Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3283Bylos Nr. eCIK-1098/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00503-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 26 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 21 d. paduotu ieškovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo, n u s t a t ė : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Nr. DOK-3012 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.Ieškovės 2026 m. rugsėjo 21 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą ir sutarties sąlygų nustatymą, vertindami sutarties preambulėje ir 25 punkte nustatytą terminą. Teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje pateiktu išaiškinimu, kad kiekvienas sutarties žodis ar sąlyga turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų nevartoja; visos sutarties nuostatos sudaro nuoseklią, vieningą ir vientisą susitarimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-7-181/2013; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. e3K-3-161-381/2025). Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl finansavimo pareigai ir terminui nustatyti rėmėsi ne sutarties 25 punktu, bet preambulėje nurodytu deklaratyviu, aiškiai neapibrėžtu terminu. Tai reiškia, kad nebuvo tinkamai išnagrinėtas argumentas dėl esminės sutarties sąlygos, neįvertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lėmusios sutarties sudarymą. Byloje yra bent du savarankiški, tiesioginiai įrodymų šaltiniai dėl tikrųjų šalių ketinimų.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 5 dalį, CPK 177, 185 straipsnius, nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią aiškinant sutartį, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo, nes šalių elgesys po sutarties sudarymo yra vienas objektyviausių tikrosios šalių valios ir jų pačių suteikiamos sutarties sąlygoms reikšmės atskleidimo šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-381/2025). Teismas neatsižvelgė į didesnės įrodomosios reikšmės turinčią 2024 m. liepos 11 d. šalių komunikaciją, kuria buvo atsakovės raštu besąlygiškai patvirtinta, kad sutartis galioja ir atsakovės ketina tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 6.193 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos dėl tikrųjų šalių ketinimų nustatymo. Teismas neįvertino, kad atsakovės UAB „Eminta“ 2016 m. lapkričio 21 d. pasiūlyme skirti finansavimą, 2020 m. vasario 4 d. vykusio susitikimo metu buvusiose diskusijose buvo aiškiai išreikštas atsakovių tikslas įgyvendinti projektą, nesiejant jo su jokiais išskirtiniais terminais. Atsakovių tikrąjį ketinimą patvirtina ir kiti byloje neįvertinti įrodymai. Atrankos kolegija, susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 21 d. paduotu ieškovės kasaciniu skundu, pažymi, kad šio kasacinio skundo turinys surašytas naujai, suformuluojant tris klausimus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, naujai nurodant kasacinio skundo praktikos pavyzdžius. Tačiau antrą kartą paduoto kasacinio skundo argumentų esmė išliko nepakitusi lyginant su pirmą kartą paduoto kasacinio skundo argumentais, nes abiejuose skunduose keliami tie patys klausimai dėl CK 6.193 straipsnio normų aiškinio ir taikymo. Anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduoto kasacinio skundo.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Nr. DOK-3012.Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAndžej MaciejevskiDalia Vasarienė