Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3195eCIK-1061/2026 Teisminio proceso Nr. 2-77-3-01397-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 14 d. paduotu atsakovės Plungės rajono savivaldybės kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino – nutraukė atsakovės (pardavėjos) Plungės rajono savivaldybės ir ieškovo (pirkėjo) sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovei nekilnojamąjį turtą, o iš atsakovės priteisė ieškovui 88 611 Eur.Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl pirkėjo teisės atsisakyti sutarties CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Bylą nagrinėję teismai nevertino, ar ieškovo nurodytas nekilnojamojo daikto kokybės trūkumas (paveldosauginio statuso daiktui priskyrimas) atitinka CK 6.217 straipsnio taikymo sąlygas, ar ieškovo teisių neįmanoma apginti kitomis priemonėmis.Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.327 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis bei CK 6.333 straipsnio 1 ir 6 dalis. Turto kokybės neatitiktimi pripažinta ne nuosavybės teisės perėjimo metu egzistavusi turto savybė, bet galimybė / rizika, kad ateityje pastatui gali būti pradėti taikyti tam tikri paveldosaugos reikalavimai, kurie per se nereiškia, jog pirkėjas nebegalės naudoti turto pagal paskirtį. Informavimo pareigos pažeidimas, jeigu jis būtų nustatytas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes galėtų būti vertinamas taikant ikisutartinės atsakomybės, sandorio negaliojimo dėl valios trūkumų, nuostolių atlyginimo arba bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Tačiau CK 6.334 straipsnyje nustatyti pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti taikomi tik nustačius pirminę sąlygą – netinkamos kokybės daikto perdavimą.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis, prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.