Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2026-10-16 · Civilinė byla Nr. e2-13108-512/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-16
Bylos Nr.
e2-13108-512/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04977-2026-8
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
T. G.
Atsakovas
E. G.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
"Swedbank"
Kategorijos
  • 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
  • 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-13108-512/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04977-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.8 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,dalyvaujant ieškovei T. G., jos atstovui advokatui R. D., institucijos atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad palaipsniui atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, šeimoje kilusias problemas ir konfliktines situacijas pradėjo spręsti vartodamas psichologinį ir fizinį smurtą, net ir matant šalių mažamečiams sūnums. Ieškovė nuolatos jausdavo baimę ir įtampą dėl tokio sutuoktinio elgesio. Dėl tokio atsakovo elgesio tolimesnis šeimyninis gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovė kelis kartus yra kvietusi policiją, smurtas pasireikšdavo kone kiekvieną savaitgalį, naktimis. Pažadindavo vaikus, trankydavo duris, sienas. Nepaisant visko, iki paskutinės minutės išlikau lojali ir ištikima žmona. Neapsikentusi tokio pastovaus atsakovo elgesio ir baimindamasi dėl savęs ir mažamečių vaikų, ieškovė nuo 2023 m. spalio mėn. 29 d. išsikraustė iš bendrų namų ir pradėjo gyventi skyrium. Atsakovas į prašymus pakeisti savo elgesį nereagavo, nedėjo jokių pastangų pakeisti savo gyvenimą ir požiūrį į šeimą, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Prašo nustatyti, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. spalio 29 d.

Nutraukus santuoką, ieškovė T. G. pageidauja pasilikti santuokinę pavardę „G.“, o atsakovui E. G. nutraukus santuoką paliktina jo prigimtine pavarde „G.“. Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo po 350 Eur kas mėnesį mokamomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvienam vaikui.

Konstatuoti, kad nekilnojamasis turtas priteistinas atsakovui natūra, kadangi šis turtas yra objektyviai nedalus, o jo padalijimas į du savarankiškus, funkcionalius ir ekonomiškai pagrįstus vienetus nėra įmanomas. Ieškovei iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas apie bylos nagrinėjimą žino, ieškovei pretenzijų nereiškė. Atsakovė iš bendro šalių namo su vaikais išsikėlė beveik prieš 3 metus, todėl jis natūra priteistinas atsakovui. Atsakovas su vaikais bendrauja bendru šalių susitarimu.

Institucijos atstovės nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis tenkins vaikų poreikius, atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atitiks jų interesus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ieškovės paaiškinimu, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad T. G. ir E. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje. Santuokoje šalys susilaukė sūnų E. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir G. G., gimusio (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 2023 m. spalio 29 d. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovas vartodavo alkoholį, nepagarbiai elgėsi su ieškove, tačiau ji pati ilgą laiką toleravo tokį santykių pobūdį, savalaikiai nesprendė santuokoje kylančių problemų, o priėmė sprendimą – su vaikais išsikėlė iš šeimos namų ir beveik 3 metus nebebandė atkurti šeimyninių santykių. Dėl tokio netinkamo santykių modelio dažniausiai kalti yra abu santykio dalyviai, o ne vienas jų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti vieno atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo. Tai nustačius, kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis nėra aktualus. Pripažintina, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Nustatytina, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. spalio 29 d.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Susituokusių asmenų teisė į pavardę ir buvusių sutuoktinių pavardės klausimai nutraukus santuoką reglamentuojami CK 3.31 ir 3.69 straipsniuose. CK 3.31 straipsnis numato, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – G., o atsakovui – G..

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 350 Eur kiekvienam vaikui iki jo pilnametystes.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba užsienyje, gauna stabilias pajamas ir neturi kitų išlaikytinių, jo galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo yra pakankamos. Atsižvelgiant į valstybės mokamas išmokas kiekvienam vaikui (129,50 Eur) kas mėnesį ir ieškovės teiktiną išlaikymą, laikytina, kad vaikų poreikiai bus užtikrinti.

Nepilnamečiai šalių vaikai E. G. ir G. G. nuolat gyvena su ieškove. Ji užtikrina tinkamą namų aplinką, tinkamą priežiūrą, atliepia vaikų interesus, fizinius, emocinius bei psichologinius poreikius, rūpinasi jų buitimi, juos auklėja, aktyviai bendrauja su sūnų mokyklos auklėtojomis, domisi jų švietimu, rūpinasi popamokine veikla, užtikrina, kad butų užtikrintas sūnų dorovinis, vystymasis ir tam butų sudarytos tinkamos gyvenimo buities ir mokymosi sąlygos. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) preambulė).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas dirba ir gyvena užsienyje. Ieškovė paaiškino, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra, jie su tėčiu nuolat bendrauja telefonu, vasaros atostogų metu buvo išvykę pas atsakovą. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, šiuo metu nėra būtinybės nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, nes šalys šį klausimą yra išsprendę bendru sutarimu.

Tarnybos vertinimu, po 350,00 Eur periodinėmis išmokomis priteisimas vaikams iš atsakovo iki jų pilnametystės, indeksuojant išmokas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2008-07-09 Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra tinkamas patenkinti vaikų poreikius ir interesus, atsižvelgiant į atsakovės galimybes. Bendravimo tvarka, kuri nurodyta ieškinyje, atitinka vaikų interesus ir poreikius, įvertinus tai, kad atsakovas gyvena ir dirba kitoje šalyje.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra prioritetiškumo ir galimybės sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui reikšmės

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo turtą, kurio rinkos vertė yra apie 130 000 Eur:

žemės sklypą 0,1553 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, bendras plotas 128,82 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu (ir jau gyvenant skyrium) ieškovės vardu įgytos ir registruotos šios transporto priemonės: Peugeot (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 Eur; (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), vertė 500 Eur;

Santuokos metu (ir jau gyvenant skyrium) atsakovo vardu įgytos ir registruotos (3 neregistruotos) šios transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), vertė nežinoma; (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), vertė nežinoma; (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), vertė nežinoma; Ford Focus, VIN kodas: (duomenys neskelbtini). pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), vertė nežinoma; (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: nežinoma, vertė nežinoma; VW Transporter, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: nežinoma, vertė nežinoma; (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: nežinoma, vertė nežinoma.

Ieškovė nurodo, kad santuokos metu buvo įgyti kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė technika, įrankiai ir pan.), kurie laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo metu minėti kilnojamieji daiktai faktiškai yra atsakovo dispozicijoje ir jo naudojami, ieškovė šioje byloje reikalavimo dėl jų padalijimo nereiškia ir sutinka, kad jie liktų atsakovui.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilius: Peugeot (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 Eur; (duomenys neskelbtini), vertė 500 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilius: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Ford Focus; (duomenys neskelbtini); VW Transporter; (duomenys neskelbtini). Už šį turtą kompensacijos vienas kitam nepriteisti.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą 0,1553 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 128,82 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vertė 130 000 Eur. Ieškovei priteisti iš atsakovo 47 212,34 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. Jos nuomone, nekilnojamasis turtas priteistinas atsakovui natūra, kadangi šis turtas yra objektyviai nedalus, o jo padalijimas į du savarankiškus, funkcionalius ir ekonomiškai pagrįstus vienetus nėra įmanomas, ieškovė faktiškai nebegyvena ginčo objekte nuo 2023 m. spalio mėn., yra susiformavęs atskiras šalių gyvenimas, todėl bendro naudojimosi tuo pačiu nekilnojamuoju turtu modelis būtų ne tik nepraktiškas, bet ir konfliktinis.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo turto padalijimo būdo nepareiškė, įrodymų, kad dėl savo materialinės padėties negalėtų išmokėti kompensacijos ieškovei, nepateikė. Šioje byloje nustatyta, kad gyvenant kartu šalių santykiai ilgą laiką buvo konfliktiški, atsakovui buvo kviečiama policija, ieškovė jau 3 metai yra išsikėlusi iš bendro šalių namo, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama (duomenys neskelbtini) mieste, padalinti turto natūra taip, kad jis sudarytų dvi lygias izoliuotas dalis, neįmanoma. Todėl, šis nekilnojamasis turtas natūra priteistinas atsakovui, o iš jo priteistina piniginė kompensacija ieškovei.

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Kito bendrai įgyto turto šalys neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimui šalys iš „Swedbank“ AB 2019 m. gegužės 17 d. gavo 57 600 Eur kreditą (2019 m. gegužės 17 d. Kredito sutartis Nr. 19-027638-FA).

Ieškovė šią prievolę prašo palikti solidaria, o po santuokos nutraukimo ją asmeniškai vykdyti atsakovui. Prašo įpareigoti atsakovą kreiptis į kreditorių „Swedbank“ AB ir atlikti visus reikalingus veiksmus, kad per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos gautų kreditoriaus sutikimą-sprendimą solidariąją sutuoktinių prievolę pagal 2019 m. gegužes 17 d. Kredito sutartį Nr. 19-027638-FA modifikuoti į asmeninę atsakovo E. G. prievolę, iš jos pašalinant bendraskolę ieškovę T. G. arba bendraskolę T. G. pakeičiant kitu bendraskoliu ar laiduotoju. Atsakovas apie kreditoriaus sprendimą dėl solidariosios prievoles modifikavimo privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną) informuoti ieškovę T. G..

Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 32 punktas). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).

Šalių atsakomybė prieš kreditorių yra solidari ir nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo byloje taikytino turto padalinimo būdo, nesant kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievolę, šalių prievolė lieka solidari. Šioje byloje kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievolę nėra gauta. Pabrėžtina, kad esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl šių priežasčių, tenkinti ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą modifikuoti prievolę, nėra pagrindo. Tai, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę vykdys atsakovas, nepažeis nei jo (nekilnojamas turtas priteisiamas atsakovui), nei kreditoriaus interesų. Bendraskolių tarpusavio reikalavimus numato CK 6.9 straipsnis, todėl tik atsakovui nevykdant įsipareigojimų ir kreditoriui nukreipus skolos išieškojimą iš atsakovės, jai atsiras regreso teisė reikalauti iš kito bendraskolio gauti sumokėtos skolos dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 61 punktas).

Bylos duomenimis ieškovė už ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, patyrė 2 000 Eur išlaidų už advokato pagalbą (ieškinio parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje). Ieškovė teismui pateikė patirtų išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą). Duomenų apie atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Visumoje vertinant, patenkinta apie 90 proc. ieškinio reikalavimų (patenkintų reikalavimų vidurkis). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei priteistina iš atsakovo 1 980 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2026 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovei atidėtas 852 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje. Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistina 85,20 Eur žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovo 766,80 Eur žyminio mokesačio valstybei.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo įstatymu atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkinus pilnai, iš atsakovo priteistinas 189 Eur ((350 x 12 x 3 proc. x 75 proc.) x 2) žyminis mokestis valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 955,80 Eur (766,80+189) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybes administracijos Civilines metrikacijos ir archyvų skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką palikti santuokos metu turėtas pavardes – G. ir G..

Nustatyti, kad T. G. ir E. G. santuoka nutrūko ir teisines pasekmes jų turtinėms teisėms ir pareigoms atsirado nuo 2023 m. spalio 29 d.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina T. G..

Priteisti iš E. G. nepilnamečiams vaikams E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2026 m. gegužės 7 d. iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos į T. G. banko sąskaitą. T. G. paskirti šių nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti E. G. ir nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. bendravimo tvarką: E. G. turi teisę nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis E. G. ir G. G. tiek tiesiogiai, tiek nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo skambučiais ir kt.), o T. G.; įsipareigoja sudaryti sąlygas tokiam bendravimui. Konkretus bendravimo laikas, vieta ir forma nustatomi šalių tarpusavio susitarimu, pirmiausia atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų dienotvarkę, amžių bei nuomonę. E. G., siekdamas įgyvendinti teisę į tiesioginį bendravimą, privalo iš anksto suderinti planuojamą bendravimo laiką ir trukmę su T. G. trumpąja žinute (SMS) arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas iki planuojamo bendravimo.

Padalinti santuokoje įgytą turtą.

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) žemės sklypą 0,1553 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, bendras plotas 128,82 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vertė 130 000 Eur. 2) automobilius: (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini); Ford Focus, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: nežinoma; VW Transporter, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: nežinoma; (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: nežinoma, neišmokant piniginės kompensacijos ieškovei T. G..

T. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilius: Peugeot (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 Eur; (duomenys neskelbtini) , VIN kodas: (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), vertė 500 Eur, neišmokant E. G. piniginės kompensacijos.

Priteisti iš E. G. 47 212,34 Eur dydžio piniginę kompensaciją T. G. už E. G. atitenkančią didesnę sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto dalį.

Nustatyti, kad T. G. ir E. G. vardu bankuose, kitose kredito įstaigose bei pensijų kaupimo fonduose atidarytose sąskaitose esančios piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, darbo pajamas, santaupas, indėlius, pensijų kaupimo lėšas ir kt.) pripažintinos asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe ir paliktinos tam sutuoktiniui, kurio vardu atitinkama sąskaita yra atidaryta.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo T. G. ir E. G. prievole kreditoriui pagal 2019 m. gegužes 17 d. Kredito sutartį Nr. 19-027638-FA išlieka solidaria prievole, tačiau salių tarpusavio santykiuose prievoles pagal 2019 m. gegužes 17 d. Kredito sutartį Nr. 19-027638-FA nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos toliau asmeniškai vykdys E. G., nekeičiant prievoles solidaraus pobūdžio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. G. 1 980 Eur bylinėjimosi išlaidų T. G..

Priteisti iš E. G. 955,80 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš T. G. 85,20 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius