Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo ATV1 pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS (toliau – ir suinteresuotas asmuo, kreditorė) teismui pateikė prašymą nutraukti pareiškėjo ATV1 (toliau – ir pareiškėjas) bankroto bylą. Nurodė, kad nemokumo administratorės ataskaitoje nebuvo informacijos apie pareiškėjui išmokėtus 4 710,49 Eur dydžio dienpinigius. Antroje mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje nurodyta, jog yra susidaręs 6 742,56 Eur pajamų perviršis. Be to, ataskaitoje taip pat nurodoma, kad dienpinigiai pareiškėjui pervedami į kitą banko sąskaitą, apie kurią niekam nėra žinoma. Nurodė, kad kreditorė nemokumo administratorės prašė pateikti pareiškėjo banko sąskaitos, į kurią jam yra pervedami dienpinigiai, išrašą, tačiau iki šiol prašytas išrašas nėra pateiktas.

Kreditorės teigimu, 2024 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjo kreditorių susirinkime buvo siūloma balsuoti dėl antros ataskaitos patvirtinimo ir dėl leidimo negrąžinti susidariusio 6 742,56 Eur pajamų perviršio. Kreditorė balsavo prieš tokius pasiūlymus. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 16 d. nemokumo administratorė pateikė kreditorei susipažinti trečią mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą. Tačiau susipažinus su pateikta ataskaita matyti, jog pareiškėjas visiškai neketina į depozitinę sąskaitą pervesti susidariusio 6 742,56 Eur pajamų perviršio. Taip pat pareiškėjas savavališkai, pažeisdamas teismo patvirtintą ir galiojantį mokumo atkūrimo planą, savo nuožiūra ne plane numatytiems poreikiams naudoja bankroto proceso metu gautas lėšas.

Nurodė, kad 2025 m. vasario 14 d. nemokumo administratorė pateikė kreditorei susipažinti ketvirtą mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą. Ataskaitoje nurodoma, kad ankstesniais laikotarpiais yra susidaręs 6 742,56 Eur pajamų perviršis, kuris turi būti įmokėtas į depozitinę sąskaitą, tačiau visiškai nenurodoma apie minėto pajamų perviršio grąžinimo terminus. Kartu su ataskaita kreditorei pateiktas mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektas. Tačiau 2025 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimas nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektui. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 26 d. nemokumo administratorė pateikė kreditoriams susipažinti penktą mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą. Su ataskaita taip pat pateiktas mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektas. Kreditorė balsavo prieš mokumo atkūrimo plano pakeitimą, nes pateiktame plano pakeitimo projekte neatsižvelgta į teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartyje išsakytas pastabas dėl plano turinio. Nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime nepritarta plano pakeitimo projektui, o pareiškėjas vėliau nebekoregavo plano pakeitimo projekto pagal kreditorės pastabas.

Kreditorės manymu, galioja teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, pagal kurį pareiškėjas kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti į depozitinę sąskaitą turi pervesti ne mažiau nei po 230 Eur ir po 70 Eur bankroto procedūroms administruoti, t. y. ne mažiau nei 300 Eur. Kaip matyti iš depozitinės sąskaitos išrašo, pareiškėjas į depozitinę sąskaitą perveda beveik trigubai mažesnes įmokas. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo nuslėpta suma sudaro mažiausiai 4 710,49 Eur ir keliasdešimt kartų viršija bazinės socialinės išmokos dydį (šiuo metu 74 Eur). Toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui, kadangi nuslėptų lėšų suma gerokai viršija visas per bankrotą kreditorių reikalavimams tenkinti pareiškėjo sumokėtas lėšas.

