Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir nepilnametės nukentėjusiosios A. K. atstovei pagal įstatymą S. K., įgaliotajam atstovui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) gamybos darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos aplinkybės

A. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2026-01-01 apie 04.00 val. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė A. K. į veido sritį, po to pastarajai nubėgus į miegamąjį kambarį, atbėgęs paskui ją, viena ranka suėmęs A. K. už plaukų, ją stūmė, ko rezultate A. K. veidu ir kūnu trenkėsi į spintą, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasivijęs iš miegamojo kambario bėgančią nukentėjusiąją A. K., pervertė ją kambaryje ir du kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį, tokiais savo veiksmais ne mažiau šešių trauminių poveikių rezultate nukentėjusiajai A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešiniame dilbyje, dešinio sėdmens srityje, abiejų šlaunų, abiejų blauzdų srityse, dešiniame kelyje su odos nubrozdinimu, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį.

Be to, A. A. sugadino svetimą turtą: 2026-01-01 svečiuose, adresu - (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą, S. K. priklausantį turtą - sudaužė televizorių „(duomenys neskelbtini)“ 300 eurų vertės, rašomąjį stalą 200 eurų vertės, svetainės stalą 200 eurų vertės, sugadino svetainės kambario užuolaidų karnizą 70 eurų vertės, sudaužė dvi dekoratyvines gėlių vazas, kurių vienos vertė 100 eurų, bendros 200 eurų vertės, sugadino kilimą 200 eurų vertės, sudaužė televizoriaus komodą 300 eurų vertės, lėkščių su puodeliais komplektą 100 eurų vertės, sulaužė dvi virtuvinio komplekto spinteles, kurios vienos vertė 125 eurų, bendros 250 eurų vertės, nutraukė interneto laidą 70 eurų vertės, sugadino miegamojo kambario spintos duris 100 eurų vertės, sugadino vonios durų ir miegamojo kambario durų spynas, kurių vienos vertė 25 eurai, bendros 50 eurų vertės, atplėšė tarp koridoriaus ir svetainės kambario plytelę su apvadu 30 eurų vertės, sugadino po vandens maišytuvu sienoje esantį vamzdį 120 eurų vertės, dėl ko apliejo visą butą bei atšoko bute buvęs parketas, kurio vertė 300 eurų, sugadino svetainės sieną 500 eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiajai S. K. padarė bendrą 2 990 eurų vertės turtinę žalą.

II. Įrodymų tyrimas

Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2026-01-01 apie 3 val. ryte su drauge G. J. buvo S. K. namuose pas A. K.. Ten šventė Naujuosius metus. Tame bute buvo jis su G., A., R. K., D. L. ir A. T.. Jo draugė G. J. žodinio konflikto metu susipyko su nukentėjusiąja A., jos puolė viena kitai į atlapus, o kadangi pats buvo išgėręs, įsikišo į tą konfliktą, vieną nuo kitos atitraukė. Kadangi buvo išgėręs, jam kažkas „susišvietė“ ir jis sudavė A. vieną smūgį į veido sritį. Nepasakys, ar jai dar kartą sutrenkė, ar ne, nepamena tiksliai, ar ją gaudė, bet jeigu ji taip sako, tai taip ir buvo. Labai dėl to gailisi. Kaip suprato, konfliktas tarp merginų kilo dėl jo. Su A. K. parodymais sutinka. Pripažįsta, kad smurtavo A. K. atžvilgiu. Pripažįsta tą aplinkybę, kad žodinio konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė A. į veidą. Pamenu, kad A. stūmė, o dėl suėmimo už plaukų dabar pasakyti negali, nes neatsimena, bet jeigu ji taip sako, tai galėjo taip būti. Galėjo A. veidu ir kūnu trenktis į spintą. Galėjo taip būti, kad ją pasivijęs kambaryje pervertė ir du kartus jai sudavė į veido sritį. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų A. buvo padaryti visi sužalojimai, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Kadangi yra visiškai negeriantis, tai tas išgertas alkoholis įtakojo jo veiksmus, supranta, kad buvo išgerta per daug alkoholio. Nežino be A. galėjo matyti tokius jo veiksmus. Atrodo, kad jis su A. tame bute buvo likę tik dviese, o G. buvo pabėgusi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino todėl, kad bijojo pasekmių, o dabar viską pergalvojo ir suprato, kad geriau viską pasakyti taip, kaip buvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Atsiprašo nukentėjusiosios S. K.. Dėl turto sugadinimo paaiškino, kad buvo pykčio išsiliejimas, tai kliuvo visi daiktai, todėl ir pradėjo daužyti bute esančius daiktus. Pripažįsta, kad apgadino visus daiktus ir tokios vertės, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Šią nusikalstamą veiką irgi įtakojo neblaivumas. Tie visi jo veiksmai įvyko vienu metu, buvo ir smurtas, ir daiktų apgadinimas, viskas vyko labai staigiai. Anksčiau teistas nebuvo, jo atžvilgiu nėra buvusių iškeltų baudžiamųjų bylų, yra dirbantis, sudarė susitarimą su Valstybine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo. Norėtų susitaikyti su A. ir jos mama, bet mano, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys per didelis, todėl prašo, kad teismas taikytų laidavimo institutą.

Nukentėjusioji S. K. teisme parodė, kad A. K. – jo dukra, jai (duomenys neskelbtini) metų. A. A. jai žinomas, su jo tėvu augo viename kaime, be to, A. draugė G. buvo A. draugė. Iki šio įvykio tarp jos ir A. jokių konfliktų nebuvo. 2025-12-31 ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini), į koncertą, dukra kartu nevažiavo, paklausė, ar gali į namus pasikviesti kelis artimiausius draugus, t. y. D., R. ir U.. Ji sutiko ir jai leido pasikviesti tuos draugus. Ji išvažiavo, vėliau kalbėjo su dukra, ji jai pasakė, kad pas ją atvažiavo A. draugė G., dar pakalbėjo su G., viskas kaip ir buvo gerai. Po to, apie 24 val. norėjo paskambinti dukrai, kad ją pasveikinti su Naujaisiais metais, bet ji nepakėlė ragelio. Po kurio laiko jai paskambino kaimynė A. L., sako: „Greičiau važiuok namo, kas ten darosi, girdžiu klykia, cypia, daužomi daiktai“. Tada paskambino buvusiam vyrui, bet tuo metu jis buvo išvažiavęs. Gal apie 3 val. jis nuvažiavo iki jos namų, jau kaip tik laiptinėje A. laiptinėje buvo sulaikę kaimynai, jį jau buvo prispaudę prie grindų, nes jis labai priešinosi. Buvęs vyras nubėgo iki jos namų, namai buvo apversti, buvo nulaužtas vamzdis, smarkiai bėgo vanduo, jis užsuko pagrindinį vamzdį ir atvažiavo jos pasiimti. Kai grįžo namo, jau buvo atvykusi policija, A. A. jau nebebuvo. Kaimynė A. L. jai pasakojo, kad A. ir G. pradėjo šūkauti ir nubėgo pas kaimynus, sako: „Kvieskit policiją“, kaimynė sako: „Kam ta policija?“, A. sako: „Mano močiutę užmušė“, o G. rėkia, kad užmušė jos močiutę. Kaimynė labai išsigando, nes pas juos irgi yra kaimynė močiutė, ji nubėgo pas A., sako: „Kur močiutė?“, A. net nesuprato, apie kokią močiutę eina kalba. Po to G. su A. susistumdė, A. sutrenkė G., G. ant pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės gulėjo kaip negyva. A. norėjo nueiti padėti G., bet A. A. šaukė: „Čia mano G.“ ir neleido A. prieiti prie jos, pradėjo A. daužyti į langus, nes A. gyveno (duomenys neskelbtini) aukšte. Dar A. sakė, kad po to A. susistumdė su kitu kaimynu, pastūmė A., išbėgo jos vyras ir jie tarp laiptinės visi susistumdė. Bet vyrai kažkaip A. sutramdė. Po to jai A. pasakojo, kad A. ją sumušė, po to bute išdaužė visus baldus ir kad viskas prasidėjo nuo to, kad jam pasirodė, jog A. užmušė jo močiutę. Jis ant A. šaukė: „Tu užmušei mano močiutę“, po to pradėjo šaukti G., ji A. šaukė: „Pulk ją, daužyk, tu užmušei mano močiutę“. Kas jiems ten susišvietė, tikrai neįsivaizduoja. Viskas prasidėjo nuo to, kad A. užmušė močiutę. Aplinkybes jai papasakojo kaimynė A.. Dar kita kaimynė matė, kaip A. A. spyrė merginai į pilvą, matė, kad ji gulėjo ant žemės. Šio įvykio metu nukentėjo psichologiškai, kaip atrodė jos namai, labai myli savo namus, vertina kiekvieną daiktą, o dabar namai buvo nusiaubti. Kai įėjo į namus, patyrė šoką, net neatsimena, kaip su pareigūnais įėjo į namus, nebegalėjo ištarti nei žodžio. Dukra irgi labai nukentėjo, ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, gulėjo ligoninėje. Dukra jai sakė, kad ją sumušė A., nes G. kai pradėjo rėkti: „Tu užmušei mano močiutę“, ji A. šaukė: „Tu ją užmušk“ ir tada A. jai trenkė iš kumščio į veidą. A. apie tai papasakojo jau po viso įvykio, ligoninėje. A. sakė, kad jai A. vieną kartą trenkė iš kumščio, po to smūgio A. nubėgo į jos kambarį, nes ten buvo šuniukas, ji norėjo užsidaryti duris, bet A. atbėgo iš paskos, jai griebė už sprando ir stūmė. A. labai išsigando, galvojo, ką daryti su šuniuku, tada ji norėjo išbėgti į lauką. Bėgant pro kambarį G. jai užkirto kelią, nepraleido ir tada A. A. ją pagavo, tada ją pargriovė ir trenkė į veidą. A. jai sakė, kad A. A. jai sudavė vieną kartą į veidą, kitą kartą pastūmė į spintą ir tada dar smogė du kartus ir dar, kai parvertė ant žemės, smogė į veidą. Ant A. matėsi sužalojimai, buvo ištinusi akis, kojos, rankos nubrozdintos, nes kambaryje buvo pridaužyta daug indų, buvo apverstas stalas, matyt ją mėtė ant tų stiklų. Dukrą iki įvykio mačiau gruodžio 31 d. apie 19 val. išvažiuojant į koncertą, tuo metu pas ją jokių sužalojimų ar mėlynių nebuvo. Jai dar A. pasakojo, kad A. A. susipyko su jos draugu R., jie apsistumdė jos kambaryje ir A. A. R. „atjungė“, o kitas draugas D., kai pamatė, kad A. su G. pykosi lauke ir kai jau G. gulėjo ant gatvės, o buvo žiemos laikas, išsigando ir išvažiavo namo, o U. jau buvo išėjusi prieš tai. Į namus pati grįžo apie 4 val. nakties. Kai grįžo namo, jos dukra buvo neblaivi, jai buvo nustatytas 1,4 promilės neblaivumas, bet net nesimatė iš veido, kad ji būtų išgėrusi. Pas juos nėra kur griuvinėti, A. daug ką gali sakyti. Dukra jai nepasakojo tokių aplinkybių, kad ji tą naktį kažkur paslydo ar griuvo. Po to įvykio pati net A. klausė, kaip bus su jos daiktais, A. sakė, kad A. pati krito. Tada ji A. paklausė: „Gal tu tikrai kritai, gal tu neatsimeni?“, A. sakė: „Aš viską atsimenu ir tikrai niekur nekritau“. Buvo sugadinti daiktai, kada nulaužė vamzdį, dar apliejo kaimyno butą, tai dabar kaimynas iš jos prašo 1 500 eurų žalos. Jos butas ir jame esantis turtas buvo draustas „(duomenys neskelbtini)“. Jai už daiktus žala 4 000 eurų sumai atlyginta, bet kaimynui žalos neatlygino. Buvo atvažiavęs vertintojas, viską įvertino, žalą atlygino, o kaimynui - ne, pasakė, kad butas nedraustas. Visus daiktus, kurie nurodyti kaltinamajame akte, 2026-01-01 apie 3 val. sugadino A. A.. Jai dar sakė, kad A. norėjo išversti visą sieną, nes ten kabėjo televizorius, jis bandė nuplėšti tą televizorių, po to apvertė stalą ir metė į R.. Butas yra dviejų kambarių, jaunimas šventė svetainėje. Miegamajame kambaryje sugadinta tik spinta, o svetainėje sugadino rašomąjį stalą, stalą-transformerį, komodą, televizorių, kai metė stalą, sugadino sienos dekorą, nežino, kaip ten reikėjo trankyti durimis, kad dar sugadino duris, jos nebeužsidaro ir virtuvėje sugadino dvi virtuvines spinteles. Kad viską sugadino A., matė dukra ir kaimynė, nes kai merginos išbėgo į lauką, A. pasiėmė batinę ir metė į apačią. Kaimynė buvo namuose, ji viską girdėjo ir matė. Visos merginos žiemos metu basos išsigandusios išbėgo į lauką. Dar viską turėjo matyti ir A. draugė G.. Visus sugadintus daiktus ir jų vertę nurodė protokole – pareiškime. Daiktų vertę nurodė pagal daiktų nusidėvėjimo rinkos kainą, nes jai taip patarė ir tyrėja, ir draudimo ekspertas. Nauji buvo tik stalas, rašomas stalas ir komoda dviejų metų senumo, o kiti daiktai jau buvo senesni. Įvertino daiktų nusidėvėjimą. Jokių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Tie daiktai, kurie buvo sugadinti, dauguma jų buvo pirkti nauji, tik spinta ir virtuvinės spintelės buvo pirktos padėvėtos. Atrodo, kad už spintą mokėjo 300 ar 400 eurų, o už virtuvinį komplektą mokėjo apie 700 eurų. Kilimas buvo pirktas naujas, už jį mokėjo 300 eurų. Dėl aplieto buto atšoko visas parketas. Kai jos buvęs vyras įėjo į namus, dar prieš pareigūnų atvažiavimą, kai jis pamatė daug vandens, ką rado, tą ir sumetė ant žemės, kad sugertų vandenį, užsuko pagrindinį vamzdį ir viską sumetė ant žemės, kad sugertų vandenį. Anksčiau parketas nebuvo iškeltas, jis išsikėlė po šio įvykio. Dukra buvo drausta, draudimo bendrovė jai išmokėjo 1 200 eurų išmoką už akiduobės lūžį. Jai draudimo bendrovė viską kompensavo, bet jos kaimynui, kurį apliejo, niekas nieko nekompensavo. Dukra 9 dienas pragulėjo ligoninėje, o likusias gydėsi namuose. Įvykio metu dukra mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, kirpėjos specialybės. Iki įvykio dukra mokėsi gerai, o dabar jau ir auklėtoja sako, kad dukra meluoja, kad ji jai liepia grįžti namo, pamokų nebedaro. Dukra lankėsi pas psichologus, psichiatrus, atidėjo (duomenys neskelbtini) egzaminus, tai dabar automatiškai atsidės ir 12 klasės egzaminai. Tie padariniai jaučiasi ir iki šiol. Iki to įvykio su dukra buvo geriausios draugės, o dabar turi piktumų, nes ji niekur nebenori eiti. Psichologė pasakė, kad ją reikia priversti išeiti, tai ją išsiuntė net į (duomenys neskelbtini). Pas psichologą lankosi iki šiol, iki įvykio nesilankė pas jokius psichologus. Pareiškė 10 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir jo nemažina. Kaltinamasis A. A. jai buvo pažįstamas. Jie visi buvo draugai. Dar nori pasakyti, kad A. ir G. pernai vasarą išsivežė jos dukrą su drauge į (duomenys neskelbtini) dirbti, bet A. su G. pastoviai pykdavosi ir jos mergaitę su drauge 24 val. nakties išmetė į gatvę, tai mergaitės iki pat 5 val. ryto vaikščiojo po miestą, kad ryte su traukiniu važiuoti namo. Dukra A. su A. kaip pora nedraugavo, jie tiesiog buvo kaip draugai. A. iki to įvykio gal prieš pusę metų yra buvęs pas juos namuose, nuo tada jį ir pažinojo. Dėl turto vertės jai taip patarė draudimo bendrovės atstovas. Jam sakė, kad nežino, kaip čia dabar daryti. Tai jis jos paklausė, kiek mokėjo, kaip pirko ir paskaičiavo nusidėvėjimą. Butas yra draustas jos brolio vardu, nes paskola butui yra paimta brolio R. E. vardu ir per jį viskas eina. Asmeniškai ji, apart suniokoto buto, pati jokių muštynių aplinkybių nematė. Tik matė, kaip atrodė namai ir dukra. Draudimo bendrovės atstovas jai padėjo viską surašyti. Paskaičiavo, kad buvo padaryta 2 990 eurų žala, bet draudimo bendrovė išmokėjo daugiau.

Apklausta kaip galima laiduotoja K. M. teisme parodė, kad prašymą dėl laidavimo palaiko. A. A. pažįsta 9 metus, yra jo pamotė. Su A. daug bendrauja ir po to įvykio daug kalbėjo. Jam stengiasi daryti gerą įtaką, su juo kalba daug ir ramiai, kad jis nesinervintų ir suprastų, kad pakeistų savo elgesį ir nebedarytų nusikaltimų. Su A. susimato kiekvieną dieną, jis kiekvieną dieną po darbo atvažiuoja aplankyti mažesnio brolio. Dažnai bendrauja ir telefonu, susirašo per „(duomenys neskelbtini)“. A. klauso jos patarimų ir dažnai rūpimais klausimais kreipiasi į ją. Turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. Jos darbo pobūdis atitinka turimą išsilavinimą. Tenka bendrauti ir su mažais vaikais, ir su vaikų tėvais. Yra charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta, neteista. Kalbėdamas apie tą įvykį, A. jautėsi nusikaltęs, kad pasielgė negerai, netinkamai. Mano, kad ateityje jis elgsis tinkamai, jis dažnai jos klausia patarimų ir tikrai mano, kad jis jos klausys, yra jam autoritetas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusios S. K. duotų parodymų, A. A. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

2026-01-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole S. K. nurodė, kad 2026-01-01 apie 14.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumušta jos nepilnametė dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Sumušė dukters pažįstamas A. A.. Kodėl įvyko konfliktas ir dėl kokios priežasties dukra buvo sumušta, nežino. Dukters sveikata drausta „(duomenys neskelbtini)“. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir taikyti poveikio priemones. Apklausta S. K. parodė, kad savo dukrai A. K. leido sutikti Naujus metus savo bute adresu (duomenys neskelbtini). Pati išvyko į naujametinį koncertą (duomenys neskelbtini) mieste. Iš dukters pasakojimo žinojo, kad Naujus metus turėjo sutikti su savo draugais D., U. ir R.. Kaip jų namuose atsirado kiti jaunuoliai, paaiškinti negali. Prie minėtos kompanijos prisijungė ir A. A. ir G. J.. 2026-01-01 apie 04.00 val. jai paskambino per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ kaimynė A. L.. Kaimynė pasakė, kad jų bute didelis triukšmas, galimai vyksta muštynės, dukra bėgioja prie namo lauke basa. Nieko nelaukusi iš (duomenys neskelbtini) važiavo į namus. Grįžus pamatė atvykusius policijos pareigūnus, greitosios medicininės pagalbos medikus. Sužinojo, kad nukentėjo dukra. Po medikų apžiūros dukra buvo palikta gydytis namuose. Pasak dukters, šventės metu A. A. susipyko su savo drauge G. J.. Konflikto metu mergina be jokios priežasties pradėjo kaltinti, kad dukra užmušė močiutę. Tada bute A. A. pradėjo siautėti - mėtyti, laužyti daiktus bei mušti dukrą. Kiek dukra papasakojo, ją A. A. sumušė ją buto svetainėje. Svetainėje pargriovė ant grindų ir kumščiu sudavė tris kartus į galvos sritį. Dukra išsilaisvinusi bėgo į kitą kambarį. Pasivijęs A. A. dukrai kumščiu smogė vieną kartą į šoną, kurį – nepamena, bei grubiai pastūmė į spintą. Tuo viskas nesibaigė. A. A. pradėjo tąsyti dukrą po visą butą, dėl ko buvo sužaloti abu keliai. Kažkokiu būdu dukrai pavyko išbėgti į namo kiemą ir šauktis pagalbos. Tai išgirdusi bei pamačiusi minėta kaimynė paskambino pagalbos numeriu 112 ir jai. Dukra dėl tokio A. A. elgesio patyrė fizinį skausmą. Kiek balų dukra vertina šį skausmą, pasakyti negali, nes dukra dėl patirto didelio streso yra išvykusi pas savo tėvą P. K.. Kaip minėjo dukters sveikata drausta „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat šio konflikto metu A. A. bute išmėtė bei sudaužė buities apyvokos daiktus - sudaužė televizorių „(duomenys neskelbtini)“, sulaužė kambaryje buvusį rašomąjį stalą, sulaužė svetainės stalą, sugadino virtuvės dvi virtuvinio komplekto dvi spinteles, vandens maišytuvą, sugadino svetainės kambario užuolaidų karnizą, sudaužė dvi gėlių vazas, sulaužė kambario minkštąjį komplektą, sugadino kilimą, sulaužė televizoriaus komodą, sudaužė visas bute buvusias lėkštes – 15 vnt., sudaužė koridoriuje prie lubų pritvirtintą veidrodį, sulaužė koridoriuje batų dėžę, nutraukė interneto laidą, sugadino kambaryje spintos duris, apliejo visą butą, dėl ko atšoko bute parketas bei buvo aplieti žemiau gyvenantys kaimynai ((duomenys neskelbtini) butas). Kokią dėl to patyrė žalą, šiuo metu pasakyti negali. Turtas draustas, bet kur tiksliai draustas, šiuo metu nepasakys. Galimai dėl to žala nepadaryta, nes draudimas atlygins visą patirtą žalą, šiuo metu civilinio ieškinio nereikš. Jį pareikšiu vėliau paaiškėjus visoms įvykio aplinkybėms ir patikslinus, kokia jai bei dukrai padarytos žalos (t. 1, b. l 6-14).

2026-01-16 S. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2026-01-01 namuose adresu, (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu A. A. sudaužydamas sugadino jai priklausančius daiktus: televizorių „(duomenys neskelbtini)“ 300 eurų vertės, rašomąjį stalą 200 eurų vertės, svetainės stalą (transformeris) 200 eurų vertės, svetainės kambario užuolaidų karnizą 70 eurų vertės, dvi dekoratyvines gėlių vazas, kurių vienos vertė 100 eurų, bendra 200 eurų, kilimą 200 eurų vertės, televizoriaus komodą 300 eurų vertės, lėkščių su puodeliais komplektą 100 eurų vertės, dvi virtuvinio komplekto spinteles, kurios vienos vertė 125 eurų, bendra 250 eurų, sugadino po vandens maišytuvu esantį vamzdį sienoje 120 eurų vertės, nutraukė interneto laidą 70 eurų vertės, sugadino miegamojo kambario spintos duris 100 eurų vertės, sugadino vonios durų ir miegamojo kambario durų spynas, kurių vienos vertė 25 eurai, bendra 50 eurų vertė, tarp koridoriaus ir svetainės kambario atplėšė plytelę su apvadu 30 eurų vertės, dar apliejo visą butą, dėl ko atšoko bute parketas, kurio vertė 300 eurų, svetainėje sugadino sieną 500 eurų vertės. Dėl įvykio metu sugadintų daiktų jai buvo padaryta bendra 29 90 eurų žala. Be to, buvo aplieti žemiau, 4 bute gyvenantys kaimynai, kuriems taip pat buvo padaryta žala, bet kokia, šiuo metu nežino. Butas ir visas jame esantis turtas yra draustas „(duomenys neskelbtini)“. Prašo nubausti A. A. dėl jai priklausančio turto sugadinimo (t. 1, b. l. 18-22).

2026-01-02 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas dviejų aukštų mūrinis daugiabutis gyvenamasis namas. Į pastato vidų patenkama pro rudos spalvos, šarvines duris. Patekus į laiptinę, laiptais lipama iki (duomenys neskelbtini) aukšto, kur yra (duomenys neskelbtini) buto durys, po dešine puse. Minėtos 8 buto durys yra šarvuotos, rudos spalvos. Atidarius buto duris, patenkama į koridorių, kuriame matomi ant žemės numesti batai, šlepetės. Koridoriumi einama tiesiai į svetainės kambarį, kur yra įvykio vieta. Apžiūrint svetainės kambarį, matomi išmėtyti, sulaužyti įvairūs daiktai, t. y. televizorius, spintelės, indai, maisto likučiai, stalas, rūbai, parfumerijos gaminiai, pufai, tušti alkoholinių gėrimų buteliai (šampano ir degtinės). Daugiau apžiūrint svetainės kambarį jokių tyrimui reikšmingų objektų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (t. 1, b. l. 23-36).

2026-01-01 policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2026-01-01 04.01 val. registruotas pranešėjos A. L. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), bute galimai girtauja nepilnamečiai, elgiasi neadekvačiai, spardo laiptinėje kaimynų duris. Pranešėja matė per langą, kaip ilgą laiką jauna, galimai nepilnametė gulėjo be sąmonės ant gatvės. Dabar merginą parsivedė į butą. Praneša kaimynė. 2026-01-01 04:08 val. registruotas pranešėjos pranešimas, kad rėkauja, konfliktuoja (t. 1, b. l. 37-38).

2026-01-08 kitų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2 garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini))“. Apžiūrint garso įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, jis perklausomas ir girdisi, kad su operatore bendraujanti pranešėja prašo iškvieti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), nes pas kaimynus (duomenys neskelbtini) bute siautėja neblaivus jaunimas. Pranešėja nurodo: „čia spardo duris visų kaimynų, nes ką tik kažkokia panelė ten ilgai ant žemės gulėjo prie gatvės, nežinau, kas ten atsitiko ir dabar jis eina, nu žodžiu visas ištisai buto duris daužo, aš bėgau į lauką žiūrėt, kas tai panelei negerai“. Girdisi, kad pranešėja nurodo, kad asmenys yra pilnamečiai ir nepilnamečiai. Operatorei klausiant, ar medikai kam nors reikalingi ar mergina dar guli, pranešėja atsako, kad mergina nebeguli, nuėjo į viršų ir ji nežino ar medikai yra reikalingi. Girdisi, kad pranešėja nurodo, jog mergina kurį laiką gulėjo be sąmonės ant gatvės, todėl ji išbėgo žiūrėti, nes pažiūrėjusi per langą išgirdo kažką baisiai klykiant. Operatorei klausiant merginos, kuri gulėjo, amžių, pranešėja nurodo, kad nežino, bet galimai nepilnametė. Pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, ji pati yra kaimynė A. L.. Operatorė nurodžiusi, kad informacija perduota, atsisveikinusi baigia pokalbį. Įrašo trukmė 01 min. 51 s. Apžiūrint garso įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini))“, jis perklausomas ir girdisi, kad pranešėja prašo policijos pareigūnus paskubėti, sakydama, kad yra baisu, pačios panelės bėga iš namų, ten daužosi, šukės ir taip toliau. Operatorė nurodžiusi, kad informuoja, pokalbį baigia. Įrašo trukmė 25 s. (t. 1, b. l. 44-46).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. Č. 2026-01-01 tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“ nurodytos aplinkybės, nustatytos atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 47-48).

