Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2312 Nr. eCIK-669/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17956-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donatos Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, susipažinusi su 2026 m. birželio 23 d. pateiktu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Elektrum Lietuva“ dėl sutarties modifikavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 25 d. nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo esmė, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus dėl objektyvaus įrodymų vertinimo bei pareigos motyvuoti teismo sprendimą, nes nepagrįstai konstatavo ieškovės finansinės būklės įrodymų byloje nebuvimą ir šių įrodymų visiškai neištyrė. Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje išskyrė ir izoliuotai nagrinėjo tik duomenis apie ieškovės pardavimo pajamas, ignoruodamas bendrovės veiklos sąnaudas apimančius pelningumo rodiklius, ieškovės skaičiavimus dėl elektros energijos sąnaudų skirtumo tarp sutartyje nustatytos ir rinkos kainos, tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu. Teismas nemotyvavo, kodėl nevertina ieškovės teiktų įrodymų, netgi nepagrįstai nurodė, kad tokių įrodymų byloje nėra ir atitinkamai, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos. Taigi nutartyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su elektros energijos kainos įtaką kiekvienos sutarties šalies finansinei padėčiai, izoliuotai vertintos pardavimo pajamos neapima ir neatskleidžia sąnaudų dydžio ir jo poveikio pelningumui ar veiklai; neatsižvelgta į itin didelį šalių finansinės būklės skirtumą, neįvertintas elektros kainų pokytis CK 6.204 straipsnio kontekste. 2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.204 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos, nes nepagrįstai suabsoliutino ir išplėtė finansinės būklės kriterijaus analizės ribas. Tikrojo pokyčio mastui ir apimčiai nustatyti, teismas vertino elektros energijos kainos įtaką kiekvienos sutarties šalies finansinei padėčiai, t. y. išskyrė ir kaip „būtiną“ kriterijų vertino ne konkrečios sutarties kainos ar gaunamo įvykdymo pokyčius, o bendrą šalies finansinės padėties pokytį, kuris ir nulėmė bylos baigtį. Aiškindamas CK 6.204 straipsnio turinį, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi Nr. e3K-7-145-421/2018, 2023 m. vasario 15 d. nutartimi Nr. e3K-3-48-684/2023; kt.), kuriose kasacinis teismas individualiai vertino konkrečios sutarties įvykdymo kainos arba iš esmės sumažėjusio gaunamo įvykdymo aplinkybes. Šiose nutartyse nebuvo išskirtas ir vertintas kaip būtinas šalių bendros finansinės būklės kriterijaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi Nr. e3K-3-168-1075/2025 pripažinta, kad ieškovės finansinė būklė nėra pagrindinis, tačiau svarbus kriterijus, vertinant pasikeitusių aplinkybių (reikšmingai padidėjusio nuomos mokesčio) poveikį ieškovei. Taigi iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 18 nutarties Nr. e3K-3-168-1075/2025, teismai laikėsi tiesiogiai CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio vertinamųjų kriterijų - kai iš esmės padidėja (konkrečios sutarties) įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Minėta nutartimi Nr. e3K-3-168-1075/2025 buvo išplėsta iki tol formuota analizės apimtis, įtraukiant ir ieškovės bendrą finansinę būklę kaip svarbų (bet ne pagrindinį) kriterijų situacijoje, kai konkrečios sutarties pasunkėjęs vykdymas yra neproporcingai nutolęs nuo akivaizdžiai (įspūdingai) gerų ieškovės pelningumo rodiklių. Todėl naujai plėtojama kasacinio teismo praktika, lyginant ją su ankstesniąja, nėra vienoda, nes ji išplečia vertinamųjų kriterijų apimtį sprendžiant CK 6.204 straipsnio taikymo klausimus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. e3K-3-168-1075/2025 pripažino, kad ieškovės finansinė būklė nėra pagrindinis, tačiau svarbus kriterijus. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas tokį kriterijų vertino kaip būtiną, taigi buvo nukrypta nuo teismų praktikos. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes ignoruodamas privalomus kasacinio teismo, grąžinusio bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje Nr. e3K-3-161-381/2025 pateiktus išaiškinimus, pakartotinai neįvertino 2022 m. liepos 4 d. elektroninio laiško teisinės reikšmės. Kasacinis teismas nutartyje Nr. e3K-3-161-381/2025 nurodė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės 2022 m. liepos 4 d. elektroninio laiško reikšmės nagrinėjamoje byloje ir šį trūkumą taisė sprendžiant pirmosios kasacijos pagrindu buvusius CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo klausimus. Tačiau šio atsakovės elektroninio laiško reikšmė nebuvo vertinta CK 6.204 straipsnio kriterijaus, ypač rizikos prisiėmimo, aspektu, t. y. kokios apimties riziką prisiėmė ieškovė, sudarydama sutartį.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Be to, skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumą.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintis už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.