Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. M1-973-1277/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43024-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.4.6.1; 2.10.11 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 4 d. ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Guruškinienė,sekretoriaujant Justinai Kapustinai,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,asmens, kaltinamo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu, A. T. gynėjui advokatui Sauliui Staškui, ekspertei S. B.,nukentėjusiajai S. V.,neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.Teismas n u s t a t ė :A. T. 2025 m. gruodžio 10 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) namų „(duomenys neskelbtini)“ grupinio gyvenimo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nagais subraižė nukentėjusiajai S. V. dešinės rankos dilbį bei įkando į dešinės rankos bevardį pirštą, taip padarydamas nukentėjusiajai S. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos IV piršte su aplinkine poodine kraujosruva, tokiais veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.Nukentėjusioji S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, gruodžio pradžioje, galėjo būti 2025 m. gruodžio 10 d. apie 9.00 val., su kolege pradėjo dirbti kasdieninius darbus. Pastebėjo, kad A. T. svetainėje atsisėdo ant sofos, pradėjo neadekvačiai elgtis, t. y. save žaloti – su plaštakomis trankė save per veidą. Pribėgo prie jo, kad sustabdytų. Kolegė atbėgo padėti ir tuo metu jis griebė jai už rankos, įbrėžė ir įkando į pirštą. Iškvietė pareigūnus ir laukė, kol atvyks. A. T. prieš ją panaudojo smurtas, išsakyti necenzūriniai žodžiai. Jis tuo momentu buvo agresyvus. Ir pastaruoju metu tie agresijos priepuoliai jam pasireiškia gana dažnai: daužo baldus, puola kitus. Tokiais atvejais jį laiko, kad nesužalotų savęs ar kitų, dažniausiai kviečia pareigūnus ir medikus. Būna tokių atvejų, kad užtenka tik jį palaikyti, kol nusiramins. Tada nusiramina ir viskas pasibaigia, bet būna tokių atvejų kaip yra šis, kad neužtenka tik jo palaikyti, reikia kviesti medikus ir policiją. Jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris reikalauja gydymo. A. T. yra dažnas psichiatrinės lankytojas. Stengiasi jį nuraminti, kad nebūtų parašytų pareiškimų, nes, kaip minėjo, puola ne tik darbuotojus, bet ir kitus gyventojus, kurių yra penki. A. T. nesuvokia savo veiksmų, nes kai praeina pykčio priepuoliai, paklausia jo, kas nutiko, jis atsako, kad nieko neprisimena ar nežino. Kartais pasako, kad girdėjo balsus. Šiuo momentu jis sako, kad nėra A., į jį kreiptis P.. Buvo puolęs kolegę su žirklėmis, jos nesužalojo. O jai – įbrėžė į ranką, įkando į pirštą, yra likę randai. Buvo sukeltas skausmas. Dėl patirtų sužalojimų į gydytojus nesikreipė, nes po įvykio atvykę medikai ją apžiūrėjo ir pasakė, kad niekur nereikia kreiptis, gali gydytis ambulatoriškai. Nebuvo pasiėmusi nedarbingumo. Iš pradžių A. T. to įvykio neprisiminė, bet kai važiavo pas ekspertus, jis apgailestavo, bet neprisiminė, kur tiksliai sužalojo. Sakė, kad sužalojo jai veido dilbį. (duomenys neskelbtini) namų „(duomenys neskelbtini)“ grupinio gyvenimo namuose dirba jau (duomenys neskelbtini) metų, o su A. T. (duomenys neskelbtini) metus, bet su pertraukomis. Jei gerai pamena, jis atvyko prieš 3 ar 4 metus iš (duomenys neskelbtini) globos namų. Visada buvo linkęs į agresiją, piktumą. Kai jis būna vienas, kai jam visas dėmesys yra skiriamas, tada išeina kažkaip sužaisti su juo, kalbinti, bet tuose namuose yra ne tik jis vienas, bet ir kiti gyventojai. Jie visi taip pat yra su psichinėmis negaliomis. A. T. vartoja vaistus nuo psichinės negalios ir nuo epilepsijos. Vaistus geria prižiūrimas darbuotojų ir visada juos išgeria. Ilgesniam laikui gydytis A. T. niekada nebuvo išvykęs. Būna, kad išvežamas gydytis į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę, bet ten prabūna tik apie vieną mėnesį. Kai grįžta iš (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės, tada A. T. atrodo lyg apspangęs, matosi, kad didesnėmis dozėmis vartojo vaistus. Apie 2 savaites būna ramus, bet po to pradeda keistis, ieško prie ko