2026-01-07 kitų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2 vnt. vaizdo įrašų iš pareigūnų kūno kamerų. Paleidus pirmąjį įrašą, matyti, kad vaizdo įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūnės A. Č. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 15:10 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur sutinka GMP medikų ekipažą ir medikė pasako, jog jų pagalbos čia nereikia, žmonės turi sulaikytą agresyvų asmenį, todėl čia reikalinga tik policijos pagalba. Pareigūnai nueina į daugiabučio namo laiptinę, kur matyti, kaip vyras laiko laiptinėje ant žemės gulintį vaikiną. Vyras, laikantis vaikiną, paaiškino, jog jo paleisti negali, nes jis pradeda priešintis. Šalia esanti mergina, kuri prie kairio skruosto laiko galimai šalčio kompresą, pareigūnams pasako, jog šis vaikinas jai išdaužė namus. Pareigūnai paprašo vyro paleisti gulintį vaikiną, šiam jį paleidus, vaikinas atsistoja, pareigūnai jo prašo parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pateikus pareigūnams dokumentą, vaikinas yra nuvedamas iki tarnybinio automobilio, kur yra pasodinamas į automobilyje esančias laikino sulaikymo patalpas. Vaikinas pareigūnams pasako, jog jis susipyko su savo drauge, dėl to taip viskas ir įvyko, bet jis nieko nemušė. Pareigūnai uždaro tarnybinio automobilio duris ir patys sugrįžta prie daugiabučio namo, kur su mergina užeina į (duomenys neskelbtini) aukšte esančio buto vidų. Bute matyti išvartyti baldai bei namų apyvokos daiktai, sudaužytas televizorius. Mergina pareigūnams pasako, jog jiems su draugais sėdint kambaryje, prie jos priėjo vaikinas, kuris šiuo metu yra sulaikytas pareigūnų, ir sakydamas „tu mano močiutę nužudei“ sudavė jai ranka į akį, o su šiuo vaikinu buvusi mergina vardu G. J. pradėjo daužyti kambaryje esančius baldus. Taip pat mergina pasako, jog jai yra (duomenys neskelbtini) metų, jį yra išgėrusi truputi alkoholio, jos tėvų namuose nėra, bet jie tuoj grįš. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba pareigūnė patikrina merginos girtumą. Mergina taip pat pasako, jog jį prašė vaikino ir merginos išeiti iš jos namų, bet mergina, vardu G., vaikiną skatino, jog šis viską daužytų. Mergina, rodydama rankomis kaip kas vyko, pasakoja, kad A. jai trenkė į akį, tada ji trenkėsi į lovos kampą ir atsigulė, jai užtemo akyse. Tada ji sakydama, kad kvies policiją, juos stūmė iš savo namų ir jie (A. ir G.) pabėgo, bet kaimynai juos sustabdė, iškvietė policiją. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba girtumas yra patikrinamas ir kartu su mergina kambaryje esančiam vaikinui, kuris dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo atpažįstamas kaip R. K., jam nustatomas 1,42 promilės girtumas. Mergina pareigūnams prisistato kaip A. K., mama S. K.-E., tėvas - P. K.. Pareigūnei klausiant, kas gulėjo lauke, A. K. atsako, kad G.. Toliau matyti, kad A. K. pasakoja, jog jie keturiese buvo pas ją namuose. G. draugui A. A. pasakė, jog jiems reikia eiti, jie atsistojo ir išėjo iš jos buto. Būdama kambaryje, išgirdo rėkavimus lauke, todėl ji apsirengė ir išėjo į lauką pasižiūrėti. Lauke prie namo pamatė ant žemės gulinčią G., ji jos pasiteiravo, ar šiai viskas gerai, į ką G. atsakė „jo, viskas gerai“. Tada A. sugrįžo į savo namus, bet neužrakino namų durų. Po kiek laiko į kambarį užėjo G. su A., pastarasis A. pasakė: „tu nužudei G. J. močiutę“. A. K. pasakodama sako, kad G. močiutė yra gyva, todėl pradėjo sakyti, ką jis nusišneka, po ko jis sudavė ranka jai į veidą, dėl ko ši nugriuvo. Iš viso buvo suduoti 3 smūgiai, vienas į veidą, o kiti du į šonus. Vaikinas pareigūnams pasako, jog jis taip pat nukentėjo nuo A., kad jam buvo suduota iš niekur nieko, kad A. tuo metu nebuvo kambaryje, ji buvo išėjusi pavedžioti šuns. A. pareigūnams pasako, jog adresas, kuriame įvyko konfliktas, (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Antrasis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš pareigūnės A. Č. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 12:22 min. Peržiūrint vaizdo įrašą, matyti, kad tai yra jau apžiūrėto vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, tęsinys. Matyti, kaip pareigūnai bute toliau bendrauja su A. K. ir R. K. dėl įvykio aplinkybių, taip pat pareigūnė susisiekia su budėtoju ir informuoja, kad reikalingi vaiko teisių apsaugos specialistai dėl įvykio vietoje esančių neblaivių nepilnamečių. Taip pat matyti, kad pareigūnas telefonu susiekia su R. K. mama, kurią informuoja, kad ši atvyktų pasiimti neblaivaus nepilnamečio sūnaus. A. K. pareigūnams aiškina, jog jai išdaužė visus namus, kad kai pradėjo daužyti virtuvę, ji norėjo skambinti policijai, bet kažkas sviedė jos telefoną. Vaizdo įrašo apžiūros metu matyti, kad R. K., kalbėdamas su pareigūnais, kelis kartus pakartoja, kad gavo „už dyką“, tuo pačiu sako, kad išsigandęs įlindo į spintą. Toliau matyti, kad pareigūnai išeina iš buto į tarnybinį automobilį ir vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 49-52).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. Š. 2026-01-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026-01-01 gautas S. K. pareiškimas dėl nepilnametės dukters A. K. sumušimo. Pareiškime moteris nurodė, kad dukrą sumušė dukters pažįstamas A. A.. Jaunuolis buvo atvykęs sutikti Naujųjų metų kartu su savo drauge G. J.. Švenčiant Naujųjų sutiktuves, pasak pareiškėjos, nepilnametė dukra buvo sumušta A. A., kuris tris kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, vieną kartą į šoną, tąsė po butą, dėl ko buvo sužaloti dukters keliai. Po GMP medikų apžiūros mergina gydosi ambulatoriškai. Konflikto metu buvo apgadintas ir pareiškėjos butas bei jame esantys daiktai. Pasak pareiškėjos, daiktus apgadino tas pats jaunuolis. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes telefonu buvo susisiekta su A. A., kuris paaiškino, kad jis merginos nemušė, o tik skyrė tarpusavyje besimušusias merginas - G. J. ir A. K.. Bute esančius daiktus daužė bei gadino visi bute buvę jaunuoliai. Savo kaltę jaunuolis kategoriškai neigė. Taip pat telefonu buvo bendrauta ir su G. J.. Mergina savo kaltę pripažino, kad mušėsi su A. K.. Pokalbis filmuotas kūno kamera. 2026-01-01 15.43 val. gautas (duomenys neskelbtini) slaugytojos telefoninis pranešimas apie tai, kad 15.00 val. į priėmimo skyrių su mama S. atvyko A. K., kuriai diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių (t. 1, b. l 53-54).

Nukentėjusioji S. K., apklausta papildomai, parodė, kad 2026-01-01 namuose adresu, (duomenys neskelbtini), įvykio metu A. A. ne tik sumušė jos dukrą A. K., bet ir sugadino jai priklausančius daiktus, padarydamas didelę turtinę žalą. A. A. bute sudaužė šiuos daiktus: televizorių „(duomenys neskelbtini)“, kurį vertina 300 eurų, nors pirminėje apklausoje susimaišiusi nurodė kitą televizorių, tačiau sugadintas buvo būtent „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaužytas svetainės kambaryje buvęs rašomasis stalas 200 eurų vertės, svetainės stalas (transformeris) 200 eurų vertės, sugadintas svetainės kambario užuolaidų karnizas 70 eurų vertės, sudaužytos dvi dekoratyvinės gėlių vazos, kurių vienos vertė 100 eurų, bendra 200 eurų, sugadintas kilimas 200 eurų vertės, sulaužyta televizoriaus komoda 300 eurų vertės, sudaužytas lėkščių ir puodeliais komplektas 100 eurų vertės. Virtuvėje sulaužė dvi virtuvinio komplekto spinteles, kurios vienos vertė 125 eurų, bendra 250 eurų, sugadino po vandens maišytuvu esantį vamzdį sienoje 120 eurų vertės. Koridoriuje nutraukė interneto laidą 70 eurų vertės. Miegamajame kambaryje sugadino spintos duris 100 eurų vertės. Sugadino vonios durų ir miegamojo kambario durų spynas, kurių vienos vertė 25 eurai, bendra 50 eurų vertė, tarp koridoriaus ir svetainės kambario atplėšė plytelę su apvadu 30 eurų vertės, dar apliejo visą butą, dėl ko atšoko bute parketas, kurio vertė 300 eurų, svetainėje sugadinta siena 500 eurų vertės. Dėl įvykio metu sugadintų daiktų jai buvo padaryta bendra 2 990 eurų žala. Be to buvo aplieti žemiau, 4 bute gyvenantys kaimynai, kuriems taip pat buvo padaryta žala, bet kokia šiuo metu nežino. Butas ir visas jame esantis turtas yra draustas „(duomenys neskelbtini)“, į kurį jau kreipėsi ir pateikė visus duomenis apie sugadintą savo turtą, tuo pačiu informavo ir dėl kaimynų apliejimo. Kolkas draudimas dar nėra atlyginęs patirtos žalos, nei jai, nei kaimynams ir kol nežino, ar bus pilnai atlyginta patirta žala, pasilieka teisę dėl civilinio ieškinio pasisakyti tyrimo eigoje. Butas, kuriame gyvena, registruotas brolio R. A. vardu, nes jo vardu imta paskola, tačiau pačią paskolą moka pati, visi bute esantys daiktai priklauso jai. Brolis šiame bute negyvena (t. 1, b. l. 62-65).

2026-02-10 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. K. pateikė medicininį dokumentų išrašą/ siuntimą dėl A. K. danties gydymo po įvykio (t. 1, b. l. 76). Išraše nurodyta, kad skausmingas 21 d., sausio 1 d. patyrė užpuolimą. Nurodyta ligos eiga, taikytas gydymas (t. 1, b. l. 77).

