Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3462/2026 Bylos Nr. BIK-820/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16362-2026-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistosios R. P. kasacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. spalio 7 d. nutarties ir prašymo sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria paliktas galioti automobilio konfiskavimas, ir perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba pakeisti pirmosios instancijos nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalį dėl konfiskavimo ir vietoj konfiskuotino turto (automobilio) išieškoti 1500 Eur konfiskuotino turto vertės. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir netinkamai taikytos BK nuostatos. Teismas neatskyrė registruoto automobilio savininko, civilinės nuosavybės ir faktinio automobilio valdymo aspektų, taip pat tinkamai nepatikrino trečiojo asmens turto konfiskavimo sąlygų. Atsisakydamas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį, teismas nepateikė individualizuoto proporcingumo vertinimo ir taip neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Prieš spręsdamas dėl automobilio konfiskavimo, teismas turėjo aiškiai nustatyti, kam automobilis teisiškai priklausė. Apeliacinės instancijos teismas šių klausimų neišsprendė. Teismas nurodė, kad dukra buvo įrašyta kaip automobilio pirkėja, tačiau dokumentus jos vardu pasirašė kasatorė, todėl laikė, kad tikroji automobilio savininkė buvo kasatorė. Vis dėlto teismas nepateikė išvados, ar sandoris buvo apsimestinis, kaip tai suprantama pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Vien tai, kad kasatorė pasirašė dokumentus, atstovaudama mažametei dukrai, savaime neatsako į nuosavybės teisės klausimą. Net ir laikydamas, kad automobilis priklausė kasatorei, teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar šioje byloje automobilio konfiskavimas natūra buvo būtinas ir proporcingas, ar BK 72 straipsnyje įtvirtintus tikslus buvo galima pasiekti išieškant dalį automobilio vertės. Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, nebuvo įvertinta jos finansinė padėtis ir jos išlaikytinės nepilnametės dukros interesai. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl automobilio konfiskavimas yra būtinas ir kodėl 1500 Eur arba visos automobilio vertės išieškojimas neleistų pasiekti baudžiamojo poveikio priemonės tikslų. Teismas taip pat nepateikė motyvų, kodėl aplinkybė, kad automobilio pirkėja dokumentuose nurodyta dukra ir automobilis registruotas jos vardu, nesudaro pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį. Be to, teismas neatsakė į prašymą sumažinti išieškotiną sumą iki 1500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina tai, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, pateikiant savą jų teisinį vertinimą, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su nuteistosios R. P. kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, grindžiamų teisiniais argumentais, nenustatė.

Kasatorė nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų, jog automobilis buvo įgytas dukros O. D. vardu ar jai būtų dovanotas. Bylos duomenys patvirtina, jog automobilį įgijo kasatorė, o pirkimo-pardavimo sutartį sudarė dukros vardu, nes, kaip pripažino teismas, ji norėjo išvengti antstolio vykdomo išieškojimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Faktinis automobilio savininkas, kaip nustatė teismas, buvo R. P., todėl taikė turto konfiskavimą. Be to, pažymėtina, kad R. P. kasacinio skundo argumentai atitinka jau išnagrinėto apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą pagal nuteistosios apeliacinį skundą, išnagrinėjo visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir pateikė motyvuotas išvadas tiek dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo, tiek ir proporcingumo principo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinio skundo argumentus ne taip, kaip to norėtų kasatorė, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-697/2020, 2K-248-648/2020, 2K-42-942/2020, 2K-259-942/2019, 2K-213-942/2019).

Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamos nutarties vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios R. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.