. G. (kartu ir V. K.) nusikaltimo padarymo metu nebuvo įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), kad S. G. naudotas mobiliojo ryšio telefono numeris, skirtingai nei jo sugyventinės, kuri įvykio metu buvo namuose, nuo 23.25 val. iki 1.34 val. nesijungė prie įvykio vietą apimančios celės Nr. 4EC8, padaryta skubotai, tinkamai neištyrus bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos.Šio teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog V. K. naudotas mobiliojo ryšio telefono numeris nagrinėjamo įvykio metu buvo išjungtas arba telefonas paliktas namuose Šilutėje, tėra spėjimas, hipotetinė galimybė, taip pat padaryta tinkamai neįvertinus nuteistųjų šio proceso metu duotų parodymų apie jų buvimą kartu įvykio vakarą, duomenų apie V. K. priklausančio automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimą įvykio naktį, V. K. naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinėje užfiksuotų duomenų ir tinkamai neištyrus aplinkybių, susijusių su V. K. naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio prisijungimu prie konkrečių celių. Skundžiamame nuosprendyje visų bylos aplinkybių kontekste liko neįvertinti ir tarp S. G. bei jo sugyventinės A. S. įvykio naktį užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai, šie objektyvūs duomenys negretinti prie pastarųjų proceso metu duotų parodymų, taip kartu patikrinant parodymų patikimumą. Tuo tarpu byloje esantys jau po įvykio užfiksuoti S. G. ir V. K., taip pat liudytojos A. S. telefoniniai pokalbiai vertinti formaliai ir atsietai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sukritikavo pirmosios instancijos teismo atliktą S. G. ir V. K. parodymų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, vertinimą ir nesutiko su šio teismo išvada, kad jų duoti parodymai tėra jų gynybinė versija, kurią paneigia kitų įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė nuteistųjų iškelta versija, jog jie įvykio naktį gaudė žuvis tarp Šilutės miesto ir Rusnės esančiuose kanaluose, nusikaltimo padarymo metu nebuvo įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), bylos medžiagoje surinktais duomenimis nepaneigta.Be pirmiau išdėstytų argumentų dėl neištirtų ir neįvertintų bylos aplinkybių, S. G. ir V. K. viso proceso metu duotų parodymų vertinimo kontekste pažymėtina tai, kad nuteistųjų dėl nagrinėjamo įvykio duoti parodymai nebuvo nuoseklūs ne tik kiekvieno iš jų atskirų apklausų metu, bet ir nesutapo tarpusavyje.S. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną po pietų atvažiavo pas jį į namus ((duomenys neskelbtini)) V. K., jis nenorėjo būti namuose, todėl su juo išvažiavo. Jie plaukiojo su kateriu upe, vėliau žvejojo. Buvo nuvažiavę į Šilutės miestą, ten važinėjosi, buvo nuvažiavę į V. K. garažą, vartojo alkoholį. Į Uostadvarį tą dieną daugiau nebuvo nuvažiavę. Jie buvo nuvažiavę prie Šyšos, kanale žvejojo – truputį brakonieriavo. V. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną buvo nuvažiavęs pas S. G., jie kartu išvažiavo į Šilutę, sugalvojo pažvejoti, bet buvo vėjas, todėl nežvejojo, važinėjosi po Šilutę, buvo nuvažiavę į jo garažą. Nuvažiavę vakare prieš Rusnę arčiau Šyšos, kanaluose užmetė tinkliuką, jį naktį ištraukė, buvo tuščias. Po to kartu su S. G. grįžo pas jį į namus, S. G. liko pas jį nakvoti. Į Uostadvarį tą dieną buvo nuvažiavęs vieną kartą.Ikiteisminiame tyrime vienos iš apklausų metu S. G. parodė, kad apie 15 val. pas jį į namus atvažiavo V. K. ir jie kartu nuvažiavo į pastarojo Šilutėje esantį garažą, vėliau nuvažiavo į Šyšos kaimą pasiplaukioti, iki maždaug 17 val. plaukiojo kateriu po Nemuną, iki Uostadvario nuplaukę nebuvo, po to grįžo į V. K. namus Šilutėje, vartojo alkoholį ir liko pas jį nakvoti (2023 m. rugpjūčio 4 d. apklausa). Vėlesnės 2023 m. rugsėjo 29 d. vykusios apklausos metu S. G. parodė, kad pas jį atvažiavo V. K. ir jie iš karto nuvažiavo prie pastarojo valties – greitaeigio laivo, kuris buvo ant Atmatos upės kranto, su V. K. dienos metu plaukė iki Kuršių marių žiočių, praplaukė ir pro Uostadvarį, tuo metu nežvejojo, vakare planavo pažvejoti; paplaukioję grįžo pas V. K. į namus, pavalgė, išgėrė kavos, kadangi pradėjo lynoti, nusprendė neplaukti žvejoti; vakare važiavo į Šilutėje esantį V. K. garažą ir grįžo atgal į jo namus, ten vartojo alkoholį ir liko pas jį nakvoti, daugiau niekur nevažiavo.V. K., 2023 m. rugsėjo 29 d. apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad įvykio dieną buvo nuvažiavęs pas S. G., šiam pasiūlė važiuoti žvejoti, tačiau jis atsisakė, nes skaudėjo galvą, jie niekur neplaukė; tuomet pasiūlė pasivažinėti, S. G. sutikus, važinėjosi abu po Šilutę, iš jos nebuvo išvažiavę; vakare jo namuose vartojo alkoholį, apie 20 val. buvo nuvažiavę Šilutėje iki parduotuvės „Iki“ nusipirkti alaus, apie 21 val. grįžo į jo namus; vėliau apie 22–23 val. jie buvo nuvažiavę į jo garažą Šilutėje pasiimti dar alaus ir grįžo į jo namus, toliau vartojo alkoholį ir žiūrėjo televizorių, daugiau nebuvo niekur išvažiavę, S. G. liko pas jį nakvoti. 2023 m. gruodžio 21 d. vykusios apklausos metu V. K. parodė, kad įvykio naktį 23.24 val. jis su S. G. automobiliu „Subaru“ važiavo per Šilutės miestą, buvo nuvažiavę iki uostelio Šilutėje, į jo Šilutėje esantį garažą ir grįžo į jo namus, ten žiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti; į Rusnę ir Uostadvarį tikrai nevažiavo.Apeliacinės instancijos teismas ne tik nesiėmė priemonių nurodytiems S. G. ir V. K. parodymuose esantiems prieštaravimams pašalinti, bet ir niekaip jų neįvertino. Vietoj to teismas S. G. ir V. K. pirmosios instancijos teisme iškeltai versijai, kuri iš esmės nebuvo visiškai nuosekli ir sutampanti, suteikė prioritetinę reikšmę ir konstatavo, kad šios versijos nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, nors jos iš esmės netikrino liudytojos A. S. byloje duotų parodymų, byloje esančių duomenų apie nuteistųjų telekomunikacinius įvykius ir kitų bylos įrodymų kontekste.S. G. ir V. K. dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu pateiktuose kaltinimuose nurodyta, kad į įvykio vietą jie nuvažiavo V. K. priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis apie paminėto V. K. automobilio judėjimą nusikaltimo padarymo laikotarpiu, kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno M. J. parodymais apie patekimo iš Šilutės į Uostadvario kaimą galimybes, nuteistųjų parodymais, duomenimis apie S. G. telekomunikacinius įvykius, nustatė, kad į (iš) Uostadvario k. prieš nusikaltimo padarymą ir po jo automobiliu „Subaru Legacy“ nuteistieji nevažiavo. Jie išvažiavo automobiliu iš Šilutės, tačiau nepervažiavo Rusnės tilto, kurį kertant yra vienintelis kelias patekti į Rusnės miestelį, o šį pravažiavus – pasiekti Uostadvario k. Pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas paminėtų kaltinime nurodytų aplinkybių, konstatavo, kad nuteistieji į nusikaltimo padarymo vietą pateko V. K. ant Atmatos upės kranto laikomu greitaeigiu kateriu, ten pat dienos metu ruošėsi nusikaltimo padarymui.Aplinkybę, kad S. G. ir V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu į Uostadvario k., o kartu ir į įvykio vietą nepateko automobiliu, nustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau šis teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į įvykio vietą buvo patekta, iki Uostadvario k. nuplaukiant V. K. Atmatos upės krante laikomu kateriu. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo nesutikimą pagrindė tik formaliais teiginiais, jog tokia apylinkės teismo išvada pagrįsta egzistuojančia galimybe ir teoriniais pasvarstymais, bet ne objektyviais duomenimis. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nepateikė kitokio pirmosios instancijos teismo akcentuotų įrodymų vertinimo, taip iš esmės pažeisdamas BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytus naujo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, kilus abejonių, nesiėmė papildomų priemonių žemesnės instancijos teismo paminėtoms nustatytoms aplinkybėms patikrinti, nors pagal bylos medžiagą V. K. greitaeigis kateris buvo laikomas prie L., kuris byloje net nebuvo apklaustas, namų.Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naujai) taisykle, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, taikant šį principą, padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; bylos įrodymus teismas vertino selektyviai ir atsietai, dalies jų nevertino, o dalies jų turinį vertino klaidingai. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus. Be to, dėl pirmiau minėtų motyvavimo trūkumų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka ir BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai ištirti šioje nutartyje paminėtas ir, esant poreikiui, kitas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pašalinti tarp atskirų įrodymų esančius prieštaravimus, įvertinti įrodymus laikydamasis jų vertinimo taisyklių, taip pat padaryti aiškias, logiškas ir motyvuotas išvadas dėl S. G. ir V. K. kaltės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šia procesine taisykle, nepasisako dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su laikinojo sulaikymo įskaitymu į S. G. paskirtą bausmę, taip pat antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo.Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėtiNukentėjusiojo V. P. atstovas baudžiamojoje byloje pateikė prašymą priteisti iš nuteistųjų S. G. ir V. K. nukentėjusiajam 700 Eur išlaidų, patirtų už advokato suteiktas paslaugas – kasacinio skundo surašymą bei pateikimą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Taip pat byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, joje prašoma už advokato R. Mockevičiaus nuteistajam V. K. kasacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteisti 320,83 Eur.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.Šios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2023, 18 punktas; Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023, 33 punktas; 2026 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-387/2026, 26 punktas; kt.).Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka išnagrinėta pagal nukentėjusiojo V. P. atstovo kasacinį skundą, kuris paduotas nuteistųjų S. G. ir V. K. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Šia nutartimi nukentėjusiojo atstovo kasacinis skundas tenkinamas, naikinama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. G. ir V. K. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. G. ir V. K. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, dėl šios veikos pirmosios instancijos teismo nurodytiems asmenims priimtas apkaltinamasis nuosprendis lieka neįsiteisėjęs, t. y. jų kaltės klausimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu lieka galutinai neišspręstas. Todėl kasatoriaus prašymas priteisti iš S. G. ir V. K. nukentėjusiajam išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą ir klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo paliekami nenagrinėti.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,n u t a r i a :Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl S. G. ir V. K. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Teisėjai Eligijus Gladutis Darius Kantaravičius Alvydas Pikelis