prikibti. Vaistus A. T. išrašo psichiatrė. Tiesiogiai pretenzijų dėl jai padarytų sužalojimų A. T. nereiškia.Liudytoja J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. T. yra nenuspėjamos būklės, negalima žinoti, kada jam atsiras agresijos, pykčio priepuolis. Tai gali įvykti dėl menkiausio žodžio, netinkamu būdu praėjus pro jį. Kitas gyventojas gali jam kažką pasakyti ir jis gali labai greitai įsiplieksti, supykti, tada prasideda ir pykčio priepuolis, „skraido“ ir daiktai, ir žaislai, kuriuos jis turi, gali ir pastumti. O dėl to įvykusio įvykio tai, A. T. sėdėjo ant sofos ir pradėjo save žaloti. Tuomet S. V. paėmė jį už rankų. Jis pradėjo spjaudytis, keiktis visokiais žodžiais, spardytis. Kadangi S. V. laikė A. T. už rankų, ji nespėjo labai greitai pribėgti prie jų, bet matė, kad kando jai, už megztinio tempė. Kai jis pradėjo spardytis, priėjo ir laikė jo kojas. Kai S. V. iškvietė tarnybas, jį laikė, kol atvyko pareigūnai. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) namų „(duomenys neskelbtini)“ grupinio gyvenimo namuose, (duomenys neskelbtini). Ten tie gyventojai gyvena, o jos dirba. A. T. save žalojo rankomis, daužė jomis sau veidą. Nesuprato, kodėl taip atsitiko. Su juo dirbant yra sunku kartais ir pasakyti, dėl ko jis supyksta. Jam yra nustatyta psichinė negalia. Pastaruoju metu pykčio priepuoliai A. T. būna dažnai. Po to įvykio A. T. buvo išvežtas gydytis. Buvo įvykis su A. T., kai jis susiplėšė drabužius, susidraskė save, pasiėmė žirkles, norėjo sau durti, puolė jas su tomis žirklėmis. Tada taip pat dviese dirbo, iškvietė tarnybas, laikė jį prie lovos ir laukė, kol atvyks pareigūnai. Dabar A. T. pykčio priepuoliai dažnėja, matosi iš jo žvilgsnio, elgesio, kad jis kažkodėl pyksta, yra kažkuo nepatenkintas. Kai tai pamato, bando su juo kalbėtis, kažkaip apžaisti, kad neiššauktų pykčio priepuolio. Matė, kad nukentėjusioji S. V. buvo sužalota, nes A. T. S. V. kando į pirštą, buvo subraižyta, bet nepaskys, kuri ranka. Dirba ir tie gyventojai gyvena savarankiško gyvenimo namuose. Kartu maistą gamina, gyventojai ir darbuotojams padeda. O įrankiai, iš kurių ir žirklės, yra prieinami jiems. Yra stalčiuose, bet nėra akivaizdžiai padėti. Kai A. T. grįžta iš gydymo įstaigos, jis kelias dienas būna tarsi iš savęs išėjęs, ne toks kaip visada.Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ekspertė S. B. teisiamojo posėdžio metu ekspertizės akto išvadas palaikė. Paaiškino, kad konstatavo vidutinį protinį atsilikimą su elgesio sutrikimu. Įvertinus tai, kad tiriamajam yra labai išreikštas elgesio sutrikimas, gydymas dėl elgesio sutrikimų buvo psichiatrinio profilio stacionare. Paskutiniais metais elgesio sutrikimas labai progresuoja, dažnai kartojasi stacionariniai gydymai. Atlikus ekspertinį tyrimą, tiriamajam patvirtintas vidutinis protinis atsilikimas. Psichologų įvertinta, jog tiriamojo yra padidinta elgesio rizika. Dėl (duomenys neskelbtini) tiriamasis nesupranta ir nesuvokia gydymo poreikio, jis yra prižiūrimas personalo, skiriami medikamentai ir užtikrinamas gydymas. Šiuo metu matyti, kad jo būklė yra nestabili, reikalinga stacionari priežiūra. Asmuo dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ir šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų, juos valdyti. Kaip minėjo, jam yra protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Jo elgesys gali būti neprognozuojamas, nenuspėjamas. Kai patenka į stacionarą, jis būna stebimas, jis yra agresyvus kitų atžvilgiu, pasiduoda agresijai. Dėl savo ligos, dėl elgesio sutrikimo jis nesuvokia, ką daro. Po kiekvieno stacionarinio gydymo jo tas elgesys trumpam kažkiek pasikeičia. Tikimasi, jog intensyvesnė priežiūra stabilizuos tą jo būklę, bent kažkuriam laikui. Asmuo nuolat vartoja vaistus, bet vaistų fone ta jo būklė išlieka nestabili, yra centrinės nervų sistemos sutrikimas, o tai veikia jo elgesį. Negali konstatuoti, kad agresija yra jo ligos patologija, nes kiti asmenys, kurie taip pat turi protinį atsilikimą, jų būklė gali būti stabili. O šiuo atveju pastebi, kad tiriamojo būklė yra labai nestabili, elgesys chaotiškas. Gali būti aktyvios psichopatologijos, pagal jo neadekvatų elgesį matyti, kad būklė yra progresuojanti. Atlikus psichologinį vertinimą ir įvertinus pavojingumą, rizika yra padidinta, jam būtinas stebėjimas ir gydymas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.Tai, jog A. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išvardyti ir įvertinti įrodymai:2026 m. vasario 5 d. apklausos metu A. T. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad S. V. yra jo socialinė darbuotoja. Neprisimena kada ir kodėl S. subraižė ir jai įkando į pirštą. Panaudojo smurtą ir atvažiavo policija. Nesusivaldė. Užėjo nervas. Čia didelis nusikaltimas, kad taip padarė. Ėjo S. atsiprašyti, ji jam atleido. Labai gėda ir daugiau taip nebedarys (b. l. 69–71).Nukentėjusioji S. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gruodžio 10 d. 09.00 val., pradėjo darbą (duomenys neskelbtini) namuose „(duomenys neskelbtini)“ grupinio gyvenimo namuose, kur jau dirba virš (duomenys neskelbtini) metų. Darbe, su kita bendradarbe, atlikinėjo kasdieninius darbus. Namuose gyvena šiuo metu (duomenys neskelbtini) asmenys turintis negalias. Namuose buvo A. T. turintis (duomenys neskelbtini) negalę ir kiti namo gyventojai D. K. ir A. T. (turintys taip pat psichines negalias). D. K. ir A. T. buvo savo kambariuose, o A. T. buvo svetainėje. Apie 11:50 val., pastebėjo, kad A. T. pradėjo save žaloti – trankė rankomis sau per veidą, į žandus, pamačiusi visą tai, priėjo prie A. T., kad jis savęs nesusižalotų, bandė jį sulaikyti. Paėmus A. T. už rankų, šis jai su nagais subraižė dešinę ranką ir įkando į dešinės rankos bevardį pirštą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Fizinį skausmą vertina 7 balais dešimtbalėje skalėje. Visa tai pamačiusi atbėgo kolegė J. D., kuri jai padėjo. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Atvykusi policija ir GMP brigada, A. T. išsivežė į VŠĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyrių. Civilinio ieškinio neteiks (b. l. 10–14).Liudytoja J. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. T. yra jų įstaigos globotinis. Jam būna agresijos priepuoliai, ne kartą yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje. 2025 m. gruodžio 10 d., apie pietus, buvo kartu su socialine darbuotoja S. V. bendrose patalpose (duomenys neskelbtini) namuose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kai A. T., sėdėdamas ant minkšto kampo, pradėjo save žaloti. Prie jo priėjusi S. norėjo jį nuraminti, todėl paėmė jį už rankų, A. pradėjo šaukti ant jos, „kolioti“, spjaudytis, pradėjo jai braižyti rankas. Ji puolė S. padėti, palaikyti už kojų. Kadangi jam užėjo agresijos priepuolis, buvo iškviesta policija, paskui greitoji. Kilus tai sumaiščiai, kai bandė nuraminti A., S. pasakė, kad jai įkando. Paskui matė jos subraižytas rankas, nes jis tempė ją už megztinio, plėšė. Atvykę policijos pareigūnai jam uždėjo antrankius. Paskui medikai jį išsivežė. Nori pasakyti, kad dėl kilusio chaoso, kai norėjo nuraminti agresyvų A., nestebėjo kiek kartų ir kaip jis subraižė ir įkando S.. Matė tik patį faktą. A., kaip minėjo, dažnai užeina agresijos priepuoliai, jis pradeda viską mėtyti, laužyti. Juo tėvai nesidomi, todėl jis gyvena atskirtas nuo šeimos. A. ir ją apspjaudė ir „iškoliojo“, norėjo suduoti, tačiau nepavyko. Jam pretenzijų dėl to įvykio neturi (b. l. 55–58).Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2025 m. gruodžio 10 d. 12.01 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi S. V. pranešė, kad socialiniuose namuose agresyvus gyventojas užpuolė pranešėją, sužalota ranka, kraujuoja. Vyras yra sulaikytas (b. l. 28).2025 m. gruodžio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas S. V. pareiškimas apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 10 d., apie 11.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namuose „(duomenys neskelbtini)“ grupinio gyvenimo namuose, (duomenys neskelbtini) negalę turintis rūpintinis A. T. salone save žalojo, o bandant jį sustabdyti A. T. subraižė dešinę ranką ir įkando į dešinės rankos bevardį pirštą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio buvo apžiūrėta GMP brigados, gydosi ambulatoriškai (b. l. 10–14).2025 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 10 d., apie 12.13 val., nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja S. V., kuri paaiškino, kad būnant darbe, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai įkando ir įdrėskė kairę ranką A. T., skaudėjo nuo 1 iki 10 įvardinti negalėjo, minėjo, kad tikrai skaudėjo. Jiems atvykus S V. laikė prispaudusi A. T. ant sofos. Buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai ir A. T. buvo surakintas. Atvykus GMP ekipažui apžiūrėjo S. V.. GMP ekipažui apžiūrėjus A. T., nusprendė jį vežti į (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės psichiatrijos skyrių. S. V. dar minėjo, kad tai jau nebe pirmas kartas kai A. T. elgiasi neadekvačiai, tik ankščiau policijos neprireikdavo. Įvykio vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų, įvykio vieta fotografuota, įvykio vietoje niekas nepaimta (b. l. 46, 47).2025 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) namuose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 22–27).2025 m. gruodžio 11 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusios S. V. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima moteris S. V., ant dešinės moters rankos plaštakos ir piršto stebime daugybinius įdrėskimus. Apžiūrint moterį daugiau sužalojimų nestebime. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (b. l. 32–40).2025 m. gruodžio 16 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. V. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos IV piršte su aplinkine poodine kraujosruva. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, tai yra 2025 m. gruodžio 10 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvylikos trauminių poveikių pasėkoje. S. V. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 45).2026 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su Bendrajame pagalbos centre gautu 2025 m. gruodžio 10 d., 12.01 val., S. V. pranešimu, apžiūra, ir vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: garso įrašas Nr. BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2025-12-10 12_01_17).mp3, kuriame girdimas pokalbis telefonu tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (BPC) ir paskambinusios moters (M), kuri prisistatė socialine darbuotoja S. V.. BPC: 112? M: - Sveiki, reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini). BPC: - Čia privatus namas? M: - Taip, čia būtų (duomenys neskelbtini) namai, gyventojas agresyvus. BPC: - Ką jisai daro? Fone girdisi agresyvus vyrio balsas: (duomenys neskelbtini). M: - Keiksmažodžiai, sužalojo mane pačią. BPC: - Greitoji reikalinga? M: - Gal reikalinga, nes (nesuprantamas žodis ) sužaloja. BPC: - Kada čia sužalojo Jumis? M: - Kitas gyventojas. BPC: - Prieš kiek laiko? M: - Va dabar jis yra nu nu nu...BPC: - Nekraujuojate Jūs? M: - Šiek tiek ranka, bet nežymiai. BPC: - Kiek jums metų? M: - (duomenys neskelbtini). BPC: - O ginklų jis neturi su savim? M: - Ne, nieko neturi nieko. BPC: - Jūsų vardas, pavardė? M: - S. V., (duomenys neskelbtini) darbuotoja. BPC: - Kur pasitiksit policiją? M: - Durys yra atidarytos, ta prasme - galėsit įeit. Mes dabar su kolege laikome jį. BPC: - Gerai, laukit, viso gero. M: - Ačiū. Įrašo trukmė 53 sek. Aplankas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra vienas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame spalvotas vaizdas su garsu fiksuojamas policijos pareigūno V. M. vaizdo kamera 2025 m. gruodžio 10 d. laikotarpyje nuo 12:14:17 iki 12:20:37. Įrašo trukmė 6 min 29 sek. Ekipažą sudaro pareigūnas ir pareigūnė, kurie eina į rudos spalvos vieno aukšto pastatą pro neužrakintas duris. Kambaryje ant tamsios spalvos sofos ant nugaros guli jaunuolis, kurio rankas ir kojas laiko dvi moterys. Jaunuolis yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, vilki pilkos spalvos bliuzoną. Jaunuolis bando ištrūkti. Priėjus pareigūnui, moterys paleidžia jaunuolį. Pareigūnas jam liepia ramintis, gultis ant pilvo. 00:49 jaunuoliui ant rankų už nugaros uždedami antrankiai. Pareigūnė klausia vienos iš moterų kiek jaunuoliui metų. Moteris nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Uždėjus antrankius, pareigūnas jaunuoliui liepia gulėti ant sofos. Jaunuolis paklūsta. Moteris su (duomenys neskelbtini) bliuskute nurodo, kad nori pareiškimą rašyti, nes ją sužalojo. Pareigūnas klausia moters: o jum čia ką sužalojo? Moteris rodo pareigūnei dešiną ranką. Pareigūnė: o čia su kuo sužalojo? Moteris rodo pirštu riešo srityje, sako: čia įgnybė, o čia įkando (rodo vieną iš vidurinių pirštų). 02:22 pareigūnė atlieka nukentėjusios moters apžiūrą - fotografuoja sužalojimus telefonu. Pareigūnė klausia, ar viskas vyko tame kambaryje, moteris patvirtina. Pareigūnė atlieka įvykio vietos apžiūrą. Pareigūnai laukia medikų (b. l. 29–31).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2026 m. kovo 18 - balandžio 17 d., teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: 1. A. T. iki baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo ir baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2. Šiuo metu A. T. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 3. A. T., atsižvelgiant į jo psichinę būklę, negeba teisingai suprasti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą teisme. 4. A. T. negali dalyvauti, atliekant su juo ikiteisminio tyrimo veiksmus. 5. A. T. rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 138–143).Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad A. T. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes šios medicinos priemonės yra ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017, 2K-135-697/2022).Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 403 straipsnio 2 dalį, be kita ko, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.Atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, teismų praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 343- 648/2015, 2K-87-697/2021). Siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020). Vis dėlto pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmeniui, sergančiam psichikos liga, pirmiausia turi būti suteikiama medicinos pagalba, todėl skiriamos priemonės turi būti tokios, kurios labiausiai padėtų šį tikslą pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 37- 387/2024). Šiuo aspektu sprendžiant, ar tokiam asmeniui būtina skirti stacionarinį stebėjimą, be kita ko, svarbu ir tai, ar toks asmuo pats suvokia savo būklę ir gydymo reikalingumą, ar juo besirūpinantys artimi asmenys galės padėti užtikrinti reikiamą tokiam asmeniui gydymą ambulatoriškai.Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tai yra 2025 m. gruodžio 10 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) namų „(duomenys neskelbtini)“ grupinio gyvenimo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nagais subraižė nukentėjusiajai S. V. dešinės rankos dilbį bei įkando į dešinės rankos bevardį pirštą, taip padarydamas nukentėjusiajai S. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos IV piršte su aplinkine poodine kraujosruva. A. T. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje 1 dalyje, požymius.Teismas konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. T. padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis). Nepakaltinamumas – tai tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžia asmeniui suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamas, nes nesuvokdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti jis negali suvokti ir jam skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Tai, kad A. T. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas patvirtina baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2026 m. kovo 18 - balandžio 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada, kad A. T. iki baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo ir baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. T. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. T., atsižvelgiant į jo psichinę būklę, negeba teisingai suprasti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, negali būti apklausiamas nagrinėjant bylą teisme. A. T. negali dalyvauti, atliekant su juo ikiteisminio tyrimo veiksmus. A. T. rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 138–143)Vadovaujantis BPK 392 straipsnio 1 dalimi, teismo pripažintiems nepakaltinamais asmenims, teismas taiko BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosios medicinos priemonės – gydymo bei valstybės prievartos priemonių derinys. Jų taikymo tikslas – išgydyti asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką, jį prižiūrint arba izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės psichiatrijos įstaigose ir tuo siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo galimų pavojingų tokio asmens visuomenei veikų, tiek patį veiką padariusį asmenį nuo galimų pavojų, gresiančių neintegruotai visuomenei asmenybei.Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.Medicininių priemonių taikymas nėra kriminalinė bausmė, šių priemonių taikymas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiam nepakaltinamumo būsenoje asmeniui neužtraukia pastarajam neigiamų pasekmių, kurios yra būdingos teistumui. Tokiems asmenims reikalingas ne bausmės taikymas, o gydymas. Atsižvelgtina į tai, kad tokie asmenys, būdami neizoliuoti nuo visuomenės, gali toliau daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, būdami neintegruoti dėl savo ligos visuomenėje, jie gali tapti kitų asmenų neteisėtų veikų aukomis.Pažymėtina, kad BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog sprendimą ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl A. T. priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo, teismas atsižvelgia į teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes, A. T. nustatyto psichikos sutrikimo pobūdį ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis.Teismo posėdyje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ekspertė S. B. paaiškino, kad A. T. konstatavo (duomenys neskelbtini), nes tiriamajam yra labai išreikštas elgesio sutrikimas, gydymas dėl elgesio sutrikimų buvo psichiatrinio profilio stacionare. Paskutiniais metais elgesio sutrikimas labai progresuoja, dažnai kartojasi stacionariniai gydymai. Atlikus ekspertinį tyrimą, tiriamajam patvirtintas (duomenys neskelbtini). Psichologų įvertinta, jog tiriamojo yra padidinta elgesio rizika. A. T. siūlo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tai yra stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, teigdama, kad jis dėl (duomenys neskelbtini) nesupranta ir nesuvokia gydymo poreikio, yra prižiūrimas personalo, skiriami medikamentai ir užtikrinamas gydymas. Šiuo metu jo būklė yra nestabili, reikalinga stacionari priežiūra. Asmuo dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų, juos valdyti. Jo elgesys gali būti neprognozuojamas, nenuspėjamas, jis yra agresyvus kitų atžvilgiu, pasiduoda agresijai. Dėl savo ligos, dėl elgesio sutrikimo, jis nesuvokia ką daro. Po kiekvieno stacionarinio gydymo jo elgesys trumpam kažkiek pasikeičia, todėl tikimasi, jog intensyvesnė priežiūra stabilizuos jo būklę, bent kažkuriam laikui. Asmuo nuolat vartoja vaistus, bet vaistų fone jo būklė išlieka nestabili, yra centrinės nervų sistemos sutrikimas, o tai veikia jo elgesį. A. T. būklė yra labai nestabili, elgesys chaotiškas, gali būti aktyvios psichopatologijos, pagal jo neadekvatų elgesį matyti, kad būklė yra progresuojanti. Atlikus psichologinį vertinimą ir įvertinus pavojingumą, rizika yra padidinta, būtinas stebėjimas ir gydymas.Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, į teismo posėdžio metu teismo ekspertės rekomendacijas, į tai, kad A. T., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos įstatymo draudžiamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas konstatuoja, jog šiuo metu A. T. pagal padarytos veikos pobūdį, jo gyvenamąją aplinką bei psichinę būseną yra pavojingas kitiems asmenims ir aplinkai, todėl jam būtinas stebėjimas. Visa tai kas aptarta, sudaro pagrindą išvadai, jog A. T. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis). Kiti klausimaiDaiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, supakuotas į voką, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktinas prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,n u t a r i a :A. T. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje.A. T. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.Teisėja Renata Guruškinienė