Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1205-1113/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22410-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 6 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Laurai Jasiulienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Zakarauskei,kaltinamajam KAL1 ir jo gynėjai advokatei Violetai Savickienei,nukentėjusiajai NUK1,viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. vasario 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;2) 2012 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 25 parų areštu;3) 2012 m. balandžio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; subendrinus paskirtą bausmę su 2012 m. vasario 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2013 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės;4) 2015 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 28 parų areštu;5) 2015 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus tarpusavyje– laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, kuri subendrinta su 2015 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 20 dienų, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;6) 2015 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, ši bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;7) 2016 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;8) 2016 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;9) 2018 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;10) 2018 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,180 straipsnio 1 dalį, tarpusavyje subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, subendrinta su 2018 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 2019 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 6 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės;11) 2020 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu; 2020 m. lapkričio 20 d. bausmę atliko;12) 2021 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 2022 m. birželio 27 d. paleistas lygtinai neatlikus 1 mėnesio 21 dienos laisvės atėmimo bausmės; 2022 m. liepos 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą 1 mėnesio 21 dienos laisvės atėmimo bausmę; 2022 m. rugsėjo 16 d. bausmę atliko;13) 2022 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, ši bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 14) 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, ši bausmė subendrinta su 2022 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2025 m. rugsėjo 8 d. paleistas lygtinai neatlikus 7 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2026 m. balandžio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs, taip pat teistas 2017 m. gruodžio 18 d. Danijoje už vagystę – laisvės atėmimu 30 dienų;kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismasn u s t a t ė:Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės KAL1 smurtaudamas nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei NUK1, o būtent: 2026 m. liepos 11 d., apie 22:05 val., namuose, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip 25 smūgius, kumščiu nukentėjusiajai NUK1 į veido sritį ir kitas kūno vietas, ko pasekoje NUK1 nuvirto ant žemės, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai NUK1 fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: muštinę žaizdą dešinio paakio srityje; odos nubrozdinimus nosies nugarėlės dešinėje, dešiniame dilbyje; poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-paakio srityje, smakre, kairiame žaste, kairio dilbio viršutiniame trečdalyje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje, kairėje plaštakoje, kairėje klubinėje srityje; nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje; viršutinio kairės pusės VII danties vainiko nuskilimą; poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje.Byloje surinkti įrodymaiKaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su NUK1 gyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Jis labai sunkiai pamena įvykio aplinkybes, nes buvo labai girtas, trenkė draugei. Įvykio datos neprisimena, tai buvo šiais metais, galėjo būti liepos 11 d., vakaro metu, gal 22 val. Įvykis įvyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo dviese su drauge. Jis jau gėrė dvi savaites, tą dieną nuo 18 valandos jis išgėrė 4 alaus butelius po vieną litrą talpos. Išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Neįmanoma, kad