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2025-12-31 su draugais D. L., U. G., R. K. ir A. T. šventė Naujus metus namuose adresu, (duomenys neskelbtini). Mamos namuose nebuvo, buvo išvažiavusi pas draugę. Švenčiant su šiais draugais, viskas buvo gerai, jokių nesutarimų nebuvo. Kažkuriuo metu, prieš 12 val. nakties prie jų prisijungė draugė G. J., kuri jai pati skambindama prašė švęsti Naujus metus kartu, tai ji G. pasikvietė. G. į jos namus atvežė draugas A. A., kurį pati pažįsta labai seniai, nes ankščiau kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). Atvežęs G., A. išvažiavo. G. švenčiant kartu, viskas taip pat buvo gerai, nebuvo jokių konfliktų. Po 12 valandos nakties, kai pašaudė fejerverkus, A. atvažiavo pasiimti G. ir jie išvažiavo. Praėjus ne daugiau pusvalandžiui, G. paskambinusi pradėjo prašyti leisti jai sugrįžti jau kartu su A. ir toliau kartu švęsti Naujus metus, nes jiems dviem namuose liūdna. Ji sutiko. G. iškart sakė, kad sutinka, tik jei nebus jokių nesąmonių. Taip sakė, nes žinojo, kad tarp G. ir A. vis kyla kažkokie konfliktai, kad jis prieš ją smurtauja. G. jai užtikrino, kad jokių nesąmonių nebus. Kai G. su A. atvažiavo pas ją į namus, jie atsivežė 2 butelius alkoholio. G. buvo neblaivi, nes buvo vartojusi alkoholio kartu su jais, o dėl A., ar jis buvo išgėręs, ar ne, atsakyti negali, bet jis atrodė ne taip, kaip jį žino, jo akys buvo stiklinės, veidas persisukęs. Į jos namus A. su G. atvažiavo mašina, kurią, kaip suprato, vairavo A.. Toliau kartu švenčiant ir vartojant alkoholį, R. dėl kažko pastūmė A.. Nesuprato, kas tarp jų įvyko, bet girdėjo, kad R. dėl to A. atsiprašė ir ji pasakė, kad viskas gerai. Tada iš niekur nieko, nieko nesakydamas A. pradėjo mušti R., trenkdamas jam kumščiu į veidą. Kiek kartų A. trenkė R., nepasakys, bet jis R. praskėlė nosies nugarėlę, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Po A. suduotų smūgių R. nubėgo į mamos kambarį, kuriame, kaip žino, R. užmigo, nes jis iš to kambario išėjo po visko, kai jau laukė policijos. Tuo metu visiems būnant pagrindiniame kambaryje - salione, tarp G. ir A. prasidėjo pykčiai, kuriuos pradėjo pati G.. Pradėję pyktis, jie abu išlėkė į lauką. Po to į lauką išbėgo D., o tada ir ji. Ji į lauką ėjo pažiūrėti, kur visi yra. Atėjusi į lauką, pamatė G. gulinčią ant žemės. Matė, kad D. ją bandė kelti, bet ji vis griuvo ir šaukė, kad jos močiutė ant patalo. A. tuo metu nematė. Pati kalbindama G. bandė padėti D. ją pakelti, bet ji toliau šaukė apie savo močiutę ir vartėsi ant žemės. Nesusikalbant su G., ją tiesiog paliko ant žemės ir išėjo su D. į namus. Parėjus į namus D. pasakęs, kad jam nepatinka vykstančios nesąmonės, atsisveikinęs išėjo namo. Tik išėjus D., jis parašė, kad ji greičiau eitų į apačią. Atėjusi į lauką, pamatė ant šaligatvio, ant takelio gulinčią ir nejudančią G., kuri atrodė netekusi sąmonės. Labai išsigando. Dar išgirdo ir pamatė, kad A., stovėdamas prie kaimynų lango, alkūnėmis juos daužė ir šaukė dėl greitosios kvietimo, vis kartodamas G. vardą. Išsigandusi dėl G. išbėgo į namus ieškoti telefono, kad iškviesti greitąją. Namuose ieškant telefono, į namus parbėgo G. su A.. Tik įbėgusi į namus G. pradėjo šaukti, kad ji nužudė G. močiutę. Nesuprasdama ką G. kalba, pradėjo šaukti, kad G. nusišneka, kad nesupranta, ką kalba. Tada G., atsisukusi į A., toliau kartojo, kad ji nužudė G. močiutę ir sakė A. daužyti namus. Po G. žodžių A. pirmiausia apvertė stalą. G. toliau A. kartojant, kad ji nužudė G. močiutę, A. užsimojęs kumščiu pribėgo prie jos ir stipriai trenkė vieną kartą į veidą. Dėl A. suduoto smūgio pajuto skausmą, kurį vertina 7 balais skalėje nuo 1 iki 10 balų. Nenugriuvo, bet tiesiog nugara krito ant sofos. Po smūgio aptemo akyse, bet išsigandusi, kad jai vėl gali trenkti atsistojusi nubėgo į mamos kambarį. Įbėgusi į kambarį pamatė ant lovos miegantį R.. Būdama mamos kambaryje girdėjo ir iš girdimų garsų suprato, kad A. toliau daužė namuose esančius daiktus. Jai būnant mamos kambaryje, į jį įbėgo A., kuris viena ranka suėmęs ją už suknelės ir plaukų, ties kaklu, stipriai stūmė ją į spintą, į kurią atsitrenkė šonu, visu kūnu ir veidu. Dėl atsitrenkimo į spintą jautė stiprų skausmą, ypač akyje. Patirtą skausmą vertina 8-9 balais. Tada išbėgo į salioną, o A. atsivijęs, kažkokiu būdu pervertė ją ant žemės viduryje kambario ir iš kumščio sudavė 2 smūgius į veidą. Šis pervertimas ir smūgių sudavimas buvo skaudžiausias, skaudėjo taip, kad galvojo, kad mirs. Patirtą skausmą vertina aukščiausiu balu kiek galima, tai yra 10. Gulint ant žemės A. nuo sienos plėšė televizorių. Atsistojusi nuo žemės, būdama labai išsigandusi, bandė bėgti iš namu, bet koridoriuje stovėjusi G. jai užstojo kelią, sakydama, kad niekur neis, kad lauks policijos, nes ji nužudė G. močiutę. Nustūmusi G., bėgo iš buto, paskui ją bėgdamas A., paėmęs koridoriuje buvusią vadinamą batinę, metė į ją, bet nepataikius, iš (duomenys neskelbtini) aukšto nukrito į (duomenys neskelbtini) aukštą. Tai matė kaimynai, kurie tuo metu stovėjo (duomenys neskelbtini) aukšte, prie įėjimo durų. Matydama kaimynus pradėjo šaukti, kad kviestų policiją, nes ją sumušė ir išdaužė namus. Būdama tik su kojinėmis, kaimynams praleidus išbėgo į lauką, o paskui ją bėgantį A. kaimynai sulaikė ir pervertė ant žemės. Kaimynams bandant sulaikyti, jis labai priešinosi, gal net trenkė kaimynui iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kurio vardo nežino. Sulaikę A., kaimynai jį laikė, kol atvyko policiją, kurią kaimynai iškvietė. Buvo atvažiavę greitosios medikai, kurie ją apžiūrėjo, davė ledo. Į ligoninę jos nevežė, bet kitos dienos rytą labai blogai jautėsi, todėl su tėvais važiavo į ligoninę, kurioje pragulėjo 9 dienas. Ją mušė ir namuose visus daiktus daužė tik A., G. pati nieko nedarė, tik žodžiais skatino A. viską daužyti ir mušti ją. Įvykio metu buvo vartojusi alkoholio, bet viską prisimena gerai. Po įvykio jaučia stresą, viską dar sapnuoja. Kai A. ją mušė ir viską daužė, matė G., kiti draugai matė tik viso įvykio pradžią. U. išėjo iki A. ir G. išvažiavimo, o kas dėl A., tiksliai nematė kuriuo momentu ji išėjo, bet A. pradėjus daužyti namus A. buvo, o daugiau nebematė. Švenčiant buvo vartojamas tik alkoholis, jokios narkotinės medžiagos nebuvo vartojamos. Kai tik atsikėlė sausio pirmą dieną, blogai jautėsi, sukosi galva, temo akyse ir apsivėmė, todėl tėvai ją išvežė į ligoninę. Iš to, ką G. kalbėjo dėl savo močiutė, galvoja, kad G. galėjo būti apsvaigusi ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo kažkokių narkotinių medžiagų. Dėl įvykusio įvykio momentais užeina, kad pradeda verkti, kad nesupranta, kodėl su ja taip pasielgė, ir jaučiasi kalta dėl to, nors nieko nepadarė. Jaučia daug emocijų, bet negali jų visų išsakyti. Ligoninėje gydytojai jai rekomendavo kreiptis į specialistus ir ji mano, kad jai reikalinga psichologo pagalba. Kai ją mušė, atrodė, kad mirs, ausyse zyzė, akyse buvo užtemę, dilgčiojo kojos ir rankos. Galvojo, kad kuo greičiau viskas pasibaigtų (t. 1, b. l. 84-88).

Nukentėjusioji A. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad įvykis įvyko jos namuose (duomenys neskelbtini). Įkarštis prasidėjo Naujųjų naktį, 3-4 val. Įvykyje dalyvavo A. A., G. J., U. G., D. L., R. K., A. T.. Kažkada seniai bendravo su A., buvo nutolę, tik su G. bendravo. G. buvo jos draugė, o A. draugavo su G.. Tik pašnekėdavo su A., nebuvo labai stipraus ryšio. Neturi priežasties apkalbėti A.. Nenori jo nei girdėti, nei matyti. Prieš Naujus metus jos su G. planavo švęsti, bet jai tokia nuojauta buvo, kad gal nereikia. Su savo draugais susiplanavo, prasidėjo veiksmas, bet dar nebuvo G.. Pagailo, galvojo: „B..., aš susitariau“. Paskambino ir sakė: „Jei nori, atvažiuok viena, be A.“. Gerai, sutiko. Atvažiavo viena be A.. Tada A. atvažiavo pasiimt. Už 10 min. paskambino G. ir klausia: „Ar galim atvažiuoti su A.?“. Atsakė: „G., be nesąmonių“. Ji atsakė „gerai“. Susitarė. Atvažiavęs A. atsivežė 2 butelius „(duomenys neskelbtini“. Šnekėjosi, bendravo. Po to tarp A. įvyko kažkoks „kipišas“ ir jie pradėjo pyktis. Jai pasakojo, pati neatsimena, kad G. prašė jos narkotikų. Taigi jie susipyko ir puolė ant jos šokinėti: „Mano močiutę, kuri guli ant patalo, nužudei!“. Pradžioje viskas išsisprendė, viskas buvo gerai. Toliau sėdėjo. G. su A. A. išėjo į lauką ir apie 10-20 min. negrįžo. Ir ji išėjo į lauką. G. vartėsi ant sniego. D. bandė G. pakelti. A. po kiemą draskėsi. Galų gale nepavyko pakelti G.. Paliko ją, išėjo į namus. D. pasakė, kad nenori būti, nes gali blogai baigtis. D. išėjo ir pasakė: „A., išeik pro duris“. Ji nusileido į apačią, į gatvę. G. gulėjo ant šaligatvio. Pribėgo prie jos, G. atrodė be sąmonės. Jis daužė kaimynų langus. Ji išbėgo namo telefono. Po kokių 3 min. įbėgo A. ir pradėjo šaukti: „Tu nužudei mano močiutę!“. Pradėjo draskyti jai akis. Stovėjo prie lovos. A. trenkė stipriai. Ji iškart nukrito. Išsigando. Nubėgo į mamos kambarį. Jis atsivijo ją į mamos kambarį, paėmė už „čiuprynos“ ir trenkė į sieną, spintą. Ji rėkė: „Ką čia darai? Ar tu durnas? Kam mane muši?“. Labai išsigando. Greitai išbėgo į „salioną.“ Jis atbėgo iš paskos, apvertė stalą, mėtė baldus ir daiktus. G. stovėjo tarpduryje ir šaukė, kad kažkaip: „A., užmušk ją! Nužudyk!“. Jis ją pervertė ant žemės, trenkė 2 kartus į veidą. Tirpo kojos ir delnai. Norėjo pabėgti iš namų. Atsistojo, o G. pasakė: „Niekur tu nebėgsi. Palauksim policijos“. Nors jai užstojo kelią, išbėgo į lauką. Kaimynai pervertė A. A. (duomenys neskelbtini) aukšte. Atvažiavo policija ir įsisodino A. į mašiną. Pasirašė protokolą, davė parodymus, greitoji apžiūrėjo. Kitą rytą vėmė, sukosi galva, buvo silpna. Išvažiavo į ligoninę ir ten praleido 9 d. Jai nustatė akiduobės lūžį, galvos sutrenkimą. Lankosi pas psichiatrą, psichologą. Geria raminančius vaistus, nes labai sunku. Bijo viešumos. Pykstasi su mama ir mokytoja. Negali užmigti naktį. Pirmomis dienomis po įvykio sapnavo muštynes. Savęs klausia, kodėl A. taip pasielgė. Mano, kad G. pasakė jam taip elgtis. Provokatorė buvo G.: „A., daužyk, mušk!“. G. neturėjo priežasties kaltinti ją dėl močiutės mirties. G. ne visada taip elgėsi. Ji visada buvo gera draugė: pasišnekėdavo, jos mamai patiko. Tą kartą... ji neturi ką pasakyti. Negali suvokti, kas įvyko. Kaip taip jos draugė? G. su A. atsivežė 2 butelius „(duomenys neskelbtini)“ 0,7 l ir lyg degtinės. Išgėrė alkoholį ir nuo to viskas prasidėjo. A. pasakojo, kad ji (A.) kalbėjo su G.. G. klausė „kristalų“. Pasakė, kad tokių dalykų jos namuose nebus. Nuo to viskas ir prasidėjo. Kalbėjosi su A. dviese, šio pokalbio niekas negirdėjo. Ištisai būna namuose, nori būti namie. Naktimis nemiega, vis klausimas: „Kodėl taip atsitiko?“. Yra (duomenys neskelbtini) klasėje. Turi raštą, kad yra atleista nuo egzaminų. Po įvykio nebendravo su G. ir A.. (duomenys neskelbtini) mato, bet stengiasi praeiti. Jeigu A. atsiprašytų ir norėtų taikytis, nesutiktų, neatleistų. Iki atvyko G. ir A., su draugais gėrė „(duomenys neskelbtini)“. Susimetė pinigų su draugais ir tą vieną butelį išgėrė. D. pasišalino iki įvykio. U. išėjo, kai A. atvažiavo, tik girdėjo telefonu, kai skambino. A. išsigandusi pabėgo, kai pradėjo mušti. A. trenkė ir R., bet ji to nematė. R. pabudo po įvykio, kai atvažiavo policija. Kai parbėgo į namus, namai buvo atrakinti. A. buvo namuose, nes jai trenkė stalu. Kai prasidėjo įkarštis, atrodo, nematė nė vieno draugo. Tame tarpe, kai kaimynai sulaikė A., iki atvyko pareigūnai, niekas nebuvo įėjęs į butą, tik ji. A. buvo prie buto durų. Tėtis parvežė mamą 03.00 val. ar 03.30 val. Virtuvėje A. įsikabino į staktą ir spyrė į kriauklę. Trūko vamzdis ir išsiliejo vanduo. Apsėmė kaimynus. Jų butas (duomenys neskelbtini) aukšte. A. buvo kitoks (nei įprastai): veidas persikreipęs, akys stiklinės, mėtosi, toks įdomus, bet neatkreipė dėmesio, nes negalvojo, kad kažkas gali vykti. G. irgi tokia įdomi: tai linksma, tai ne. Galvojo, kad numirs, kai gulėjo ant žemės. Reikėjo vos ne melstis. Ausyse zvimbė. Galvoj bėgti iš namų, nes nebeišeis. Jos namuose ją mušė... Suknelę suplėšė per nugarą ties užtrauktuku, kai griebė už „čiuprynos“. A. tokios būsenos jau atvažiavo, tik nieko nesakė. Iškart pastebėjo stiklinęs akis (t. 1, b. l. 106-109).

