Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovai R. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, registruotas R. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė ieškovės R. Š. ir R. Š. nuosavybė, kurios ½ dalis priklauso ieškovei; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise paveldimą ½ žemės sklypo ir ½ gyvenamojo namo su kiemo statiniais; priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovo K. Š. 100 275 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę paveldimo turto dalį; priteisti ieškovei R. Š. iš atsakovo K. Š. 11 850 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę paveldimo turto dalį; priteisti atsakovui K. Š. asmeninės nuosavybės teise butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir garažą Vilniuje, (duomenys neskelbtini); atidėti ieškovams žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovai nurodė, kad ieškovė ir R. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Po R. Š. mirties Kauno miesto 6-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla; ieškovai ir atsakovai yra palikėjo įpėdiniai. R. Š. nebuvo sudaręs testamento, todėl jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Ieškovei (sutuoktinei) tenka ¼ palikimo, ieškovui ir atsakovui (sūnums) – po ? palikimo.

1.2. R. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, namas su kiemo statiniais Kaune; butas ir garažas Vilniuje. Turto vertinimo duomenimis, Kaune esančio nekilnojamojo turto vertė – 110 000 Eur, Vilniuje esančio buto vertė – 199 000 Eur, o garažo – 13 400 Eur.

1.3. Santuokos metu ieškovė iš bendrų ir asmeninių lėšų iš esmės pagerino palikėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, atlikti didelės apimties remonto darbai, todėl turto vertė padidėjo. Nors turtas registruotas kaip asmeninė R. Š. nuosavybė, yra pagrindas dalį jo pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir R. Š. nuosavybe. Tokiu atveju ieškovei priklausytų ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio Kaune, o paveldimo turto dalys tarp įpėdinių atitinkamai keistųsi.

1.4. Paaiškino, kad R. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kaune, buvo įgytas 1998 m. rugpjūčio 18 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po santuokos su ieškove sudarymo. Ieškovė šiame name yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2004 m. gegužės 26 d., o kartu su R. Š. faktiškai jame nuolat gyveno ir jį iš esmės tvarkė nuo pat santuokos sudarymo. Namas buvo prastos būklės, todėl nuo 1999 metų pradėti reikšmingi remonto ir rekonstrukcijos darbai: atnaujinta šildymo sistema, atsisakyta centralizuoto šildymo, įrengtas katilas, sutvarkytas žemės sklypas.

1.5. 2003 m. lapkričio 28 d. ieškovė ir R. Š. pardavė jiems priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), o gautas lėšas panaudojo namo remontui: pakeistas stogas, atliktas apšiltinimas, įrengtos lietaus nuvedimo sistemos, atnaujintas namo vidus – grindys, langai, durys, sanitariniai mazgai, šildymo ir kondicionavimo sistemos. Turto pagerinimai buvo vykdomi santuokos metu, naudojant bendras ir ieškovės asmenines lėšas bei darbą. Nors ne visi išlaidas pagrindžiantys dokumentai išliko, pateikti įrodymai patvirtina esminį turto pagerinimą.

1.6. Palikimą sudaro nekilnojamasis turtas Kaune (žemės sklypas su namu ir kitais statiniais) ir Vilniuje (butas ir garažas). Nustačius, kad Kaune esantis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovei priklauso ½ šio turto, o likusi ½ dalis kartu su turtu, esančiu Vilniuje, sudaro paveldimo turto masę, kuri turi būti padalijama tarp įpėdinių. Atsižvelgiant į turto vertes ir įstatymu nustatytas paveldėjimo dalis, ieškovui ir atsakovui tenkančios paveldimo turto dalys sudaro po 100 275 Eur, o ieškovei – 66 850 Eur.

1.7. Ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos ir gyvena name, esančiame Kaune, todėl teismo prašė šį namą su sklypu priteisti jai natūra. Ieškovai prašo teismo padalinti turtą taip, kad Kaune esantis turtas būtų priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o Vilniuje esantis butas ir garažas – atsakovui, priteisiant iš atsakovo pinigines kompensacijas už didesnę jam tenkančią paveldėto turto dalį: ieškovui – 100 275 Eur, ieškovei – 11 850 Eur. Ieškovas A. Š. sutinka, kad jam tenkanti namo dalis atitektų ieškovei.

1.8. Toks turto padalijimo būdas grindžiamas tuo, kad palikimą sudarantis nekilnojamasis turtas yra nedalus natūra, jo atidalijimas neįmanomas. Be to, namas, esantis Kaune, ieškovei yra vienintelė gyvenamoji vieta po sutuoktinio mirties, ji yra prie jo stipriai emociškai prisirišusi, į šį turtą yra investavusi daug darbo ir lėšų bei ketino gyventi jame senatvėje. Vilniuje yra atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta, be to, jis pats yra nurodęs, kad jam reikalingas Vilniuje esantis turtas. Ieškovai pažymėjo, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovas ieškovės atžvilgiu elgiasi nepagarbiai, yra sukėlęs konfliktinių situacijų jos namuose, dėl to ieškovė patyrė didelį stresą ir sveikatos sutrikimų. Dėl šios priežasties bendras turto valdymas, naudojimas ir priežiūra būtų itin apsunkinti ar net neįmanomi, nes reikalautų nuolatinio šalių bendradarbiavimo. Ieškovė siekė ginčą spręsti taikiai ir 2022 m. spalio 26 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, siūlydama jam sumokėti 67 000 Eur kompensaciją, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė.

2. Atsakovas K. Š., kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: nustatyti, kad R. Š., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis R. Š. vardu atidarytose atsiskaitomosiose banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) buvusių piniginių lėšų ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 41 844,40 Eur; padalinti po R. Š. mirties likusį nekilnojamąjį turtą tarp įpėdinių taip: priteisti K. Š. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini); priteisti R. Š. ir A. Š. asmeninės nuosavybės teise butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), garažą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „Audi A6“; priteisti ieškovų naudai iš atsakovo 14 130,42 Eur piniginę kompensaciją už didesnę jam tenkančio nekilnojamojo turto dalį; atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Palikimo atsiradimo diena laikoma (duomenys neskelbtini), kai mirė R. Š. Kadangi jis testamento nebuvo sudaręs, visas jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Paveldimo turto masę sudaro R. Š. asmeninės nuosavybės teise turėtas nekilnojamasis turtas – butas ir garažas Vilniuje bei gyvenamasis namas, žemės sklypas ir kiemo statiniai Kaune. Taip pat į paveldimą turtą įtraukiama ½ dalis santuokos metu įgyto turto: transporto priemonės „Audi A6“ (kurios ½ vertė – 1 030 Eur) ir piniginių lėšų, esančių ieškovės vardu atidarytose banko sąskaitose (½ dalis sudaro 111 585,06 Eur).

2.2. R. Š. įpėdiniai yra trys asmenys: sutuoktinė (ieškovė) ir du sūnūs – atsakovas ir ieškovas. Atsakovas yra teisėtas pirmos eilės įpėdinis ir nėra įstatymo apribojimų paveldėti. Pagal įstatymą ieškovei tenka ¼ palikimo, o likusi ¾ dalis lygiomis dalimis paskirstoma atsakovui ir ieškovui. Kadangi nebuvo sudarytas testamentas, visas paveldėtas turtas tampa bendrąja daline visų trijų įpėdinių nuosavybe.

2.3. Atsižvelgiant į turto vertes ir įstatymo nustatytas paveldėjimo dalis, atsakovui ir ieškovui tenkančio turto vertė sudaro po 165 005,65 Eur, o ieškovei – 110 003,77 Eur. Atsakovas prašo jam natūra priteisti visą Kaune esantį nekilnojamąjį turtą (110 000 Eur vertės), o ieškovams – likusį turtą Vilniuje bei transporto priemonę (bendra vertė 218 430 Eur); priteisti jam iš ieškovų 13 161,25 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto ir transporto priemonės padalijimą; priteisti atsakovui iš ieškovės 41 844,40 Eur, atitinkančius atsakovo dalį R. Š. priklausiusių piniginių lėšų ieškovės banko sąskaitose. Pažymi, kad dėl R. Š. vardu buvusioje banko sąskaitoje esančių lėšų ginčo nėra, todėl lėšos gali būti padalijamos paveldėjimo byloje. Atsakovas pažymi, kad konkretus turto pasidalijimo tarp ieškovų būdas turėtų būti nustatomas jų pačių susitarimu, kadangi atsakovas ieškovams tenkančio turto nereikalauja, tik siekia gauti jam priklausančią kompensaciją.

2.4. Atsakovas savo siūlomą turto padalijimo būdą grindė šalių interesais ir gyvenimo aplinkybėmis: jis turi jauną šeimą ir poreikį didesniam būstui, todėl jam reikalingas namas, esantis Kaune, kuriame šeima ketina įsikurti, be to, šis namas statytas jo senelio. Ieškovė yra pensinio amžiaus ir, atsakovo teigimu, planavo gyventi Vilniuje. Ieškovas konkrečių pageidavimų dėl turto natūra neišreiškė. Atsakovo vertinimu, toks turto padalijimas atitinka teisingumo, protingumo ir racionalaus turto naudojimo principus bei užtikrins efektyvų turto panaudojimą ateityje.