Bankroto administratorė atsiliepime nurodė, kad sutinka su kreditorės pozicija, jog susidaręs 6 742,56 Eur pajamų perviršis turi būti grąžintinas, tačiau, administratorės žiniomis, pareiškėjas neketina šių lėšų grąžinti, nes turi didelių išlaidų sveikatos priežiūrai. Mano, kad būtina teikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris atitiktų dabartinę pareiškėjo finansinę situaciją. Pareiškėjas šiuo metu gauna pareigūno pensiją, kuri siekia 614,81 Eur. Nurodė, kad mokėjimų atlikti pagal dabar galiojantį mokumo atkūrimo plano projektą pareiškėjas neturi. Šiuo metu pareiškėjas į jo bankroto bylai atidarytą sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda po 164 Eur, pasilikdamas savo būtiniesiems poreikiams 500,81 Eur. Asmuo nevengia atlikti mokėjimų į depozitinę sąskaitą. Mano, kad pareiškėjas turi pateikti patikslintą planą arba teismas turi išspręsti klausimą dėl grąžintino perviršio sumos, išskaitant dabar patirtas išlaidas sveikatai.

Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad prašomo pateikti banko išrašo gauti iš Vokietijos banko negali. Be to, yra pateiktos darbovietės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pažymos apie jo pajamas. Teigė, kad 850 Eur buvo išgryninti dar nepaskelbus bankroto, todėl turėtų atsiskaičiuoti iš pajamų perviršio. Dar buvo išgryninta lėšų, kol nebuvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Nurodė, jog 1 600 Eur sumą išgrynino, kad galėtų atsiskaityti už nuomą Vokietijoje ir daiktų parvežimą, nes baigė darbą 2024 m. gruodžio 6 d. Nuo 2025 m. rugpjūčio bankroto procese pradėjo mokėti po 165 Eur. Patiria daug išlaidų sveikatai, nes turi daug sveikatos problemų. Visas turimas perviršis yra išnaudojamas gydymuisi, o dalis panaudota sūnaus gydymui nuo priklausomybės. Sveikata yra pasiekusi kritinę būklę, dėl jos darbo susirasti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kreditorės pareiškimo dėl bankroto bylos nutraukimo nepatenkino.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo planas tapo neįgyvendinamas dėl pablogėjusios jo sveikatos, nedarbingumo ir išaugusių būtinųjų išlaidų. Teismas konstatavo, kad 6 742,56 Eur pajamų perviršis susidarė dėl mokumo atkūrimo plane netiksliai įvertintų pareiškėjo poreikių. Dėl rimtų sveikatos problemų ir nenumatytų aplinkybių faktinės išlaidos viršijo plane nustatytą sumą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 4 710,49 Eur dienpinigių dalį, nepervestą į bankroto procesą, panaudojo objektyvioms sveikatos ir kitoms būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Teismas pripažino, kad išlaidos sveikatai, įskaitant privačias odontologijos paslaugas, gali būti laikomos būtinosiomis.

Teismas pripažino, kad 3 440 Eur (2 860 Eur 2024 m. ir 580 Eur 2025 m.) suma, panaudota sūnaus, jau pilnamečio, gydymui nuo priklausomybių, nebuvo skirta paties pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl turi būti grąžinta į bankroto procesą. Tačiau teismas nusprendė, kad ši aplinkybė nėra pagrindas nutraukti bankroto bylą, nes pareiškėjas nebuvo pasyvus, ilgą laiką dirbo, gautomis pajamomis buvo dengiami kreditorės reikalavimai, o šiuo metu jie dengiami iš pensijos. Teismo vertinimu, bankroto proceso trūkumai gali būti pašalinti grąžinus lėšas bankroto administratorei ir pakoregavus mokumo atkūrimo planą. Atsižvelgęs į jau įvykusią bankroto proceso eigą, prastą pareiškėjo sveikatos būklę, ribotas pajamas ir prarastą galimybę dirbti, teismas konstatavo, kad bankroto bylos nutraukimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

