Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-2104-1215/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00207-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 77.6; 78.2.2; 99.5ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 29 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant ieškovei R. P., atstovei advokatei O. Š.,atsakovui M. M.,išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui M. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Teismas n u s t a t ė:Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2022 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10326-907/2022 patvirtintos 2022 m. liepos 28 d. taikos sutarties 2 punktą ir priteisti iš atsakovo M. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą sumokant į ieškovės sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos. Taip pat prašoma pakeisti 2022 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10326-907/2022 patvirtintos 2022 m. liepos 28 d. taikos sutarties 4 ir 5 punktus ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. M. vaiko L. M. atžvilgiu, nepaliekant atsakovui teisės matytis su dukra L. M..Ieškovė nurodė, jog šalių dukra į susitikimus su tėvu vyksta nenoriai, mergaitė bijo susitikti su tėvu, tarp dukters ir tėvo nėra ryšio, susitikimai kelia nerimą. Atsakovas elgiasi neadekvačiai, nepagarbiai bendrauja su ieškove, įvairiais būdais ją gąsdina ir jai grasina, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, atsakovas ieškovei vis užsimena apie narkotines medžiagas ar ginklus, jo gyvenimo būdas neatsakingas ir prieštaraujantis vaiko interesams, ieškovė jaudinasi dėl vaiko saugumo. Nurodo, kad orientacinė minimali vieno mėnesio išlaikymo suma vaikui dabar sudaro apie 836 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti bent po 418 Eur. teigia, kad kinta ekonominė situacija, vaiko interesai ir poreikiai, mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, nori lankyti daugiau užsiėmimų, aktyviai leisti laiką. Ieškovės nuomone, vaikui per mėnesį reikalinga bent 950 Eur suma, tad atsakovas turėtų teikti 400 Eur išlaikymą.I. R. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad dukra pradėjo lankyti 1 klasę, būrelius. Lanko vokalinę studiją (nemokamai), tačiau kainuoja išvykos į koncertus, viena išvyka apie 40 Eur, kurios vyksta nereguliariai, nemokamai lanko kompiuterių ir lego būrelius, meno mokyklos dramos studiją (7 eur/mėn). Vaiką veža į mokyklą, nes jai pakeliui į darbą – mokykla panašiai 1 km nuo namų, ieškovė gyvena kartu su sužadėtiniu (teismo pastaba: dabar sutuoktiniu) 2 kambarių bute, kuris priklauso ieškovės motinai, tad moka tik komunalinius mokesčius, kurie žiemą sudaro apie 250 Eur, vasarą – 200 Eur. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro 1200 Eur darbo užmokestis, kuris padidėjo nuo 2022 metų, taip pat gauna 129 Eur vaiko išmoką. Sužadėtinis (teismo pastaba: dabar sutuoktinis) gauna apie 1300 Eur darbo užmokestį. Prailginta grupė kainuoja 5 Eur/mėn, pavakariai apie 25 Eur/mėn, pratybos 80 Eur metams, kanceliarinės prekės kainuoja įvairiai, dažnai lūžta parkeriai. Su dukra eina į koncertus, gimtadienius švenčia žaidimų kambariuose, nes butas per mažas šventėms su klasės draugais. Vaiko gyvybės draudimas nuo 2022 m., nuo nelaimingų atsitikimų draudžia nuo mažens. Dienpinigius duoda edukacijoms mokykloje. Neseniai atnaujino dukrai kambarį: lova 200 Eur, stalas, komoda, čiužinys (140 Eur). Prasidėjus mokslo metams dukra pradėjo dažniau sirgti. Nupirko laikrodį – 100 Eur, telefoną – 150 Eur, dviejų SIM kortelių papildymai 15 Eur. Atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai, bet pagrinde iki 2025 m. rugsėjo mėnesio. Po to išlaikymo neteikia visiškai. Yra kartą nupirkęs dviratį, tačiau tą mėnesį nemokėjo išlaikymo. Gyvai su dukra atsakovas matėsi prieš metus, kuomet pats paprašė pasiimti vaiką. Telefonu kalbėjo taip pat prieš metus. Ieškovė su atsakovu nebendrauja dėl jo grasinimų. Iki tol nuolat grasindavo jai, jos draugui, tėvams, tačiau ieškovė išsigando, kai pradėjo grasinti dukrai. Anksčiau iš tėvo dukra grįždavo smirdanti rūkalais, yra sakiusi, kad tėtis geria, yra išsakiusi nenorą būti pas tėvo motiną, nes tėvas ten ją palikdavo. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba užsienyje. Grįždavo 2 kartus per metus. Po skyrybų pusę metų bendravo dažniau, kas kelis mėnesius po kartą telefonu, vėliau retėjo. Nebesveikina dukters su gimtadieniu, Kalėdomis, pokalbiai telefonu būdavo trumpi, atsakovas neturėdavo ko paklausti. Dukra tėvu vadina ieškovės sužadėtinį (teismo pastaba: dabar sutuoktinį), jo tėvus – seneliais. Atvykus vaikų teisėms – atsakovą vadino tiesiog M. Atsakovas po skyrybų yra pasikeitęs, ieškovė mano kad gali pakenkti vaikui. Paskutinį kartą kalbėjo su vaiku prieš metus per atsakovo seserį.Ieškovės atstovė advokatė O. Š. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi ir prašė jį tenkinti.A. M. M. atsiliepimo į ieškinį neteikė, atvyko į 2026 m. birželio 11 d. teismo posėdį. Teismo posėdžio metu nesutiko su reikalavimu apriboti jam tėvo valdžią, paaiškino, kad vaiko nemato jau antrus metus, mano, jog dėl to atsakinga ieškovė, nes ji neleidžia jam matytis su vaiku, yra atsakovą užblokavusi telefone. Teigia apie vaiką galvojantis kiekvieną dieną, nes jį augino nuo pat mažens. Neįsivaizduoja kaip ateityje reikėtų bendrauti su vaiku, nes tam trukdo ieškovė. Pripažįsta, kad ieškovei yra rašęs grasinančių žinučių, vadina tai nesąmonėmis, teisina tai tuo, kad buvo piktas ir strese. Išlaikymą vaikui mokėjo tol, kol ieškovė leido matytis su vaiku, pripažįsta, kad dabar išlaikymo nemoka, nes ieškovė neduoda vaiko. Paaiškino turintis darbą Vokietijoje, dirba pastolininku, darbo užmokestis sudaro apie 3000-3500 Eur, tad galintis mokėti vaikui reikiamo dydžio išlaikymą, su sąlyga, kad galės matytis su vaiku. Nurodė narkotikų nevartojantis. Teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdė, nes tuo metu policijos buvo paimtas jo telefonas, tad neturėjo galimybės bendrauti su vaiku per telefoną, be to, ieškovė jį yra užblokavusi.Išvadą teikiančios institucijos atstovas P. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.Teismask o n s t a t u o j a: Ieškinys tenkintinas iš dalies.Byloje nustatytos faktinės aplinkybėsByloje nustatyta, kad ieškovė R. P. ir atsakovas M. M. yra (duomenys neskelbtini) gimusios L. M. tėvai. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10326-907/2022 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. M. (po antrosios santuokos – P.), atsakovas nepilnametės dukters išlaikymui įsipareigojo mokėti 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taikos sutartimi taip pat nustatyta, kad M. M. su nepilnamečiu vaiku bendrauja tarpusavio sutarimu, dėl konkretaus vaiko pasiėmimo laiko tėvai susiderina patys, perspėję vienas kita ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki bendravimo pradžios.2026 m. gegužės 25 d. ieškovė R. P. sudarė santuoką su P. P..Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimoTėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; ). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą, kurio formuluotė - neterminuotai apriboti atsakovo M. M. tėvo valdžią, uždraudžiant jam bendrauti su nepilnamečiu vaiku L. M., todėl teismo pareiga yra nustatyti, ar nagrinėjamu atveju tėvo valdžia turi būti ribojama. Spręsdamas, ar tėvo valdžia turi būti ribojama, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja CK nustatytos teisinės sąlygos apriboti tėvo valdžią, bet ir įvertinti geriausius vaikų interesus. Todėl tam, kad būtų teisingai nuspręsta dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, teismas turi atlikti išsamią situacijos analizę ir įvertinti, ar tėvo valdžia atitinka geriausius vaiko interesus.Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas M. M. dėl savo kaltės, dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių (abejingumo ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko L. M. atžvilgiu: rūpintis savo vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, jį auklėti ir prižiūrėti, kurti ir puoselėti ryšį su vaiku, taip pat turtinę pareigą - jį išlaikyti. Toks atsakovo abejingumas nepilnamečio vaiko atžvilgiu daro žalą nepilnamečiam vaikui, nes vaiko ryšiai su tėvu nutrūkę, vaikas tėvu vadina ieškovės sužadėtinį (dabar jau sutuoktinį). Teismas taip pat pažymi, kad šiai dienai byloje yra duomenų, leidžiančių teismui spręsti apie tai, kad atsakovas gali kelti grėsmę ir paties vaiko saugumui. Iš 2026 m. sausio 29 d. administracinių nusižengimų registro išrašo, matyti, kad 2024 m. liepos 27 d. M. M., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,59 prom. neblaivumas viešoje vietoje, svirduliavo, elgėsi neadekvačiai, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Taip pat asmuo sulaikymo patalpoje įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno garbę ir orumą. 2024 m. sausio 1 d. atsakovas sustabdytas, nes vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,45 neblaivumas. 2022 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas M. M. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines medžiagas, t. y. metadoną, (aktas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti) ir tokiais veiksmais pažeidė ANK 71 str. 1 d. taip pat asmuo įsiveržė į sau nepriklausantį butą ir išgąsdino lovoje miegantį mažametį vaiką, tuo pažeisdamas ANK 72 str. 1 d. Tokias atsakovo elgesio tendecijas teismas vertina kaip galimai keliančias pavojų nepilnamečio vaiko sveikatai ir gyvybei. Byloje taip pat pateiktas susirašinėjimas atsakovo su ieškove, iš kurio matyti, kad atsakovas dažnai grasina ieškovei gyvybės atėmimu, 2025-07-20 žinutėje yra išsakęs grasinimą (duomenys neskelbtini) t.y. ieškovę ir dukrą, tokį atsakovo elgesį teismas šiai dienai vertina kaip itin netinkamą ir pavojingą vaiko esminiams interesams, t.y. fiziniam ir psichologiniam saugumui. Vis dėl to kartu teismas vertina, kad šie įvykiai vyko prieš 2 metus, grasinančio pobūdžio žinutės parašytos 2025 m. liepos mėnesį, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino tai daręs, išreiškė apgailestavimą (vadino tokį savo elgesį (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu atsakovas išreiškė norą matytis su vaiku, tačiau rodė bejėgiškumą ir atsakomybės už santykį su vaiku neprisiėmimą, kaltę dėl nebendravimo su vaiku perkeldamas ieškovei, nurodydamas, kad neketina kreiptis į vaikų teises dėl pagalbos bendraujant su vaiku. Nors šiai dienai teismas ir mano, kad atsakovo 2024-2025 metų laikotarpio elgesys kelia pavojų vaiko fiziniam ir psichologiniam saugumui, tačiau byloje taip pat yra duomenų, kad atsakovo toks elgesys iš esmės pakito po jo ir ieškovės santuokos nutraukimo. Pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas po santuokos nutraukimo stengėsi bendrauti su dukra, pradžioje tai darė dažniau ir eigoje jo susitikimai retėjo. Įvertinus atsakovo išsakytą poziciją bylos nagrinėjimo metu, teismas vertina, kad šiai dienai yra tikimybė, kad atsakovas nori ir gali pakeisti savo elgesį, gali pakeisti savo požiūrį ir priimti faktą, kad jo ir ieškovės santuoka nutrūkusi, ir visą savo dėmesį skirti kokybiškam bendravimui su vaiku, neperkeliant emocinio krūvio iš santykio su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies (CPK 270 str.), ir atsakovui laikinai apribotina tėvo valdžia vaiko L. M. atžvilgiu. Apribojus atsakovui laikinai tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovui uždrausta matytis su vaiku, nustatant laikiną bendravimo tvarką nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė iš esmės objektyvias priežastis, dėl kurių negalėjo laikytis laikinosios bendravimo tvarkos, nes jam buvo paimtas telefonas, be to, ieškovė jį yra užblokavusi. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė išties užblokavusi atsakovą, tad realiai teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka atsakovui buvo apsunkinta, nes, siekiant bendrauti su vaiku net nuotolinio ryšio priemonėmis, atsakovas nuolat turėtų pasitelkti vaikų teisių apsaugos specialistus. Teismas, išklausęs atsakovo paaiškinimus, daro išvadą, kad nėra pagrindo šiai dienai uždrausti atsakovui matytis su vaiku, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas kokiais nors veiksmais būtų pakenkęs dukrai, o tai, kad ieškovė jaudinasi dėl dukters ir jos savijautos su tėvu, savaime nepatvirtina netinkamo atsakovo elgesio su dukra, tad visiško bendravimo nutraukimas tarp vaiko ir atsakovo tik dar labiau ribotų atsakovui galimybes bandyti atkurti ryšį su savo dukra, nes ieškovė atsakovą yra užblokavusi. Teismas konstatuoja, kad laikinai apribojus tėvo valdžią atsakovui, jam išlieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams. Kadangi šalys byloje nereiškė reikalavimo dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau iš esmės jokio tarpusavyje ryšio nepalaiko, teismas pažymi, kad atsakovas turi teisę matytis su dukra, dėl konkretaus susitikimo laiko derinimo pasitelkiant vaikų teisių apsaugos specialistų pagalbą, organizuojant susitikimus su vaiku. Vis dėl to, įvertinus, kad byloje yra duomenų apie atsakovo praeityje išsakytus grasinimus, bei tai, kad atsakovas beveik 2 metus jau nėra matęsis su vaiku, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir geriausius interesus, atsakovas M. M. bendrauti su vaiku gali tik dalyvaujant arba vaikų teisių apsaugos specialistams, arba ieškovei, arba kitam artimajam L. M. giminaičiui iš ieškovės pusės.Atsakovui išaiškintina, jog CK 3.181 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamą vietą ir priteisia išlaikymą vaikui. Tačiau minėta teisės norma taikoma tik tokiu atveju, jei vaikas lieka be abiejų tėvų globos. Nagrinėjamu atveju laikinai apribojus