2026-01-02 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima A. K.. Apžiūrint asmens veido sritį, ant kairės pusės skruosto, prie akies, yra patinimas ir kraujosruva. Ant merginos dešinės pusės kojos, žemiau kelio yra kraujuojantis įbrėžimas. Daugiau apžiūrint merginos krūtinės, nugaros ir rankų sritis, jokių sužalojimų, paraudimų, odos spalvos pakitimų ar kraujosruvų nėra (t. 1, b. l. 122-130).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame dilbyje, dešinio sėdmens srityje, abiejų šlaunų, abiejų blauzdų srityse, dešiniame kelyje su odos nubrozdinimu, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje galėjo būti padaryta nugriuvus. Kiti sužalojimai griuvimo traumai nebūdingi. Nustatytas kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 143-144).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame dilbyje, dešinio sėdmens srityje, abiejų šlaunų, abiejų blauzdų srityse, dešiniame kelyje su odos nubrozdinimu, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatytas kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.(1 t. b. l. 143-144).

Liudytoja A. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2026-01-01 nakties metu pabudo nuo garsaus trenksmo į duris. Atsikėlusi ir pažiūrėjusi pro akutę, pamatė laiptinėje stovinčius 2 vaikinukus, D. L. ir R., kurio pavardės nežino. Šiuos vaikinus pažįsta iš matymo, nes jie dažnai leidžia laiką pas kaimynę A. K.. Atsidariusi duris paklausė, ką jie čia daro, abu atsakė: „čia vienas pabėgo, mes vijomės“. Tada D. jos atsiprašė dėl triukšmo ir jie su R. nuėjo į (duomenys neskelbtini) aukšte esantį butą, kuriame gyvena A. su savo mama S. K.. Kai pati parėjo į namus, dukra pasakė, kad girdi kažkokį garsų triukšmą iš lauko, todėl atitraukusi roletus pasižiūrėjo per langą ir pamatė ant šaligatvio gulintį žmogų, šalia kurio tupėjo A., o šalia jos susiėmęs už galvos ir kažką šūkaudamas nuo šaligatvio prie šaligatvio lakstė vaikinas, kaip dabar jau žino, A. A.. Išsigando nuo matyto vaizdo, pagalvojo, kad kažkas atsitiko, todėl išėjo pažiūrėti į lauką. Prieš išeidama į lauką dar girdėjo, kad buvo stipriai suduota į langą. Kai žiūrėjo pro langą nesuprato, kas gulėjo, o išėjusi į lauką pamatė, kad ant šaligatvio gulėjo mergina. Kaip šiuo metu žino, tos merginos vardas G., bet pati jos nepažįsta. Kai išbėgo į lauką, prie namo kampo susitiko A. ir G.. Kaip suprato, jie jau pareidinėjo į butą. A. kartu su jais nebuvo, lauke jos taip pat nematė. A. ėjo apsikabinęs G. ir šūkavo: „mano G., mano G.“. Girdėjo, kaip G. sakė: „aš gyva“. Jai priartėjus prie jų, G. atsitraukusi nuo A. pradėjo eiti į namo vidų, o A. tiesiog nei iš niekur agresyviai pastūmė ją. Ji pati taip pat jį atstūmusi klausė, ką jis čia daro ir sakė ramintis, į ką jis atsakė keiksmažodžiu ir nubėgo į namo laiptinę, į kurią įbėgdamas dar spyrė į laiptinės duris. Jam nubėgus girdėjosi toks triukšmas, iš kurio suprato, kad lipdamas laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą jis daužė visas duris. Apskritai A. elgesys buvo labai neadekvatus, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs ir tiesiog elgėsi kaip koks žvėris. Nesuprato, ar jis buvo neblaivus, bet pagal jo elgesį galvoja, kad jis galimai galėjo būti apsvaigęs nuo kažkokių narkotinių medžiagų. Dėl šios situacijos ir keliamo triukšmo nusprendė pranešti policijos pareigūnams. Skambindama numeriu 112 užėjo į laiptinę ir išgirdo didelį triukšmą, kuris sklido iš A. buto. Tas triukšmas buvo toks, kad girdėjosi daužymas, kritimas, šukių dūžiai. Matė, kad dėl šio triukšmo iš buto išėjo ir kaimynė A. G., kuri sakė, kad reikia kviesti policiją, o ji pasakė, kad jau iškvietė. A. paprašė, kad palauktų su ja kartu pareigūnų. Belaukiant pareigūnų, iš A. buto paskubomis išėjo A. T., kuri net batus movėsi laiptinėje. Mergina pasirodė esanti blaivi. Kai bandė sakyti, kad mergina pasiliktų, nes atvyksta pareigūnai, ši atsakė, kad ji pabuvo trumpai ir išeina. Po to A. ir viena, ir su G. vis lakstė iš (duomenys neskelbtini) aukšto į lauką, buvo didžiulis chaosas. Bandant klausti, kas vyksta, A. sakė, kad A. pradėjo muštis, daužyti daiktus bute, prašė kviesti pagalbą. Matėsi, kad pati A. buvo neblaivi, tuo pačiu išsigandusi, pasimetusi, ji verkė, todėl buvo sunku suprasti, ką ji nori pasakyti. Kažkelintą kartą A. taip lakstant iš (duomenys neskelbtini) aukšto į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jai iš dešinio kelio bėgo kraujas ir buvo pamuštas lyg kairės pusės skruostas. Po to kažkuriuo metu nusileido A. su G. ir pradėjo sakyti, kad kviestų policiją ir greitąją, nes A. nužudė močiutę. Išsigandusios su kaimyne pradėjo klausti kokią močiutę. G. sakė, kad jos, bet ir A. sakė, kad jo, todėl nesuprato apie kokią močiutę buvo kalbama. Tuo pačiu nusileidusi A. pasakė, kad nėra jokios močiutės. Tada A. stovėdamas laiptinėje pradėjo darytis agresyvus, šūkavo, dėl ko jį pradėjo raminti jos sugyventinis M. V., kuris taip pat buvo išėjęs į laiptinę. Kai A. pradėjo stumdyti M., M. norėdamas jį nuraminti ir sutramdyti iki atvyks pareigūnai, pervertė ant žemės ir prispaudęs laikė. Per visą tą sąmyšį G. kažkur pasišalino. Kažkuriuo metu iš A. buto atėjo ir R., kuris matė, kad buvo neblaivus, jis rodydamas lyg į kairę akį sakė, kad taip pat gavo. Toliau R. padėjo M. prilaikyti ant žemės paguldytą A.. Pirmiausia atvyko greitoji. Medikai apžiūrėjo A., davė jai ledo pašaldyti skruostą. Medikams išvažinėjant atvyko pareigūnai, kurie nuo žemės pasikėlę A. jį nusivedė į automobilį, o tada kartu su A. ir R. pakilo į A. butą kalbėtis. Apie visą įvykį ji telefonu pranešė A. mamai S.. Kai su S. buvo užėjusi į butą, matė, kad jis buvo visas išdaužytas, atrodė kaip po karo. Taip pat matė, kad bute buvo šlapios grindys, kurios buvo pilnos vandens. Kiek žino, buvo išlaužtos virtuvinės spintelės durys, nulaužtas vamzdis, dėl kurio ir bėgo vanduo ir buvo užpiltas po jais gyvenančio kaimyno butas. Kuriuo metu pradingo D., nežino, bet po to, kai iškvietė policiją, jis iš buto neišėjo, tai supranta, kad jis išėjo viso įvykio pradžioje. Pačią šis įvykis labai sukrėtė, dėl keliamo triukšmo negalėjo ilsėtis visi šeimos nariai, tačiau pati dėl šio įvykio jokios žalos nepatyrė ir savęs nukentėjusia nelaiko (t. 2, b. l. 3-6). Papildomai apklausta liudytoja A. L. parodė, kad kai 2026-01-01 dėl kaimynės S. K. bute girdimo triukšmo jau buvo iškvietusi pareigūnus, jų laukiant visą laiką nebuvo laiptinėje, buvo išėjusi ir į lauką ir nuėjusi į savo butą pažiūrėti kaip vaikai, persiauti batus. Kai kažkuriuo kartu iš lauko įėjo į (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinę, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelėje gulėjo batų dėžė, kuri buvo tokia kaip plastikinė su metaliniais strypeliais. Atpažino, kad ši batų dėžė yra iš S. buto. Nors nematė, kokiu būdu ši batų dėžė atsirado šioje vietoje, bet iškart suprato, kad ji galėjo būti numesta ar nuridenta iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Iki atvykstant policijos pareigūnams ši batų dėžė iš (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės dingo, tai suprato, kad ją į viršų užsinešė S. K. buvęs vyras P. K., kuris iki atvykstant pareigūnams buvo atvažiavęs. Kas P. pranešė, nežino, nes pati dėl girdimo triukšmo bute skambino tik S. ir pareigūnams. Kai P. atvažiavo, tuo metu sugyventinis M. jau buvo sulaikęs tą vaikinuką, pavarde A., ir laikė jį paguldęs ant žemės, laukdamas pareigūnų. Kai P. atvažiavo, jis praeidamas pro gulintį A. jam tik trumpai pasakė: „gausi į snukį už A.“ ir užlipo į butą. P. kelis kartus užlipo į butą ir nulipo išsinešdamas kažkokį maišą, kaip pats sakė, su A. daiktais. Dar sakė, kad butas išdaužytas, kranai nuspardyti. Kai P. pasakė A., kad ji eitų ruoštis važiuoti, tai girdėdama pasakė, kad A. negali niekur važiuoti, nes reikia laukti iškviestos policijos. A. liko, o P. išvažiavo sakydamas, kad važiuoja parvežti S.. S. į namus grįžo, kai jau buvo atvykę pareigūnai. Nežino ar su pareigūnais bendravo tik S. ar ir P., nes to nematė, buvo nuėjusi į namus. Jau paryčiais, girdėdama vaikštančią iš (duomenys neskelbtini) aukšto S., išėjusi pažiūrėti matė, kad S. verkė. Pradėjus kalbėtis su S., ji verkdama pasakojo, kad visas butas išdaužytas, aplieta virtuvė. S. pakvietus pažiūrėti, buvo užėjusi į butą pažiūrėti, tai matė, kad virtuvėje ant plytelių buvo pritiesta rankšluosčių, kurie matėsi prisigėrę vandens. Prisimindama P. žodžius apie nuspardytus kranus, pažiūrėjusi į kriauklę, matė, kad kranas buvo sveikas, o kaip atrodė kranas po spintele, kur iš S. žodžių, suprato, kad bėgo vanduo, nematė, nes nelindo ten žiūrėti, tik matė, kad tos spintelės durys buvo išlaužtos. Kai su S. užėjo į butą, matėsi, kad jis jau buvo kažkiek aptvarkytas nuo pirmo užėjimo, kai buvo trumpam užėjusi paduoti A. (duomenys neskelbtini) aukšte paliktos striukės, atvykus pareigūnams. Buvo atversti kai kurie baldai, kurie prieš tai gulėjo ant žemės, bet apskritai ant žemės ir kilimo dar mėtėsi maisto likučiai, kažkokie smulkūs daiktai. Ar buvo indų duženų, nepasakys, tai neužsifiksavo. Kai į butą buvo užėjusi pirmą kartą, buvo įėjusi tik į koridorių, iš kurio matėsi tik baisiai suverstas svetainės kambarys, o kiti kambariai nesimatė. S. tvarkantis bute, A. namuose nebuvo. Iš S. žodžių suprato, kad ji buvo išvažiavusi su P. (t. 2, b. l. 7-10).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2025-12-31 su draugais A. K., D. L., U. G. šventė naujus metus A. namuose, jos adreso nežino, tik gatvę - (duomenys neskelbtini). Sutikus Naujus metus, jau po 24 valandos atvažiavo A. A. su drauge G., kurios pavardės nežino. Jiems atvažiavus, pas A. buvo dviese, U. ir D. jau nebuvo. Atvažiavus A. ir G., iš pradžių viskas buvo gerai, bet išgėrus pusę butelio degtinės A. kažkas pasidarė, jis pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones ir tada pradėjo pulti jį. A. sėdėdamas netoli jo pradėjo jį daužyti, iš kumščio suduodamas 3 smūgius į veido ir galvos sritį. Po suduotų smūgių A., jį suėmęs už drabužių, šveitė per stalą ir jis nukrito ant grindų. Kol atsikėlė nuo grindų, A., A. ir G. išėjo iš buto į lauką. Šiems išėjus jis liko bute. Pats nematė, bet kiek pasakojo A., lauke A. mušė G.. Lauke jie prabuvo apie 15 minučių ir po to visi grįžo į butą. Kai parėjo į butą G. A. pradėjo sakyti, kad A. nužudė jos močiutę ir pradėjo žodžiais provokuoti A., kad jis viską daužytų, kad muštų A.. A. jiems sakė išeiti, bet jie iš buto nėjo. Matė, kaip A. apvertė stalą ir dar nustūmė jį link durų. Kai jį nustūmė, išėjo į lauką ir nematė, kas toliau vyko bute, tik girdėjo bute triukšmą, kad buvo daužomi daiktai, girdėjo G. ir A. šaukiančius balsus. Pats nematė, bet iš A. žodžių žino, kad A. ją mušė, nes G. jį provokavo ją mušti. A. sakė, kad bute viską išdaužė A.. Kad bute viskas buvo išdaužyta, matė, kai buvo parėjęs pasiimti batų ir striukės. Tuo metu A., A. ir G. jau nebuvo bute. A. tuo metu jau (duomenys neskelbtini) aukšte laikė paguldę kaimynai, A. buvo prie jų, visi laukė policijos, o G. jau buvo kažkur pabėgus. Kai A. jam sudavė į veidą ir galvą, skaudėjo, patirtą skausmą vertina 4 balais iš 10. Skaudėjo ir kai permetė per stalą ant grindų ir dėl to užsigavo nugarą. Dėl to patirtą skausmą vertina 5 balais iš 10. Jokių sužalojimų nepatyrė ir į medikus nesikreipė. Nors A. jį mušė be priežasties ir sukėlė fizinį skausmą, bet dėl to jokių pretenzijų neturi. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne viską gerai atsimena. Kiek prisimena D. buvo tik iki 24 valandos, vėliau jo nebuvo, o kad būtų buvusi A., to neprisimena. Po šio įvykio emociškai jaučiasi gerai (t. 2, b. l. 17-20).

