Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2395Bylos Nr. eCIK-695/2026Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00670-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 2 d. paduotu atsakovo K. Š. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovui K. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir paveldimo turto padalijimo bei atsakovo K. Š. priešieškinį ieškovams R. Š. ir A. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir paveldimo turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Jolanta Rulienė.Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl paveldėto turto padalijimo pakeitė, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį.Atsakovas kasaciniu skundu prašo priimti nagrinėti kasacinį skundą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos įpareigoti notarę Jolantą Rulienę (Kauno m. 6-asis notarų biuras) neišduoti ieškovams paveldėjimo teisės liudijimų dėl palikimo, likusio po palikėjo R. Š. mirties. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Priteisti iš R. Š. ir A. Š. K. Š. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.70 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad įpėdiniams nesusitarus dėl paveldėto turto pasidalijimo, turtą padalija teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovai byloje buvo pasirinkę konkretų paveldimo turto paskirstymo modelį, tačiau ieškovas A. Š. nereiškė savarankiško reikalavimo dėl individualaus turto paskirstymo tarp bendraieškovių, nereikalavo konkretaus turto priskyrimo natūra, nereikalavo paskirti būtent banko sąskaitoje esančias lėšas, bei nekėlė klausimo dėl papildomų kompensacijų nustatymo jo naudai. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva performavo paveldimo turto paskirstymo modelį, individualizavo bendraieškovių tarpusavio turtinius santykius bei nustatė tokį turto paskirstymo variantą, kurio nė viena šalis byloje neprašė taikyti. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė dispozityvumo principą bei nukrypo nuo CK 5.70 straipsnio taikymo paskirties bei CPK 320 straipsnyje numatytos pareigos.Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad įstatymas nenustato pareigos įpėdiniams paveldimą turtą pasidalyti griežtai proporcingai jų paveldimoms dalims ir nedraudžia šalims pasirinkti pageidaujamo turto paskirstymo modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, nesant savarankiškų reikalavimų dėl individualaus turto paskirstymo tarp bendraieškovių, savo iniciatyva nustatė naują paveldimo turto paskirstymo modelį, taip peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.