Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. G. ir V. G. patikslintą pareiškimą dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Turto bankas“,.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo AB „Turto bankas“ nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Ištyrus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjai J. G., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), yra J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G. (iki santuokos sudarymo – V.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Rietavo rajono civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis 54,66 kv. m bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. G., (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 1659 pagrindu. Butas įgytas J. G. ir M. G. santuokos metu. Gyventojų registro duomenimis M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), mirusi santuokoje (santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini)).

J. G. ir M. G. 2021 m. birželio 21 d. sudarė testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės, notarinis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sutuoktinė M. G. nuosavybės teisėmis jai priklausantį turtą palieka sutuoktiniui J. G., J. G. nuosavybės teisėmis jam priklausantį turtą palieka sutuoktinei M. G., mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą sutuoktinių turtą lygiomis dalimis paveldi jų vaikai J. G. ir V. G. (1-3 punktai). Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2026 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje Nr. S-48 nurodyta, kad J. G. po savo sutuoktinės M. G. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo priėmęs palikimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjai 2026 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 4-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl tėvo J. G. palikimo priėmimo.

Pareiškėjų teigimu, jų tėvas J. G. į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, po sutuoktinės mirties, nesuvokė būtinybės atlikti teisinius formalumus ir fiziškai nepajėgė nuvykti į notaro biurą palikimui priimti. Be to, neturėdamas teisinio išsilavinimo, buvo sąžiningai įsitikinęs, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė, o kadangi jis pats jame gyveno ir jį valdė, manė, kad jokių papildomų dokumentų po sutuoktinės mirties tvarkyti nereikia. Todėl pareiškėjai prašo atnaujinti terminą palikimui priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Šiuo atveju M. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jos palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėjai, priežastys, dėl kurių jie prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, yra tai, jog pareiškėjų tėvas J. G., būdamas garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos po sutuoktinės mirties, nesuvokė būtinybės atlikti teisinius formalumus ir fiziškai nepajėgė nuvykti į notaro biurą palikimui priimti. Be to, neturėdamas teisinio išsilavinimo, buvo sąžiningai įsitikinęs, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė, o kadangi jis pats jame gyveno ir jį valdė, manė, kad jokių papildomų dokumentų po sutuoktinės mirties tvarkyti nereikia.

Šiuo atveju, akivaizdu, jog pareiškėjai ėmėsi veiksmų dėl savo paveldėjimo teisės įgyvendinimo, tačiau dėl palikimo priėmimo pareiškėjų tėvas J. G. laiku nesikreipė į notarų biurą dėl svarbių priežasčių, nes dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos nesuvokė būtinybės atlikti teisinius formalumus ir fiziškai nepajėgė nuvykti į notaro biurą palikimui priimti, be to, manė, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė ir jokių papildomų dokumentų po sutuoktinės mirties tvarkyti nereikia, todėl ir buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti ir pareiškėjų tėvo paveldėjimo teisės nebuvo įgyvendintos. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjų tėvas J. G. negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Kiti galimi paveldėtojai pagal įstatymą dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi, po M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas, Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjų tėvas J. G. terminą palikimui, atsiradusiam po jo sutuoktinės M. G. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjų patikslintas pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po jo sutuoktinės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.