Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1840 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11229-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. gegužės 15 d. pateiktu ieškovės Ilonos Aleksiūnienės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Byloje ieškovė I. Aleksiūnienė prašė teismo įpareigoti atsakovę Aušrą Bagdonaitę: 1) paneigti paskleistus duomenis ir patalpinti įstaigos intranete tokio turinio pareiškimą: „Pareiškiu, kad 2023 m. lapkričio 29 d. vykusiame Antakalnio poliklinikos administracijos atstovų ir gydytojų sąjungos narių susitikime mano pasisakymas dėl gydytojos Ilonos Aleksiūnienės asmenybės ir jos sveikatos buvo visiškai nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Man nuoširdžiai gaila, kad leidau sau tokį gydytojo etikai prieštaraujantį ir tikrovės neatitinkantį pasisakymą. Nerinksiu duomenų apie jos psichinę sveikatą, nevykdysiu jokių kitų veiksmų tikslu iškelti klausimą dėl jos psichikos sveikatos ir neskatinsiu šiems veiksmams mano vadovaujamo padalinio darbuotojus pažeidžiant teisės norminių aktų reikalavimus“; 2) atlyginti ieškovei privatumo teisės pažeidimu (asmens duomenų apie sveikatą skleidimas) padarytą neturtinę žalą, priteisiant iš atsakovės 1500 Eur žalos atlyginimą; 3) atlyginti ieškovei neturtinę žalą, kurią atsakovė jai padarė skleisdama ieškovės garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, priteisiant 1500 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 1500 Eur neturtinės žalos, pažeidus garbę ir orumą, atlyginimą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 17 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą, tik sprendimą papildė nurodydama, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1500 Eur) nuo ieškinio pateikimo dienos ( 2024 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir dėl to priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę paskelbti VšĮ Antakalnio poliklinikos intranete paneigimą: “Aš, A. Bagdonaitė, informuoju, kad 2023 m. lapkričio 29 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje vykusio darbuotojų atstovų ir administracijos atstovų susitikimo metu paskelbiau tikrovė neatitinkančius teiginius apie gydytojos Ilonos Aleksiūnienės sveikatos būklę. Ši mano paskleista informacija yra neteisinga, žeminanti asmens garbę ir orumą ir pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“; priteisti iš atsakovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (už asmens sveikatos duomenų skleidimą).Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikos, taip pat nepagrįstai remdamiesi tik Lietuvos teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-389/2012), nepagrįstai suabsoliutino kriterijų, pagal kurį tikrovės neatitinkanti informacija negali būti laikoma privataus gyvenimo apsaugos objektu. Toks aiškinimas nepagrįstai susiaurina Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) saugomų teisių apimtį. Ieškovės teigimu, bylą nagrinėję teismai neįvertino, kad apie asmenį paskleisti melagingi duomenys dėl jo sveikatos būklės, ypač dėl psichinės sveikatos, vienu metu gali pažeisti tiek asmens garbę ir orumą, tiek jo teisę į privatų gyvenimą. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 ir 2.24 straipsnius, padarė neteisingą išvadą, kad asmens privataus gyvenimo pažeidimą galima konstatuoti tik tuomet, kai paskleista informacija atitinka tikrovę, o melagingos informacijos paskleidimas gali būti vertinamas tik kaip asmens garbės ir orumo pažeidimas. Tokią teismų išvada prieštarauja CK 2.23 straipsnio turiniui ir esmei, pagal kurią draudžiama skelbti asmens sveikatos duomenis, nors ir atitinkančius tikrovę.3. Teismų išvados neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, pagal kurią žmogaus privatus gyvenimas apima ne tik fizinį ir šeimos gyvenimą, bet ir asmens garbę, reputaciją bei psichinį integralumą, taip pat EŽTT jurisprudencijos, pagal kurią asmens reputacija laikoma Konvencijos 8 straipsniu saugomos teisės į privatų gyvenimą dalimi. Net ir melaginga informacija apie asmenį gali patekti į privataus gyvenimo apsaugos sritį, jeigu tokios informacijos paskleidimas sukelia reikšmingas pasekmes asmens socialiniam ir profesiniam gyvenimui, psichologinei būklei ar visuomeniniam vertinimui (EŽTT 2012 m. vasario 7 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08, 83 par.; EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Pfeifer prieš Austriją, Nr. 12556/03, 35 par). Teismų išvados, padarytos vien remiantis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-389/2012), prieštarauja EŽTT suformuotai žmogaus teisių apsaugos esmei, taip pat nepagrįstai susiaurina Konvencijos 8 straipsnio taikymo ribas, nes, apie asmenį paskelbus melagingus, tačiau itin jautrius, duomenis apie jo sveikatos būklę ar kitus privataus gyvenimo aspektus, tokiam asmeniui, manančiam, kad buvo pažeistas jo privatus gyvenimas, paneigiama galimybė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą teisminiu būdu, taip pat prisideda prie stigmatizacijos bei socialinės diskriminacijos. Tuo tarpu EŽTT jurisprudencijoje paaiškinta priešingai, kad asmens reputacija vertintina ne izoliuotai, o kartu atsižvelgiant į tris pagrindinius kriterijus: poveikį asmens psichologiniam stabilumui, emocinei būsenai, fiziniam skausmui; poveikį asmens galimybei kurti bei palaikyti santykius su kitais žmonėmis; poveikį socialinei ir profesinei reputacijai, atsižvelgiant į pažeidimo rimtumo lygį. Ieškovės teigimu, melagingos informacijos apie asmens psichinės sveikatos sutrikimus skleidimas jau savaime pasižymi dideliu stigmatizuojančiu poveikiu, todėl atitinka EŽTT nustatytą pažeidimo rimtumo laipsnį (EŽTT 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Denisov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 76639/11, par. 115-117).4. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi tik Lietuvos teismų praktika, neapsaugojo ieškovės nuo antrinės viktimizacijos, nes ieškovė, norėdama apginti savo pažeistas teises ir siekdama įrodyti, kad atsakovės paskleista informacija tikrai neatitiko tikrovės, buvo priversta teismo procese atskleisti tikruosius savo privataus gyvenimo faktus, papildomai viešinti jautrius duomenis apie savo sveikatos būklę, o tai sukėlė papildomą psichologinę žalą ir buvo nesuderinama su asmens teise į veiksmingą teisminę gynybą bei proporcingumo principu (EŽTT sprendimas byloje J. L. prieš Italiją, peticijos Nr. 5671/16; EŽTT 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas byloje Mraović prieš Kroatiją, peticijos Nr. 30373/13).5. Teismai, atmesdami ieškinio reikalavimą paneigti paskleistas žinias intranete, nepagrįstai šios pažeistos ieškovės teisės neapgynė, nepagrįstai konstatuodami, kad paneigimo teksto paskelbimo būdas (intranete) būtų neproporcingas žinių paskleidimui, taip pat jis neatitiko paneigimo paskelbimo taisyklių, nes, pasak teismų, paneigimo priemonė turi absoliučiai sutapti su pirminio informacijos paskleidimo forma, tekstu ir auditorija. Ieškovės manymu, įstatyme nėra aiškiai įtvirtintos taisyklės dėl paneigimo turinio, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo atmesti visą ieškinio reikalavimą vien dėl to, kad ieškovės prašomas paneigimo būdas nėra visiškai identiškas pirminiam paskleidimo būdui. Ieškovės teigimu, teismas pats turi pareigą užtikrinti realų ir veiksmingą pažeistų teisių gynimą. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.