Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2992/2026Bylos Nr. BIK-691/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37635-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka išsprendė nuteistojo M. A. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus dalyje dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; arba panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus dalyje dėl jo nuteisimo ir bylą nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnio ar BK 40 straipsnio nuostatas perduodant laiduotojui T. B.; taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl BK 72 straipsnio taikymo jo atžvilgiu, nepripažinti sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje; paskirtą bausmę sušvelninti skiriant viešuosius darbus arba sumažinti paskirtos bausmės (baudos) dydį; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nesilaikė BPK normų, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą, teismų praktikos, buvo šališki ir dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės. Tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas atsisakė apklausti galimą laiduotoją T. B. konstatuodamas, kad tam nėra pagrindo, nes laidavimas nėra galimas. Iš bylos duomenų matyti, kad visas kaltinimas buvo pagrįstas abstrakčiomis prielaidomis ir samprotavimais, o duomenų visuma nepagrindžia paties kaltinimo. Iš apkaltinamojo nuosprendžio nėra aišku, kokios gi faktinės aplinkybės įrodo jo ir A. P. tiesioginį dalyvavimą nusikaltime ar žinojimą apie kažkieno vykdytą galimą nusikaltimą. Iš byloje esančių duomenų matyti tik epizodinis jo vaidmuo, tačiau tai savaime neįrodo apgaulės naudojimo, nusikalstamo sumanymo ar turtinės naudos siekio. Byloje nėra tinkamai apklausti esminiai galimi nusikalstamos veikos dalyviai – A. R., S. K., nėra tiksliai išsiaiškintas ir nustatytas jų vaidmuo. Byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad su nusikaltimu yra susiję galimai visai kiti asmenys. Be to, kasatorius nesutinka su jam inkriminuota atsakomybę sunkinančia aplinkybe – bendrininkavimu. Byloje nėra įrodymų, kad jis būtų buvęs įtrauktas į nusikalstamą planą ar koordinavęs vairuotojus/sandėlius, priešingai, liudytojų parodymai patvirtina veiksmų atskirtį. Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė turto konfiskavimą, netinkamai nustatė konfiskuotino turto vertę, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Kasatoriaus manymu, skirdami bausmę teismai pažeidė BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatas ir neaišku, kodėl teismas neskyrė asmeniui minimalios sankcijoje numatytos 50 MGL baudos, nors žala niekam padaryta nebuvo.Kasacinį skundą atsisakytina priimtiKasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.Kasatorius M. A. nors ir nurodo, kad kelia netinkamo teisės taikymo klausimus (esminiai BPK pažeidimai, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 1 dalis, 38, 40, 41, 54, 72 straipsniai) pažeisti teisės principai), tačiau susipažinus su kasacinio skundo turiniu, matyti, kad jis išimtinai neigia kaltę, nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, kelia jų pakankamumo kaltei pagrįsti klausimą, sau palankia linkme interpretuoja žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kasaciniame skunde iš esmės keliamas padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo klausimas, be to, prašoma taikyti BK 38 straipsnio ar BK 40 straipsnio nuostatas. Šie faktinio pobūdžio argumentai nelaikytini teisiniais argumentais, patvirtinančiais kasacijos pagrindų buvimą. Pagal tokius argumentus kasacinės instancijos teismas turėtų dar kartą tikrinti bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji teisminė instancija. Tačiau šie klausimai galutinai baigiami nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad šie skundo argumentai buvo nurodyti ir kasatoriaus apeliaciniame skunde, paduotame dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, juos išnagrinėjo ir pateikė aiškiai motyvuotas išvadas tiek dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, bendrininkavimo, kaip sunkinančios aplinkybės pripažinimo, tiek ir dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, dėl BK 38, 40, 41, 54, 72 straipsnių taikymo. Nesant teisinių argumentų, paneigiančių šių išvadų pagrįstumą teisės taikymo aspektu ir patvirtinančių esminius BPK pažeidimus, netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,