Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.

Teismas, susipažinęs su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turiniu, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, į tai, kad ieškinio suma yra 1 831,08 Eur, t. y. neviršija 5 000 Eur sumos, sprendė, kad byloje kilusio ginčo dalykas ir ribos yra aiškiai apibrėžti ir, vadovaudamasis CPK 441 straipsnio 2 dalimi, 2026 m. birželio 18 d. nutartimi skyrė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 1–2 dalys) bei išaiškino bylos šalims teisę pareikšti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsakovas ieškinio reikalavimus pripažįsta, todėl vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, teismo sprendime surašomi sutrumpinti motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos priteisimo

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas V. J. su ieškovu Valstybiniu studijų fondu (buvęs pavadinimas – Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) 2009 m. balandžio 27 d. sudarė paskolos sutartį Nr. G091220010 4 680,00 Lt (1 355,42 Eur) sumai. Atsakovas įsipareigojo jam perduotas pinigines lėšas grąžinti ieškovui Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, pagal paskolos grąžinimo grafiką. Atsakovas pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2013 m. birželio 10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį. Ieškovo teigimu, atsakovas įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė nuo 2013 m. 2 ketvirčio iki 2014 m. 1 ketvirčio imtinai. Atsakovo prašymu ieškovas tris kartus atidėjo skolos grąžinimo terminus. Paskutiniu ieškovo 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. S7-78 „Dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo“ nepradelstos skolos dalies grąžinimo terminas buvo nustatytas nuo 2020 m. 2 ketvirčio, informuojant atsakovą, kad ieškovas tikrins informaciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl bedarbio statuso, kuriam nesikeičiant paskolos termino grąžinimo termino atidėjimas kas ketvirtį bus pratęsiamas atsakovo įregistravimo Užimtumo tarnyboje laikotarpiui. Ieškovas 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. S7-45 „Dėl paskolos grąžinimo termino atnaujinimo“ pranešė atsakovui, kad gavus informaciją apie atsakovo išsiregistravimą iš Užimtumo tarnybos, ieškovas ketvirtines įmokas turi mokėti nuo 2021 m. 3 ketvirčio. Atsakovas toliau įsipareigojimų laiku grąžinti eilinę paskolos sumos dalį pagal paskolos grąžinimo grafiką nevykdė, į ieškovo raginimus nereagavo, todėl ieškovas 2026 m. vasario 17 d. atsakovui išsiuntė įspėjimą apie Sutarties nutraukimą. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 1 228,16 Eur negražintos paskolos, 516,10 Eur palūkanų, taip pat ieškovo paskaičiuotų 86,82 Eur delspinigių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Remiantis CK 6.872 straipsniu, 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nesant įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovui ieškovo apskaičiuoto įsiskolinimo dydžio neginčijant, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.874 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 228,16 Eur negrąžinta paskola.

Vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygose nurodyta, kad atsakovas privalo mokėti 5,00 proc. dydžio metines palūkanas. Konkrečiai kokio dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas kiekvieną mėnesį privalėjo mokėti atsakovas, buvo numatyta mokėjimo grafikuose. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės mokėti palūkanas už naudojimąsi suteikta paskola nevykdė, vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 516,10 Eur dydžio nesumokėtos palūkanos pagal Sutartį.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 86,82 Eur delspinigių. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 3.3 punkte numatyta, jog atsakovas įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė mokėjimų terminus, ieškovas turi teisę reikalauti sutartinių netesybų. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 86,82 Eur delspinigių suma, apskaičiuota už Sutarties netinkamą vykdymą.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 831,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 41,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo

Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2027 m. sausio 1 d., o suėjus atidėjimo terminui, sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad skola bus mokama lygiomis dalimis po 76,30 Eur kas mėnesį. Savo prašymą iš esmės motyvavo itin sunkia finansine padėtimi, nes dengia po motinos mirties likusias antstolio išieškomas skolas, prieš keturis mėnesius neteko tėvo, išgyvena jo netektį, turi papildomų finansinių įsipareigojimų VMI bei „Sodrai“, šiuos įsiskolinimus reguliariai dengia, tačiau lėšos jo banko sąskaitoje šiuo metu yra rezervuotos. Esami išieškojimai jau dabar yra nukreipti į jo paskutinį gyvenamąjį būstą, tačiau naujos skolos perdavimas antstoliui tiesiogiai priartina prie įstatyme nustatytos 10 MMA ribos, kuomet tampa galimas priverstinis vienintelio būsto pardavimas. Kadangi ieškovo reikalavimas antstolio būtų tenkinamas vėlesne eile, faktinis skolos dengimas priverstine tvarka tampa iš esmės atidėtas, o sprendimo išdėstymas leis jam lėšas pervesti tiesiogiai ieškovui, užtikrinant greitesnį skolos grąžinimą. Ieškovas su atsakovo prašymu atidėti skolos mokėjimą nesutiko, tačiau sutiko su skolos išdėstymu 24 mėnesių terminui.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ir teisinio reguliavimo, susijusio su įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo operatyvumu, išimtis, leidžianti teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame kontekste yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, be kita ko, yra aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas). Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-553/2023, 17 punktas; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-912/2025, 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo galimai negalėjimą įvykdyti sprendimą iš esmės grindė tuo, kad jo sunki finansinė padėtis ir dengia paveldėtas antstolių išieškomas skolas bei skolas VMI ir „Sodrai“. Kartu su atsiliepimu pateikė antstolio Mindaugo Mažrimo 2026 m. gegužės 28 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-26-180-14440, iš kurio matyti, kad trylikoje vykdomųjų bylų buvo/yra vykdomas išieškojimas skolininko V. J. atžvilgiu, teismo skaičiavimu, bendra likusi išieškoti skola kreditoriams 3 118,44 Eur, vykdymo išlaidų – 307,91 Eur. Atsakovas nenurodė teismui susidariusių skolų dydžio VMI ir „Sodrai“. Iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad iš jo banko sąskaitos 2026 m. kovo 26 d. antstoliui Mindaugui Mažrimui buvo pervesta 3 537,23 Eur, taip pat epizodiškai pervedami įsiskolinimai VMI ir „Sodrai“. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pats sau prieštaraudamas teigė, kad esami išieškojimai jau dabar yra nukreipti į jo paskutinį gyvenamąjį būstą, tačiau taip pat nurodė, kad naujos skolos perdavimas antstoliui padidina bendrą priverstinai išieškomų skolų sumą ir tiesiogiai priartina prie įstatyme nustatytos 10 MMA ribos, kuomet tampa galimas priverstinis vienintelio būsto pardavimas. Pastebėtina ir tai, kad, remiantis atsakovo pateiktu 2026 m. gegužės 28 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-26-180-14440, matyti, jog bendrai likusi neišieškota skola (3 118,44 Eur), vykdymo išlaidos (307,91 Eur) bei ieškovo prašoma priteisti suma (ieškinio suma – 1 831,08 Eur) nesiekia nė pusės sumos, nuo kurios galimas išieškojimo nukreipimas į paskutinį gyvenamąjį būstą (10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), t. y. 13 836 Eur). Kitokių duomenų apie didesnes skolas atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas kartu su atsiliepimu teismui pateikė 2025 m. balandžio 7 d. Paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodyta, jog V. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), paveldėjo palikėjai G. J., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas deklaratyviai teigdamas, kad sprendimo atidėjimas bei išdėstymas apsaugo jo vienintelį būstą nuo negrįžtamų padarinių, nepateikė teismui jokių duomenų, kur jis iš tiesų gyvena ir kad jo paveldėtas būstas yra jam vienintelis būstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Minėta, kad atsakovas prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2027 m. sausio 1 d., t. y. mažiau nei pusei metų, o po to sprendimo vykdymą išdėstyti dar 24 mėnesių laikotarpiui. Akcentuotina, kad, remiantis tiek prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, tiek kasacinio teismo praktika, teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas/išdėstomas tik išimtiniais atvejais, to prašančiai šaliai pateikus duomenis apie savo turtinę (finansinę) padėtį bei įrodžius, jog ji bus pajėgi ateityje įvykdyti teismo sprendimą.

Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo pajamas, pateikė teismui papildomus duomenis, t. y. Pažymą Nr. 1108694, kurioje nurodoma, kad V. J. nuo 2021 m. lapkričio 13 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2025 m. sausio 1 d. veiklą „Kita pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla“, nuo 2025 m. kovo 31 d. veiklą „Kita, niekur kitur nepriskirta, su verslu susijusių paslaugų veikla“. Taip pat atsakovas pateikė „(duomenys neskelbtini)“ pajamų ataskaitas ir (duomenys neskelbtini) ataskaitą už laikotarpį nuo 2026 m. birželio 1 d. iki 2026 m. birželio 7 d. Atsakovas akcentavo, kad galutinis atlygis tiesiogiai priklauso nuo jo pastangų, sveikatos būklės, techninių galimybių, sezoniškumo. Remiantis atsakovo skaičiavimais ir duomenimis, galima daryti išvadą, kad jo pajamos per pastaruosius 6 mėnesius per abi platformas siekė nuo 284,12 Eur (2026 m. vasario mėn.) iki 760,42 Eur (2026 m. gegužės mėn.), kitais mėnesiais apie 400-500 Eur. Atsakovas teigė, kad skiriant pakankamai laiko ir esant palankioms aplinkybėms, jo pajamos siekdavo apie 140-250 Eur per savaitę, todėl toks rodiklis įrodo, kad suėjus prašomam sprendimo vykdymo atidėjimo terminui, jis turės realias finansines galimybes be jokių vėlavimų stabiliai mokėti siūlomo dydžio kasmėnesines įmokas tiesiogiai ieškovui, atidėjimo laikotarpiu atstačius veiklos tempus bei stabilizavus finansinius srautus, jo siūlomas skolos dengimo planas tampa visiškai realus ir įvykdomas. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes, kaip galima spręsti iš atsakovo paaiškinimų, iš šių veiklų gaunamos pajamos nėra stabilios – priklauso ir nuo pastangų, ir nuo sveikatos būklės, techninių galimybių, sezoniškumo. Atidėjus sprendimo vykdymą iki 2027 m. sausio 1 d., abejotina, ar šaltuoju metų sezonu būtų pasiekiamas atsakovo nurodomų pajamų maksimumas, kas, jo teigimu, leistų vykdyti skolos dengimo planą tiesiogiai ieškovui (CPK 178, 185 straipsniai).

Kita vertus, atsakovas pateikė tik pastarųjų metu kurjerių ataskaitas, tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas individualią veiklą vykdo nuo 2021 m., VMI pateiktų Gyventojo pajamų deklaracijų už 2021-2026 metus jis teismui neteikia, todėl objektyviai įvertinti visas atsakovo pajamas pateikus tik paminėtas kurjerio ataskaitas, iš esmės nėra galimybės bei nėra galimybės įvertinti gaunamų pajamų dinamikos kelerių metų laikotarpyje. Juolab, kaip galima pastebėti, kad kurjeriu yra dirbama ne kas dieną ir tik nuo pietų. Lieka neaišku, kokia veikla yra užsiimama/ ir ar yra užsiimama kitu metu, ar galimai nėra gaunamos pajamos ir iš kitos darbinės veiklos laisvu nuo kurjerio darbo laiku. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamą/kilnojamą turtą, nėra iki galo aišku, kur jis gyvena – (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs tai, kas aptarta, teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, kurie teismui leistų įvertinti ne tik dabartinę atsakovo turtinę padėtį, bet ir numatomą turtinę padėtį ateityje. Teiginiai, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu atstačius veiklos tempus bei stabilizavus finansinius srautus, jo siūlomas skolos dengimo planas tampa visiškai realus, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes galimybė gauti atsakovo nurodomas didesnes pinigines lėšas priklauso nuo daugelio veiksnių, be to, nepakanka vien atstatyti veiklos tempus, būtina juos ir palaikyti. Pažymėtina, kad ieškovui skola dalimis turėjo būti mokama nuo 2013 m. 2 ketvirčio, ką atsakovas ir vykdė iki 2014 m. 1 ketvirčio, po to skolos mokėjimas atsakovo prašymu tris kartu buvo atidėtas ir ketvirtinės įmokos vėl turėjo mokamos nuo 2021 m. 3 ketvirčio. Ketvirtinės įmokos nebuvo didelės – pradedant nuo 37,27 Eur ir vis mažėjo. Iš antstolio Mindaugo Mažrimo 2026 m. gegužės 28 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-26-180-14440 matyti, kad nuo 2022 m. priimti teismo sprendimai ir išduoti vykdomieji raštai dėl priverstinio skolų išieškojimo iš atsakovo rodo, kad pas atsakovą pradėjo kauptis skolos kitiems kreditoriams, buvo kreiptasi į antstolius. Paskutinis vykdomasis raštas išieškoti skolą iš atsakovo išduotas 2026 m. kovo 3 d. Regionų administracinio teismo sprendimo pagrindu kreditorės SĮ „Kretingos komunalininkas“ naudai, kas parodo, kad ir toliau nėra mokami mokesčiai už paveldėtą butą, atsakovas įgyja naujų kreditorių. Taigi ir atsakovo nurodytos buvusios palankios aplinkybės, kai jo pajamos galimai buvo didesnės, neapsaugojo jo nuo prastėjančios turtinės padėties. Ieškovas, nesutikdamas su atidėjimu, sutinka su skolos išdėstymu, tačiau atsakovas savo atsiliepime aiškiai nurodo, kad jo galimybės ieškovo skolą pradėti dengti nedelsiant yra ribotos, todėl akivaizdu, kad atsakovas šiai dienai nurodo negalintis skolos mokėti dalimis. Tuo pačiu teismas vertina, kad atsakovas neįrodė, jog dabartinė jos finansinė padėtis galėtų esmingai pagerėti ir po 2027 m. sausio 1 d., kas leistų sumokėti mokėtinas sumas ieškovui per tam tikrą išdėstytą laikotarpį.

CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Įvertinus teismo aptartas aplinkybes bei tai, kad skola turėjo būti mokama dalimis jau nuo 2013 m., jos mokėjimas tris kartus jau buvo atidėtas, atsakovui neįrodžius, kad dabartinė jo finansinė padėtis iš esmės galėtų ateityje pagerėti, nesant ieškovo sutikimo atidėti sprendimo vykdymą, laikytina, jog vykdymo atidėjimas ir/ar išdėstymas pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

Atsakovui išaiškintina, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnio 1 dalį) ir susitarti, pavyzdžiui, dėl skolos mokėjimo dalimis. Teismui patvirtinus išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį, vykdomoji byla nutraukiama (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, 1 228,16 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 16 centų) negrąžintą paskolą, 516,10 Eur (penkių šimtų šešiolikos eurų 10 centų) palūkanas, 86,82 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 82 centų) delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 831,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2026 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.