blaivus būtų taip pasielgęs. Draugei jis tris kartus kaire ranka trenkė į veido sritį, prie nosies, į skruostikaulį, tai vyko virtuvėje. Nepamena, ar buvo kilęs kažkoks konfliktas. Kai smūgiavo, abu stovėjo, po suduoto smūgio nukentėjusioji parvirto. Nelabai gali pasakyti, kaip ji virto, suklupo ir viskas. Nepastebėjo, ar griuvimo metu ji į ką nors atsitrenkė. Kojom ar kitaip nesmūgiavo. Nepilnai prisimena įvykio aplinkybes. Prisiminti trukdo suvartotas alkoholis. Sudavęs smūgius išėjo iš namų. Matė per langą, kad draugė pati atsistojo. Su visais kaltinime nurodytais nukentėjusiajai nustatytais sužalojimais sutinka. Negalėjo būti daugiau trijų smūgių, jei būtų 25 smūgiai, kas iš jos liktų. Sutinka, kad buvo 25 smūgiai. Šiuo metu su nukentėjusiąja bendrauja gražiai, atsiprašė. Nukentėjusioji atleido, susitaikė. Planuoja toliau gyventi kartu. Čia pirmas atvejis, kai jis naudojo smurtą NUK1 atžvilgiu. Balandžio mėnesį pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo tik pykčiai, kuriuose dalyvavo policijos pareigūnai, susitaikė. Turi priklausomybę alkoholiui, planuoja baigti gerti alkoholinius gėrimus, užsiregistravo į polikliniką pas psichologę. Vykdo individualią veiklą. Prašo skirti probaciją, įpareigojant gydytis priklausomybę alkoholiui, nesiųsti į pataisos įstaigą, nes ir taip prabuvo nemažai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėja.Be paties kaltinamojo KAL1 visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:KAL1, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad galvos traumų neturėjo, 2026 m. liepos 13 d. jis gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), turi priklausomybę alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms priklausomybės neturi. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo įtariamas suprato ir gali paaiškinti, kad prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Gali paaiškinti, kad su NUK1 jie yra sugyventiniai. 2026 m. liepos 11 d. nuo 17 val. dviese su NUK1 namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, ji gėrė šampaną, išgėrė du butelius, o jis išgėrė apie 4 litrus alaus, 6 laipsnių stiprumo. Kadangi alkoholį vartojo jau dvi savaites, buvo stipriai girtas ir dėl išgerto alkoholio kiekio, dėl ko įvyko konfliktas, jis nepamena, taip pat tiksliai nepamena visų aplinkybių. Pamena, kad jis trenkė kairės rankos kumščiu NUK1 į veido sritį, tai galėjo būti apie trys smūgiai, po suduotų smūgių ji nuvirto ant žemės, ar atsitrenkė į ką, jis pasakyti tiksliai negali, bet gali būti, kad ir atsitrenkė. Viskas įvyko virtuvėje. Ar NUK1 kraujavo, jis nematė, nes iš karto išėjo iš namų. Išeidamas pasiėmė laikrodį, mobilaus ryšio telefoną. Kodėl tuos daiktus pasiėmė, jis nežino, gal dėl to, kad laikrodį NUK1 jam buvo davusi nešioti. Šiuos daiktus jis NUK1 grąžino, jos vestuvinio žiedo jis neėmė, jis turi būti kažkur namuose. Prieš šį įvykį jis prieš NUK1 niekada nėra smurtavęs. Jis prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, kad savo veiksmais sukėlė NUK1 fizinį skausmą ir padarė pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus, dėl savo veiksmų jis labai gailisi, mano, kad šiems veiksmams turėjo įtakos išgertas alkoholio kiekis. NUK1 jis atsiprašė, jie kaip ir susitaikė. Įvykio metu NUK1 dukros namuose nebuvo, ji išvykusi atostogauti į Švediją pas NUK1 sesę. Ar įvykio metu NUK1 su kuo bendravo telefonu, jis nežino. Kol vyks tyrimas jis pagyvens pradžioje pas savo brolius LUD1 ir TUD1, adresu (duomenys neskelbtini), kol susiras išsinuomoti butą (t. 1, b. l. 82–85);nukentėjusioji NUK1, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad KAL1 yra jos sugyventinis ir jai yra išaiškinta, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus apie jį, ar neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimas, tačiau ji parodymus duoti sutinka. Su KAL1 gyvena apie metus laiko, veda bendrą ūkį, tik tiek, kad namuose jis būna retai, nes turi priklausomybę alkoholiui ir užgeria su draugais, jis negrįžta į namus. Bendrų vaikų neturi, bet ji turi dukrą DUK1, gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su jais, jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2026 m. liepos 11 d. namuose apie 19 val. ji kartu su KAL1 pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, ji gėrė šampaną ir bendravo telefonu per „Messenger“ su drauge DRU1, kuri gyvena Anglijoje, o KAL1 gėrė alų. Ji išgėrė 2 butelius šampano, o KAL1 3 litrus alaus 6 laipsnių stiprumo. Kadangi jis alkoholį vartojo ne pirma diena, tai buvo stipriai girtas. Jis taip pat bendravo telefonu, lakstė po butą. Su vienu draugu jis kalbėjo gan ilgai, tai kai išėjo iš tualeto, ji jo paklausė, su kuo kalbėjo, jis jai pasakė jai nežinomą vardą. Tada ji jo paklausė, kodėl jis jai meluoja, tai jis ėmė rodyti agresiją, kalbėjo pakeltu tonu. Jis metė savo telefoną ir pasakė“ „jei nori žiūrėk, perskambink, pasiklausk, kodėl ji gali kalbėti su drauge, o jis ne“. Ji tik atsakė, kad gali kalbėti su kuo nori, bet tegul nemeluoja. Tada jis dar labiau suagresyvėjo, pašoko ir pradėjo rinktis daiktus, nors tie daiktai priklausė jai. Ji neleido, tai jis puolė ją, trenkė jai kumščiu į veido sritį. Kiek jis jai sudavė smūgių, ji pasakyti negali, nes buvo šoke ir, matyt, prarado sąmonę, nes nieko nepamena, bet, kai atsigavo, matė, kad nuo spintelės buvo nuvartyti daiktai, tai mano, kad virto. Ji buvo visa kruvina, buvo perskelta nosis, po dešine akimi, lūpa iš vidaus, jaučia iki šiol skausmą prie dešinio antakio srityje, pasmakrėje, skauda sužalotos akies akiduobę. Ar jis ją spardė kojomis, ji pasakyti negali, nes nepamena. Tai viskas vyko apie 22 val., tarp koridoriaus ir virtuvės. Dėl įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina 10 balų. Kadangi jos telefonas buvo paliktas virtuvėje, tai jos draugė nematė, bet girdėjo garsus ir po to matė jos sužalojimus. Dar nori paminėti, kad, kai atsigavo, KAL1 namuose nebebuvo, jis iš namų išsinešė dėžutę, kurioje buvo jai priklausantys daiktai: buvusio vyro laikrodis, telefonas, taip pat pasigedo savo vestuvinio žiedo. Po įvykio KAL1 susisiekė su ja telefonu. Kad paėmė žiedą, jis neigė, o laikrodį ir telefoną jis pasiėmė tik pažiūrėti ir tuos daiktus turi, nieko nepardavė bei prašėsi sugrįžti į namus, tačiau ji į tai atsakė neigiamai. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji atsisako jį reikšti. Dėl patirtų sužalojimų, ji pas med. ekspertus yra užsiregistravusi ir tikrai nueis. Įvykio metu jos dukros namuose nebuvo, ji yra išvykusi atostogų į Švediją pas jos seserį. Dar papildo, kad KAL1 šiuo metu gali būti apsistojęs pas savo brolį LUD1, gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45–48);nukentėjusioji NUK1, papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, kaip minėjo pirminėje apklausoje, jos sugyventinis KAL1 2026 m. liepos 11 d. jai trenkė vieną kartą kumščiu į veido sritį, po ko ar jis jai dar sudavė kokį smūgį, ji pasakyti negali, nes buvo šoke ir, matomai, prarado sąmonę, nes nieko nepamena. Tai buvo pirmas kartas, kai KAL1 prieš ją smurtavo. Jis nei anksčiau, nei keletą dienų prieš įvykį nesmurtavo. Ji turi 10 mėnesių amerikiečių pitbulio-staforšyro veislės šunį, kuris labai judrus ir išdykęs, šokinėja ant jos, žaidžia ir tikrai nuo jo judesių ji ne kartą turėjo ir turi kraujosruvų ant įvairių kūno vietų, tai sakė ir med. ekspertams, kai jie ant jos kūno rado kraujosruvų ant dešinio žasto, dešinio dilbio, kairio dilbio, ant abiejų šlaunų. Šios kraujosruvos nesusiję su įvykiu. KAL1 išneštus daiktus jai grąžino, jos atsiprašė, prižadėjo gydytus nuo priklausomybės alkoholiui, jie susitaikė. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 49–52);tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2026 m. liepos 11 d. apie 22:05 val., adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugyventinis KAL1 mušė savo sugyventinę NUK1. NUK1 aiškino, kad žodinis konfliktas kilo, kai su sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus ir pareiškė, kad nori išeiti iš namų, tačiau NUK1 pasakė, jei jis išeis, gali ir nebegrįžti, o tada KAL1 kelis kartus ranka trenkė bei spardė kojomis pranešėjai į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Pranešėja sukeltą fizinį skausmą įvertino 10 balų. Paklausus NUK1, kiek tiksliai kartų trenkė bei spardė, ši negalėjo įvardyti. Apžiūrėjus moters veido sritį, matėsi virš nosies bei po dešiniąja akimi bėgantis kraujas. NUK1 paaiškino, kad jos sugyventinis pasišalino, o šiuo metu gali būti pas brolius arba pas draugus (duomenys neskelbtini). Atvykus GMP, moteris medikų pagalbos atsisakė. Šeimoje gyvena nepilnametis vaikas DUK1, tačiau šiuo metu namuose nėra, kadangi atostogauja Švedijoje (t. 1, b. l. 9–12);2026 m. liepos 11 d. apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 13–19);Iš 2026 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, jog buvo atlikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo bei policijos pareigūnų nešiojamomis prie kūno tvirtinamomis vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Įrašuose užfiksuota NUK1 teigianti, kad sugyventinis KAL1 ją sumušė (t. 1, b. l. 28–32, 33–36).2026 m. liepos 12 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios NUK1 apžiūra. Apžiūrėjus moters veido sritį, matėsi virš nosies ir po dešiniąja akimi bėgantis kraujas. Apžiūrėjus moters rankas, kojas akivaizdžių sužalojimų nepastebėta (t. 1, b. l 53–59);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 654/2026(04) nurodyta: 1. NUK1 nustatyta: muštinė žaizda dešinio paakio srityje; odos nubrozdinimai nosies nugarėlės dešinėje, dešiniame dilbyje; poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-paakio srityje, smakre, dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairio dilbio viršutiniame trečdalyje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje, kairio dilbio apatiniame trečdalyje, kairėje plaštakoje, kairėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje; nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje; viršutinio kairės pusės VII danties vainiko nuskilimas; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. 2. NUK1 nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairio dilbio apatiniame trečdalyje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku, mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. NUK1 nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros 2026 m. liepos 14 d. VTMT Šiaulių skyriuje. NUK1 nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje padaryta prieš apie 5-7 paras iki apžiūros 2026 m. liepos 14 d. VTMT Šiaulių skyriuje. NUK1 nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje padarytos prieš apie 6-9 paras iki apžiūros 2026 m. liepos 14 d. VTMT Šiaulių skyriuje. NUK1 nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio apatiniame trečdalyje padarytos prieš apie 9-15 parų iki apžiūros 2026 m. liepos 14 d. VTMT Šiaulių skyriuje. 3. NUK1 nustatyti sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas smakre, kairėje plaštakoje, kairėje klubinėje srityje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. NUK1 nustatyti sužalojimai (tai yra — poodinės kraujosruvos smakre, kairėje plaštakoje, kairėje klubinėje srityje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje) padaryti kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-ais). 4. NUK1 nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 25 trauminių poveikių metu 5. NUK1 nustatyti kūno sužalojimai, visumoje ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, NUK1 nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui iš stovimos padėties vienmomentiškai atsitrenkus į kietą buką paviršių (t. 1, b. l. 65–66).Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvaiBK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalimi, asmens šeimos nariu laikomas, be kita ko, ir asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos.Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo KAL1 kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Išdėstyti įrodymai, o būtent, kaltinamojo KAL1 teismo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios NUK1 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, apžiūrų protokolai, tarnybinis pranešimas ir kt., patvirtina, jog KAL1 kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, savo šeimos nariui - sugyventinei NUK1 tyčia sudavė kumščiu tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip 25 smūgius, į veido sritį ir kitas kūno vietas, ko pasekoje NUK1 nuvirto ant žemės, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai NUK1 fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: muštinę žaizdą dešinio paakio srityje; odos nubrozdinimus nosies nugarėlės dešinėje, dešiniame dilbyje; poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-paakio srityje, smakre, kairiame žaste, kairio dilbio viršutiniame trečdalyje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje, kairėje plaštakoje, kairėje klubinėje srityje; nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje; viršutinio kairės pusės VII danties vainiko nuskilimą; poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje. Kaltinamasis KAL1 suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog KAL1 veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.Bausmės skyrimo motyvaiSkirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). KAL1 naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas pilnametis ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, taip pat ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumui neišnykus, todėl tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir KAL1 pripažintinas recidyvistu.KAL1 padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. KAL1 nusikalstamą veiką padarė būdamas Lietuvos Respublikoje teistas 14 kartų, teistumui neišnykus, praėjus trumpam laikui po jo lygtinio paleidimo pagal paskutinį nuosprendį termino pasibaigimo (2026 m. balandžio 10 d.) (t. 1, b. l. 105–124). KAL1 galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 190), vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 12), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti KAL1 paskyrus tik griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant didesnį nei baudžiamajame įstatyme numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str. 2 d.), artimą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, t. y. 1 metus 3 mėnesius. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, paskirta bausmė KAL1 mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).BK 75 straipsnio 2–4 dalyse reglamentuojama, jog, teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, skirtos bausmės dydį, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Šiuo nuosprendžiu KAL1 pripažintinas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo KAL1, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog jam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, tyčinį nusikaltimą KAL1 padarė būdamas anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas 14 kartų, neišnykus teistumui, yra ir anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu. Pažymėtina, jog KAL1 bausmės vykdymo atidėjimas jau buvo taikytas tris kartus, taip pat tris kartus jis buvo paleistas lygtinai, neatlikus dalies jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių. Naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 3 mėnesiams po jam taikyto lygtinio paleidimo termino pabaigos. Tai rodo, kad KAL1 kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia KAL1 neigiamą požiūrį į teisės normų reikalavimus ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Dėl to teismas sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad atidėjus KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus KAL1 polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai KAL1 bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Laisvės atėmimo bausmės pradžia KAL1 skaičiuotina nuo jo atvykimo atlikti laisvės atėmimo bausmės arba nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.Kaltinamajam KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (t. 1, b. l. 86–89, 98–99), paliktinos galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugpjūčio 3 d. pažyma Nr. APD-2026-08053, iš kurios matyti, kad už KAL1 suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 147,92 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (byloje duomenų apie kaltinamojo turimą turtą nėra), į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš kaltinamojo nėra priteistinos.Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:– kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais, esanti voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – paliktina saugoti prie bylos;KAL1 asmens tapatybės kortelė, esanti voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – persiųstina KAL1 bausmės atlikimo vietos administracijai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,n u s p r e n d ž i a :KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir KAL1 skirti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Laisvės atėmimo bausmės pradžią KAL1 skaičiuoti nuo jo atvykimo atlikti laisvės atėmimo bausmės arba nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, KAL1 pripažinti recidyvistu.Kaltinamajam KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.Proceso išlaidų už kaltinamajam KAL1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais, esančią voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos;KAL1 asmens tapatybės kortelę, esančią voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – perduoti KAL1 bausmės atlikimo vietos administracijai.Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.Teisėja Renata Maziliauskienė