- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- CIK-538/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35413-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Donatas Šernas (pirm.), Agnė Tikniūtė, Eglė Zemlytė
- Pareiškėjas
- A. P.
Nr. DOK-1888 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35413-2025-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. gegužės 19 d. pateiktu pareiškėjo A. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Byloje Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartį, pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodant taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, jeigu pirmosios instancijos teismas laikytų, kad pareiškėjo reiškiami reikalavimai turi būti tikslinami arba reiškiami ginčo teisenos tvarka.Pareiškėjo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, nors iš skundžiamų nutarčių motyvų matyti, kad teismai ginčą laikė civilinio pobūdžio ir, jų vertinimu, galimai nagrinėtiną ginčo teisena, taip pat netinkamai buvo taikytos CPK 115 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto. Pareiškėjo teigimu, teismai turėjo pareiškėjui nustatyti terminą patikslinti procesinį dokumentą, o ne atsisakyti jį priimti netaikant trūkumų šalinimo instituto. Tokiu atveju nepagrįstai buvo apribota pareiškėjo teisę į teismą. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai reikalavimas nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, teismas turi taikyti dokumento trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024). 2. Teismai neatsižvelgė į tai, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tikrinamos tik procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidos ir sąlygos, nesprendžiama, ar pareiškėjo reikalavimas materialiąja prasme yra pagrįstas. Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino pareiškėjo pareiškime nurodytus argumentus bei ankstesnėse bylose tirtus įrodymus, nors tai susiję su materialiojo reikalavimo pagrįstumo vertinimu jau nagrinėjant bylą. Dar daugiau, teismai, spręsdami pareiškimo priėmimo klausimą, padarė išvadas, kad pareiškėjas netiksliai suformulavo prašymus, tačiau nenustatė termino tokiems trūkumams pašalinti. 3. Nors teismai, atsisakydami priimti pareiškimą, motyvus grindė ankstesnėse civilinėse bylose nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis, tačiau toks įsiteisėjusių teismų sprendimų vertinimas galėjo būti atliktas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Pareiškėjas nurodo, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1628-656/2014 šių kriterijų neatitinka.4. Byloje apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė dėl teisėjos, atsisakiusios priimti pareiškimą, šališkumo, pažeidė CPK 65–66, 68 straipsnius. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo teisėja dalyvavo priimant sprendimus anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose: Nr. 2-28968-937/2013; Nr. 2-1907-937/2014 ir Nr. 2-16370-937/2022. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.