Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2420 Nr. eCIK-704/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04598-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 6 d. paduotu atsakovo A. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl darbo ginčo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. liepos 2 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: pripažino, kad ieškovės generalinio direktoriaus 2025 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 2025/05/15-01 atsakovas buvo teisėtai atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas).Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ne tik DK 58 straipsnio 4, 5 dalis, 65 straipsnio 3 dalį, bet ir darbuotojo teisę žinoti kuo kaltinamas bei tinkamai realizuoti teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022). Reikalavime pasiaiškinti turėjo būti nurodytas konkretus ir aiškus faktinis pažeidimo pagrindas, tačiau reikalavimas pasiaiškinti abstraktus, nekonkretus, neaiškios faktinės tariamo pažeidimo aplinkybės, nenurodyti darbuotojo neteisėti ir kalti veiksmai. Be to, darbdavys pažeidė Smurto ir priekabiavimo prevencijos tvarkoje nustatytas procedūras. 2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Teismas, remdamasis tik 2025 m. balandžio 1 d., gegužės 7 d., gegužės 9 d. garso įrašais, nepagrįstai laikė „Depo“ ir „Arkus“ epizodus šiurkštaus drausminio pažeidimo dalimi, nors šie epizodai nenurodyti reikalavime pasiaiškinti, jie darbdavio nebuvo tirti, nelaikyti darbo drausmės pažeidimais ir nurodyti tik ieškinyje. Visi darbuotojo veiksmai turėjo būti vertinti kaip savarankiški veiksmai DK 58 straipsnio 4 ir 5 dalių nustatyta tvarka bei įforminti DK 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3. Darbuotojo veiksmai, susiję su įmonės vadybininku, negali būti laikomi turintys šiurkštaus pažeidimo pobūdį, nes tai buvo atsakovo ir įmonės vadybininko darbinis pokalbis, o darbuotojo pakeltas balsas ar panaudoti žodžiai turi būti vertinami, atsižvelgiant ir į įmonės vadybininko provokuojantį elgesį. Darbo santykio nutraukimas neatitinka proporcingumo ir adekvatumo principų (DK 58 straipsnio 5 dalis).Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).