Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2487 Nr. eCIK-732/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17410-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 10 d. paduotu ieškovų A. K. ir V. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir įregistruoti pastatą po rekonstrukcijos valstybės įmonėje Registrų centre. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį. Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Teismai, atsisakydami apginti pažeistas ieškovų teises, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2024), netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punktą, 4.103 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalį. Nuosavybės teisės į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu atsiradimas yra siejamas su statinio statybos teisėtumu – nuosavybės teisės objektas gali būti tik toks statinys, kuris yra pastatytas įstatymuose nustatyta tvarka. Teismai atėmė iš ieškovų galimybę teisėtu būdu pasiekti gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimo ir taip užtikrinti savo teisę gauti teisingo dydžio kompensaciją už atliktas investicijas, taip pat pasiekti viešąjį tikslą, kad gyvenamasis namas galėtų būti civilinės apyvartos objektu. 2. Apeliaciniame skunde ieškovai buvo nurodę esminį argumentą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė ginčo iš esmės ir neįgyvendino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2024 nurodymų – nepriėmė sprendimo, kuris pašalintų teisinį neapibrėžtumą ir užkirstų kelią būsimiems ginčams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į šį ieškovų argumentą nieko neatsakė ir neįžvelgė problemos, kad situacija po tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo lieka neišspręsta.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.