Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3054eCIK-1008/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12866-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko) ir Egidijos Tamošiūnienės,susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 1 d. paduotu ieškovės I. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nepriklausomo rangovo sutarties pagrindu atsiradusių santykių pripažinimo darbo santykiais, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų bei kompensacijų priteisimo. Bylą nagrinėję teismai atmetė ieškovės reikalavimą.Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 32 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir CK 6.716 straipsnio 2 dalį, nes, spręsdamas dėl šalių santykių teisinės prigimties, lemiamą reikšmę suteikė formaliam sutarties įforminimui, individualios veiklos vykdymui, sąskaitų faktūrų išrašymui ir subjektyviems šalių ketinimams, o ne objektyviam sutarties turiniui ir faktinėms jos vykdymo aplinkybėms. Teismas, kvalifikuodamas santykius kaip atlygintinų paslaugų teikimą pagal CK 6.716 straipsnį, jų pirmiausia neįvertino pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ar tarp šalių nebuvo darbo ar kitokio pavaldumo (subordinacijos) santykio.2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl darbo ir civilinių santykių atribojimo, turinio viršenybės prieš formą, objektyvaus sutarties aiškinimo, faktinio sutarties vykdymo ir visų objektyviųjų darbo santykių požymių vertinimo jų visumos bei tarpusavio ryšio aspektu, be kita ko, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016, 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021 ir 2023 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, taip pat DK 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų jos aiškinamos darbuotojų naudai, ir DK 34 straipsnio 4 dalį.4. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir CPK 331 straipsnio 4 dalyje bei kasacinio teismo praktikoje nustatytą pareigą motyvuotai atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir jų tarpusavio ryšio, neištyrė ir neįvertino didelės dalies ieškovės apeliaciniame skunde konkrečiai nurodytų byloje esančių įrodymų, reikšmingų faktiniam pavaldumui ir darbo organizavimui nustatyti.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 314 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl naujų įrodymų priėmimo bei pirmosios instancijos teismo nepašalintų įrodymų tyrimo trūkumų ištaisymo apeliacinės instancijos teisme. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti ieškovės nurodytą liudytoją A. K., galėjusią patvirtinti konkrečias faktinio darbo organizavimo, vadovavimo, kontrolės ir pavaldumo aplinkybes, taip pat atsisakė priimti 2024 m. sausio 9 d. ir 11 d. elektroninius laiškus bei „LinkedIn“ darbo skelbimą.6. Spręsdamas dėl DK 32 straipsnyje įtvirtintų darbo santykių požymių, teismas neatsižvelgė į Europos Sąjungos teisės kontekstą – Direktyvos (ES) 2019/1152 1 straipsnio 2 dalyje ir jos 8 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintą faktinių darbo atlikimo sąlygų vertinimą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuotus objektyvius darbuotojo statuso nustatymo kriterijus. Šis klausimas byloje yra aktualus ir dėl to, kad ginčas yra tarpvalstybinio pobūdžio: atsakovė įsteigta Liuksemburge, o sutartyje nustatyta funkcija nuolat atliekama Lietuvoje.7. Teismai, spręsdami dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir CPK 98 straipsnio 2 dalį, nes formaliai taikydami „pralaimėjęs moka“ principą, neįvertino, ar ieškovei tenkanti 10 324,28 Eur bylinėjimosi išlaidų našta yra proporcinga, atsižvelgiant į darbo ginčo specifiką, išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą bei jų poveikį ieškovės teisei į realią ir veiksmingą teisminę gynybą. Teismai, pripažinę, kad byla nebuvo itin sudėtinga, neindividualizavo ir tinkamai nemotyvavo, kodėl atsakovės atstovavimo išlaidų suma laikytina pagrįsta, todėl faktiškai neįgyvendino CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos galimybės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Toks teisės normų taikymas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotos taisyklės, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymas negali būti taikomas mechaniškai, jeigu jo rezultatas sukuria neproporcingą finansinę naštą ir nepagrįstai riboja teisę kreiptis į teismą.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasaciniame skunde ieškovė taip pat subsidiariai prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų: 1) Ar Direktyvos (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva) 1 straipsnio 2 dalis, siejama su jos preambulės 8 konstatuojamąja dalimi ir Teisingumo Teismo praktikoje suformuota darbuotojo sąvoka, aiškintina taip, kad nacionalinis teismas, nustatęs, jog sutarties turinys pagal objektyvius požymius atitinka darbo sutarties požymius, privalo šiam nustatymui suteikti lemiamą reikšmę, ar vis dėlto gali jį subordinuoti nustatytai subjektyviai šalių valiai sudaryti civilinę sutartį, šalių pasirinktai sutarties formai, jos pavadinimui, atsiskaitymo būdui ir/ar formaliam asmens statusui? 2) Ar Direktyva, atsižvelgiant į jos 8 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalies g punkte nustatytą bandomojo laikotarpio reglamentavimą, draudžia tokį nacionalinės teisės aiškinimą, pagal kurį asmuo, kurio santykiai nutraukti sutartyje nustatyto išbandymo laikotarpio metu, nepatenka į darbuotojams taikomą apsaugą remiantis jo individualios veiklos registracija, sąskaitų faktūrų išrašymu ir profesine patirtimi, nors teismo nustatytos objektyvios darbo atlikimo sąlygos – nuolatinė funkcija, fiksuotas periodinis atlygis, darbo laiko norma, darbo funkcijos atlikimo vieta ir pareiga vykdyti kitos šalies nurodymus bei laikytis jos vidaus dokumentų – atitinka priklausomo darbo požymius?CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl Sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į ESTT (SESV 267 straipsnio 3 dalis).ESTT suformulavo išimtis, kurioms esant, neskundžiamus sprendimus priimantys teismai neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo: 1) iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, t. y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo į šį klausimą, šis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 10 punktas); 2) dėl nagrinėjamos ES teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje (1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa en Schaake, 28/62) arba ESTT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 13, 14 punktai); 3) tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 16 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, 91 punktas).Taigi, galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT nėra absoliuti. Nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016 39 punktą).Vertinant ieškovės prašymą kreiptis į ESTT primintina, kad bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą). Taigi, kasaciniam teismui nesuteikta teisė iš naujo vertinti faktines bylos aplinkybes, todėl kasacinio skundo argumentai, kurie siejami su faktinių aplinkybių nustatymu ir prašymu jas iš naujo vertinti, nėra bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose klausimas dėl galimo Direktyvos taikymo nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas, jos nuostatos teismų nebuvo taikytos, prašymas dėl kreipimosi į ESTT suformuluotas tik kasaciniame skunde, tačiau ir kasaciniame skunde nurodyti galimi kasacijos pagrindai (netinkamas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimas ir taikymas) nėra susieti su netinkamu Direktyvos nuostatų aiškinimu ir taikymu. Ieškovės suformuluoti klausimai grindžiami prielaida, kad byloje nustatytos objektyvios darbo atlikimo sąlygos atitinka darbo santykių požymius, tačiau tai iš esmės reiškia nesutikimą su teismo atliktu konkrečių faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, o ne klausimą dėl neaiškios Europos Sąjungos teisės normos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad prejudicinio sprendimo priėmimas yra būtinas šiai bylai išspręsti, todėl prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą atmestinas. Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas.