Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1578-889/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-11-05
Bylos Nr.: e2A-1578-889/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00181-2023-6
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Milda Valiulytė, Erika Tamošaitienė, Milda Skersienė
Atsakovas: ZVA1
Ieškovas: BJD2
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone

Kategorijos

3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1578-889/2026Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00181-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Erikos Tamošaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ZVA1 apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės BJD2 patikslintą ieškinį atsakovui ZVA1 dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė BJD2 (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovui ZVA1 (toliau – ir atsakovas) teismo prašė:

priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams LHA3, UTA4 (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) po 290 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gruodžio 19 d.) iki vaikų pilnametystės. Paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių lėšų tvarkytoja. Priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pervesti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą;

nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tik įvykdęs Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą pareigą atsiprašyti nukentėjusiųjų bei dalyvaudamas elgesio pataisos programoje pagal joje nustatytą tvarką ir priemones;

apie dalyvavimą programoje bei jos dienotvarkę atsakovas privalo informuoti ieškovę;

paskirtos baudžiamosios bausmės vykdymo (pereinamuoju) laikotarpiu atsakovas su vaikais bendrauja dalyvaujant socialinių paslaugų centro atvejo vadybos procese rekomenduotam psichologui arba socialiniam darbuotojui, iki bus atkurtas vaikų emocinis ryšys su tėvu;

gavus specialisto ir (ar) psichologo rekomendaciją, kad tėvas gali su vaikais bendrauti tiesiogiai be tarpininkų, atsakovas su vaikais bendrauja telefonu ir elektroninių ryšių priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų poilsio ir ugdymo režimą; pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.; pusę vaikų ugdymo atostogų laiko; lyginiais metais pirmąją šv. Kalėdų (įskaitant šv. Kūčių vakarą), Naujųjų Metų ir šv. Velykų dieną, o nelyginiais metais – antrąją šv. Kalėdų ir šv. Velykų dieną; Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val.; taip pat vaikų gimimo dienomis turi teisę juos aplankyti jų gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su jais, atsižvelgdamas į vaikų norus ir interesus;

esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma laikytis nustatytos bendravimo tvarkos (pvz., liga, išvyka, darbas), vienas iš tėvų ne vėliau kaip prieš vieną dieną informuoja kitą iš tėvų telefonu ar elektroninių ryšių priemonėmis, o neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku;

pasikeitus kontaktiniams duomenims ar gyvenamajam adresui, šalys įsipareigoja iš anksto informuoti viena kitą ir pateikti naujus kontaktinius duomenis.

Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodė, kad 2023 m. vasario 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, išlaikymo priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. daliniu sprendimu išsprendė dalį ginčo klausimų, tačiau bylos dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir išlaikymo priteisimo sustabdė, iki bus priimti galutiniai procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje bei byloje dėl laikino tėvo valdžios ribojimo. 2025 m. lapkričio 17 d. byla buvo atnaujinta. Teigė, kad nuo bylos inicijavimo pasikeitė faktinės aplinkybės: du vyresnieji vaikai sulaukė pilnametystės, o atsakovas apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, padarytų nepilnamečių vaikų MAA5 ir UTA4 atžvilgiu, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nustatant tam tikras pareigas. Be to, vaikams augant padidėjo jų poreikiai bei išlaidos jų išlaikymui. Kiekvieno vaiko minimaliems poreikiams tenkinti reikia ne mažiau kaip apie 770 Eur per mėnesį. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, būstui, ugdymui, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir kitoms būtinoms reikmėms. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti po 290 Eur periodinio išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį. Atsakovas yra darbingas, dirbantis ir turi turto. Anot ieškovės, atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių tinkamam vaikų išlaikymui užtikrinti.

Prašymą nustatyti bendravimo tvarką ieškovė grindė tuo, kad atsakovas yra nuteistas už nusikalstamas veikas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl vaikai yra emociškai nuo jo nutolę, jaučia baimę ir šiuo metu su juo nebendrauja. Vaikų interesais būtina nustatyti aiškią ir laipsnišką bendravimo tvarką, kuri užtikrintų jų saugumą ir emocinę gerovę. Atsakovas pirmiausia turi įvykdyti baudžiamajame procese jam nustatytas pareigas – atsiprašyti nukentėjusiųjų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Jos nuomone, pereinamuoju laikotarpiu atsakovo ir vaikų bendravimas turėtų vykti dalyvaujant specialistams, o tiesioginis bendravimas be tarpininkų galėtų būti galimas tik gavus specialistų ar psichologo rekomendaciją, jog toks bendravimas nekelia grėsmės vaikų interesams ir gerovei. Taip pat ieškovė nurodė neprieštaraujanti specialistų prižiūrimam atsakovo ir vaikų bendravimui socialinių paslaugų centre.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį su juo sutiko iš dalies. Nurodė sutinkantis dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo poreikio, tačiau nesutinkantis su prašomu išlaikymo dydžiu tiek, kiek jis viršytų šiuo metu jo faktiškai mokamą išlaikymą. Paaiškino, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui šiuo metu moka apie 705 Eur per mėnesį ir sutinka tokią sumą mokėti toliau. Nesutikimą su didesnio išlaikymo priteisimu atsakovas grindė savo turtine ir sveikatos būkle. Atsakovo teigimu, liga ir jos pasekmės daro įtaką jo darbingumui ir gyvenimo kokybei. Atsakovas nurodė dirbantis vilkiko vairuotoju. Jo darbo užmokestis priklauso nuo dirbtų valandų, vidutinės jo mėnesinės pajamos siekia apie 1 600 Eur. Atsakovo teigimu, atlikus visus mokėjimus ir išskaitas jam pragyventi lieka apie 400–500 Eur per mėnesį.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos atsakovas sutiko su poreikiu nustatyti aiškią bendravimo tvarką, tačiau nesutiko, kad bendravimas vyktų jo darbo metu, nes jis dirba nuo 8.00 val. iki 18.00 val., o dalį šeštadienių taip pat tenka dirbti. Atsakovas nurodė, kad dar 2022 metais kreipėsi į socialinės paramos skyrių dėl psichologinių paslaugų teikimo šeimai ir neprieštaraujantis dėl specialistų pagalbos atkuriant ryšį su vaikais. Nurodė nesutinkantis su reikalavimu atsiprašyti vaikų, nes nelaiko savęs padariusiu veikas, dėl kurių turėtų atsiprašyti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad rengiant išvadą buvo išklausyta nepilnamečių vaikų nuomonė. Vaikai išreiškė poziciją, kad šiuo metu neturi artimo emocinio ryšio su tėvu, nenori su juo bendrauti ir lankytis jo gyvenamojoje vietoje. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo Tarnyba laikėsi pozicijos, kad atsakovas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos tarnyba nurodė, kad kol galioja laikinas tėvų valdžios apribojimas, vaikai neturėtų lankytis atsakovo gyvenamojoje vietoje ar likti ten nakvoti. Tarnyba pritarė, kad bendravimas su vaikais būtų organizuojamas dalyvaujant specialistui. Tarnybos nuomone, toks bendravimo modelis šiuo metu geriausiai atitiktų vaikų interesus ir sudarytų galimybes palaipsniui atkurti nutrūkusį emocinį vaikų ir tėvo ryšį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. birželio 10 d. sprendimu patikslintą ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 290 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. gruodžio 19 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario l0 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones dėl laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

atsakovas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreipiasi į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą arba kitą socialines ar psichologines paslaugas teikiančią įstaigą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais organizavimo ir apie kreipimąsi informuoja ieškovę;

jeigu atsakovas per šio sprendimo 1 punkte nustatytą terminą nesikreipia dėl bendravimo organizavimo, teisę kreiptis į socialines ar psichologines paslaugas teikiančią įstaigą turi ieškovė;

pereinamuoju laikotarpiu atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja pagal socialines ar psichologines paslaugas teikiančios įstaigos sudarytą bendravimo planą, dalyvaujant specialistui;

bendravimo planas sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, brandą, emocinę būklę, išreikštą nuomonę bei tarpusavio santykį su tėvu. Specialistai sprendžia, ar bendravimas organizuojamas su visais vaikais kartu, ar su kiekvienu vaiku atskirai, nustato bendravimo periodiškumą, trukmę, vietą ir formą;

esant teigiamai bendravimo dinamikai, specialistams pateikus išvadą, kad tiesioginis atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais be specialistų priežiūros atitinka vaikų interesus, ir atsižvelgus į nepilnamečių vaikų nuomonę, atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais vykdomas tokia tvarka:

atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja telefonu ir elektroninių ryšių priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų poilsio ir ugdymo režimą;

pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą;

pusę visų vaikų ugdymo atostogų laiko;

lyginiais metais pirmąją šv. Kalėdų dieną, įskaitant Šv. Kūčių vakarą, pirmąją Naujųjų metų dieną ir pirmąją šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 17.00 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą pirmąją šventės dieną iki 17.00 val.; nelyginiais metais antrąją šv. Kalėdų dieną ir antrąją šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios šventės dienos vakare 17.00 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą antrosios šventės dienos iki 17.00 val.;

Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val.;

vaikų gimimo dienomis turi teisę aplankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su jais, atsižvelgdamas į vaikų norus ir interesus;

tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (ligos, išvykos, ugdymo veiklų ar kitų svarbių aplinkybių) bendravimas negali įvykti nustatytu laiku, apie tai kitai šaliai pranešama ne vėliau kaip prieš vieną dieną telefonu ar elektroninių ryšių priemonėmis, o neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku;

pasikeitus gyvenamosios vietos adresui, telefono numeriui ar kitiems kontaktiniams duomenims, šalys privalo viena kitą apie tai informuoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo.

Kitą patikslino ieškinio dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atmetė.

Teismas pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pažymėjo, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos po 290 Eur kiekvienam iš trijų nepilnamečių vaikų nėra perteklinis ir atitinka vaikų poreikius. Visi trys vaikai gyvena su ieškove, kuri viena užtikrina jų kasdienę priežiūrą, auklėjimą, ugdymą ir sveikatos priežiūrą. Nepilnametė LHA3 turi nustatytą neįgalumą ir serga (duomenys neskelbtini), UTA4 turi (duomenys neskelbtini) sutrikimą, o MAA5 gydoma dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Akivaizdu, kad tokių vaikų poreikiai nėra mažesni už vidutinius ir reikalauja papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai bei ugdymui. Nuo bylos iškėlimo vaikai paaugo, todėl jų poreikiai objektyviai padidėjo. Didėjant vaikų amžiui didėja išlaidos maistui, aprangai, avalynei, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, socialiniams poreikiams ir sveikatos priežiūrai. Teismas padarė išvadą, kad vaikų išlaikymui reikalingos didesnės nei minimalios išlaidos.

Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, sudarė 846 Eur. Todėl vieno vaiko minimaliesiems poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė kaip 846 Eur suma per mėnesį. Ieškovės nurodyta vienam vaikui reikalinga 770 Eur suma šio orientacinio kriterijaus net nesiekia, todėl yra pagrįsta. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinės galimybės leidžia mokėti prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nors atsakovas nurodė sergantis onkologine liga, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis ar kad jis dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti. Priešingai, pats atsakovas patvirtino dirbantis vilkiko vairuotoju ir gaunantis apie l 600 Eur mėnesines pajamas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovui būtų paskirtos tokios gydymo ar slaugos priemonės, kurios iš esmės ribotų jo galimybes dirbti ir gauti pajamas. Atsakovas nurodė, kad jam taikomas gydymas hormoniniais preparatais, tačiau šie vaistai yra kompensuojami valstybės, o duomenų apie reikšmingas papildomas gydymo išlaidas byloje nepateikta. Teismas taip pat įvertino atsakovo argumentus dėl jo turimų finansinių įsipareigojimų, įskaitant baudžiamojoje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimą, išlaidas valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei vykdomus išieškojimus. Tačiau šios aplinkybės nesudarė pagrindo mažinti nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio. Teismas pažymėjo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra prioritetinė ir negali būti paneigta kitų turtinių prievolių vykdymu. Be to, atsakovo nurodyti finansiniai įsipareigojimai atsirado dėl jo paties veiksmų, todėl jų vykdymo našta negali būti perkeliama nepilnamečiams vaikams mažinant jų poreikiams tenkinti skirtą išlaikymą.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas disponuoja nekilnojamuoju turtu, žemės sklypu, jam priklauso juridinis asmuo ir transporto priemonės, nors dalis šio turto yra areštuota. Tačiau vien aplinkybė, kad turtui taikomi areštai ar vykdomi išieškojimai, savaime nepaneigia atsakovo pareigos pagal savo galimybes teikti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas nusprendė, kad atsakovas yra pajėgus mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Teismas taip pat įvertino tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes slaugo nepilnametę LHA3, kuriai nustatytas neįgalumas. Nors ieškovė gauna vaikams skirtas valstybės išmokas ir su neįgalumu susijusias išmokas, šios lėšos nepakeičia tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus. Be to, valstybės mokamos išmokos skirtos ne tik bendriesiems vaikų poreikiams, bet ir papildomoms išlaidoms, susijusioms su nepilnamečių sveikatos būkle, padengti, todėl šią ieškovės ieškinio dalį patenkino.