Liudytoja J. L. parodė, kad R. K. jos sūnus. Sūnus yra nepilnametis. 2025-12-31 R. buvo išleidusi sutikti Naujų metų pas draugę A. K., jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Jau 2026-01-01 nakties metu sulaukė pareigūnų skambučio, kad iš A. namų turi pasiimti neblaivų R.. Kai atvyko pasiimti R., pareigūnai jai paaiškino tik tiek, kad, atvykę į iškvietimą nustatė, kad R. yra išgėręs ir dėl to jam surašė protokolą. Kai pradėjo kalbėtis, R. pradėjo pasakoti, kad būnant pas A. namuose ir švenčiant, atvažiavo A. A. su drauge G., kad išgėrus alkoholio A. kažkas pasidarė, pradėjo mušti jį, kad išdaužė daiktus A. namuose ir mušė pačią A.. Kaip sakė R., jis nesuprato, už ką A. jį mušė, kad gavo be jokios priežasties. Nors R. sakė, kad A. jį mušė, bet pas sūnų jokių sužalojimų nebuvo, todėl į medikus nesikreipė. Pasikalbėjus su sūnumi nusprendė, kad nerašys pareiškimo ant A. A. dėl to, kad jis mušė R.. Taip nusprendė, nes pats R. sakė, kad jis neturi A. jokių pretenzijų, nes nieko labai jam čia nepadarė. Kadangi R. neturi A. pretenzijų, tai ir ji neturi. R. jokios žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. Smulkiau apie visą įvykį savo apklausoje papasakojo R. (t. 2, b. l. 27-30).

Liudytojas D. L. parodė, kad 2025-12-31 su draugais A. K., R. K., A. T., U. G. šventė Naujus metus A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena. Tiksliai neprisimena kada, bet kažkur prieš 24 valandą prie jų prisijungė G. J.. Visiems švenčiant viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Pašaudžius fejerverkus, G. iš A. namų išvažiavo, nes ji norėjo, kad ir jos draugas A. A. atvažiuotų švęsti kartu, bet jie nesutiko. Kai po fejerverkų pašaudymo grįžo iš lauko į A. namus, dar kiek pabuvus U. išėjo namo. Neprisimena, ar U. išėjo pirma, ar G. išvažiavo. Po to kažkur apie 1 valandą, bet tiksliai laiko neprisimena, vėl atvažiavo G., tik jau su A.. Prieš atvažiuojant G. buvo skambinusi A.. Nors A. kalbėdama kelis kartus buvo sakiusi, kad nenori, jog A. atvažiuotų, bet paskui sutiko ir jie atvažiavo. Jie atsivežė alkoholio. Kai G. su A. atvažiavo, jie vizualiai atrodė blaivūs, nors G. prieš tai švęsdama buvo vartojusi alkoholio. Iš pradžių viskas buvo gerai, niekas nesipyko, bet paskui tarp G. ir A. prasidėjo kažkokie pykčiai. Dėl ko viskas prasidėjo, nežino, bet viskas įvyko po to, kai R. pastūmė A.. Pats nematė, kad R. pastūmė A., tai girdėjo iš draugų, o pats būdamas virtuvėje matė, kad A. atsisėdo ant sofos, o po to A. trenkė R. į veidą. Tada A. pradėjo pyktis su G.. Aplinkybių, dėl ko R. pastūmė A., dėl ko R. sudavė A. ir po to jis pradėjo pyktis su G., nežino. Iš A., R. ir A. žodžių žino, kad R. A. atsiprašė. Žodžiais susipykę G. ir A. išėjo į lauką. Kai jie ilgai neparėjo, jis išėjo į lauką pažiūrėti, kur jie yra. Išėjęs į lauką, pamatė ant sniego gulinčią G., o A. prie jos nebuvo, ir aplinkui jo nematė. Gulėdama ant sniego G. verkė ir kažką neaiškiai kalbėjo. Bandė kelti G., bet ji nesikėlė. Kai klausė, kas buvo, G. atsakė, kad jos močiutė pataluose guli. Būnant prie G., atėjo A., nes jai buvo parašęs, kad ji ateitų į lauką. A. bandė kalbinti G. ir ją pakelti. Tada iš kažkur atėjo A., kuris nieko jo neklausiant pasakė, kad nesikištų. Jam nepatiko visa situacija, todėl nusprendė eiti namo. Vienas iš lauko nuėjo į A. namus ir apsirengęs išėjo namo. Išeidamas matė, kad G. lauke jau stovėjo, prie jos buvo A. ir A.. Girdėjo, kad A. kažką garsiai kalbėjo, bet tarp jų joks konfliktas nevyko. Kas toliau vyko A. namuose, nežino, nematė, nes į A. namus tą naktį nebesugrįžo ir tik iš draugų pasakojimų žino, kad A. sumušė ir jos namuose daiktus išdaužė A.. Kai išėjo į namus, A. namuose buvo likę R. ir A., o A. su A. ir G. buvo lauke. Pats šventės metu buvo vartojęs alkoholio, bet jo buvo vartojęs nedaug ir nesijautė apsvaigęs, todėl viską prisimena gerai (t. 2, b. l. 40-43).

Liudytojas R. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas yra registruotas jo vardu, bet jis tik faktiškai priklauso jam , o realiai jame gyvena ir jis priklauso seseriai S. K., kuri bute gyvena su savo dukra A. K.. Pats minėtu butu nesinaudoja, jokių daiktų ten nelaiko, visi bute esantys daiktai priklauso S.. Norėdama nusipirkti šį butą, S. pati negalėjo gauti paskolos, todėl padėdamas paėmė paskolą butui savo vardu. Buto paskolą moka S., nes ji perveda jam pinigus, o jis juos pervedu paskolos dengimui. Kadangi butas pirktas su paskola, jis turėjo būti būtinai apdraustas, todėl butas draustas „(duomenys neskelbtini)“ draudimu. Draudimo sutartis taip pat yra jo vardu. 2026-01-01 S. jam atsiuntė įrašą, kuriame matėsi apverstas butas, sudaužytas televizorius, sulaužyti baldai. Susiskambinus telefonu, S. papasakojo, kad namuose A. su draugais šventė Naujus metus ir vienas iš šventės dalyvių, kurį S. įvardino A. A., viską bute išdaužė ir dar kadangi virtuvėje nulaužė vamzdį, bute pradėjo tekėti vanduo, kuris užliejo ir kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) aukšte, po S., butą. Pokalbio metu su S. apkalbėjo, kad dėl patirtų jos ir kaimynų nuostolių reikės kreiptis į draudimą. Pats apžiūrėti buto ir sugadintų daiktų nebuvo nuvykęs. Pasiskambinęs į draudimo bendrovę ir paaiškinęs situaciją, pasidomėjo, ar dėl šio tyčinio turto sugadinimo gali kreiptis ir jį informavo, kad gali. Taip pat draudimo bendrovę informavo, kad bute gyvena sesuo ir kad žala padaryta jai. Praėjus gal keletui dienų S. susiuntė nuotraukas dėl visų sugadintų daiktų bei savo ir kaimynų buto nuotraukas, kas buvo susiję su padaryta žala, o jis viską persiuntė draudimo bendrovei. Toliau su draudimo atstovu, atvykusiu įvertinti padarytos žalos, bendravo S.. Bendraudama su draudimo atstovu, S. įvertino ir nurodė, kokia žala yra padaryta. Kai bus paskaičiuota draudimo išmoka, draudimas ją perves į jo sąskaitą, o jis perves S., nes visa žala yra padaryta S., ne jam. Iš S. žino, kad ji policijoje yra parašiusi pareiškimą dėl šio įvykio, nurodžiusi, kokia žala jai padaryta. Kaip minėjo, butas jam priklauso tik faktiškai, todėl neskaito, kad jam yra padaryta kokia nors žala. Žala padaryta S. ir jos kaimynams. Kadangi S. yra parašiusi pareiškimą, papildomai jo nerašys. Nukentėjusiuoju savęs nelaiko (t. 2, b. l. 52-55).

Liudytoja A. Č. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyresniąja tyrėja. 2026-01-01 dirbant su kolega A. S., nakties metu, laiko tiksliai įvardinti negali, iš budėtojo gavo pranešimą dėl vykstančio konflikto ir galimai girtaujančių nepilnamečių (duomenys neskelbtini). Atvykus pranešime nurodytu adresu, pasitikusi pranešėja informavo apie sulaikytą agresyviai besielgiantį vaikiną. Užėjus į daugiabučio laiptinę, minėtą vaikiną rado gulintį laiptinėje, jį laikė, kaip suprato, namo gyventojai. Laiptinėje buvusi dėl anksčiau buvusių pranešimų žinoma nepilnametė A. K. aiškino, kad minėtas vaikinas ją sumušė, kad išdaužė daiktus jos namuose. A. K. vaikiną įvardino kaip A. A.. Pakėlus nuo žemės A. A. ir bandant aiškintis įvykio aplinkybes, akivaizdžiai matėsi, kad A. A. buvo stipriai neblaivus, jis nesiorientavo aplinkoje, neatsakinėjo į užduodamus klausimus, tik kelis kartus pasakė, kad atsiprašo. Įsodinus A. A. į tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą, su kolega toliau aiškintis visų aplinkybių pakilo į (duomenys neskelbtini) aukšte buvusį butą, kuriame gyveno A. K.. Užėjus į buto vidų, svetainės kambaryje matėsi netvarka, buvo išmėtyti ir sudaužyti daiktai. Bendraujant su neblaivia A. K., ji paaiškino, kad su draugais šventė Naujus metus, vartojo alkoholį, tada įvyko konfliktas su G. J. ir jos draugu A. A. ir šio konflikto metu A. A. ją sumušė bei išdaužė namuose buvusius daiktus. Kaip aiškino A. K., konfliktas prasidėjo dėl draugės G. J., kai ji A. K. pradėjo kaltinti močiutės nužudymu, o A. K. bandė aiškinti, kad nieko panašaus nebuvo. Bendraujant su A. K., bute dar buvo vienas A. K. draugas, kurio duomenų neprisimena, bet jis buvo taip pat nepilnametis. Minėtas vaikinas taip pat buvo neblaivus, apie įvykusį įvykį nieko paaiškinti negalėjo, teigė, kad įvykio metu išsigandęs, buvo pasislėpęs. Taip pat vaikinas buvo paminėjęs, kad ir jam buvo suduota už nieką, bet jis jokių pretenzijų neturėjo. Renkant medžiagą dėl įvykusio įvykio, į namus sugrįžo A. K. tėvai. A. K. mama, pamačiusi sumuštą dukrą ir bute išdaužytus daiktus, nurodė, kad turės pretenzijų, kad rašys pareiškimą, pati atvykdama į policijos komisariatą. Kadangi bendraujant su A. K. ji nurodė, kad konfliktas vyko svetainės kambaryje ir tai akivaizdžiai matėsi, apžiūrinėdama įvykio vietą ir surašydama įvykio vietos apžiūros protokolą, fiksavo aplinką ir sugadintus daiktus tik šiame kambaryje, o į kitus kambarius, išskyrus koridorių, pro kuri reikėjo praeiti iki svetainės, užėjusi nebuvo. Svetainės kambaryje ir koridoriuje pribėgusio vandens nematė (t. 2, b. l. 58-61).

