Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3012Bylos Nr. eCIK-986/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00503-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 27 d. paduotu ieškovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus verslo parkas“ ir UAB „Eminta“ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą ir sutarties sąlygų nustatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193-6.196 straipsniai), proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai). Tarp šalių kilo esminis nesutarimas, ar sutartyje buvo aiškiai apibrėžtas terminas, per kurį ieškovė turėjo baigti projektą, norėdama gauti atsakovių pažadėtą teikti finansavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šis terminas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į sutarties preambulės nuostatas, kuriose yra nukreipiama į 2019 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir ieškovės sudarytą bendradarbiavimo sutartį bei ieškovės įsipareigojimą stengtis šį projektą baigti iki 2023 m. pabaigos, tačiau konkretaus termino projektui įgyvendinti nenurodė nei atsakovės, nei teismai, grįsdami savo sprendimą. Teismas netinkamai aiškino esamas sutarties nuostatas ir faktiškai sukūrė naują sutartinę sąlygą, siejančią atsakovių finansavimo pareigą su projekto įgyvendinimu iki 2024 m. pabaigos. Toks sutarties nuostatų aiškinimas yra dviprasmiškas ir nesuderinamas su CK 6.193 straipsnio nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas peržengė sutarčių aiškinimo ribas, ir, nesant nė vienos šalies reikalavimo, užpildė sutarties turinio spragą (CK 6.195 straipsnis).2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik subjektyviuoju sutarties aiškinimo metodu ir ignoravo faktą, kad šalys ginčo metu nesutarė dėl sutarties įžanginės dalies b ir d punktų reikšmės, todėl nukrypo nuo teismų praktikos. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, kt.). Kadangi sutarties įžanginės dalies punktuose nėra nustatytas projekto įgyvendinimo terminas, tai teismas turėjo taikyti objektyvųjį sutarčių aiškinimo metodą. Be to, teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus apie šalių komunikaciją 2023 m. rugpjūčio mėn. ir 2024 m. liepos mėn., pažeidė proceso normas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ir padarė nepagrįstą išvadą, jog projekto įgyvendinimo terminas yra nustatytas sutartyje. 3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarties spragų užpildymo ir numanomų sutarties sąlygų nustatymo kriterijų, nes netinkamai vertino įrodymus, nuspręsdami, kad atsakovėms buvo svarbus projekto įvykdymo terminas. Atsakovės suprato, kad projektas negali būti įvykdytas iki 2023 m. pabaigos ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių; atsakovės buvo suinteresuotos projekto vykdymu į ateitį ir jo įvykdymo nesiejo nei su 2023 m., nei su 2024 m. pabaiga. Tai patvirtina atsakovių atsakymas į ieškovės 2024 m. liepos mėn. paklausimą prieš planuojamą viešąjį pirkimą dėl to, ar galioja atsakovių pasižadėjimas skirti finansavimą. Atsakovės be išlygų patvirtino, kad tokia jų prievolė yra galiojanti. Teismas neteisingai aiškino, kad tokia atsakovių pozicija buvo išsakyta derybų metu. Be to, toks patvirtinimas nebuvo įvertintas sutarties (projekto įgyvendinimo termino) kontekste. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.