Kauno apygardos teismo nutartis

2026-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1S-718-928/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-28
Bylos Nr.
e1S-718-928/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18620-2026-0
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjas
Odeta Gruodienė
Prokuroras
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-asis skyrius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1S-718-928/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18620-2026-0Procesinio sprendimo kategorija2.12.1.3.; 2.14.3.; 2.14.4(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė,

rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus (toliau – Kauno apylinkės prokuratūra) prokuroro Romano Mackevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduoti prokurorui.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2026 m. birželio 7 d. apie 19.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia užlipęs ant M. J. priklausančio automobilio „Toyota Auris“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šokinėjo ant jo ir sulankstė automobilio stogą, taip sugadino svetimą – M. J. priklausantį 844,65 Eur vertės turtą.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, konstatavus, kad pareiškime nurodyta veikos kvalifikacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo reikalavimų, t. y. įvykio metu buvo apgadintas 844,65 Eur vertės turtas, todėl padaryta veika neatitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių ir turi būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla su prokuroro pareiškimu buvo perduota prokurorui.

Nesutikdamas su priimta nutartimi Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Romanas Mackevičius pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui sprendimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnį priėmimui.

Skunde nurodo, jog skundžiama nutartimi buvo pažeistas BPK 420 straipsnis, nes šiame straipsnyje nėra numatyta galimybė teisėjui grąžinti bylą prokurorui. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pritaikė įstatymo analogiją ir rėmėsi BPK 234 straipsnio 2 dalimi, kuri reglamentuoja bendrąją bylų rengimo teisme tvarką, kai yra surašomas kaltinamasis aktas. Supaprastintas procesas (bylos užbaigimas baudžiamuoju įsakymu) yra specialioji procedūra, kurioje teismas privalo griežtai laikytis BPK XXXI skyriaus normų. Priimdamas nutartį grąžinti bylą prokurorui, teismas priėmė BPK nenumatytą sprendimą.

Teigia, kad teismas nutartyje konstatavo, jog negali sutikti su prokuroro pateikta veikos kvalifikacija, nes žalos dydis (844,65 Eur) viršija baudžiamojo nusižengimo ribas. Pagal baudžiamąjį procesą, kilus bet kokioms abejonėms dėl veikos kvalifikacijos, faktinių aplinkybių ar galimybės priimti baudžiamąjį įsakymą, teismas privalėjo pasinaudoti BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teise – perduoti, bylą nagrinėti teisme bendra tvarka. Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant rungtyniškumo principą, išklausius šalių argumentus, šios abejonės būtų teisiškai išspręstos, nepažeidžiant procesinių terminų ir negrąžinant bylos į ikiteisminio tyrimo stadiją.

Pažymi, jog nors nutartyje teismas nurodė, kad negali savo iniciatyva pabloginti kaltinamojo padėties supaprastinto proceso metu, tačiau, jei byla būtų buvusi perduota nagrinėti teisme bendra tvarka, prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turėtų procesinę teisę ir galimybę pakeisti kaltinimą teisme – perkvalifikuoti veiką iš BK 187 straipsnio 3 dalies į sunkesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Teismas, grąžindamas bylą prokurorui, atėmė iš prokuroro teisę šią procesinę situaciją ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

Akcentuoja, kad prokuroro pareiškime suformuluotame kaltinime, nurodant BK 187 straipsnio 3 dalį buvo padaryta techninė – teisinė klaida, nes pati veikos esmė, mechanizmas ir faktinės bylos aplinkybės (laikas, vieta, nukentėjusysis M. J., automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogo sulankstymas) visiškai nesikeičia. Byloje iš pat pradžių buvo aiškiai ir tiksliai nustatytas konkretus padarytos žalos dydis – 844,65 Eur. Kadangi faktinės aplinkybės nesikeičia, o keičiasi tik teisinis žalos vertinimas (aritmetinis MGL skaičiavimas), bylos grąžinimas prokurorui vien tam, kad būtų perrašytas straipsnio numeris, neatitinka baudžiamojo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų. Ši techninė klaida galėjo ir turėjo būti ištaisyta bylą nagrinėjant teisme.

Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimą informuoti 2026 m. spalio 12 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo atsiliepimai, prašymai negauti, nušalinimai nepareikšti.

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Romano Mackevičiaus skundas tenkinamas

Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokuroro skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties argumentus, skundžiamos nutarties motyvus taip pat susipažinęs su skundui išnagrinėti reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad teismo nutartis baudžiamąją bylą su prokuroro pareiškimu perduoti prokurorui yra nepagrįsta, todėl yra naikinta.

Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Būtent šio skyriaus BPK 418 – BPK 425 straipsniuose yra įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. atžvilgiu, kuriam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šioje byloje suformuotas kaltinimas, kad A. B. 2026 m. birželio 7 d. apie 19.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia užlipęs ant M. J. priklausančio automobilio „Toyota Auris“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šokinėjo ant jo ir sulankstė automobilio stogą, taip sugadino svetimą – M. J. priklausantį 844,65 Eur vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su gautu prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sprendė, kad pareiškime nurodyta veikos kvalifikacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Teismas nustatė, kad įvykio metu buvo apgadintas 844,65 Eur vertės turtas. Tuo tarpu, pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Teismas nustatęs, kad šiuo atveju sugadinto turto vertė viršija 500 Eur (10 MGL dydžio) sumą, konstatavo, kad padaryta veika neatitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių ir turi būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Remiantis tuo, Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamąją bylą su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perdavė prokurorui. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad pagal BPK nuostatas teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, negali savo iniciatyva pabloginti kaltinamojo padėties ir priimti sprendimo dėl sunkesnės nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nei nurodyta prokuroro pareiškime.

BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK nėra įtvirtintos normos, iš kurių būtų aišku kaip turi pasielgti ir kokį sprendimą turi priimti teismas tuo atveju, kai teismui pateikiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo priimti procesinį sprendimą, numatytą BPK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BPK normos reglamentuojančios bylos parengimą teisme, tame tarpe ir bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo prokurorui atvejus.

Kauno apygardos teismas pažymi, jog bylos perdavimo prokurorui atvejus reglamentuoja BPK 234 straipsnis ir teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, ar kitas ikiteisminio tyrimo metu padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą aktyvaus teismo modelį negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik retose ir tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-1-696/2016, Nr. 2K-8-699/2019 ).

Remiantis minėtu išaiškinimu matyti, kad bylos su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo perdavimas prokurorui galimas tik tuo atveju, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir būdamas aktyvus negali šių trūkumų ištaisyti bei tai trukdo priimti teisėtą galutinį procesinį sprendimą. Be to, gavus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo BPK 423 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, leidžianti teismui tais atvejais, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, priimti nutartį, kuria byla perduodama nagrinėti teisme. Tad visais atvejais turi būti analizuojamas nustatytų pažeidimų pobūdis ir sprendžiama, ar juos pašalinti greičiau ir efektyviau būtų perduodant bylą prokurorui, ar nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje ir tai nepažeistų proceso dalyvių teisių ir interesų.

Šiuo atveju Kauno apygardos teismas pritaria prokuroro skundo argumentams, kad teismo nustatyti trūkumai nelaikytini esminiais, kurių negalima pašalinti teisme, perdavus bylą nagrinėti teisme, ir šiuo atveju bylos perdavimas nagrinėti teismo posėdyje būtų efektyvesnis, operatyvesnis ir nepažeistų kaltinamo asmens teisių ir interesų.

Sutiktina su skundo argumentu, kad, jeigu byla būtų buvusi perduota nagrinėti teisme bendra tvarka, prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turėtų procesinę teisę ir galimybę pakeisti kaltinimą teisme – perkvalifikuoti veiką iš BK 187 straipsnio 3 dalies į sunkesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, jog kaip teisingai nurodė ir prokuroras, pareiškime suformuluotame kaltinime nurodant BK 187 straipsnio 3 dalį buvo padaryta techninė – teisinė klaida, o pati veikos esmė, mechanizmas ir faktinės bylos aplinkybės visiškai nesikeičia. Taigi, nors skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, kad perduodant bylą nagrinėti teisme būtų pabloginta kaltinamo asmens padėtis, su tuo aukštesnysis teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad nurodyti kaltinimo trūkumai, juos eliminavus, iš esmės netrukdo bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kuomet kaltinamajam, prisipažinusiam padarius nusikalstamą veiką, būtų taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė mažintina trečdaliu, kas būtų daroma ir priimant asmens atžvilgiu teismo baudžiamąjį įsakymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartis nėra pagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo byla grąžintina nagrinėti iš esmės Kauno apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 423 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro R. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Odeta Gruodienė