L. V. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama, kurią prižiūri. 2026-01-01 jam būnant (duomenys neskelbtini), paryčiais paskambinusi mama S. Č. pasakė, kad butas yra užlietas. Mama dėl savo amžiaus nesuprato, iš kur bute vanduo ir nemokėjo nieko paaiškinti, dėl to iš pradžių pagalvojo, kad problema yra pas juos bute, bet kai paskambino kaimynei V. J., prašydamas, kad nueitų į butą užsukti vandenį, sužinojo, kad vanduo bėga iš kaimynės - S. K., gyvenančios virš jų buto. Kol grįžo, kaip suprato, kaimynės jų bute buvo išsėmusios vandenį, bet ant lubų, sienų ir net grindų buvo aiškiai matyti, kad butas buvo užlietas ir tai įvyko dėl kaimynės S. K. bute bėgusio vandens. Kaip sužinojo iš pačios S. K., dukrai su draugais švenčiant Naujus metus, vienas iš draugų bute išdaužė daiktus, nulaužė kraną ar vamzdį, dėl ko pas ją bute pradėjo bėgti vanduo, o tuo pačiu tas vanduo apliejo ir jo butą, esantį (duomenys neskelbtini) aukšte. Dėl aplieto buto kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau gavo atsakymą, kad draudimo bendrovė žalos neatlygins ir nurodė dėl padarytos žalos turi aiškintis su pačia kaimyne, kad ji atlygintų. Iki šiol su kaimyne S. K. dar nieko nėra išsisprendę dėl žalos atlyginimo, nežino, iki kada ji planuoja atlyginti žalą, tačiau tikisi, kad artimiausiu metu tai išsispręs (t. 2, b. l. 64-67).

Liudytoja A. T., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2025-12-31, tiksliai negali pasakyti adreso, buvo A. namuose (duomenys neskelbtini), gatvės nežino. Buvo D. L., R. K., A. K., G. J., A. A. ir ji. A. pradėjo pyktis su G.. Vaikinai buvo kitame kambaryje. Pykosi labai, kiek žino, A. tėtis pardavinėja narkotikus, G. norėjo nusipirkti, todėl susipyko. Paprašė, kad ji išeitų iš kambario ir ji išėjo. Atidarė duris, R. trenkė jai į smilkinį, ji nugriuvo. Jai išeinant iš kambario G. buvo atsiklaupusi prieš A., abi verkė ir rėkė, bet smūgių nebuvo. A. rėkė, kad jos namuose to nebus, sakė: „jeigu nori, gali važiuoti kitur“. Ji suprato, kad kalbėjo apie narkotikų vartojimą. Dėl ko jai trenkė, nežino. Atsistojusi paklausė kodėl. Tada trenkė į pilvą ir ji susilenkė. A. bandė ją ginti, R. nieko nesakė, vėliau kai visi buvo lauke, jos atsiprašė. Iš karto nieko nesakė. R. buvo neblaivus, ji blaivi. Nebuvo nei vieno blaivaus, išskyrus ją. A. ir kiti iki atvykstant G. su A., sakė: „einam parūkyti žolės“. Ji saugojo namus. Į smilkinį trenkė kumščiu vieną smūgį, tada, kai atsistojo, trenkė į pilvą. Nuo smūgio nugriuvo ant sofos. Sukosi galva. Kai trenkė į pilvą, nenukrito. A. nuramino R., ji nuėjo į šaldytuvą pasiimti šaldytos mėsos. R. verkė susiėmęs šoną ir sakė, kad jam skauda. Jai sakė, kad R. trenkė A. į šonkaulius. Visi išėjo į lauką, namuose liko ji ir R.. Merginos irgi buvo išėjusios į lauką. R. jos atsiprašė, apsiverkė, sakė daugiau taip nedarys. Sakė nežino, kas jam atsitiko, kad taip pasielgė. Tada ji susigraudino ir daugiau su juo nebešnekėjo, laukė kol grįš visi kiti. D. pabėgo, nes jis suprato, kad bus blogai. Lauke visi susipyko. Grįžo į butą G., A. ir A.. Dėl ko lauke pykosi, nesuprato. Iš lauko grįžo ne vienu metu. A. pirma ir sakė, kad greitai užrakintų duris, neįleisti A. ir G., bet po to pati atrakino duris ir juos įleido. G. kažkur dingo. A. susipyko su A., pradėjo vienas ant kito rėkti. Tada A. viską pradėjo mėtyti. Metė stalą ir palaikė į ją. Ant stalo buvo vaišės, alkoholis, viskas nukrito nuo stalo. Jai pataikė stalo kampu į galvą. Pataikė į galvos nugarinę dalį. Tą vietą skaudėjo. Buvo paraudę ir iškilę, skaudėjo, ant tos vietos negalėjo miegoti. Atsisuko į jį pradėjo šaukti, klausė, kodėl tai daro. Norėjo jai trenkti iš kumščio, bet ji pasilenkė ir jis pataikė į televizorių. Televizorius įskilo, ekranas ėjo linijomis. A. mama siuntė nuotraukas, tai televizorius buvo atplėštas. Stalas po to, kai jai pataikė, nukrito ant žemės ir apsivertė aukštyn kojom. Buvo nulūžusi kojelė. Stalas medinis ir gan didelis, sakytų jis sulankstomas su keturiomis kojomis. A. pradėjo viską mėtyti, ji užsidėjo batus ir norėjo pabėgti. Išėjusi į laiptinę sutiko kaimynę, kuri sakė, kad ji niekur neis, kol neatvažiuos policija. Kaimynė pažiūrėjo į kitas ir sakė, kad mato, jog ji blaivi, liepė bėgti, kol neatvyko policija. Bėgo per A. sodą, į kitą gatvę ir pasislėpė malkinėje. Laiptinėje buvo dvi ar trys kaimynės ir vyras rūkė lauke. Iš malkinės nieko nematė, nes ji buvo už kilometro. Kas vyko bute, nežino. Susirado telefoną, ieškojo draugų, kas aktyvus. Į namus bijojo grįžti. Atėjo U. G. su draugu, pas ją ir pernakvojo. Susirašinėjo su A. mama, siuntė įrašą kaip atrodo namai, A., kai dar gulėjo ligoninėje. Susirašinėjo ir su G.. Švęsti susirinko anksčiau. A. sakė, kad mama nupirko nealkoholinio šampano, gal ir ji nori prisijungti. Jie jau buvo susirinkę. Iš anksto neplanavo švęsti. Nuėjo apie 20 valandą. Buto svetainė sujungta su virtuve, durų nėra. Yra tualetas ir miegamasis. Pasiėmė mėsos gabalą ir užsidėjusi sėdėjo svetainėje ant kėdės. Mano, kad lauke visi buvo apie 15-20 minučių. Kad dar kažkas kažkam trenktų, nematė. Muštynių tarp kilų asmenų nematė. Žino tik iš kitų kalbų. A. pasakojo, kad lauke A. trenkė jai stipriai ir G.. G. gulėjo ant žemės. Malkinėje prabuvo apie 20-30 minučių, tada išėjo. Bijojo, nes jie buvo išėję į lauką ir rėkavo. Labiausiai slėpėsi nuo A.. Jis bandė išeiti ir rėkavo, kad jį išleistų. Nuo A. iki jos namų 3 minutės kelio. Bijojo grįžti į namus tą vakarą, nenorėjo pasakoti, kas įvyko. Mamai pasakojo, bet ne iš karto. Kai paskambino iš policijos, tada pasakė, nenorėjo, kad mama pergyventų. A. sakė kitiems žmonėms, kad jeigu ji pasakys visą tiesą, gali jai pakenkti, turėtų jos bijoti ir bijoti išeiti į gatvę. Klausė kada apklausa. Klausė ką ji sakys, pasakė, kad tiesą sakys, nes ji mažiausiai kalta. Sakė, kad gali susitarti, ką sakyti. Nebekalbėjo, nuėjo į autobusą (t. 2, b. l. 82-84).

Liudytoja L. T. parodė, kad A. T. yra jos nepilnametė dukra. 2025-12-31 dukrą buvo išleidusi sutikti Naujų metų pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu žino, kad A. Naujus metus šventė visai pas kitą savo draugę, vardu A., pavardės nežino, jos namuose, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visa tai sužinojo, kai sulaukė skambučio iš policijos pareigūnės, kai buvo informuota, kad švenčiant Naujus metus A. namuose įvyko įvykis, kurio metu ji buvo sumušta, todėl reikalinga apklausti šiame įvykyje dalyvavusią ir dukrą A.. Tik po šio pareigūnės skambučio pradėjus su A. aiškintis apie Naujų metų šventimą, A. prisipažino, kad tikrai šventė pas A., kad ten įvyko konfliktas tarp A. ir A.. Pati šių A. įvardintų draugų asmeniškai nepažįsta, pavardžių nežino. Kiek sakė A., ji viso vykusio konflikto nematė, nes iš A. namų pabėgo, kai prasidėjo pykčiai ir daiktų mėtymai. Neprisimena, ką A. sakė apie tai, tarp ko šie pykčiai buvo prasidėję, tačiau tą patį, ką pasakojo jai, A. papasakojo, kai buvo apklausiama, tai reiktų vadovautis jos apklausa. Dalyvaudama A. apklausoje, sužinojo, kad vykusio įvykio metu šventęs kartu R. A. sudavė smūgius, o A. į ją kažką metė ir ją užgavo. Kad po Naujų metų šventimo A. į namus būtų grįžusi su kokiais nors sužalojimais, nepastebėjo, bent jau akivaizdžiai matomų sužalojimų pas ją tikrai nebuvo. Pati nepasakodama, kur iš tiesų šventė, A. nutylėjo ir apie tai, jog jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, todėl apie tai sužinojo daug vėliau. Su A. daug kalbėjosi apie šį įvykį ir kartu nusprendė, kad dėl jos pažįstamų panaudoto smurto pareiškimo neteiks. Taip nusprendė, nes kaip pati A. sakė, jai dėl to neatsirado jokių rimtų sužalojimų, nieko rimto nebuvo atsitikę. A. niekam neturi jokių pretenzijų, todėl bendru sutarimu kaip mama taip pat neturi niekam jokių pretenzijų. Daugiau nieko paaiškinti neturi, kadangi pati šiame įvykyje nedalyvavo ir žino tik tai, ką girdėjo iš A. (t. 2, b. l. 94-97).

2026-02-24 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas įtariamojo A. A. apklausos metu pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Leistuvo pagalba paleidus įrašą, matyti, kad įrašas geros kokybės, spalvotas, su garsu, darytas prie dirbtinio apšvietimo. Įrašo trukmė 9 s. Peržiūrint įrašą, jame matomi šokantys susikibę 3 asmenys, kurie dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo atpažįstami kaip A. K., A. A. ir G. J.. Matyti, kad šokdami asmenys užkliudo dvi ant žemės stovinčias dekoratyvines, baltos spalvos vazas su gėlėmis, kurių viena nuvirsta ant šono ir iš jos ant žemės pabyra gėlės. Vaizdo įraše nematyti, kad pati vaza būtų sudužusi. Taip pat vaizdo įraše matyti ant kėdės sėdinti ir šokančius asmenis su šypsena stebinti mergina, vilkinti tamsiai žalios spalvos megztiniu ir juodomis kelnėmis, o fone girdisi vyriškas balsas, sakantis: „mums m... iškvies, d. jus“. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga (t. 2, b. l. 128-130).

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Paties kaltinamojo A. A. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, paaiškinimai, jog, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu ir padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, taip pat gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs bei detalizuoti parodymai, kitos nukentėjusios – S. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai apie sužalotą dukrą, liudytojų A. L., A. T., L. T., R. K., J. L., D. L., A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, specialisto išvados, kuriose užfiksuoti A. K. padaryti sužalojimai, ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad A. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2026-01-01 apie 04.00 val. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė A. K. į veido sritį, po to pastarajai nubėgus į miegamąjį kambarį, atbėgęs paskui ją, viena ranka suėmęs A. K. už plaukų, ją stūmė, dėl ko A. K. veidu ir kūnu trenkėsi į spintą, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasivijęs iš miegamojo kambario bėgančią nukentėjusiąją A. K., pervertė ją kambaryje ir du kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį, tokiais savo veiksmais ne mažiau šešių trauminių poveikių rezultate nukentėjusiajai A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešiniame dilbyje, dešinio sėdmens srityje, abiejų šlaunų, abiejų blauzdų srityse, dešiniame kelyje su odos nubrozdinimu, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžiu. A. A. tyčinė nusikalstama veika pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 10 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015, 2K-5-628/2019, 2K-126-976/2020, 2K-95-719/2026).

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ir tai, kad A. A. įvykdė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Tokias išvadas leidžia daryti kaltinamojo A. A. duoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu apie neadekvatų jo elgesį Naujųjų metų naktį, kai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo gadinti svetimą turtą adresu (duomenys neskelbtini), gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, taip pat kita bylos medžiaga: nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų A. L., A. T., L. T., R. K., J. L., D. L., R. A., A. Č., V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. A. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo A. A. tyčiniai veiksmai, nustačius, kad nukentėjusiajai S. K. buvo padaryta bendra 2 990 Eur turtinė žala, kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas

Kaltinamojo tėvo gyvenimo draugė K. M. pateikė prašymą atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 3, b. l. 124). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teismo atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 5 dalis).