Pasisakydamas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, kad atsakovas Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, padarytų nepilnamečių vaikų LHA3 ir UTA4 atžvilgiu. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų yra nutrūkęs emocinis ryšys. Visi trys nepilnamečiai vaikai nenori bendrauti su tėvu, nenori lankytis jo gyvenamojoje vietoje, o bendravimo metu patiria neigiamus išgyvenimus dėl atsakovo pasisakymų apie baudžiamąją bylą, ieškovę ir pačius vaikus. Šiuo metu vaikų ir tėvo emocinis ryšys yra nutrūkęs, Tarnyba rekomendavo bendravimą organizuoti dalyvaujant specialistams. Teismas, įvertinęs liudytojos RBL8 parodymus, didesnę reikšmę suteikė nepilnamečių vaikų išsakytai nuomonei, Tarnybos išvadai bei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad šiuo metu vaikų ir tėvo emocinis ryšys yra nutrūkęs ir jam atkurti reikalingas pereinamasis bendravimo laikotarpis dalyvaujant specialistui. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2026 m. vasario 9 d. sprendimu atsakovui laikinai apribota tėvų valdžia. Nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis vykdytinas skubiai. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad šiuo metu tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų susiklostę santykiai nėra tokie, kurie leistų nedelsiant nustatyti įprastą bendravimo tvarką su vaikų išvykimu į atsakovo gyvenamąją vietą, nakvynėmis, bendravimu švenčių ar atostogų metu.

Teismas nusprendė, kad šiuo metu būtinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovo ir vaikų bendravimas vyktų dalyvaujant specialistui. Teismas padarė išvadą, kad tokia bendravimo forma sudarys galimybę saugioje aplinkoje palaipsniui atkurti nutrūkusį vaikų ir tėvo emocinį ryšį, specialistams stebėti bendravimo eigą bei teikti rekomendacijas dėl tolesnio bendravimo organizavimo. Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, kad šiuose susitikimuose ieškovė neturėtų dalyvauti, o jos vaidmuo turėtų apsiriboti vaikų atvežimu į susitikimo vietą ir jų pasiėmimu po susitikimo. Spręsdamas dėl tolesnės bendravimo tvarkos, teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnamečiai vaikai yra 15, 10 ir 8 metų amžiaus, todėl jų nuomonė dėl bendravimo su tėvu yra reikšminga ir turi būti vertinama kartu su specialistų išvadomis. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra galimybės iš anksto nustatyti konkretaus pereinamojo laikotarpio termino, kadangi emocinio ryšio atkūrimas priklausys nuo daugelio individualių aplinkybių. Tačiau kartu nėra pagrindo spręsti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui šalys turėtų iš naujo kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Todėl teismas nusprendė nustatyti dviejų etapų bendravimo tvarką. Pirmuoju etapu atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja dalyvaujant specialistui. Antruoju etapu, specialistams pateikus išvadą, kad tiesioginis bendravimas be tarpininkų atitinka vaikų interesus, ir atsižvelgus į pačių nepilnamečių vaikų nuomonę, bendravimas vykdomas pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką. Teismo vertinimu, toks modelis geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes užtikrina jų emocinį saugumą pereinamuoju laikotarpiu ir kartu sudaro realias galimybes ateityje atkurti visaverčius vaikų ir tėvo santykius.

Teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti tik įvykdęs Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą pareigą atsiprašyti nukentėjusiųjų bei dalyvaudamas elgesio pataisos programoje. Nors teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovui baudžiamuoju nuosprendžiu buvo nustatytos minėtos pareigos, tačiau jų vykdymo kontrolė priskirtina baudžiamojo proceso ir probacijos priežiūrą vykdančių institucijų kompetencijai. Sprendžiant dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, esminę reikšmę turi vaikų interesai, jų emocinė būklė, santykis su tėvu bei galimybė užtikrinti saugų bendravimą. Teismo vertinimu, bendravimo teisės įgyvendinimas neturėtų būti siejamas vien su baudžiamuoju nuosprendžiu nustatytų pareigų įvykdymo faktu. Teismas taip pat nepatenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie dalyvavimą elgesio pataisos programoje bei jos dienotvarkę. Tokia informacija yra susijusi su atsakovo probacijos vykdymu ir asmens duomenimis, o jos teikimas ieškovei nėra būtinas sprendžiant nepilnamečių vaikų bendravimo organizavimo klausimus. Be to, bendravimo su vaikais organizavimas pagal šiame sprendime nustatytą tvarką bus vykdomas dalyvaujant specialistams, todėl vaikų interesų apsauga ir bendravimo proceso stebėsena bus užtikrinta nepriklausomai nuo informacijos apie atsakovo dalyvavimą programoje teikimo ieškovei. Teismas taip pat vertino atsakovo argumentus, kad bendravimas turėtų būti organizuojamas tik jo nedarbo metu. Šiuos argumentus teismas laikė nepagrįstais. Bendravimo organizavimas šiuo atveju priklauso ne vien nuo atsakovo darbo grafiko, bet ir nuo nepilnamečių vaikų dienos režimo, ugdymo proceso bei specialistų darbo organizavimo. Todėl konkretus bendravimo laikas turi būti derinamas atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, pirmiausia vadovaujantis geriausiais vaikų interesais.

Teismas nesutiko su Tarnybos siūlymu pereinamuoju laikotarpiu nustatyti konkrečias bendravimo dienas, laiką ir trukmę. Nagrinėjamu atveju bendravimo tikslas yra palaipsniui atkurti nutrūkusį emocinį ryšį tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų, todėl bendravimo organizavimas turi būti pakankamai lankstus ir pritaikytas prie kiekvieno vaiko individualių poreikių, emocinės būsenos bei bendravimo dinamikos. Teismas nusprendė, kad konkretaus bendravimo periodiškumo, trukmės ir laiko nustatymas šiuo etapu nepagrįstai apribotų specialistų galimybes parinkti vaikų interesus geriausiai atitinkančias bendravimo formas. Todėl pereinamuoju laikotarpiu bendravimo organizavimo klausimus paliko spręsti socialines ar psichologines paslaugas teikiančios įstaigos specialistams, sudarant individualų bendravimo planą. Teismas ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkino iš dalies ir nustatė tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: pereinamuoju laikotarpiu atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pagal socialines ar psichologines paslaugas teikiančios įstaigos sudarytą bendravimo planą, dalyvaujant specialistui. Bendravimo planas sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, brandą, emocinę būklę, išreikštą nuomonę bei tarpusavio santykį su tėvu. Specialistai sprendžia, ar bendravimas organizuotinas su visais vaikais kartu, ar su kiekvienu vaiku atskirai, nustato bendravimo periodiškumą, trukmę ir formą. Esant teigiamai bendravimo dinamikai, specialistų sprendimu bendravimo apimtis gali būti plečiama. Specialistams pateikus išvadą, kad tiesioginis atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais be specialistų priežiūros atitinka vaikų interesus, ir atsižvelgus į pačių nepilnamečių vaikų nuomonę, bendravimas vykdomas pagal ieškovės siūlomą tvarką. Teismo vertinimu, toks bendravimo modelis geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes užtikrina jų emocinį saugumą pereinamuoju laikotarpiu, sudaro galimybę palaipsniui atkurti nutrūkusį vaikų ir tėvo emocinį ryšį bei kartu sudaro prielaidas ateityje atkurti visaverčius vaikų ir tėvo santykius.

Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami nepilnamečių vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais klausimai, kurie tiesiogiai susiję su vaikų interesų apsauga. Byloje nenustatyta, kad atsakovo procesinis elgesys būtų buvęs nesąžiningas ar lėmęs nepagrįstą bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas vykdo ir kitus reikšmingus finansinius įsipareigojimus, susijusius su išlaikymo teikimu vaikams bei vykdomais išieškojimais. Teismas nusprendė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir valstybės patirtų išlaidų iš atsakovo nepriteisti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas ZVA1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. sprendimą ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas procesines teisės normas. Prasidėjus teismo posėdžiui, apeliantas paprašė jį atidėti. Nurodė, kad jo atstovas dar iki posėdžio prieš protingą laiką pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šio prašymo nepatenkino, iki posėdžio medžiagos iš policijos komisariato neišreikalavo. Posėdžio metu pakartotinai teiktas toks prašymas, bet jis vėl buvo atmestas. Baigus įrodymų tyrimą, prašymas išreikalauti dokumentus ir atidėti teismo posėdį nebuvo patenkintas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą vertino kaip bylos vilkinimą ir todėl jį atmetė. Besirengiant teismo posėdžiui buvo suabejota Tarnybos pateiktomis išvadomis apie ieškovės tinkamumą pasirūpinti vaikais ir užtikrinti saugias jų gyvenimo sąlygas. Tokias aplinkybes užfiksavo į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai. Mano, kad teismas atsisakė atidėti posėdį be rimto pagrindo ir dėl to apeliantas negalėjo realiai apginti savo teisių, negalėjo pateikti įrodymų. Pažymi, kad šeimoje 20 metų viskas buvo gerai, o tik prasidėjus atsakovo finansiniams sunkumams, ieškovė pradėjo reikšti nepasitenkinimą, nuteikinėti vaikus, nors kaip tik dėl ieškovės savo kaip motinos pareigų nevykdymo buvo pradėti atvejo vadybos procesai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BJD2 prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Teigia, kad viso civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantui buvo užtikrinta galimybė sąžiningai naudotis visomis įstatyme nustatytomis teisėmis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino apelianto prašymo atidėti 2026 m. gegužės 14 d. posėdį ir iš policijos išreikalauti papildomus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų

Ieškovė 2026 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus: Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šie teismo sprendimai tiesiogiai susiję su nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyku, yra reikšmingi, sukeliantys teisines pasekmes apeliantui. Prašo juos priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, nes šie teismų sprendimai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi nebuvo įsiteisėję.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes atsakovas dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė teisminės gynybos dėl santuokos nutraukimo su apeliantu kreipėsi 2023 m. vasario 7 d. Iki pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimo teismas 2024 m. vasario 20 d. civilinėje byloje priėmė dalinį sprendimą – nutraukė apelianto ir ieškovės santuoką bendru sutikimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, išsprendė santuokoje įgyto turto / turtinių teisių, kreditinių įsipareigojimų padalijimo klausimus. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 14 d. apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas, jam paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė (dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 140 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje, padarymo savo vaikų atžvilgiu, priteistas neturtinės žalos atlyginimas) bausmės vykdymą atidedant 1 m., nustatant pareigas: atsiprašyti nukentėjusiųjų, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje (apkaltinamasis nuosprendis įsitesėjo po apskundimo 2025 m. spalio 30 d.).

Tauragės apylinkės teismas priėmė 2026 m. vasario 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apriboti apelianto tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kuris po apskundimo įsiteisėjo 2026 m. rugpjūčio 11 d. Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2026 m. kovo 8 d. apeliantui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis su įpareigojimais nesilankyti pavojų patiriančios BJD2 ir vaikų gyvenamojoje vietoje, nesiartinti 100 m atstumu prie jų, nebendrauti, neieškoti su jais ryšių.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (policijos pareigūnų nešiojamų kūno vaizdo kamerų vaizdo įrašo) nepagrįstai vertino kaip bylos vilkinimą, prašymo nepatenkino abejotinais motyvais, taip apribojo apeliantui teisę teikti įrodymus ir gintis nuo ieškovės ieškinio.

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė teikti įrodymus, pateikti prašymus ir argumentus, dalyvauti tiriant įrodymus bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymais civilinėje byloje laikomi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, ar egzistuoja aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi, šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti.

Remiantis bylos duomenimis, matyti, kad atsakovas 2026 m. balandžio 24 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Prašyme nurodė, kad 2026 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK dėl turimų duomenų pateikimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Nurodė, kad 2026 m. kovo 8 d. policijos komisariate buvo gautas ieškovės pranešimas apie galimą smurtą. Policijos pareigūnai buvo užėję į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Prašyme nurodoma, kad kadangi vykdomas filmavimas, gyvenamosiose patalpose užfiksuoti vaizdai turi įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos. Dėl šios priežasties atsakovas prašė iš Marijampolės apskrities VPK į civilinę bylą išreikalauti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas 2026 m. kovo 8 d. adresu, (duomenys neskelbtini).

Iš 2026 m. gegužės 14 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad atsakovo atstovas, prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, pateikė tokio paties pobūdžio prašymą. Atsakovo atstovas nurodė, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nes vaizdo medžiagoje užfiksuota vaikų gyvenamoji vieta, kurios realus vaizdas, atsakovo vertinimu, neatitinka Tarnybos išvadose nurodytų aplinkybių. Teismui paklausus, kuo šis įrodymas būtų svarbus sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos, atsakovo atstovas paaiškino, kad šiuo metu yra priimtas sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau jis nėra įsiteisėjęs, ir nurodė manantis, kad turėtų būti nustatyta platesnė atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Ieškovės atstovas su prašymu nesutiko. Nurodė, kad prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi reikšmės jos išnagrinėjimui, be to, atsakovas nėra pateikęs savo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos, todėl prašė tokio prašymo netenkinti. Teismas 2026 m. gegužės 14 d. protokoline nutartimi atsakovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo nepatenkino, motyvuodamas tuo, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog prašomas išreikalauti vaizdo įrašas gali turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Kartu teismas pažymėjo, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu kiltų tokio pobūdžio prašymo poreikis, šis klausimas būtų sprendžiamas pakartotinai. Atsakovo atstovas nurodė, kad prie prašymo sugrįš. Tačiau iš tolesnio 2026 m. gegužės 14 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui, sutiko su prašoma nustatyti bendravimo tvarka ir jai neprieštaravo, ir prašymas dėl vaizdo įrašo išreikalavimo nebuvo pakartotinai pareikštas.

Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, nepažeisdamas procesinių teisės normų. Apeliantas neapgrįstai teigia, kad jo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (policijos pareigūnų nešiojamų kūno vaizdo kamerų vaizdo įrašo) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip bylos vilkinimą, prašymo nepatenkino abejotinais motyvais, taip apribojo apeliantui teisę teikti įrodymus. Kaip matyti iš pirmiau aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas motyvuotai atsisakė patenkinti apelianto prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, teismas aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių atsisako tenkinti tokį prašymą.

Pažymėtina, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (CPK 180 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2026 m. balandžio 24 d. pateikto prašymo ir atsakovo atstovo 2026 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje pateikto prašymo turinį, nusprendžia, kad apeliantas nepakankamai pagrindė prašomo išreikalauti įrodymo reikšmę nagrinėjamai bylai, nes konkrečiai nenurodė, kokias aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimus dėl vaikų išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, šis įrašas galėtų patvirtinti arba paneigti. Taigi, nesant pakankamai pagrįstos prašomo išreikalauti įrodymo sąsajos su šioje byloje sprendžiamais klausimais, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto teisę teikti įrodymus, todėl neva apeliantas negalėjo gintis nuo ieškovės pateikto ieškinio.

Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kuriais remiantis skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų taisytinas arba keistinas ar kiltų abejonių dėl sprendimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, todėl kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovei civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismui 2026 m. rugsėjo 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. rugsėjo 9 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad valstybė patyrė 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šias išlaidas prašoma priteisti.

Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktus duomenis dėl prašomos priteisti 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti 200 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, valstybei iš atsakovo priteistina 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo ZVA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidas už ieškovei BJD2 suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjos Erinija KazlauskienėMilda SkersienėErika Tamošaitienė