Teismas pažymėjo, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas ne tik dėl pareiškėjo veiksmų, bet ir dėl kreditorės nebendradarbiavimo bei nenoro ieškoti kompromisų, nors iš esmės pasikeitė pareiškėjo sveikatos būklė ir finansinė padėtis. Teismo vertinimu, susidariusį lėšų perviršį būtų galima grąžinti dalimis arba susitarti su kreditore dėl likusios skolos dalies grąžinimo po bankroto proceso pabaigos. Teismas akcentavo, kad net ir įstatyme tiesiogiai nenumatytose situacijose tikslinga ieškoti protingų, abiejų šalių interesus suderinančių sprendimų, o ne apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo vienintelės pajamos – 614,81 Eur pensija – yra nepakankamos net minimaliam oriam pragyvenimui užtikrinti, todėl bankroto procesui galėtų būti skiriamos tik minimalios lėšos. Anksčiau patvirtintas mokumo atkūrimo planas nebeatitinka iš esmės pareiškėjo pasikeitusios finansinės padėties, nes jame numatyta kas mėnesį skirti bent 230 Eur kreditorių reikalavimams ir 70 Eur bankroto procedūroms, taip reikšmingai apribojant pareiškėjo galimybes patenkinti būtinuosius poreikius.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjo negalima laikyti nesąžiningu viso bankroto proceso metu, nes jis neslėpė gaunamų dienpinigių, tačiau dalį lėšų panaudojo savo nuožiūra, iš anksto nesuderinęs jų panaudojimo su bankroto administratore ir kreditore. Nors toks elgesys buvo netinkamas ir galėjo sudaryti pagrindą nutraukti bankroto bylą, teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo amžių, prastą sveikatos būklę ir nedideles pajamas, tokį sprendimą laikė neteisingu. Teismas konstatavo, kad netinkamai panaudota tik 3 440 Eur suma, todėl ji turi būti grąžinta į bankroto procesą. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nutraukti bankroto bylą, nes lėšos nebuvo slepiamos, gali būti grąžintos ir tai nepakenktų kreditorės interesams bei pareiškėjo mokumo atkūrimui. Teismas atmetė kreditorės prašymą nutraukti bankroto bylą ir įpareigojo pareiškėją parengti planą, išspręsti lėšų grąžinimo klausimą ir bendradarbiauti su kreditore.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė PlusPlus Capital AS (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodo, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės manymu, mokėjimo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu nuo bankroto administratorės pareiškėjas nuslėpė mažiausiai 4 710,49 Eur pajamų, o tai keliasdešimt kartų viršija bazinės socialinės išmokos dydį ir tai turi neigiamą poveikį kreditorių interesams. Pareiškėjas pažeisdamas teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą savo nuožiūra panaudojo 6 742,56 Eur pajamų perviršio. Toks bankrutuojančio asmens elgesys, kreditorės vertinimu, yra nesuderinamas su vienu iš bankroto tikslų ir viena iš bankrutuojančio asmens pareigų – dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditinius reikalavimus, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Apeliantės teigimu, grąžinus klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir šį prašymą išnagrinėjus tos pačios sudėties teismui (teisėjui), buvo pažeistas CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, todėl padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepatenkino kreditorės prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu nuo bankroto administratorės nuslėpė 4 710,49 Eur pajamų. Apeliantės vertinimu, pareiškėjas pažeisdamas teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą savo nuožiūra panaudojo 6 742,56 Eur pajamų perviršio. Toks bankrutuojančio asmens elgesys, kreditorės nuomone, yra nesuderinamas su vienu iš bankroto tikslų ir viena iš bankrutuojančio asmens pareigų – dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditinius reikalavimus, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021). Taigi, fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

Už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo yra atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad antstolės MVŠ2 kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkes teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 872,48 Eur delspinigių, 23 106,22 Eur skolos ir 41 389,19 Eur palūkanų kreditorei PlusPlus Capital AS išieškojimo iš skolininko ATV1. Skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje yra 64 483,60 Eur, vykdymo išlaidų likutis yra 2 616,12 Eur. Iš antstolės pateikto 2023 m. gegužės 16 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas savo vardu turi dvi sąskaitas: (duomenys neskelbtini) – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir (duomenys neskelbtini) – Kredito unija „Baltija“.

Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 14 d. Teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančio asmens kreditorė – PlusPlus Capital AS – ir jos 65 337,43 Eur finansinis reikalavimas. Teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas.

2023 m. lapkričio 13 d. nemokumo plano projekte nurodoma, kad plano vykdymo metu per mėnesį pareiškėjas į atidarytą depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ perves ne mažiau kaip 230 Eur kreditorės reikalavimams tenkinti. Jei mėnesinės pajamos bus didesnės nei būtinosios išlaidos, administravimo išlaidos ir numatyta suma kreditorės reikalavimams tenkinti, ši suma taip pat bus pervedama į depozitinę sąskaitą, įvertintus ataskaitinio laikotarpio mėnesius, kada pajamos bus mažesnės nei būtinųjų poreikių, administravimo išlaidų 230 Eur mokėjimų kreditorei suma bendrai sudėjus. Jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susidarys perviršis, 80 proc. jo bus skiriama kreditorės reikalavimams tenkinti, 20 proc. – pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Plane nustatytos būtinosios pareiškėjo mėnesinės išlaidos – 1 500 Eur per mėnesį, administravimo išlaidoms skiriama 70 Eur. 2023 m. lapkričio 24 d. susirinkimo protokolo Nr. 3 duomenimis, kreditorė šiam nemokumo atkūrimo planui pritarė.

Iš 2024 m. balandžio 3 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos Nr. 1 matyti, kad pareiškėjas ataskaitiniu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį bei dienpinigius. Taip pat asmuo gavo VSDFV mokamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei ligos išmoką. Iki mokumo atkūrimo plano vykdymo susidarė 603,96 Eur pajamų perviršis, plano vykdymo laikotarpiu susidarė 1 701,33 pajamų trūkumas, apibendrinus susidarė 1 097,37 Eur pajamų trūkumas. Nors analizuojamu laikotarpiu susidarė pajamų trūkumas, tačiau įmokos bankroto byloje mokamos laiku, planas vykdomas tinkamai. Už 2023 m. II p. (1 mėn.) įmoka kreditoriui visiškai padengta 2023 m. gruodžio 26 d. Iš 2024 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 matyti, kad kreditorė dėl susipažinimo su pirma pareiškėjo mokumo atkūrimo plano ataskaita balsavo „prieš“. Kreditorė balsavimo biuletenyje nurodė, kad 603,96 Eur pajamų perviršis turi būti pervestas į depozitinę sąskaitą ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pajamos gerokai sumažėjo, turi būti inicijuotas mokumo atkūrimo plano pakeitimas.

Iš 2024 m. rugsėjo 4 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos Nr. 2 matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog dienpinigiai pervedami į kitą sąskaitą, tačiau jos banko sąskaitos išrašo asmuo nepateikė. Ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas gavo 53,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimą. Iki mokumo atkūrimo plano susidarė 3 192,41 Eur pajamų perviršis. Plano vykdymo laikotarpiu susidarė 4 437,69 Eur perviršis. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susidarys perviršis, 80 proc. jo bus skiriama kreditorės reikalavimams tenkinti, 20 proc. – pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Susidariusio perviršio suma plano vykdymo laikotarpiu, kuri turėtų būti sumokėta kreditoriui, – 3 550,15 Eur (4 437,69 x 80 proc.), iki plano vykdymo laikotarpio susidaręs perviršis – 3 192,41. Bendra grąžintina suma – 6 742,56 Eur. Pagal mokumo atkūrimo plano sąlygą, kad susidariusio perviršio 20 proc. sumos bus skiriama pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, tai sudaro 887,54 Eur (4 437,69 x 20 proc.). ATV1 per laikotarpį patyrė daugiau išlaidų nei 20 proc.:

Patirtos nenumatytos išlaidos, pagal banko sąskaitos išrašą: 2024-03-06 29,79 Eur vaistai; 2024-04-01 40 Eur reabilitacijos centro išlaidos; 2024-04-01 17,61 Eur vaistai; 2024-04-01 15,85 Eur vaistai; 2024-04-01 19,18 Eur vaistai; 2024-05-19 12,50 Eur vaistai; 2024-06-24 12,00 Eur vaistai; 2024-07-09 26,07 Eur vaistai; 2024-08-06 7,08 Eur vaistai; 2024-08-06 35,83 Eur vaistai; 2024-08-14 10,05 Eur vaistai. Iš viso: 225,96 Eur.

Patirtos nenumatytos išlaidos, kurias apmokėjo pareiškėjo žmona arba sumokėtos grynaisiais pareiškėjo: 2023-10-20 100 Eur odontologui; 2023-11-22 180 Eur odontologui; 2024-02-05 120 Eur odontologui; 2023-08-29 ir 2024-04-08 330 Eur nuomojamo automobilio remonto išlaidos; 2023-08-22, 2023-08-29, 2023-09-04, 2024-05-23 ir 2024-06-12 mokamos sveikatos tyrimų išlaidos – 420,20 Eur; išlaidos vaistams – 384,74 Eur; sūnaus gydymas – 1 560 Eur (2024-04-19, 2024-05-20, 2024-06-26, 2024-074-24 po 260 Eur) pavedimu ir du kartus po 260 Eur grynaisiais; Vokietijoje būsto nuoma – 2 784 Eur; Lietuvoje būsto nuomai papildomai išleista 300 Eur. Iš viso: 6 178,94 Eur.

Iš viso nenumatytų išlaidų patirta 6 404,90 Eur, grąžintino perviršio suma lieka 337,66 Eur. Ataskaitoje Nr. 2 taip pat nurodoma, kad pareiškėjas moka už sūnaus gydymą priklausomybių centre „(duomenys neskelbtini)“, gydymo kaina – 520 Eur, pareiškėjas moka pusę sumos – 260 Eur per mėnesį, gydymo trukmė numatyta nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2025 m. vasario mėn. Komandiruotės metu pareiškėjas gyvena Vokietijoje, būsto nuomą sumokėjo į priekį iki 2025-02-01. Pareiškėjui yra pašlijusi sveikata, dažnai jaučia skausmus, yra numatytos registracijos pas gydytojus, viliasi, kad galės būti darbingas, jis toliau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje gauna darbo užmokestį ir dienpinigius. Paskutiniais mėnesiais reisų šiek tiek sumažėjo. Nuo 2024-07-31 iki 2024-09-19 bankrutuojantis asmuo yra nedarbingas dėl (duomenys neskelbtini) skausmų, planuojamas vizitas pas (duomenys neskelbtini) dėl operacijos. Už 2024 m. I p. įmoka kreditorei visiškai padengta 2024 m. liepos 4 d. Iš 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 matyti, kad kreditorė dėl susipažinimo su antra pareiškėjo mokumo atkūrimo plano ataskaita balsavo „prieš“. Kreditorė taip pat balsavo „prieš“ tai, kad būtų leista susidariusią perviršio sumą (6 404,90 Eur) pripažinti panaudota būtiniesiems pareiškėjo poreikiams patenkinti ir grąžinti kreditorei likusią 337,66 Eur perviršio sumą.

Pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjo kreditorių susirinkimo Sprendimą Nr. 2 ir leisti bankrutuojančiam asmeniui negrąžinti 3 965,41 Eur susidariusio pajamų perviršio. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi šio pareiškėjo skundo nepatenkino.

Iš 2024 m. gruodžio 16 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos Nr. 3 matyti, kad pareiškėjas ataskaitiniu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį ir dienpinigius. Taip pat asmuo gavo VSDFV mokamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei ligos išmoką. Praėjusioje ataskaitoje, kurios laikotarpis nuo 2023-07-01 iki 2024-08-31, susidarė 6 742,56 Eur pajamų perviršis. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad asmuo turėjo papildomų nenumatytų išlaidų, todėl neturi galimybės grąžinti susidariusio perviršio sumos. Pareiškėjas moka už sūnaus gydymą priklausomybių centre „(duomenys neskelbtini)“, gydymo kaina – 520 Eur, pareiškėjas moka pusę sumos (260 Eur per mėnesį), gydymo trukmė numatyta nuo 2024-02 iki 2025-02. Ataskaitiniu laikotarpiu susidarė 532,80 Eur pajamų trūkumas. Ataskaitoje Nr. 3 nurodoma, kad pareiškėjas turi daug sveikatos problemų, nedarbingumas tęsėsi nuo 2024-08-02 iki 2024-09-27. Vien sveikatai asmuo per 2024-08-01–2024-11-30 laikotarpį patyrė 1 511,23 Eur išlaidų: 2024-09-17 – čiužinys – 119,69 Eur; išlaidos tyrimams, sveikatai – 322,01 Eur; išlaidos vaistams rugsėjo mėn. – 119,59 Eur; išlaidos vaistams spalio mėn. – 97,92 Eur; išlaidos vaistams lapkričio mėn. – 52,02 Eur; sūnaus gydymui išleista 800 Eur. Pareiškėjas iki 2024 m. gruodžio 31 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje gauna darbo užmokestį ir dienpinigius. Asmuo nurodė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. nebeturės darbo dėl darbovietėje vykdomų pertvarkų. Už 2024 m. II p. įmoką kreditorei numatoma padengti artimiausiu metu (sumokėta 780 Eur), liko 600 Eur. Iš 2025 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 7 matyti, kad kreditorė dėl susipažinimo su trečia pareiškėjo mokumo atkūrimo plano ataskaita balsavo „prieš“. Dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 ir 11 punktų pakeitimo projekto kreditorė balsavo „prieš“.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kreditorė 2025 m. kovo 6 d. teismo prašė nutraukti AT V1 bankroto bylą.

2025 m. vasario 14 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje Nr. 4 nurodoma, kad analizuojamu laikotarpiu asmuo gavo darbo užmokestį ir galutinį atsiskaitymą atleidžiant darbuotoją, taip pat gavo VSDFV mokamą pensiją ir kitų pajamų. Per ataskaitinį laikotarpį susidarė 279,12 Eur pajamų perviršis. Kadangi pareiškėjas buvo atleistas ir šiuo metu nedirba, jo gaunamos pajamos yra VSDFV pensija, todėl siūloma susidariusio perviršio sumą vertinti kitos ataskaitos pateikimo metu. Prašymas vertinti kitos ataskaitos pateikimo metu susidariusį perviršį yra ir dėl to, kad VSDFV mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjo atveju bus perskaičiuota tik nuo 2025 m. kovo 1 d., todėl tikėtina, kad vasario mėnesį susidarys pajamų trūkumas. Už 2024 m. II p. įmoka kreditorei padengta iš dalies, sumokėta 1 240 Eur, trūkumas – 140 Eur. Kartu su šia ataskaita teikiamas ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektas. Plano pakeitimas yra būtinas dėl pasikeitusių asmens gaunamų pajamų. Iš 2025 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 8 medžiagos matyti, kad kreditorė dėl susipažinimo su ketvirta pareiškėjo mokumo atkūrimo plano ataskaita balsavo „prieš“. Dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditorės finansinio reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2, 6 ir 11 punktų pakeitimo projekto kreditorė balsavo „prieš“ (Sprendimas Nr. 2).

Taip pat matyti, kad bankroto administratorė pateikė teismui 2025 m. kovo 10 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. kovo 10 d. pareiškėjo kreditorių susirinkimo Sprendimą Nr. 2 ir patvirtinti bankrutuojančio asmens kreditorės finansinio reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2, 6 ir 11 punktų pakeitimo projektą.

Teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi kreditorės 2025 m. kovo 3 d. pareiškimo dėl bankroto bylos nutraukimo ir bankroto administratorės 2025 m. kovo 10 d. skundo dėl 2025 m. kovo 10 d. pareiškėjo kreditorių susirinkimo Sprendimo Nr. 2 panaikinimo ir bankrutuojančio asmens kreditorės finansinio reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2, 6 ir 11 punktų pakeitimo patvirtinimo nepatenkino.

Kreditorė 2026 m. sausio 14 d. teismo prašė nutraukti pareiškėjo bankroto bylą. Bankroto administratorė pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad bankrutuojančiam fiziniam asmeniui būtina pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris atitiktų dabartinę jo finansinę situaciją – pajamas ir būtinąsias išlaidas, ir jį patvirtinti. Kadangi asmens šiuo metu gaunamos vienintelės pajamos yra VSDFV mokama pareigūno pensija, kuri siekia 614,81 Eur, mokėjimų administratorei ir kreditorei pagal dabar galiojantį mokumo atkūrimo plano projektą pareiškėjas tiesiog neturi. Kreditorei ne kartą buvo teiktas mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektas, kuriame buvo nurodytos šiuo metu gaunamos pareiškėjo pajamos ir patikslintos būtinosios išlaidos su mokėjimu kreditorei, tačiau kreditorė netvirtino tokio plano pakeitimo projekto, nes jame nebuvo nurodyta perviršio grąžinimo data. Šiuo metu pareiškėjas į jo bankroto bylai atidarytą sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda po 164 Eur, pasilikdamas savo būtiniesiems poreikiams 500,81 Eur. Asmuo nevengia atlikti mokėjimų į depozitinę sąskaitą, kad būtų sumokėtas atlyginimas bankroto administratorei ir įmokos kreditorei (pagal dabartinę finansinę situaciją). Pareiškėjui būtina pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą pagal šiuo metu esančią finansinę situaciją nurodant perviršio grąžinimo terminą arba teismui išspręsti klausimą dėl grąžintino perviršio sumos išskaitant dabar patirtas išlaidas sveikatai.

2026 m. vasario 4 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje Nr. 6 nurodoma, kad ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas gavo VSDFV mokamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Ataskaitiniu laikotarpiu susidarė pajamų trūkumas. Pajamų trūkumas susidarė dėl to, kad nebuvo tenkintas 2025 m. kovo 10 d. pareiškėjo skundas ir prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo plano 2, 6 ir 11 punktų pakeitimo projektą, o taip pat 2025 m. rugsėjo 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo pritarta pareiškėjo mokumo atkūrimo plano 2, 6 ir 11 punktų pakeitimo projektui. Pareiškėjas po 2025 m. rugsėjo 19 d. vykusio kreditorių susirinkimo bankroto administratorei patikslino mokumo atkūrimo plano nepakeitė, nes konsultavosi su teisininkais kaip derėtų elgtis tokioje situacijoje, kai asmuo uždirbtas lėšas yra panaudojęs savo nenumatytiems būtiniesiems poreikiams, o teismas nepripažino šių išlaidų kaip būtinųjų. Taip pat bankrutuojantis asmuo turi eilę sveikatos problemų, jo vienintelės gaunamos pajamos yra VSDFV mokama pensija, darbo šiuo metu negali dirbti, nes yra nedarbingume, todėl būtina teikti mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą tikslinant gaunamas pajamas ir numatomas išmokas kreditoriui pagal realią finansinę situaciją. Ataskaitoje nurodoma, kad kreditorei iki 2025 m. gruodžio 31 d. iš viso yra sumokėta 3,61 Eur. Iš 2026 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 10 matyti, kad dėl susipažinimo su šešta pareiškėjo mokumo atkūrimo plano ataskaita kreditorės balsavo „prieš“, o antruoju klausimu dėl bankrutuojančio asmens kreditorės finansinio reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2, 6 ir 11 punktų pakeitimo projekto kreditorė taip pat balsavo „prieš“.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 3 d. kreditorės Plusplus Capital AS 2026 m. sausio 14 d. pareiškimo dėl bankroto bylos nutraukimo nepatenkino. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagal kreditorės PlusPlus Capital AS teiktą prašymą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjąs apeliantės prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo padarė šias išvadas:

Dėl pareiškėjo sąžiningumo. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas viso bankroto proceso metu buvo nesąžiningas. Nors dalį gautų lėšų jis panaudojo savo nuožiūra, iš anksto nesuderinęs jų panaudojimo su bankroto administratore ir kreditore, dienpinigių neslėpė.

Dėl pajamų ir išlaidų. Teismas nustatė, kad mokumo atkūrimo planas nebeatitiko pasikeitusios pareiškėjo finansinės ir sveikatos būklės. Dėl pablogėjusios sveikatos, nedarbingumo ir išaugusių būtinųjų išlaidų faktinė pareiškėjo finansinė padėtis neatitiko plane numatytų tikslų.

Dėl 6 742,56 Eur pajamų perviršio. Teismas nusprendė, kad šis perviršis susidarė dėl netiksliai įvertintų pareiškėjo būtinųjų poreikių, todėl vien jo susidarymas savaime nepatvirtino netinkamo mokumo atkūrimo plano vykdymo.

Dėl 4 710,49 Eur dienpinigių. Teismas pripažino, kad pareiškėjas šias lėšas panaudojo sveikatos ir kitoms būtinoms pragyvenimo išlaidoms, todėl jų nepanaudojimas bankroto proceso reikmėms savaime nelaikytinas neteisėtu.

Dėl 3 440 Eur, skirtų pilnamečio sūnaus gydymui. Teismas konstatavo, kad šios lėšos nebuvo panaudotos paties pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl jos turi būti grąžintos į bankroto procesą.

Dėl mokumo atkūrimo plano. Teismas nustatė, kad ankstesnis planas nebeatitinka pareiškėjo dabartinės finansinės padėties, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo vienintelės pajamos šiuo metu yra 614,81 Eur pensija. Todėl būtina parengti ir pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, įvertinant realias pajamas, būtinuosius poreikius ir lėšų grąžinimo klausimą.

Dėl kreditorės elgesio. Teismas pažymėjo, kad proceso nesklandumus lėmė ne vien pareiškėjo veiksmai, bet ir kreditorės nebendradarbiavimas bei nepakankamas lankstumas ieškant kompromisinio sprendimo dėl mokumo atkūrimo plano.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šioje nutartyje aptartų duomenų visumą sutinka su pirmiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliantė siekia itin formalaus FABĮ nuostatų taikymo, tačiau tokia jos pozicija nėra suderinama su protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimais fizinio asmens bankroto procese priimamiems sprendimams. Kaip minėta, vertindamas kreditoriaus reikalavimą nutraukti bankroto bylą dėl mokumo atkūrimo plano nevykdymo, teismas turi nustatyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti planą, bankroto proceso stadiją, trukmę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi turėdamas omenyje tai, kad bankroto proceso pabaiga numatyta iki 2026 m. lapkričio 27 d., taip pat tai, kad pareiškėjas iš tiesų turi rimtų sveikatos problemų ir dėl šių aplinkybių byloje tarp šalių ginčo nėra, taip pat tai, kad pareiškėjas šiuo metu gauna tik 614,81 Eur pensiją ir kitų pajamų dėl turimų sveikatos problemų gauti negali, taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo amžių ((duomenys neskelbtini) metų), apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai gali būti pašalinti ne nutraukiant bankroto bylą, o grąžinant 3 440 Eur į bankroto procesą, patikslinant mokumo atkūrimo planą ir užtikrinant tolesnį bendradarbiavimą su kreditore bei bankroto administratore. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikslinus mokumo atkūrimo planą ir grąžinus susidariusį pajamų perviršį nebus pažeistos kreditorės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent nuo visų bankroto proceso dalyvių, tarp jų ir kreditorės, geranoriškumo, sąžiningumo, kooperavimosi bei protingų pastangų priklauso visiems bankroto proceso dalyviams kuo palankesnė fizinio asmens bankroto baigtis. Dėl šių priežasčių apeliantės atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu pripažįstami nepagrįstais, todėl atmetami.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad grąžinus klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir šį prašymą išnagrinėjus tos pačios sudėties teismui (teisėjui) buvo pažeistas CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, todėl padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

Minėta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi kreditorės pareiškimo dėl bankroto bylos nutraukimo nepatenkino. Po apskundimo Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagal kreditorės teiktą prašymą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 71 straipsnio nuostatos, kurios draudžia pirmosios instancijos teismo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, yra taikomos tuomet, kai aukštesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo teisėjo priimtą sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės arba užbaigta teismo nutartimi dėl bylos nutraukimo. Tik šie teismo priimti aktai yra baigiamieji ir užkerta dalyvaujantiems byloje asmenims teises kreiptis į teismą pakartotinai dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 294 straipsnis).

Fizinio asmens bankroto byla turi tam tikrų ypatumų. Ji susideda iš keleto etapų, kuriuose, laikantis nuoseklumo, sprendžiami skirtingo pobūdžio klausimai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Todėl teismo nutartis, kuria atsisakoma patenkinti kreditorių prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, yra tarpinis procesinis sprendimas, o ne baigiamasis aktas. Vertintina, kad šį klausimą ne tik gali, bet ir turi spręsti tas teisėjas, kuriam pagal bylų skirstymo taisykles buvo priskirta nagrinėti fizinio asmens bankroto byla, be to įstatymas to nedraudžia. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė nėra pareiškusi prašymo dėl teismo nušalinimo, vadinasi, su teismo sudėtimi ji sutiko. Konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti CPK 71 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Aptartu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, todėl šiuo aspektu laiko apeliantės atskirojo skundo argumentus nepagrįstais.

Kiti apeliantės argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.