Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams ATS2 , ATS3 , uždarajai akcinei bendrovei „Repsa“ (toliau – ir atsakovai) dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžio nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2026 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1PV-99 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti Klaipėdos rajono savivaldybėje)“ paimtą Ž. P. nuosavybės teise priklausantį 0,0274 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir naudoti jį sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

Leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2026 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1PV-90 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti Klaipėdos rajono savivaldybėje)“ paimtą D. D. nuosavybės teise priklausantį 0,0153 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir naudoti jį sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

Leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2026 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1PV-154 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti Klaipėdos rajono savivaldybėje“ paimtą D. D. nuosavybės teise priklausantį 0,0046 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir naudoti jį sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

Leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2026 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1PV-92 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti Klaipėdos rajono savivaldybėje)“ paimtą UAB „Repsa“ nuosavybės teise priklausantį 0,0468 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir naudoti jį sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

Nustatyti tokius atlyginimo kiekvienam atsakovui už atitinkamas jo nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis dydžius: Ž. P. už paimamą nuosavybės teise priklausantį 0,0274 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 18 045 Eur; D. D. už paimamą nuosavybės teise priklausantį 0,0153 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1 100 Eur; D. D. už paimamą nuosavybės teise priklausantį 0,0046 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 330 Eur; UAB „Repsa“ už paimamą nuosavybės teise priklausantį 0,0468 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 3 370 Eur.

Nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. T11-411 „Dėl pradėjimo rengti vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize“, kuriuo nusprendė pradėti rengti vietinės reikšmės kelio (gatvės) (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams priklausančios žemės sklypų dalys patenka į teritoriją, kurioje yra suplanuota vietinės reikšmės kelio (gatvės) (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinė infrastruktūra, egzistuoja CK 4.100 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas pagrindas paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir leido valstybės vardu įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą atsakovams priklausiusį turtą. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. liepos 21 d.

2026 m. rugsėjo 7 d. buvo gautas atsakovo ATS3 prašymas paskirti asfaltuoto įvažiavimo su gelžbetonine pralaida ir segmentinės tvoros perkėlimo išlaidų vertės nustatymo ekspertizę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad kompensacija už segmentinės tvoros perkėlimą bei asfaltuotą įvažiavimą nebuvo skaičiuojama, nes segmentinė tvora, asfaltuotas kelias pastatyti kelio apsaugos, gatvės raudonųjų linijų zonose, neturint kelio savininko sutikimo, ir už juos neturi būti atlyginama paimant žemę visuomenės poreikiams.

Atsakovams apie posėdį pranešta tinkamai, 2026-09-18 šalims papildomai išsiųsti pranešimai su prisijungimo į nuotolinį teismo posėdį nuorodomis („Zoom“), tačiau atsakovai posėdyje nedalyvavo. Teismo posėdžio metu gautas atsakovo D. D. prašymas suteikti galimybę dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, nesant tokios galimybės, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismui posėdžio metu padarius pertrauką ir pakartotinai elektroniniu paštu išsiuntus atsakovui D. D. prisijungimo nuorodas, atsakovas į posėdį neprisijungė, jame nedalyvavo, todėl byla išnagrinėta jam ir kitiems atsakovams nedalyvaujant. Kiti atsakovai nuomonės dėl atlygintinos sumos už jų visuomenei paimtą turtą dydžio nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas. Vadovaujantis CK 4.100 straipsnio 2 dalimi, turto savininkui atlyginama pinigais turto rinkos kaina.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktas (ieškinio padavimo teismui metu galiojusi įstatymo redakcija) numato, kad žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą, reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams, nagrinėjamu atveju – vietinės reikšmės kelio (gatvės) (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai.

Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo tvarka reglamentuojama Žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę bei už paimamoje žemėje esančius želdinius, statinius ir įrenginius sąlygos bei tvarka. Pagal ginčui aktualios redakcijos Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Žemės sklype esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai, kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Kitais atvejais, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią aptarto teisinio reglamentavimo aiškinimo praktiką, pagal kurią savininkui turi būti atlyginamas praradimas, susijęs su konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo netekimu, tokį praradimą siejant su savininko galimybe įsigyti panašų žemės sklypą; sklypo vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.).

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams taip pat detaliai reglamentuotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. T11-411, kuriuo nuspręsta pradėti rengti vietinės reikšmės kelio (gatvės) (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize. Specialiojo plano tikslas – užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje, nustatyti plėtros kryptis. Specialiojo plano uždaviniai – plėtoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas; numatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros ir jos vystymui reikalingų teritorijų apsaugos zonas, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; numatyti motyvuotai pagrįstas konkrečias vietas žemei visuomenės poreikiams paimti; numatyti susisiekimo komunikacijoms funkcionuoti reikalingus servitutus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-671-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti Klaipėdos rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“. Šiuo įsakymu, be kita ko, buvo nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: Ž. P. nuosavybės teise priklausantis 0,0274 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), D. D. nuosavybės teise priklausantys 0,0153 ha ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0046 ha ploto (kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini)) žemės sklypai, UAB „Repsa“ nuosavybės teise priklausantis 0,0468 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra reikalingi visuomenės poreikiams.

Šiuo atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslas, atsižvelgiant į esamą užstatymą ir galimą jo plėtrą, – pagerinti esamą susisiekimo infrastruktūrą, eismo saugumą, triukšmo lygį, užtikrinti gyventojų galimybes naudotis viešuoju transportu, dviračiais, pagerinti pasiekiamumą bei darnaus judėjimo sistemą Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Žemės įstatymo nustatyta tvarka buvo parengtos UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo L. J. 2024 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos. Turto vertintojas atliko individualų turto vertinimą ir nustatė turto rinkos vertę bei kitų netekimų dėl paėmimo visuomenės poreikiams dydį.

Žemės sklypų, kurie yra reikalingi visuomenės poreikiams, savininkams atsakovams ATS2 , ATS3 ir UAB „Repsa“ buvo išsiųsti pasiūlymai sudaryti sutartis bei sutarčių projektai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją (su prašymu per 30 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos raštu informuoti ieškovę apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti sutartis), pažymėta, kad jeigu per 30 kalendorinių dienų nepateiks atsakymo dėl pasiūlymo, bus laikoma, kad atsakovai nesutinka su sutarčių sąlygomis, ir, vadovaudamasi Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, ieškovė privalės kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus priimtus sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams.

Sutikimų sudaryti sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją ieškovė iš atsakovų negavo.

Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2026 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1PV-99, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti Klaipėdos rajono savivaldybėje) Ž. P. nuosavybės teise valdomą 0,0274 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 18 045,00 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 6 800,00 Eur; kitų nuostolių (už žemės sklype esančius želdinius ir negautą derlių, pastatus, statinius, įrenginius), susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 11 245,00 Eur, pagal paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo 2024 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ24/0725/18N, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo L. J.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2026 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1PV-90, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti Klaipėdos rajono savivaldybėje) D. D. nuosavybės teise valdomą 0,0153 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 1 100,00 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 1 100,00 Eur, pagal paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo 2024 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ24/0725/11N, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo L J.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2026 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1PV-154, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti Klaipėdos rajono savivaldybėje) D. D. nuosavybės teise valdomą 0,0046 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 330,00 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 330,00 Eur, pagal paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo 2024 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ24/0725/12N, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo L. J.

Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2026 m. vasario 5 d. įsakymu, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti Klaipėdos rajono savivaldybėje) UAB „Repsa“ nuosavybės teise valdomą 0,0468 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 3 370,00 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 3 370,00 Eur, pagal paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo 2024 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ24/0725/27N, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo L. J.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcijos, galiojusios ataskaitos parengimo metu) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nė vienas iš minėtų pagrindų.

Dėl ieškovės reikalavimų atsakovams ATS2 ir UAB „Repsa“

Nustatytas nuostolių už paimtą visuomenės poreikiams Ž. P. nuosavybės teise priklausantį 0,0274 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis – 18 045 Eur.

Nustatytas nuostolių už paimtą visuomenės poreikiams UAB „Repsa“ nuosavybės teise priklausantį 0,0468 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis – 3 370,00 Eur.

Pagal paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo 2024 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ24/0725/18N, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo L. J., nuostolių dėl žemės sklypo, priklausiusio ATS2 , paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 18 045,00 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 6 800,00 Eur; kitų nuostolių (už žemės sklype esančius želdinius ir negautą derlių, pastatus, statinius, įrenginius), susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 11 245,00 Eur.

Pagal paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo 2024 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ24/0725/27N, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo L. J., nuostolių dėl žemės sklypo, priklausiusio UAB „Repsa“, paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 3 370,00 Eur.

Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms apie ieškovės nustatytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų turtą dydį (25, 28, 32 ir 33 punktai) ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai (29 punktas), jog šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita yra pagrindinis įrodymas, ir nustatytoms aplinkybėms, jog dėl atlyginimo už paimamą turtą dydžio atsakovams ATS2 ir UAB „Repsa“ ginčo nėra, kadangi atsakovai nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, nepateikė argumentų, kad visuomenės poreikiams paimto jiems priklausiusio turto rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, ieškovės reikalavimai dėl atlyginimo atsakovams ATS2 ir UAB „Repsa“ dydžio už paimamą turtą visuomenės poreikiams tenkintini visiškai (Žemės įstatymo 47 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimų atsakovui ATS3

Pagal paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo 2024 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ24/0725/11N, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo L. J., nuostolių dėl 0,0153 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausiusio D. D., paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 1 100,00 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 1 100,00 Eur. Ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, jog paimamoje visuomenės poreikiams žemės sklypo dalyje turto apžiūros metu užfiksuoti statiniai – tvoros dalis. Leidimas statyti tvorą žemės sklype, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, nebuvo pateiktas. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės raštu, pridėtu ataskaitos prieduose, ir jame išvardytomis teisės aktų nuostatomis, nuostoliai dėl sklype esančių statinių nebuvo skaičiuojami.

Pagal paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo 2024 m. spalio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ24/0725/12N, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo L. J., nuostolių dėl 0,0046 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausiusio D. D., paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 330,00 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 330,00 Eur. Ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, jog paimamoje visuomenės poreikiams žemės sklypo dalyje turto apžiūros metu užfiksuoti statiniai – įvažiuojamojo kelio ir tvoros dalis. Sklype įvažiavimai, nuovažos nebus naikinami, jais bus naudojamasi. Leidimas statyti tvorą žemės sklype, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, nebuvo pateiktas. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės raštu, pridėtu ataskaitos prieduose, ir jame išvardytomis teisės aktų nuostatomis, nuostoliai dėl sklype esančių statinių nebuvo skaičiuojami.

Susipažinus su prie Ataskaitų pridėtu Klaipėdos rajono savivaldybės raštu 2024-09-10 Nr. A23-4633 (5.1.23 Mr), nustatyta, kad nurodytas ginčo turtas (įvažiuojamojo kelio ir tvoros dalis) yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės sklypuose. Ieškovė rašte remiasi Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, kuriame nurodyta, kad susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos − žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, nuotekų valyklų statiniams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams, vandenvietėms; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos − žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams, vandenvietėms, taip pat saulės šviesos energijos elektrinėms esamose vandenvietėse, esamų nuotekų valyklų statiniams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ 21.10 ir 21.11 papunkčiuose nurodyta, kad inžinerinės infrastruktūros teritorija (kitos paskirties žemė) – tai teritorija, skirta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų priežiūros objektams, komunalinėms įmonėms (21.10 p.). Inžinerinės infrastruktūros koridorius (kitos paskirties žemė) – tai linijinė neužstatyta teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams (21.11 p.). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 dalyse nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavę reikalingus leidimus. Kadangi ginčo turtas (įvažiuojamojo kelio ir tvoros dalis) yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės sklypuose, kurie skirti tik susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams, bylai nėra pateikta duomenų, kad įvažiuojamojo kelio ir tvoros dalis ten galėjo būti įrengti. Atsižvelgiant į tai, už turtą, esantį už užstatymo zonos ribų, kelių apsaugos zonose, nuostoliai nebuvo skaičiuojami.

Nagrinėjamu atveju atsakovas su tokia pozicija nesutinka, nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovo tvora įrengta neturint leidimo, neteisėtai, tačiau savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų neteikia. Prašo teismo surinkti ir ištirti duomenis, reikalingus pagrįstai nuspręsti dėl galimų nuostolių ir jų dydžio. Pažymėtina, jog, tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo nėra aktyvus ir teismas įrodinėjimo pareigos už šalį nevykdo. Vadovaujantis rungimosi principu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 104 punktą). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020 44 punktą).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekse įtvirtintą rungtyniško proceso esmę ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nagrinėjamu atveju būtent atsakovas, tvirtindamas, kad jam turi būti atlyginta už segmentinės tvoros bei asfaltuoto įvažiavimo įrengimą, esant ieškovės pateiktiems duomenims, kad minėtas turtas įrengtas kelio apsaugos zonose, nesant ieškovės sutikimo, turėjo jam suteiktą procesinę teisę ir pareigą įrodyti šias aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, t. y. įrodyti ir pagrįsti savo teiginių teisingumą ir tikrumą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodytais argumentais, priešingų duomenų neteikė, apsiribojo tik prašymu skirti ekspertizę tvoros dalies bei asfaltuoto įvažiavimo vertei nustatyti, tačiau įrodymų, kad minėtoje visuomenės reikmėms paimtoje teritorijoje ginčo objektai galėjo būti įrengti, neteikė.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Ieškovė bylai pateikė 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. T11-258, kuriuo Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Pagal detaliojo plano sprendinių brėžinį šiai bylai aktualių sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 dalis patenka į gatvės raudonąsias linijas. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, 6.10. papunktyje nurodyta, kad gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad, kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama statyti, rekonstruoti statinius ar įrengti įrenginius, įskaitant pastatus, kurių statyba nėra draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat laikinus sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, kad vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, gatvės raudonųjų linijų žemės juosta yra skirta tik gatvei ir jos elementams įrengti; kelio apsaugos zonoje be kelio savininko sutikimo statinių statyba negalima. Tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu ieškovė Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino, kad nėra išdavusi atsakovui D. D. jokių sutikimų dėl tvoros ar kelio įrengimo. Atsakovas šiuos teiginius paneigiančių įrodymų nepateikė. Taigi segmentinė tvora, asfaltuoto kelio dalis, dėl kurių vertinimo šioje byloje kilęs ginčas, yra įrengti kelio apsaugos, gatvės raudonųjų linijų zonose; be ieškovės sutikimo jų negalėjo būti, ieškovė tvirtina, kad sutikimo nedavė, atsakovas priešingų įrodymų nepateikė, todėl, teismo vertinimu, už juos pagrįstai nebuvo skaičiuojami nuostoliai, paimant žemę visuomenės poreikiams.

Be kita ko, jau minėtame 2024-09-10 Klaipėdos rajono savivaldybės rašte Nr. A23-4633 (5.1.23 Mr) buvo nurodyta, jog pėsčiųjų bei dviračių takai yra įrengti pagal projektą Savivaldybės lėšomis, trinkelėmis iškloti bei asfaltuoti įvažiavimai, nuovažos nebus naikinami, jais bus naudojamasi. Esant tokiems nurodymams, turto vertintojas pagrįstai atskaitoje nurodė, jog nėra pagrindo nuostolius skaičiuoti už asfaltuotą įvažiavimą, nes projekto vykdytojas, t. y. ieškovė, jo naikinti neketina.

Nors, gavęs atsakovo D. D. atsiliepimą, teismas vertino, kad ginčas tarp šalių kyla dėl tinkamo nuostolių apskaičiavimo, ir siūlė spręsti ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo klausimą, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo prašymo netenkino, ne tik atsakovui nepateikus sutikimo sumokėti už ekspertizę, bet ir įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, kad ginčo turto paimamuose žemės sklypuose, esančiuose kelio apsaugos, gatvės raudonųjų linijų zonose, negalėjo būti be ieškovės sutikimo, o tokio sutikimo ieškovė atsakovui nedavė. Įvertinus šias aplinkybes, ekspertizės skyrimas ginčo turto vertei nustatyti yra netikslingas, nepagrįstai didintų šalių bylinėjimosi išlaidas, teismui konstatavus, kad už ginčo turtą pagrįstai nebuvo skaičiuojami nuostoliai, paimant žemę visuomenės poreikiams (41 ir 42 punktai), o atsakovui neįrodžius, kad tvora bei įvažiavimas buvo įrengti, gavus ieškovės sutikimą, arba kad jis nereikalingas.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, turto vertintojo ataskaitos išvadas, konstatuoja, kad lyginamuoju metodu nustatyta atsakovui ATS3 priklausiusio turto (žemės sklypų), paimto visuomenės poreikiams, vertė – 1 430 Eur – yra pagrįsta. Atsakovas žemės sklypų vertės neginčija. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią aptarto teisinio reglamentavimo aiškinimo praktiką, pagal kurią savininkui turi būti atlyginamas praradimas, susijęs su konkretaus individualias savybes turinčio turto netekimu, tokį praradimą siejant su savininko galimybe įsigyti panašų turtą; turto vertė nustatoma sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams dieną pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, ieškinys atsakovui D. D. tenkintinas visiškai. Nustatytina, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,0153 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 1 100,00 Eur; 0,0046 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 330,00 Eur.

Atsakovams išaiškintina, kad, 2026 m. liepos 21 d. įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 3 d. nutarčiai leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams turtą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti sprendime paimti turtą visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės sklypų savininkai tampa pinigų sumos, kurią turto paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (Klaipėdos rajono savivaldybės administracija) pervedė į AB Luminor bank sąskaitą, savininkais ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ieškovė neprašo priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų už turto vertinimo atlikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą fiziniams asmenims priklausiusį turtą klausimas, teismas mano, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei paskirstymo taisyklių ir nepaskirstyti šalims valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovui Ž. P. už visuomenės poreikiams paimtą 0,0274 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atlyginama 18 045 Eur.

Nustatyti, kad atsakovei UAB „Repsa“ už visuomenės poreikiams paimtą 0,0468 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atlyginama 3 370,00 Eur.

Nustatyti, kad atsakovui D. D. už visuomenės poreikiams paimtą 0,0153 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atlyginama 1 100,00 Eur.

Nustatyti, kad atsakovui D. D. už visuomenės poreikiams paimtą 0,0046 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atlyginama 330,00 Eur.

Išaiškinti atsakovams, kad jie turi kreiptis į AB Luminor banką su prašymu jiems išmokėti iš banko sąskaitos šiame sprendime nurodytas sumas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Klaipėdos apygardos teismą.