Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. TA-195-629/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
TA-195-629/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03216-2025-4
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-195-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03216-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo suimtas ir laikomas Vilniaus kalėjime nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2025 m. balandžio mėn. Per šį suėmimo laikotarpį jis patyrė dvasinius ir moralinius išgyvenimus, nes buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Taip pat buvo sumenkintas jo orumas, jis pradėjo nepasitikėti savimi, patyrė daug nemalonių situacijų, jautėsi pažemintas, kadangi kameros neatitiko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos, be to, baldai užėmė didelę dalį laisvos vietos, todėl buvo labai ankšta. Be kita ko, kamerose nebuvo arba neveikė ventiliacinė sistema, todėl iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Pareiškėjo teigimu, kameros langai yra uždengti grotomis iš abiejų pusių, jie atsidaro labai mažai, todėl buvo sudėtinga išvėdinti patalpas. Kamerose taip pat laikėsi drėgmė ir pelėsis, buvo pilna blakių. Pareiškėjas pažymėjo, kad dušuose nebuvo užuolaidų, kiti kaliniai galėjo matyti jį nuogą, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė baimę bei pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Tarnyba nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta 3,6 kv. m minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl sanitarinio mazgo plotas bei kameroje esančių baldų plotas yra įskaičiuotinas į bendrą vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Vilniaus kalėjime gyveno ir bausmę atliko kamerų tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 50, Nr. 39, Nr. 38, Nr. 30, Nr. 37, Nr. 25, Nr. 23, kuriose buvo įrengta nuo 3 iki 6 miegamųjų vietų ir jam teko nuo 4 iki 4,6 kv. m kameros ploto.

Kamerų tipo patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas ginčo laikotarpiu, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl yra užtikrinamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punkto nuostatų laikymasis. Vilniaus kalėjime veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų kamerų tipo patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.

Vilniaus kalėjimo 2-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos atitinka galiojantį teisinį reguliavimą, dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC). Pareiškėjo abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Kamerų tipo patalpose esantiems ar nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems įrengtos tvarkingos, visus teisės aktų reikalavimus atitinkančios dušo patalpos. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad nuteistiesiems užtikrinamas ir privatumas naudojantis dušais. Administracija pagal esamas finansines galimybes nuolatos stengiasi gerinti nuteistųjų gyvenamųjų patalpų bei buities sąlygas, todėl kalėjime periodiškai vyksta remonto darbai.

Kamerų tipo gyvenamosiose patalpose sanitariniai mazgai (klozetas ir praustuvė kartu) įrengti atskirai. Vidutinis sanitarinio mazgo dydis Vilniaus kalėjimo kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje – 1,75 kv. m. Gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose atskirai nuo likusios kameros ploto įrengta oro ištraukiamoji sistema.

Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 20 punktu kalėjime yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų pėdsakus – atliekamas jų naikinimas. Pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė prieš blakių atsiradimą yra švara, t. y. norint išvengti blakių atsiradimo yra būtina švariai gyventi ir nuolat palaikyti tvarką gyvenamosiose patalpose. Kalėjimo administracija nuolat reikalauja iš nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamą tvarką bei švarą gyvenamosiose patalpose, todėl už patalpų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas bausmės atlikimo vietų gyvenamosiose patalpose, Taryba yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe blakių ir kitų buitinių parazitų, naikinimo darbus, bausmės atlikimo vietų, įskaitant ir Vilniaus kalėjimo, patalpų priežiūrą bei profilaktinius minėtų patalpų patikrinimus, todėl esant būtinybei patalpose yra atliekami kenkėjų naikinimo ir prevencijos prieš juos darbai.

Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių duomenų, kuriais grindžiama reikalaujama neturtinės žalos atsiradimo suma, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės nulėmė jo fizinę ar psichinę sveikatą.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

Teismas, įvertinęs Tarnybos pateiktus duomenis apie kamerų tipo gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui Vilniaus kalėjimo kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, padalijus jų plotą iš maksimalaus nurodyto miegamųjų vietų skaičiaus, teko nuo 4 kv. m iki 4,66 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nenumatyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį minimalų plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas baldais ar konkrečiais įrenginiais užstatytas plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Atsakovas pateikė NVSC patikrinimų aktus, iš kurių matyti, jog 2025 m. vasario 20 d. atliekant operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Vilniaus kalėjime patalpoje Nr. 23 buvo nustatyta, jog langas techniškai netvarkingas (lango stiklo paketas sudarytas iš dviejų stiklų, iš kurių vienas sudužęs, aštrūs kampai užklijuoti lipnia juosta) ir tai neatitinka Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimo; dušo patalpoje patikrinto dušo vandens maišytuvas veikė. Tuo tarpu gyvenamojoje patalpoje Nr. 23 stiklo šukių nebuvo, patalpa tvarkinga. 2025 m. balandžio 7 d. NVSC Vilniaus kalėjime atliko grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 23 esantis langas techniškai tvarkingas (lango stiklo paketo stiklai nesudužę), tai atitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimą. Teismo vertinimu, nors NVSC 2025 m. vasario 20 d. nustatė Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą kameroje Nr. 23, tačiau pareiškėjas neturtinę žalą kildino tik dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio kameroje, o tokio pobūdžio pažeidimų NVSC neužfiksavo, nurodė, kad patalpa tvarkinga, langas taip pat techniškai tvarkingas. Byloje nesant duomenų, kad dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms, dėl higienos reikalavimų pažeidimų pareiškėjas nurodė abstrakčius argumentus, nenurodė kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje sąlygos neatitiko reikalavimų, buvo drėgna, pelėsis, neveikė ventiliacija, kada tai buvo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos reikalavimų.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepime nurodė, kad Vilniaus kalėjimo kamerų tipo gyvenamosiose patalpose sanitariniai mazgai (klozetas ir praustuvė kartu) įrengti kaip atskiros patalpos, sanitariniuose mazguose atskirai nuo likusio kameros ploto įrengta oro ištraukiamoji sistema. Šių atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių pareiškėjas, gavęs atsiliepimą ir su juo susipažinęs, neginčijo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad dėl naudojimosi sanitariniu mazgu kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas patirti su tuo susijusius nepatogumus.

Vertindamas skundo teiginius dėl kamerose esančių blakių teismas nurodė, kad kontrolės metu kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 23 blakių nebuvo pastebėta, tai atitiko Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimą (NVSC 2025 m. vasario 26 d. patikrinimo aktas

Nr. 1G-1884). Pareiškėjo teiginiai dėl blakių buvimo jo laikymo kamerose abstraktūs, jis nenurodė, kurioje jo laikymo kameroje buvo šių kenkėjų, kad jis dėl to skundėsi kalėjimo administracijai, o ši nesiėmė jokių veiksmų kenkėjų naikinimui. Iš byloje esančių pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas apsilankymų pas gydytojus metu nusiskundimų, susijusių su blakių įkandimais, neišreiškė, 2024 m. rugsėjo 3 d. šeimos gydytoja konstatavo, kad oda švari. 2024 m. lapkričio 21 d. šeimos gydytoja užfiksavo nugaros bėrimus ir diagnozavo nepatikslintos priežasties sukeltą alerginį kontaktinį dermatitą, tačiau apsilankymo pas gydytoją metu pareiškėjas nenurodė, kad šį bėrimą galėjo sukelti blakių įkandimai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus kalėjimo gyvenamosiose patalpose buvo blakių, o kalėjimo administracija nesiėmė priemonių joms naikinti.

Nagrinėdamas skundo teiginius dėl privatumo dušuose teismas nurodė, kad Tarnyba į bylą pateikė ir dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad dušinėse įrengtos pertvaros. NVSC 2025 m. vasario 26 d. patikrinimo akte Nr. 1G-1884 nurodyta, kad kontrolės metu dušo patalpoje šalia ventiliacijos angų vizualiai matomų pelėsių nebuvo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad Vilniaus kalėjimo administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus. Dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą.

Žemesnės instancijos teismas

Nenustatęs Tarnybos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis negavo Vilniaus kalėjimo atsikirtimo į jo skundą. Jis gavo tik teismo sprendimą.

Taip pat pareiškėjas pažymi, jog nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. buvo laikomas Vilniaus kalėjime netinkamomis sąlygomis. Jo nuomone, Tarnybos pateikti duomenys yra netikslūs, nes, priešingai nei nurodė Tarnyba, kameroje Nr. 39 yra ne 3, o 4 miegamosios vietos (jam teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto) ir šioje kameroje jis gyveno 5 mėnesius. Taip pat neteisingai nurodytas gyvenamųjų vietų skaičius kamerose Nr. 37 bei Nr. 38. Aplinkybę, kad kameroje

Nr. 37 nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, įrodo administracinė byla Nr. I1-2627-816/2025. Gyvenamosios patalpos Nr. 39 plotas yra 13,02 kv. m, joje buvo laikomi 4 asmenys. Šioje patalpoje yra 2 dviejų aukštų lovos, kurios užima apie 4 kv. m, taip pat yra stalas su suoliuku (užima apie 1,5 kv. m) ir dvi spintelės (užima apie 1 kv. m), taigi atėmus baldų užimamą plotą vienam asmeniui teko apie 1,6 kv. m. Dėl šių netinkamų sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 14 Eur už dieną.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus kalėjime ventiliacija neveikia nei vienoje kameroje, patalpos vėdinamos tik per langus, tačiau atidarius langą patalpose būna šalta. Taip pat kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Dėl kalinimo sąlygų, neatitinkančių higienos reikalavimų, pareiškėjas taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 Eur už parą.

Pareiškėjas pažymi, jog įrodinėjimo našta tokio pobūdžio bylose tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai. Tai, kad jis ginčo laikotarpiu nesikreipė į pataisos namų psichologinę tarnybą, savaime nepatvirtina, jog jis nepatyrė psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, kad nebuvo daroma žala jo orumui.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdį naudojant nuotolinio vaizdo konferencinio ryšio priemones.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Bylos proceso šalių pozicija ir visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su jo kalinimu Vilniaus kalėjime nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. netinkamomis sąlygomis, pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, jog Tarnybos pateikti duomenys yra netikslūs, jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto normą, be to, gyvenamąjį plotą dar labiau mažino patalpose esantys baldai, Vilniaus kalėjime nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas bei apšvietimas.

ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; ir kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; ir kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovo atstovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).\

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis.

Akcentuotina, jog jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje (kalėjime) turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023).

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023; 2026 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-42-415/2026).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. buvo laikomas kamerų tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 50, 39, 38, 30, 37, 25 ir 23. Tarnyba pateikė duomenis, jog kameros Nr. 50 plotas – 27,64 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenka 4,6 kv. m ploto; kameros Nr. 39 plotas – 13,02 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka 4,34 kv. m ploto; kameros Nr. 38 plotas – 15,29 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka 5 kv. m ploto; kameros Nr. 30 plotas – 12,91 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka 4,3 kv. m ploto; kameros Nr. 37 plotas – 12,20 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka 4 kv. m ploto; kameros Nr. 25 plotas – 17,75 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka 4,4 kv. m ploto; kameros Nr. 23 plotas – 13,98 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka 4,66 kv. m ploto. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjui tekusi minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pareiškėjo apgyvendinimą kamerose, pažymėtina, jog byloje nėra kitų patikimų duomenų, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktą informaciją. Pareiškėjas taip pat nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie pareiškėjo apgyvendinimą konkrečiose gyvenamosiose kamerose yra neteisingi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje esančių duomenų apie pareiškėjo apgyvendinimo konkrečiose kamerose laikotarpius patikimumu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo vadovautis Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Nr. I1-2627-816/2025. Tačiau minėtoje byloje, kuria remiasi pareiškėjas, Vilniaus kalėjimo kameroje Nr. 37 asmuo buvo laikomas nuo 2024 m. liepos 11 d. iki 2024 m. liepos 22 d., o nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. kameroje Nr. 37 buvo laikomas 2025 m. sausio 10 d. Kadangi nesutampa minėtoje ir šioje byloje nurodyti pareiškėjo bei kito asmens laikymo laikotarpiai, nesivadovaujama minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja kitus argumentus (pvz., dėsto bendro pobūdžio teiginius dėl vėdinimo ir apšvietimo) ir nekonkretizuoja, kurios pirmosios instancijos teismo išvados ar motyvai yra nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga; apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pirmiau minėtų aplinkybių, t. y. kad kalinimo įstaigoje minėtais aspektais nebuvo nustatyta pažeidimų. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai nepripažįstami pagrįstais.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius RaižysEgidijus ŠileikisMilda Vainienė