A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kurie tarpusavyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas (t. 2, b. l. 145-146, informacinės sistemos LITEKO II duomenys). Teisme, patikslinęs savo pirminę poziciją, išreikštą 2026-08-04 (kad sudavė nukentėjusiajai tik vieną smūgį), visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. – atlygino dalį (500 Eur) neturtinės žalos nukentėjusiajai A. K.. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). 5 metų laikotarpyje kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau grubių nusižengimų nėra padaręs, paskirtas baudas sumokėjęs (t. 2, b. l. 147-152), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 126). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje A. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – K. M., gim. 1999-07-20 (neteista (t. 3, b. l. 140), administracine tvarka nebausta (t. 3, b. l. 125), dirbanti ikimokyklinio ugdymo mokytoja, darbdavio charakterizuojama itin teigiamai (t. 3, b. l.122)), kuri, kaip A. A. artimas asmuo, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti A. A. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas K. M., gim. 1999-07-20, atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Įvertinus, kad idealiąja sutaptimi padaryti du nesunkūs nusikaltimai, nustatytinas 1 metų 6 mėnesių trukmės laidavimo terminas. Įvertinus asmens atliktų veiksmų intensyvumą bei kitas aplinkybes, toks terminas, teismo vertinimu, yra pakankamas.

V. Kiti klausimai

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis įvykdė prieš nepilnametę, tikslinga A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.), ją atliekant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad A. A. nusikalto būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir teismui nustačius, kad tai turėjo įtakos net dviejų nusikalstamų veikų padarymui, be to, kaltinamajam pripažinus, jog neadekvatų elgesį įtakojo būtent nesaikingas alkoholio vartojimas, tikslinga A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 10 p., 72⁵ str.), ją atliekant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 141-144) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nepilnametės nukentėjusiosios A. K. įgaliota atstovė advokatė pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 43-68). Ieškinyje nurodė, jog A. K. atžvilgiu 2025-12-31 - 2026-01-01 buvo atlikti fizinio smurto veiksmai, dėl ko ji patyrė neturtinę žalą. A. A. nepilnametei nukentėjusiajai stipriai smogė kumščiu į veido sritį, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10. Jai aptemo akyse, apsvaigo galva ir ji parkrito. A. A. daužė viską aplink. Girdėdama tuos garsus, nukentėjusioji jautė begalinę baimę. Ji bėgo slėptis nuo užpuoliko, tačiau jis ją vijosi, o pasivijęs tęsė smurtinius veiksmus. Užpuolikas tampė mergaitę už plaukų, smaugė ją suėmęs už kaklo, suplėšė jos suknelę, trenkė ją į spintą, dėl ko atsitrenkdama visu kūnu ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 8-9 balais iš 10. Nukentėjusioji vėl bėgo nuo užpuoliko, tačiau jis pasivijęs pargriovė ją ant žemės ir trenkė 2 smūgius į veido sritį, dėl ko ji pajuto, kad veidas pradėjo labai tinti, nebematė su akimi, nes, kaip paaiškėjo vėliau, nuo šių smūgių lūžo akiduobės kaulas. Šį skausmą nukentėjusioji įvertino kaip didžiausią, koks gali būti - 10 iš 10 balų. Jai pradėjo viskas plaukti aplink, ji galvojo, jog miršta. A. smurtavo G. raginant smurtauti: „Daužyk, ją daužyk“, kuomet ji buvo kaltinama nužudymu, t. y. neadekvačioje, bauginančioje aplinkoje. Šie veiksmai sukėlė nepilnametei ne tik fizinį kūno sužalojimą bei fizinį skausmą, bet ir didelį stresą, baimę dėl savo gyvybės, stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus. A. K. yra nepilnametė, todėl ši patirtis turėjo itin neigiamą poveikį jos emocinei būklei ir saugumo jausmui. Nukentėjusioji šį įvykį sapnuoja naktimis, negali ramiai miegoti. Šis įvykis turi neigiamas pasekmes, nes ji tapo uždara, prarado gyvenimo džiaugsmą, vengia žmonių draugijos, suprastėjo jos mokymosi rezultatai. Teko atidėti (duomenys neskelbtini) egzaminą. Negyvas dantis, teks gydyti. Atsižvelgiant į užpuolimo pobūdį, nukentėjusiosios amžių, patirtą didelį stresą, baimę, fizinį skausmą, prašoma priteisti nurodytą neturtinės žalos sumą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

Nepilnametės nukentėjusiosios A. K. atstovė pagal įstatymą S. K. teisme dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad po įvykio dukra 9 dienas pragulėjo ligoninėje, o likusias gydėsi namuose. Įvykio metu dukra mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje kirpėjos specialybės. Iki įvykio dukra mokėsi gerai, o dabar jau ir auklėtoja sako, kad dukra meluoja, kad ji jai liepia grįžti namo, pamokų nebedaro. Dukra lankėsi pas psichologus, psichiatrus, atidėjo (duomenys neskelbtini) egzaminus, tai dabar automatiškai atsidės ir 12 klasės egzaminai. Tie padariniai jaučiasi ir iki šiol. Iki to įvykio su dukra buvo geriausios draugės, o dabar turi piktumų, nes ji niekur nebenori eiti. Psichologė pasakė, kad ją reikia priversti išeiti, tai ją išsiuntė net į Palangą. Pas psichologą lankosi iki šiol, iki įvykio nesilankė pas jokius psichologus. Nurodė, kad dukrai yra atlyginta 500 Eur neturtinė žala, sutinka mažinti civilinį ieškinį, kad bendra dukrai atlygintina suma (įskaičius ir minimus 500 Eur) būtų 6 500 Eur.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių. Asmens sveikatai ar gyvybei nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, nuteistojo materialinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, patirtų praradimų įtaka žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, santykiams ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai neturtinė žala yra padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sutrikdymo, atlikto tyčiniais kaltinimo veiksmais, neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, šios aplinkybės yra prioritetinės ir nelaikytinos lygiavertėmis su kitomis, tokiomis kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-12-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017, 7.1. p.). Vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taip pat yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai.

Svarbu paminėti, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-10-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-511/2025, 50 p.).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai neturtinė žala yra padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sutrikdymo, atlikto tyčiniais kaltinimo veiksmais, neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, šios aplinkybės yra prioritetinės ir nelaikytinos lygiavertėmis su kitomis, tokiomis kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017). Akcentuotina ir tai, kad teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 138 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo 1 000 Eur iki 8 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289-693/2019, 2K-236-495/2021, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-46-648/2024 ir kt.). Didžiausia neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ir stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas, atsižvelgiant tiek į byloje nustatytas aplinkybes, tiek ir į besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėtinu atveju matyti, kad nukentėjusiajai A. K., kuriai įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, dėl padarytų sužalojimų – poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, dešiniame dilbyje, dešinio sėdmens srityje, abiejų šlaunų, abiejų blauzdų srityse, dešiniame kelyje su odos nubrozdinimu, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžio konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu, kaip nustatyta byloje – kumščiu vieną kartą sudavus A. K. į veido sritį, suėmus A. K. už plaukų, ją pastūmus, dėl ko A. K. veidu ir kūnu trenkėsi į spintą, vėliau pervertus ją kambaryje ir du kartus kumščiu sudavus jai į veido sritį. Akivaizdu, kad dėl tokių intensyvių kaltinamojo asmens smurtinių veiksmų A. K. patyrė didelį fizinį skausmą (įvardinti 7, 8-9 ir 10 balų iš 10 galimų), galvos smegenų sukrėtimą, 9 dienas (nuo 2026-01-01 iki 2026-01-09) buvo gydoma (duomenys neskelbtini). Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji teigia patyrusi didžiulį išgąstį, šoką, stresą, sutriko miego režimas, atsirado viešumos baimė, nesutarimai su ją supančiais žmonėmis: motina, mokytoja, buvo atleista nuo (duomenys neskelbtini) egzaminų, jai reikalinga specialistų (psichologo/ psichiatro) pagalba, teko vartoti raminančius vaistus. Po įvykio tapo uždaresnė, vengia žmonių draugijos, suprastėjo jos mokymosi rezultatai, pasikeitė aktyvumas ir žingeidumas mokymosi veikloje. Taigi, nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdytas išpuolis jai sukėlė jau kurį laiką trunkančias neigiamas pasekmes, kurias jaučia iki šiol. Nors įvykio metu nukentėjusioji A. K. ir buvo neblaivi (jai nustatytas 1,79 prom. girtumas), visgi pastebėtina, kad jokių neteisėtų veiksmų ji prieš A. A. neatliko. Tai, kad draudimo bendrovė A. K. dėl patirtų traumų ir kaulų lūžio yra sumokėjusi 1 300 Eur draudiminę išmoką, savaime nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos sumą, kadangi gauti šią išmoką nukentėjusioji įgijo vykdytų draudiminių įmokų pagrindu.

Kartu pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Nustatant nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertintini turi būti visi šiam klausimui spręsti reikšmingi kriterijai, t. y. tiek nusikaltimo padarymo aplinkybės, smurtinių veiksmų trukmė, intensyvumas, tiek kaltinamojo kaltės rūšis, padariniai, kuriuos nukentėjusiajam sukėlė prieš jį padarytas nusikaltimas, ir kt.

Taigi, remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, tame tarpe - ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, nors nukentėjusiajai itin sudėtingas operacinis gydymas atliktas nebuvo, darbingumo praradimas nenustatytas, tačiau buvo taikytas stacionarinis gydymas, juto stiprų fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, sutriko mokymosi veikla. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismų praktiką, prašoma bendra 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra kiek per didelė, todėl mažintina, nustatant 3 500 Eur dydžio neturtinės žalos sumą. Įvertinus nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, smurto intensyvumą, nukentėjusiosios išgyventą fizinį skausmą, įvairiausio pobūdžio nepatogumus, emocinius/psichinius pablogėjimus, nukentėjusiosios nurodomus padarinius, kuriuos vis dar jaučia iki šiol, kaltinamojo turtinę padėtį, teismo vertinimu, 3 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. A. dalį žalos - 500 Eur yra atlyginęs, priteistinos neturtinės žalos suma mažintina 500 Eur ir nustatytina, kad likęs nesumokėtas neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur. Taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 668,32 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 187-193). A. A. ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2026-08-18 sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią A. A. įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (2026-08-18) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 668,32 Eur žalą, pirmą mėnesį sumokėdamas 113,32 Eur, kitus mėnesius mokėdamas po 111,00 Eur. Šis susitarimas tvirtintinas.

Siekiant užtikrinti nepilnametės nukentėjusiosios A. K. atstovės advokatės civilinį ieškinį dėl priteistos 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei įvertinus, kad A. A. 2026-08-18 su Valstybine ligonių kasa sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2026-05-07 nutarimu (t. 3, b. l. 4-6) į A. A. turtą - pinigines lėšas, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)6, vertę šioje sąskaitoje padidinus nuo 668,32 Eur iki 3 000 Eur, taip pat nustatant neišieškomą sumą (NS) – 1 153 Eur (atsižvelgiant, kad minimali mėnesinė alga Lietuvoje nuo 2026-01-01 yra 1 153 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025-10-16 nutarimas Nr. 700)), nekeičiant kitų prokurorės nutarime numatytų sąlygų, pratęstinas iki tol, kol nukentėjusiajai A. K. bus atlyginta priteista neturtinė žala. Žalą atlyginus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiąją A. K. atstovavo advokatas Modestas Švažas. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-06-11 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 81), iš kurios matyti, kad A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 622,15 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (darbine veikla verčiasi neilgą laiko tarpą, dažnai keitėsi darbovietės (t. 2, b. l. 153-154)), į tai, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, išlaidos už nukentėjusiajai A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš A. A. neišieškotinos.

Kaltinamajame akte, be kita ko, pažymėta, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 224,80 Eur proceso išlaidų, susijusių su psichologo dalyvavimu apklausose. BPK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo minimų išlaidų išieškoti iš kaltinamojo A. A..

Aštuonios kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, esančios voke prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.

A. A. perduoti K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nepilnametės nukentėjusiosios A. K. įgaliotosios atstovės advokatės pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. A. nukentėjusiosios A. K. naudai priteisti likusią neatlygintą 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Patvirtinti A. A. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2026-08-18 sudarytą žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią A. A. įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (2026-08-18) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 668,32 Eur žalą, pirmą mėnesį sumokėdamas 113,32 Eur, kitus mėnesius mokėdamas po 111,00 Eur.

Siekiant užtikrinti nepilnametės nukentėjusiosios A. K. atstovės advokatės civilinį ieškinį dėl priteistos 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei įvertinus, kad A. A. 2026-08-18 su Valstybine ligonių kasa sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. A. turtą - pinigines lėšas, esančias arba galinčias patekti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vertę šioje sąskaitoje padidinus nuo 668,32 Eur iki 3 000 Eur, taip pat nustatant neišieškomą sumą (NS) – 1 153 Eur, nekeičiant kitų prokurorės nutarime numatytų sąlygų, pratęsti iki tol, kol nukentėjusiajai A. K. bus atlyginta priteista neturtinė žala. Žalą atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Neišieškoti iš A. A. 622,15 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajai A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl atstovo advokato dalyvavimo byloje.

Neišieškoti iš A. A. 224,80 Eur proceso išlaidų, susijusių su psichologo dalyvavimu nepilnamečių apklausose.

Išaiškinti A. A., kad jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- aštuonias skaitmenines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, esančias voke prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.