Šiaulių apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-918-1051/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00723-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.19; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 19 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei ATS1 dėl aplinkai (augmenijai) padarytos žalos atlyginimo.Teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės ATS1 405 Eur augmenijai padarytos žalos atlyginimą valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Valstybės ižde Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai nustatė, kad 2025 m. kovo 22 d., apie 10.00 val., valstybiniame kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai priskirtame žemės sklype (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu duomenys neskelbtini), atsakovė ATS1 savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka išduoto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, pašalino saugotiniems želdiniams priskirtiną beržą. Atsakovės pašalintas beržas priskirtinas saugotiniems želdiniams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams (toliau – Kriterijai), 1 puntą, pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, ir jie atitinka minėtų Kriterijų priedo 3.1 punkte nustatytus požymius. Atsakovės neteisėtais veiksmais buvo padaryta 405 eurų žala gamtai.Atsakovė ATS1 atsiliepimu į ieškinį prašė Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovės naudai.Nurodė, kad nukirstas medis neatitinka saugotino želdinio augimo vietos požymio. Medis išaugo savaime ir augo prie atsakovės žemės sklypo ribos arčiau nei 5 m atstumu, neturint atsakovės rašytinio sutikimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 (2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. D1-10 redakcija) patvirtintas Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles (toliau – Taisyklės). Valstybiniame kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos žemės sklype, adresu duomenys neskelbtini), neturėjo būti apskritai leidžiama savaime augti medžiams, todėl neteisėtai augintas želdinys negali būti pripažintas teisėtai saugotinu medžiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. birželio 23 d. sprendimu teismas ieškovo ieškinį tenkinti visiškai: priteisė iš atsakovės ATS1 405 Eur augmenijai padarytos žalos atlyginimą valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią Valstybės ižde Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, nurodant mokėjimo paskirtį – vardą pavardę bei Nr. duomenys neskelbtini), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (405 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2026 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės ATS1 24 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas spręsdamas, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas administracinio nusižengimo byloje Nr. duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovės neteisėtais veiksmais, kuriais padarytas aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas, pripažinti turinčiais prejudicinių faktų galią šioje civilinėje byloje pažymėjo, kad tiek administracinio nusižengimo byloje, tiek šioje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (Aplinkos apsaugos departamentas ir atsakovė ATS1 ), abiejose bylose įrodinėjimo dalykas tas pats – tie patys atsakovės veiksmai pašalinant tą patį medį bei, atitinkamai, šių veiksmų (ne)teisėtumas, ir šios aplinkybės yra reikšmingos abiejose bylose, abiejuose bylose atsakovė remiasi tais pačiais argumentais. Teismas konstatavo, kad visos teisiškai ir faktiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, buvo ištirtos administracinio nusižengimo byloje, todėl administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovės neteisėtais veiksmais, kuriais padarytas aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas, pripažino turinčiais prejudicinių faktų galią šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).Teismas pažymėjo, kad teismo proceso metu atsakovė savo kaltę dėl neteisėtų veiksmų pripažino. Teismas vertino, kad atsakovė nupjovė geros būklės beržą, augusį kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos žemės sklype, esančiame duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomame Klaipėdos miesto savivaldybės. Pažymėjo, kad atsakovės nukirstas beržas, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas priskiriamas saugotiniems želdiniams. Nukirstas beržas buvo geros būklės, želdinio skersmuo 1,30 m aukštyje – 16,2 cm, jis atitiko visus teisės aktuose nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės, atitiko Kriterijų priedo 3.1 punkto – 12 cm ir didesnio skersmens reikalavimus. Padarė išvadą, kad medis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus saugotinų želdinių kriterijus, išaugo savaime, ne želdyne, o daugiabučių namų teritorijoje, nebuvo pagrindas jį sunaikinti.Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad nupjautas beržas augo 3,83 m atstumu nuo atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, t. y. mažesniu nei pagal Taisyklių 5.11 punkto ir priedo reikalavimus leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu, pagal Kriterijų 2 punktą tokioje vietoje augantis geros būklės beržas nepatenka į sąrašą išimčių, kurioms esant medžiai nepriskiriami saugotiniems želdiniams. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra nustatytų ir tokių aplinkybių, kurios atitiktų Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurios leidžia saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo.Teismas pabrėžė, kad saugotini medžiai, nesvarbu, ar jie yra išaugę savaime, ar pasodinti, įeina į bendrą augmenijos sistemą, kurios reikšmė, teikiama nauda ir funkcijos yra pripažintini visuotinai žinomais (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai nukirtus beržą valstybiniame žemės sklype, kuris ten augo ilgą laiką, įėjo į bendrą augmenijos sistemą, padarė neigiamą poveikį aplinkai. Teismas, pažymėjo, kad atsakovės pašalintas saugotinas želdinys (beržas) priskirtinas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių (toliau – Įkainiai) 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sąrašo II-ą grupei, todėl vadovaujantis Įkainių 2.2 punkto nuostatomis, taikomas 9 Eur įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą, matuojamą 1,3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Pašalintas beržas augo miesto teritorijoje, todėl pagal Įkainių 5.3 punktą atkuriamosios vertės įkainiai didinami 2 kartus. Teismas nustatė, kad žala aplinkai sudaro 405 Eur (22,5 × 9 × 2 = 405 Eur). Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja antra atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga – aplinkai padaryta žala ir nustatytas tikslus žalos dydis, kuris buvo apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.Teismas atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nukertant beržą buvo padaryta žala aplinkai, sprendė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas padaryta priešinga teisei veika) ir aplinkai padarytos žalos (pakenkimu natūraliai gamtinei aplinkai) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis) ir padarė išvadą, kad yra paskutinioji sąlyga, būtina civilinei atsakomybei kilti.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovė ATS1 prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3994-1054/2026; priimti naują sprendimą – ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovo apeliantės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, pašalintą beržą nepagrįstai priskyrė saugotiniems želdiniams Kriterijų priedo 3.1 punktą. Apeliantės vertinimu, kad medis teisiškai būtai pripažintas saugotinu, jis privalo atitikti visus imperatyvius požymius, įskaitant ir augimo vietos (teritorinį) kriterijų. Nesant bent vieno iš požymių, objektas teisiškai negali būti laikomas saugotinu. Šiuo atveju beržas augo valstybiniame kitos paskirties žemės sklype. Ieškovas tiek protokole, tiek nutarime pripažino faktą, jog medis augo ne tvarkomame želdyne, o daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos aikštelėje. Pastebi, kad teritorija yra visiškai apleista, neprižiūrima ir virtusi šiukšlynu. Statybos aikštelių ir sklypų priežiūrą reglamentuoja ne Želdynų įstatymas, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (2 straipsnio 96 dalis). Statybos žemės sklypas neatitinka želdyno sampratos, įtvirtintos Želdynų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, todėl šioje teritorijoje savaime išaugusiam medžiui negalėjo būti taikomas Želdynų įstatymas bei Vyriausybės nutarimas Nr. 206. Vertina, kad teismas nepagrįstai išplėtė minėtų teisės aktų taikymo ribas objektui, kuris atsirado dėl valstybinės žemės naudotojo neteisėto neveikimo (sklypo nepriežiūros).Papildomai pažymi, kad teismas, nurodydamas, kad apeliantė, jei mane, kad valstybinės žemės valdytojas / naudotojas dėl augančių žemės sklype medžių, pažeidžia jos teises, galėjo kreiptis į teismą ieškiniu, be teisinių motyvų, perkėlė pareigą pačiai apeliantei kontroliuoti, ar valstybinės žemės valdytojas ir/ar naudotojas tinkamai atlieka savo pareigas.Atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, kad beržas augo šiaurinėje pusėje, vos 3,83 m atstumu nuo apeliantės žemės sklypo ribos. Apeliantė jokio rašytinio sutikimo šio medžio auginimui nėra davusi. Pagal Taisyklių 8.2 punktą, medžius ir krūmus draudžiama veisti valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybės vykdomąja institucija. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija savo raštu oficialiai patvirtino, kad ji želdinių šiame sklype neveisė ir jokių suderinimų neišdavė. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrindė, kodėl valstybinės žemės valdytojas ir naudotojas neprivalo laikytis Taisyklių nuostatų.Vertina, kad ginčo medis augo pažeidžiant imperatyvias Taisyklių nuostatas, t. y. buvo neteisėtas objektas. Neteisėtai, pažeidžiant nustatytus atstumus ir be suderinimų išaugęs želdinys teisiškai negali transformuotis į teisėtai saugomą vertybę, kurios pašalinimas užtrauktų civilinę atsakomybę. Apeliantė pripažįsta patį faktinį veiksmo atlikimą (už kurį jau patyrė atsakomybę administracinio proceso tvarka) ir dėl to gailisi, tačiau nesutinka, kad jos veiksmais buvo padaryta žala gamtai kaip bendram gėriui. Yra įsitikinusi, kad ginčo medis, augdamas pažeidžiant leistinus atstumus, darė nuolatinę ir realią žalą apeliantės turtui bei gyvenimo kokybei: dėl medžio skleidžiamo šešėlio ir šiaurinėje pusėje besikaupiančios drėgmės apeliantės gyvenamasis namas ir sklypas nuolat drėko, apaugo samanomis, sklype išnyko veja. Apeliantė ne kartą kreipėsi ir prašė valstybinio žemės sklypo valdytojo pašalinti neteisėtai suaugusius medžius, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Saugotini želdiniai negali pažeidinėti asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes priešingu atveju pažeidžiama privataus turto ir aplinkosaugos interesų pusiausvyra.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo atmesti atsakovės ATS1 apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pažymi, apeliantė iš esmės iš naujo kelia klausimą dėl aplinkybių, susijusių su pašalinto beržo priskyrimu saugotiniems želdiniams ir jo nukirtimo teisėtumu, nors šios aplinkybės jau buvo nustatytos administracinio nusižengimo byloje. Administracinio nusižengimo byloje Nr. duomenys neskelbtini) (ROIK: duomenys neskelbtini)) įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo nustatyta, kad apeliantė, neturėdama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo, nukirto saugotinam želdiniui priskiriamą beržą. Šios aplinkybės buvo įvertintos administracinio nusižengimo byloje, o priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Akcentavo, kad aplinkybės, kad nukirstas beržas buvo saugotinas želdinys, kad apeliantė neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo jį pašalinti ir kad būtent apeliantės veiksmais buvo pašalintas šis želdinys, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra iš naujo įrodinėtinos. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl apeliantės civilinės atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi. Vien tai, kad apeliantė civilinėje byloje kitaip vertina tas pačias faktines aplinkybes, savaime nepanaikina jų prejudicinės reikšmės. Todėl apeliantės argumentai, kuriais iš naujo ginčijamas nukirsto beržo priskyrimas saugotiniems želdiniams ir jos veiksmų neteisėtumas, negali būti vertinami atsietai nuo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytų aplinkybių.Apeliantės argumentus dėl pašalinto beržo augimo vietos, jo atsiradimo aplinkybių ir atstumo nuo apeliantės žemės sklypo ribos, nepaneigia teismo išvados, kad ginčo medis buvo saugotinas želdinys. Vien teritorijos pobūdis ar jos naudojimo aplinkybės savaime nenulemia joje augančio medžio priskyrimo ar nepriskyrimo saugotiniems želdiniams. Byloje nustatyta, kad pašalintas beržas atitiko teisės aktuose nustatytus saugotino želdinio kriterijus – jo augimo vieta, rūšis ir matmenys atitiko Kriterijuose nustatytus reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo medis laikytinas saugotinu želdiniu. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad beržas augo ne želdyno teritorijoje, o teritorijoje, kurią apeliantė įvardija kaip statybvietę, nepaneigia šios išvados, nes nei teritorijos nepriskyrimas želdynui, nei jos ankstesnis naudojimas statybos reikmėms savaime nėra aplinkybės, pašalinančios medžio apsaugą, jeigu jis atitinka teisės aktuose nustatytus saugotino želdinio kriterijus.Teigia, kad nepagrįstas apeliantės argumentas, kad neteisėtai išaugęs medis negali būti saugomas vadovaujantis principu ex iniuria jus non oritur. Ginčo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl teisės įteisinti netinkamai įveistą želdinį ar suteikti asmeniui teises dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliktų veiksmų, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės dėl to, kad nebuvo gautas jos sutikimas, nebuvo savivaldybės leidimo ar nebuvo laikytasi želdinių veisimo reikalavimų, nepaneigia fakto, jog ginčo beržas atitiko saugotino želdinio kriterijus. Pažymi, kad teisės aktuose yra aiškiai apibrėžtos aplinkybės, kurioms esant medis nepatenka į saugotinų želdinių apsaugos sritį (Kriterijų 2 punktas). Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad medis augo 3,83 m atstumu nuo jos žemės sklypo ribos, kad nebuvo jos rašytinio sutikimo medžiui, nėra nurodytos tarp aplinkybių, dėl kurių medis pagal Kriterijus nepriskiriamas saugotiniems. Todėl vien šiomis aplinkybėmis negali būti paneigta ginčo beržo atitiktis saugotino želdinio kriterijams.Argumentuoja, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ginčo medis pats savaime darė žalą jos turtui ir gyvenimo kokybei, o už situaciją, susidariusią valstybinėje žemėje, turėtų atsakyti teritorijos valdytojas, nepaneigia teismo išvados dėl aplinkai padarytos žalos. Pažymi, kad žala aplinkai nėra tapatinama su konkretaus asmens turtinių interesų pažeidimu. Aplinkai padaryta žala yra savarankiškas civilinės atsakomybės objektas, susijęs su neigiamu poveikiu aplinkos elementams ir jų atliekamoms ekologinėms, kraštovaizdžio bei visuomeninėms funkcijoms. Saugotini želdiniai yra aplinkos dalis, todėl neteisėtas jų pašalinimas reiškia aplinkai reikšmingo objekto sunaikinimą, dėl kurio atsiradusi žala atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės dėl apeliantės neteisėtų veiksmų turi prejudicinę galią civilinėje byloje, todėl jų pakartotinis įrodinėjimas nebuvo reikalingas. Teismas įvertino visas civilinės atsakomybės sąlygas, nustatydamas apeliantės neteisėtus veiksmus, aplinkai padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Akcentuoja, kad galimas kitų asmenų pareigų nevykdymas savaime nepanaikina apeliantės civilinės atsakomybės už jos pačios atliktus neteisėtus veiksmus.Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl faktinių bylos aplinkybiųBylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas 2025 m. gegužės 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei ATS1 už tai, kad ji 2025 m. kovo 22 d., 10.00 val., duomenys neskelbtini), organizuodama želdinių kirtimą neturint Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo ir sprendimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, pažeisdama 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 (aktuali redakcija pažeidimo padarymo dieną) 13 straipsnio 1 punkto reikalavimus, nukirto beržą, priskiriamą saugotiniems želdiniams. Aplinkos apsaugos departamento 2025 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) atsakovei ATS1 už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2 dalyje, paskirta 180 Eur bauda. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-559-903/2025 nutarimas paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-1-380/2026 Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis palikta nepakeista. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad ATS1 iniciatyva valstybiniame kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos žemės sklype, adresu duomenys neskelbtini), nukirstas beržas, pagal išvardintus teisės aktus priskiriamas saugotiniems želdiniams. Nukirstas beržas buvo geros būklės, želdinio skersmuo 1,30 m aukštyje – 16,2 cm, jis atitiko visus teisės aktuose nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės, atitiko Kriterijų priedo 3.1 punkto – 12 cm ir didesnio skersmens reikalavimus.Dėl teisės aktų taikymoApeliaciniame skunde argumentuojama, kad nukirstas beržas augo statybos paskirties žemės sklype, o statybos aikštelių ir sklypų priežiūrą reglamentuoja ne Želdynų įstatymas, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (2 straipsnio 96 dalis), todėl statybos paskirties žemės sklypas neatitinka želdyno sampratos, įtvirtintos Želdynų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, atsižvelgiant į tai, šioje teritorijoje savaime išaugusiam medžiui negalėjo būti taikomas Želdynų įstatymas bei Vyriausybės nutarimas Nr. 206. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino administracinio nusižengimo byloje Nr. duomenys neskelbtini) (Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-559-903/2025 ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-1-380/2026) (toliau – Administracinio nusižengimo byla) nustatytas aplinkybes, susijusias su apeliantės neteisėtais veiksmais, kuriais padarytas aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas, turinčiais prejudicinių faktų galią šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde neginčija šio pirmosios instancijos teismo vertinimo, apeliacinės instancijos teismas vertindamas skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, vadovaujasi Administracinio nusižengimo byloje nustatytais faktais kaip turinčiais prejudicinę galią, tačiau atsižvelgiant, kad apeliantė skunde ginčija pirmosios instancijos teismo taikytas teisės normas susijusias su želdynų apsauga ir teigia, kad šiuo atveju turi būti taikomas įstatymas reglamentuojantis statybos aikštelių ir statybviečių priežiūrą, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl minėtų teisės normų taikymo.Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad nukirstas beržas augo žemės sklype, adresu duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir šį valstybinį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Klaipėdos miesto savivaldybė. Minėto žemės sklypo naudojimo pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos.Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta įstatymo paskirtis ir taikymas, kuriam nustatyta, kad šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimą, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.Iš aptartos Statybos įstatymo normos akivaizdu, kad minėtas įstatymas reglamentuoja statomų rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, tačiau nereglamentuoja statybos paskirties žemės sklype arba statybvietėje augančių augalų priežiūros, todėl vien tai, kad nukirstas beržas augo statybos paskirties žemės sklype, sprendžiant dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo, priešingai nei teigia apeliantė, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Statybos įstatymo nuostatas.Želdynų įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtas šio įstatymo tikslas ir paskirtis: 1) šio įstatymo tikslas – nustatyti želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę; 2) šis įstatymas netaikomas miško žemėje augantiems augalams, žemės ūkio paskirties žemėje augantiems žemės ūkio augalams ir apleistiems žemės ūkio naudmenų plotams, apaugusiems sumedėjusiais augalais, išskyrus juose augančius saugomus ir saugotinus želdinius.Taigi, minėtame Želdynų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kokio naudojimo pobūdžio žemėje augantiems augalams šio įstatymo nuostatos nėra taikomos. Šioje normoje nėra įtvirtintas draudimas taikyti įstatymo nuostatas miesto teritorijoje statybos paskirties žemės sklype augančių želdynų apsaugai.Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, buvo sprendžiama dėl žalos padarytos aplinkai, nukirtus beržą, atlyginimo, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pagrįstai taikė teisės normas reglamentuojančias želdynų apsaugą.Dėl teismo pareigos vertinti valstybinio žemės sklypo savininko ar valdytojo atsakomybęApeliantės skunde argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu privalėjo įvertinti valstybės atsakomybę dėl valstybinio žemės sklypo nepriežiūros, dėl ko šiame sklype savaimę išaugo medžiai arčiau nei 5 metrai atstumu nuo apeliantės žemės sklypo, t. y. medžiai šiame valstybiniame sklype auga, pačiai valstybei pažeidžiant Taisyklių 5.4. ir 5.11. punktuose nustatytas medžių auginimo ribas nuo gretimo žemės sklypo bei Taisyklių 8.2 punkte nustatytą draudimą valstybinime žemės sklype veisti medžius, nesuderinus su savivaldybės administracija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau nurodytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 46 punktas).Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui nagrinėjant civilines bylas, ginamos ne vien ieškovo, bet ir atsakovo teisės. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimai) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Nurodytų gynimosi priemonių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 26 punktas). Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas).Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikė ieškinį dėl žalos aplinkosaugai atlyginimo ir ieškinio aplinkybes grindė Administracinėje byloje nustatytais faktais, jog žala buvo padaryta apeliantei nupjovus beržą, kuris atitinka saugotino medžio kriterijus. Apeliantė, būdama atsakove, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimu, išdėstė nesutikimo argumentus, tačiau priešieškinio ieškovui nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla nagrinėjama būtent pagal ieškovo ieškinyje suformuluotą ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodytą faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) ir šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos įvertinti valstybės, kaip žemės sklypo savininkės arba valstybės žemės sklypą patikėjimo teise valdančio subjekto veiksmų teisėtumo dėl valstybiniame žemės sklype augančių medžių ir kitokios augmenijos nekontroliavimo ir dėl šio žemės sklypo netinkamos priežiūros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė dėl jos galimai patiriamų nepatogumų beržui augant kaimyniniame žemės sklype ir galimo žalos atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jos, kaip savininkės, teisių gynimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kaip teigia apeliantė, jog pirmosios instancijos teismas apeliantei perkėlė pareigą kontroliuoti, ar valstybinės žemės valdytojas tinkamai atlieka savo pareigas. Toks teismo išaiškinimas apie apeliantės turimą teisę ginti, jos manymu pažeidžiamas kaip žemės sklypo savininkės teises, pareiškiant ieškinį teisme, nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas būti pažeidęs įrodymų paskirstymo ir vertinimo taisykles.Dėl nukirsto beržo priskyrimo saugotinam želdiniuiPirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertinęs teisė aktus konstatavo, kad apeliantės nupjautas beržas atitiko saugotino želdinio kriterijus. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad minėtas beržas augo statybvietėje, neprižiūrimoje teritorijoje, todėl valstybinis sklypas, kuriame augo beržas, neatitinka želdyno sampratos, įtvirtintos Želdynų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, o beržas neatitinka saugotiniems želdiniams Kriterijų priedo 3.1 punkte nurodytų sąlygų. Administracinėje byloje, kurioje priimtais procesiniais teismo sprendimais nustatyti faktai, pripažinti turintys šioje byloje prejudicinę galią, nustatyta, kad apeliantė organizuodama želdinių kirtimą, neturint Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo ir sprendimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, nukirto beržą, priskiriamą saugotiniems želdiniams, t. y. pažeidė pažeisdama Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 punkte numatytą draudimą. Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo kaltę dėl minėtų neteisėtų veiksmų pripažįsta (CPK 6.248 straipsnio 1–3 dalys, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas), tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog savo veiksmais padarė žalą aplinkai, kadangi ji pati dėl valstybinio žemės sklypo nepriežiūros patiria žalą. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad saugotini želdiniai – medžiai ir krūmai, atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus augimo vietos, rūšies ir matmenų kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, ir (ar) savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai, kuriems kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikalingas leidimas ar sprendimas.Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžta, kad želdiniai – ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Taigi, nagrinėjamu atveju nukirstas beržas, augęs valstybiniame žemės sklype, atitinka Želdynų įstatyme apibrėžtą želdinio sąvoką. Kriterijų 1 punkte nurodyta, kad saugotiniems želdiniams priskiriami medžiai ir krūmai, augantys šių kriterijų priede nurodytose augimo vietose ir atitinkantys priede nurodytas rūšis ir matmenis (išskyrus šių kriterijų 2 punkte nustatytas išimtis, susijusias su būkle, rūšimis ar augimo vieta). Minėtų Kriterijų priedo 3.1 punkte nurodyta, kad beržai, augantys kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje – mieste, laikomi saugotinais, kai jų kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje yra 12 cm ir didesni. Kriterijų 2 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra: 2.1. nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti (išskyrus sužalotus dėl neteisėtos fizinių ar juridinių asmenų veikos); 2.2. invazinių rūšių medžiai ir krūmai; 2.3. medžiai ir krūmai, augantys: 2.3.1. ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje); 2.3.2. geležinkelio želdinių apsaugos zonoje aukštesni už nuotolį nuo medžio ar krūmo iki artimiausio geležinkelio kelio bėgio, yra pasvirę didesniu kaip 45 laipsnių kampu į geležinkelio kelių ir (ar) jų įrenginių pusę, blogina matomumą pervažose, perėjose, geležinkelio keliuose, apsunkina eismo signalų, signalinių ženklų matomumą; 2.3.3. energetikos objektų apsaugos zonose; 2.3.4. ant melioracijos statinių, įtrauktų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą (išskyrus sureguliuotas upių vagas), ir jų apsaugos zonoje; 2.3.5. pasienio juostoje, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose, kai želdiniai trukdo pasienio juostą, valstybės sienos ženklus, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamuosius ženklus, vaizdo, ryšių ir (ar) signalizacijos sistemas (kompleksus), stebėjimo bokštus ir stiebus eksploatuoti pagal jų paskirtį; 2.4. medžiai ir krūmai, kuriuos numatyta iškirsti pagal parengtus saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus ar kompleksinių kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių tvarkymo planus, saugomų rūšių apsaugos planus.Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kai galima Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo: 1) savivaldybės atstovaujamosios institucijos saugotinais paskelbti želdiniai auga vidutinės ir aukštosios įtampos antžeminių elektros tinklų apsaugos zonose ir kelia pavojų elektros tinklams dėl to, kad jų aukštis yra didesnis už atstumą nuo želdinio iki elektros tinklų ir virsdami jie gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, ir šiuos darbus atlieka elektros tinklus eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys; 2) šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Kaip jau minėta, apeliantės nukirstas beržas pagal šios nutarties 34–35 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą priskiriamas saugotiniems želdiniams. Iš Administracinės bylose medžiagos, pateiktos kartu su ieškiniu, nustatyta, kad nukirstas beržas buvo geros būklės, želdinio skersmuo 1,30 m aukštyje – 16,2 cm, jis atitiko visus teisės aktuose nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės, atitiko Kriterijų priedo 3.1 punkte nustatytus skersmens reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog beržo augimo vieta ar būtų susiklosčiusios aplinkybės atitinkančios Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijus, kai galima saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo.Aplinkybė, jog sveikas beržas augo 3,83 m atstumu nuo apeliantės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, t. y. mažesniu nei pagal Taisyklių 5.11 punkto ir priedo reikalavimus leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu, nepatenka į Kriterijų 2 punkte esantį išimčių sąrašą, kurioms esant medžiai nepriskiriami saugotiniems želdiniams. Byloje taip pat nėra nustatytų ir tokių aplinkybių, kurios atitiktų Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurios leidžia saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas aptartas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantės nupjautas beržas atitiko saugotino želdinio kriterijus.Dėl civilinės atsakomybės sąlygos – žalos aplinkaiPirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantės neteisėti veiksmai nukirtus beržą valstybiniame žemės sklype, neabejotinai padarė neigiamą poveikį aplinkai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos aplinkai egzistavimo, teigdama, kad vien neteisėto medžio nukirtimo faktas savaime nepatvirtina realios žalos aplinkai atsiradimo, kadangi pats medis darė žalą apeliantės turtui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2025 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 21 punkte yra apibrėžta žalos aplinkai sąvoka. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas.Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant tokį klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad sveikas beržas atitinkantis Kriterijus teisės aktais yra priskirti saugotiniems, ir tokio medžio nupjovimas galimas tik gavus įgaliotos institucijos leidimą, sudaro pagrindą išvadai, kad tokio medžio nupjovimas negalėjo neturėti poveikio gamtai, kraštovaizdžiui ir jo vientisumui. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo ieškovas, žala aplinkai nėra tapatinama su konkretaus asmens turtinių interesų pažeidimu. Aplinkai padaryta žala yra savarankiškas civilinės atsakomybės objektas, susijęs su neigiamu poveikiu aplinkos elementams ir jų atliekamoms ekologinėms, kraštovaizdžio bei visuomeninėms funkcijoms. Saugotini želdiniai yra aplinkos dalis, todėl neteisėtas jų pašalinimas reiškia aplinkai reikšmingo objekto sunaikinimą, dėl kurio atsiradusi žala atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad saugomo želdinio beržo neteisėtas pašalinimas sukėlė žalą aplinkai. Byloje žalos dydis nustatytas vadovaujantis nuostolių apskaičiavimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika bei 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama skundžiamu teismo sprendimu nustatytas žalos dydis, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nustatyto žalos dydžio pagrįstumo.Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimo byloje nustatyti prejudiciniai faktai, t. y. apeliantės neteisėti veiksmai, dėl kurių kilo administracinio nusižengimo padariniai, patikimai patvirtina apeliantės tiesioginę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jos kaltės.Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad apeliantė savo neteisėtais veiksmais (nukertant beržą) padarė aplinkai žalą ir neteisėti veiksmai (pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas padaryta priešinga teisei veika) buvo susiję priežastiniu ryšiu su aplinkai padaryta žala (neigiamas gamtos elemento pokytis – pakenkimas natūraliai gamtinei aplinkai), spręstina, kad yra visos pagal įstatymą nustatytos sąlygos, būtinos apeliantės atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas, esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pagrįstai priteisė iš apeliantės žalos atlyginimą.Dėl bylos procesinės baigties Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl žalos aplinkai atlyginimo. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismeVadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jai šios išlaidos neatlygintinos. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs ieškovas neprašė priteisti apeliacinės instancijos procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nepateikė įrodymų apie tokias patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui.Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėja Irma Valiuškienė