Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės N. P.-R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį N. P.-R. atsakovei K. M. dėl uždraudimo padaryti atlikimo įrašus viešai prieinamus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Skundžiamu sprendimu neįvertintas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę iš YouTube paskyros pašalinti visus kūrinių atlikimo įrašus, kuriuose ieškovė yra atlikėja. Skundžiamame sprendime pateikiami motyvai ir argumentai tarsi apeliantė prašytų teismo absoliučiai uždrausti atsakovei transliuoti kūrinius bet kokiu būdu, t. y. skundžiamame sprendime aiškinama bendraatlikėjų (bendraautorių) teisė transliuoti kūrinius iš esmės. Apeliantė nekvestionuoja bendraatlikėjų teisės viešinti bendrų kūrinių. Apeliantė, pasinaudodama išimtine atlikėjos teise, prašė teismo įpareigoti atsakovę pašalinti (ne uždrausti transliuoti) kūrinius iš konkrečios YouTube paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“.

Skundžiamame sprendime iš esmės paneigtas ir nevertinas apeliantės intereso nebuvimas grupės kūrinių transliavimas neteisėtai užvaldytoje YouTube paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, t. y. toks grupės kūrinių transliavimas yra priešingas apeliantėms interesams. Taip pat, skundžiamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, kad nėra pakankamo pagrindo pašalinti grupės kūrinių iš atsakovės administruojamoje neteisėtai užvaldytos, (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančios YouTube paskyros „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino bendraatlikėjo teisę naudoti kūrinį su teise keisti jo pateikimo kontekstą. Net jei atsakovė turi teisę transliuoti kūrinius, ši teisė neapima teisės savavališkai keisti informacinės aplinkos (paskyros pavadinimo), kurioje šie kūriniai pateikiami. Paskyros pervadinimas iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ sukuria naują asociatyvų ryšį, kuriam apeliantė niekada nedavė sutikimo, taip pažeidžiant jos asmenines neturtines teises į atlikimo neliečiamybę (ATGTĮ 52 str. 1 d. 2 p.). Be to, šie pažeidimai objektyviai klaidina visuomenę, nes kūriniai yra pateikiami kaip susiję su kita grupe (grupe „(duomenys neskelbtini)“).

Pirmosios instancijos teismas neįvertino naudojimo būdo ir konteksto. Viena yra naudoti bendrą kūrinį „(duomenys neskelbtini)“ vardu, visai kas kita – naudoti jį pervardintoje „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje. Tai nėra tiesiog „naudojimas“, tai yra kūrinio pasisavinimas naujam prekės ženklui, kas pažeidžia tavo neturtines teises į atlikimo neliečiamybę ir vardą.

Nors skundžiamame sprendime konstatuota, jog ginčo kūriniai paskyroje yra „aiškiai įvardinami kaip atlikti būtent grupės „(duomenys neskelbtini)“, tai neatleidžia nuo pareigos vertinti, ar pats kontekstas (kitos grupės paskyra) neiškraipo atlikimo suvokimo ir nepažeidžia atlikėjo teisės į atlikimo neliečiamybę. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB preambulės 10 konstatuojamoji dalis pabrėžia, kad autoriai ir atlikėjai turi gauti tinkamą atlygį ir turėti galimybę kontroliuoti savo kūrinių/atlikimų naudojimą. Skundžiamu sprendimu nusprendus, kad atsakovė turi teisę transliuoti grupės kūrinius savo sukurtoje YouTube paskyroje nevertino YouTube veikimo algoritmo ir galimos įtakos apeliantės interesams ateityje.

Teismas netinkamai vertino visuomenės klaidinimo aspektą. Teismas neatliko jokio objektyvaus vertinimo (pvz., apklausų, ekspertizių), ar vidutinis vartotojas iš tiesų nėra klaidinamas, o rėmėsi tik savo nuomone.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neturėjo visų bendraatlikėjų sutikimo viešinti kūrinius (duomenys neskelbtini) paskyroje. Pagal paties teismo taikomas bendraautorystės normas (ATGTĮ 7 straipsnio 2 dalis), bendrai sukurto kūrinio naudojimas turi tenkinti visų bendraautorių interesus.

Skundžiamame sprendime iš esmės nevertintos vienos esminių aplinkybių, dėl kurių apeliantė prašė teismo įpareigoti atsakovę pašalinti kūrinius iš YouTube paskyros „(duomenys neskelbtini)“.

Skundžiamu sprendimu pripažinta, jog atsakovės atstovė teismo posėdyje vėlavo, nebuvo susipažinusi su medžiaga ir teikė priešingus paaiškinimus nei kitas atsakovės atstovas. Atsakovės atstovas nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė dalies atsiliepimo į ieškinį argumentų, t. y. konkrečius ieškinio argumentus pripažino. Tuo tarpu, kita atsakovės atstovė prisijungusi tik į baigiamąsias kalbas pateikė jau nagrinėjimo iš esmės metu atsisakytus argumentus ir pristatinėjo lyg aktualius. Skundžiamu sprendimu nors ir sumažinta priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, vis tiek priteisė per daug už neprofesionalų ir procesą vilkinantį atstovavimą. Be kita ko, skundžiamu sprendimu priteista ir 1 452 Eur suma už „paaiškinimus YouTube“ – tai ikiteisminės išlaidos, kurios šioje byloje neturėtų būti priteisiamos pilna apimtimi, nes jos nebuvo būtinos teismo procesui.

Vien tai, jog teismas sprendimu pagrįstai atsisakė nesuabsoliutinti apeliantės, kaip atlikėjos ATGTĮ 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės, o priešingai, vadovaudamasis ATGTĮ bei įstatymą aiškinančia Lietuvos teisės doktrina, įvertino apeliantės turimą teisę atsižvelgiant į bendraautorystės institutą, nėra ir negali būti laikoma kaip apeliantės teisės paneigimas.

Apeliantė ieškiniu pati nusprendė, jog tariamai pažeistus interesus siekia ginti ATGTĮ 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, suformuodama itin siaurą ir konkretų ieškinio dalyką – reikalaujant pašalinti grupės atlikimo įrašus iš grupės YouTube paskyros. Tai, kad apeliantė savo noru pasirinko siekti savo teises įgyvendinti tik itin siauroje apimtyje, o ne įgyvendinti visapusiškai, negali būti laikoma papildomu argumentu vertinant, ar toks teisių įgyvendinimas iš viso yra pagrįstas.

Vien tai, kad apeliantė, bylą nagrinėjant teisme pateikė tik deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus teiginius, siekdama įrodyti „pakankamo pagrindo“ kriterijų bendraautorystės teisių įgyvendinimo kontekste, o teismas sprendimu juos motyvuotai atmetė1, negali sudaryti pagrindo teigti, jog teismas netinkamai pritaikė „pakankamo pagrindo“ argumentą byloje.

Atmestinas turi būti ir apeliantės argumentas dėl įrodinėjimo pareigos netinkamo paskirstymo. Apeliantė skundu nurodydama, neva tai įrodinėjimo pareiga, vadovaujantis ATGTĮ 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto suteikta atlikėjo teise, įrodinėjimo pareigą perkelia gretutinių teisių objektų naudotojui, ignoruoja aplinkybę, kad šiuo atveju naudotojas yra bendraatlikėjas, o vadovaujantis doktrininiu aiškinimu būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti „pakankamo pagrindo“ kriterijų.

Apeliantė, vertindama, jog byloje yra reikalinga nustatyti, ar vidutinis vartotojas nėra klaidinamas, viso bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu teismas, byloje nesant šalių prašymo skirti ekspertizę, tinkamai įgyvendino savo pareigas.

Skundu apeliantė nesilaiko bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka nustatytų taisyklių. Skunde apeliantė papildomai pateikia argumentus dėl tariamų atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų, dėl apeliantės teisės į atvaizdą pažeidimo, dėl apeliantės kaip atlikėjos neturtinių teisių pažeidimo, daiktinės teisės tariamais pažeidimais bei kaltina atsakovę nesąžiningu praturtėjimu. Nei vieno iš argumentų apeliantė jokia forma neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad grupė „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą pradėjo 2004-2005 m.; grupę sudarė trys narės: ieškovė N. R., atsakovė K. M. ir I. U.; grupės veiklos metu prie grupės prisijungė ketvirtoji narė G. S.-A.. 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo sukurta grupės „(duomenys neskelbtini)“ YouTube paskyra, kuri buvo pavadinta „(duomenys neskelbtini)“, ir kurioje buvo viešinama grupės „(duomenys neskelbtini)“ kūrybinė veikla, pristatomi muzikiniai įrašai ir vaizdo klipai. Maždaug 2024 metais atsakovė K. M., I. U. ir G. S.-A. įkūrė kitą grupę „(duomenys neskelbtini)“; panašiu metu grupės „(duomenys neskelbtini)“ YouTube paskyra buvo pervadinta į „(duomenys neskelbtini)“, kurios administravimą perėmė (ir iki šiol vykdo) atsakovė K. M. Ginčo YouTube paskyroje buvo/yra viešinami (skiltyje „Leidimai („Releases“)) ir grupės „(duomenys neskelbtini)“ kūrinių, kurių bendraatlikėja yra ir ieškovė, įrašai. Ieškovė 2024 m. liepos 7 d. ir 2024 m. spalio 28 d. pretenzijomis kreipėsi į visas grupės „(duomenys neskelbtini)“ nares, kuriomis reikalavo nutraukti ieškovės atvaizdo, balso, atliekamų dainų ir (ar) kitų kūrybinės veiklos produktų naudojimą grupės „(duomenys neskelbtini)“ komercinėje veikloje, reklamuojant naujos grupės (duomenys neskelbtini) veiklą, koncertus, pasirodymus ir kt.

Byloje ginčas kilo dėl ieškovės ir atsakovės (kartu su dar dviem atlikėjomis) bendrai atliktų muzikos grupės „(duomenys neskelbtini)e“ kūrinių, viešinamų ginčo YouTube platformoje kitos muzikos grupės „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje, pašalinimo iš nurodytos paskyros.

ATGTĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę; bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių (1 dalis); bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje; jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį; nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį (2 dalis); kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje (3 dalis); bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį (4 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo kūriniai yra atlikti kelių asmenų, , t. y. grupės (duomenys neskelbtini) narių – ieškovės, atsakovės ir kitų dviejų narių, dėl to jiems taikomos bendraautorytės nuostatos, atitinkamai visi asmenys, bendrai sukūrė tokį kūrinį, turi jiems suteiktas teises, be kita ko, leisti arba uždrausti padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą. ATGTĮ aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį (ATGTĮ 7 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad nė vienas iš bendraautorių, šiuo atveju bendraatlikėjų, neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį,. Teismas vertino, kad žiniasklaidos (ir ne tik) priemonėse ne vieną kartą buvo/yra viešai iškomunikuota apie grupės „(duomenys neskelbtini)“ narių konfliktus, dėl to iš esmės sukurtą naują muzikos grupę „(duomenys neskelbtini)“ (kurios narėmis yra buvusios grupės „(duomenys neskelbtini)“ narės, tik be ieškovės), atitinkamai vidutinis visuomenės atstovas nėra ir negali būti suklaidintas/klaidinamas dėl grupės (duomenys neskelbtini) veiklos, kitos grupės (duomenys neskelbtini) sąsąjumo su grupe „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar ieškove. Ieškovė neįrodė, kad vien dėl to, jog grupės (duomenys neskelbtini) kūriniai viešinami kitos grupės (duomenys neskelbtini) YouTube paskyroje, ji kaip nors būtų identifikuojama kaip grupės „(duomenys neskelbtini)“ narė ir/ar kažkokiu būdu siejama su minėta grupe ir/ar jos narėmis; ar kad ginčo kūrinių viešinimas minėtoje paskyroje pažeistų jos reputaciją/įvaizdį, apsunkintų vykdyti tolesnę jos tiek solinę, tiek grupės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad grupės „(duomenys neskelbtini)“ narės (įskaitant ir atsakovę, kuri administruoja ginčo paskyrą), buvo/yra grupės „(duomenys neskelbtini)“ kūrinių bendraatlikėjos, atitinkamai joms, kaip ir ieškovei, taip pat yra suteiktos išimtinės teisės leisti arba uždrausti padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą – šiuo atveju atsakovė (su kitomis grupės (duomenys neskelbtini) narėmis) iš esmės šią teisę ir realizuoja, t. y. leidžia padaryti ginčo kūrinių įrašus viešai prieinamus/viešina savo nuožiūra – šiuo atveju ginčo YouTube paskyroje.

CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmenys įtraukiami dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėmis ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia grynai procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017, 54 punktas).

Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 96-943/2023, 51 punktas).

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normą yra tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – procesiniu sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nusprendė dėl į bylą neįtrauktų kitų bendraautorių – I. U. ir G. S.-A. materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo atlikimo įrašai yra atlikti kelių asmenų, t. y. grupės „(duomenys neskelbtini)“ narių – ieškovės, atsakovės ir kitų dviejų atlikėjų, ir, remdamasis šia aplinkybe, sprendė, kad šiems asmenims taikomos bendraatlikėjų teises reglamentuojančios nuostatos. Be to teismas nustatė, kad visos grupės „(duomenys neskelbtini)“ kūrinių bendraatlikėjos turi išimtines teises leisti arba uždrausti padaryti atlikimo įrašus viešai prieinamus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pašalinti ginčo atlikimo įrašus iš grupės „(duomenys neskelbtini)“ paskyros ir vertindamas šių įrašų viešinimo teisėtumą, nustatė aplinkybes, susijusias ir su muzikinių kūrinių atlikėjų (bendraautorių) I. U. ir G. S.-A. turimomis materialiosiomis teisėmis, nors šie asmenys byloje nedalyvavo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas kilo dėl ieškovės ir atsakovės (bei kitų dviejų grupės narių) bendrai atliktų muzikos grupės (duomenys neskelbtini) kūrinių atlikimo įrašų, viešinamų ginčo „YouTube“ platformoje kitos muzikos grupės „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje, pašalinimo iš nurodytos paskyros, yra pagrindas konstatuoti, kad I. U. ir G. S.-A. turi procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi jų materialiosios teisės yra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku. Juo labiau, kad ieškovė 2024 m. liepos 7 d. ir 2024 m. spalio 28 d. pretenzijomis kreipėsi į visas grupės „(duomenys neskelbtini)“ nares, kuriomis reikalavo nutraukti ieškovės atvaizdo, balso, atliekamų dainų ir (ar) kitų kūrybinės veiklos produktų naudojimą grupės „(duomenys neskelbtini)“ komercinėje veikloje, reklamuojant naujos grupės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, koncertus, pasirodymus ir kt. Todėl teismo sprendimas dėl ginčo atlikimo įrašų pašalinimo iš grupės „(duomenys neskelbtini)“ paskyros pagal ieškovės teiktą ieškinį gali turėti tiesioginę įtaką ne tik atsakovės, bet ir kitų dviejų grupės „(duomenys neskelbtini)“ bendraautorių turimų išimtinių teisių leisti arba uždrausti padaryti atlikimo įrašus viešai prieinamus įgyvendinimui.

Asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas į bylą įtraukti joje dalyvaujančių asmenų, negali jos išnagrinėti iš esmės, apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą turi pagrindą naikinti, nes juo buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Panaikinus skundžiamą sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šios aplinkybės bus tiriamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, į procesą įtraukus trečiaisiais asmenimis - I. U., G. S.-A.

Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.