tik atsakovo tėvo valdžią, klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nespręstinas, nes vaikas nuolat gyvena su ieškove ir ji rūpinasi tinkamu vaiko išlaikymu.Dėl išlaikymo dydžio pakeitimoIeškovė prašo pakeisti 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo sprendimu šalių susitartą ir teismo patvirtiną 300 Eur išlaikymą ir priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Objektyviai tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laiką gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Taigi, atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principą, gali būti peržiūrėtas (pakeistas) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023).Reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ieškovė grindė aplinkybėmis, kad, atsižvelgus į valstybės ekonomines sąlygas, ir tai, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, šalių sutartas išlaikymo dydis yra per mažas; taip pat, kad vienam vaikui skiriamo išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Iš bylos duomenų nustatyta, jog teismui 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tvirtinant šalių susitarimą dėl išlaikymo dydžio šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) Šios bylos teismo sprendimo priėmimo metu L. M. yra (duomenys neskelbtini) ir pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigą. Nors ieškovė padidėjusias vaiko poreikių tenkinimo išlaidas sieja ir su išaugusiomis prekių bei paslaugų kainomis, šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktais, periodinės išmokos yra indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis; periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Teismas pažymi, kad indeksavimas būtent ir yra skirtas kompensuoti infliacijos nulemtą prekių ir paslaugų kainų augimą, kurį ieškovė nurodo savo procesiniuose dokumentuose. Todėl aplinkybė, jog per tam tikrą laikotarpį padidėjo paslaugų ar prekių kainos, savaime nėra pagrindas papildomai didinti išlaikymo dydį, nes šie pokyčiai jau yra įvertinami taikant įstatyme nustatytą išlaikymo indeksavimą.Teismas kaip nebūtinas vertina ieškovės nurodytas 57 Eur išlaidas vaiko gyvybės draudimui, 4,01 Eur išlaidas buto draudimui. Nors ieškovė nurodė 80 Eur išlaidas buitinei technikai, namų tekstilei, žaislams ir baldams, tačiau ši suma per metus sudaro net 960 Eur, o vaikui nėra būtinumo keisti baldus ir buitinę techniką kas metus, tad šias išlaidas teismas mažina iki 20 Eur per mėnesį. 100 Eur išlaidas vaiko laisvalaikio ir pramogoms teismas laiko taip per didelėmis (duomenys neskelbtini) vaikui, nes vaiko gimtadienių šventimas specialiuose žaidimų kambariuose nėra būtinieji poreikiai, o kitų išlaidų laisvalaikiui ir pramogoms ieškovė nepagrindė byloje esančiais įrodymais. Transporto išlaidų (50 Eur) teismas taip pat nelaiko būtinosiomis, nes ieškovė paaiškino, kad dukters mokykla yra visai greta namų, ją automobiliu vežanti dėl patogumo, ieškovė galinti naudotis viešojo transporto paslaugomis, tad automobilio remonto, draudimo ir padangų keitimo išlaidos yra labiau sietinos su pačios ieškovės patogumu ir poreikių tenkinimu, nei su vaiko būtinaisiais poreikiais. Išlaidos mokyklai (100 Eur/mėn arba 1200 Eur per metus) taip pat vertintinos kaip per didelės, nes pratyboms, uniformai ir kitoms būtinoms išlaidoms mokykloje pakanka apie 600 Eur metus (50 Eur/mėn). Ieškovė nenurodė jokių dukters sveikatos problemų, kurios lemtų nuolat iš esmės padidėjusias išlaidas, nurodė, kad dauguma lankomų būrelių yra nemokami, tad ieškovė dėl to nepatirianti didesnių išlaidų. Vis dėl to teismas vertina, kad šalių nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklinio įstaigą, kas lemia padidėjusius vaiko poreikius, tačiau ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai išaugo iki 930 Eur per mėnesį. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis (1200 Eur) taip pat patvirtina, kad ieškovė realiai šiuo metu vaikui neturi galimybių skirti 1007 Eur dydžio sumos (tokį poreikį nurodė ieškovė), įvertinus, kad visas šeimos pajamas sudaro 2500 Eur suma. Teismas vertina, kad šiai dienai nepilnametės L. M. išlaikymo poreikiai išaugo iki 800 Eur. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Ieškovė gauna 129,50 Eur išmoką vaikui, tad kiekvienam iš tėvų turi tekti pareiga mokėti po 335 Eur išlaikymą. Ši suma apvalintina iki 350 Eur, įvertinus, kad vaiko poreikių apibrėžti tikslia suma neįmanoma. Kadangi šiuo metu ieškovė turėtų gauti indeksuotą apie 320 Eur išlaikymą, tad ieškinio dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintina iš dalies iš atsakovo priteisiant 350 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino gaunantis pakankamas pajamas ir jam nėra problema teikti prašomo dydžio išlaikymą, tad atskirai dėl atsakovo turtinės padėties nepasisakytina.Dėl bylinėjimosi išlaidų Laikytina, kad ieškinys patenkintas 50 proc., tad ieškovei proporcingai patenkinto ieškinio daliai atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 3388 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 114 Eur žyminio mokesčio išlaidas už reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo. Teisinių paslaugų pobūdžio detalizacijoje nurodyta, kad už ieškinio parengimą ir pateikimą paskaičiuota 1210 Eur suma (10 val.), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose įkainotas 1210 Eur (10 val.), atskirojo skundo paruošimas – 605 Eur (5 val.), o papildomų dokumentų pateikimas įkainotas 363 Eur (3 val.).Teismas pagrįstomis laiko išlaidas už ieškinio parengimą ir atskirojo skundo paruošimą (1210+605). Bylos nagrinėjimas vyko dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė - 2,5 val. byla nėra sudėtinga, mažos apimties, atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie lemtų ilgesnę pasirengimo bylai trukmę, tad teismas laiko, kad viena valanda pasirengimui (įvertinus, kad ta pati atstovė byloje ir rengė procesinius dokumentus) laikytina pakankama tokios apimties ir sudėtingumo bylai, tad teismas pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas mažina iki 3.5 val. Be to, antrasis teismo posėdis vyko ieškovės atstovės prašymu, prašant suteikti laiko pasirengti baigiamosioms kalboms. Papildomų dokumentų teikimo išlaidas teismas taip pat mažina iki 0,5 val., nes bylos eigoje teikti papildomi įrodymai (čekiai, santuokos liudijimas, duomenys apie ikiteisminį tyrimą) nereikalauja jokios teisinės argumentacijos, o tik techninių veiksmų. Apibendrinus, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei papildomų dokumentų teikimą, teismas pagrįstomis laiko 4 val. apimties išlaidas, kurių suma 484 Eur. Patenkinus ieškinį 50 proc., šia dalimi atlygintinos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. iš atsakovo ieškovei priteistina 1149,50 Eur ((1210+605+484)/2). Taip pat ieškovei atlygintina 50 proc. žyminio mokesčio (57 Eur). iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1206,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina žyminio mokesčio dalis už patenkintą ieškinio reikalavimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, laikant, kad išlaikymas padidintas 30 Eur (skaičiuojant nuo indeksuotos sumos), t.y. iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 24 Eur žyminis mokestis.Byloje susidarė 27,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai, iš kiekvienos iš šalių priteisiant po 13,90 Eur.Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 406-407, 496 straipsniais,n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies. Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nustatyti, kad atsakovas M. M. turi teisę matytis su vaiku L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams. Nustatyti, kad M. M. dėl susitikimų su vaiku turi teisę susitarti per ieškovę arba vaiko teisių apsaugos specialistus ir atsakovo susitikimai su vaiku turi vykti dalyvaujant arba vaiko teisių apsaugos specialistams, arba ieškovei R. P., arba kitam artimajam L. M. giminaičiui iš ieškovės R. P. pusės.Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1206,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,90 Eur (trylika eurų 90 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita, į kurią galima pervesti valstybei priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo įmonės kodas: 188659752, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Pastaba. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį),įmokos kodas: 5662).Priteisti valstybei iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,90 Eur (trylika eurų 90 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita, į kurią galima pervesti valstybei priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo įmonės kodas: 188659752, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Pastaba. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį),įmokos kodas: 5662).Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi.Likusią ieškinio dalį atmesti.Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios ribojimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinos skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.Teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė