Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-11 · Administracinė byla Nr. eAS-3322-602/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
eAS-3322-602/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06683-2026-6
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-3322-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06683-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1 panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 26S195815, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu (toliau – Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2026 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 26S205897, kuriuo buvo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t y įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę iki 2026 m. spalio 16 d. (toliau – Sprendimas 2, toliau kartu – Sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 25 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo studijų pagrindu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Klaipėdos valstybinės kolegijos studentas, sėkmingai vykdantis studijų programą ir aktyviai dalyvaujantis Europos Sąjungos tarptautinio judumo programoje „Erasmus+“. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Atsakovas nustatė formalų 160,96 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) biudžetui. Pareiškėjas objektyviai negalėjo atlikti tiesioginį bankinį pavedimą VSDF biudžetui iš savo sąskaitos, nes akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ 2026 m. rugpjūčio 17 d. vienašališkai uždarė pareiškėjo banko sąskaitą (tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina banko 2026 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. SR-KP-26-7417). Suradęs galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais, 2026 m. spalio 5 d. pareiškėjas apmokėjo visą įsiskolinimą ir susijusius mokesčius. Pareiškėjas apmokėjimą įrodančius dokumentus pateikė atsakovui, tačiau atsakovas priėmė Sprendimus. Atsakovas atsisakė vertinti priežastinį ryšį tarp skolos susidarymo ir AB „Swedbank“ sąskaitos uždarymo. Pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, studijų nutraukimas ir tarptautinės „Erasmus+“ praktikos žlugdymas yra neproporcinga priemonė, nes skola nebuvo didelė ir jau sumokėta.

Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo 2 vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad, teismui skubos tvarka netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas bus priverstas palikti šalį, nutrūks studijų procesas bei „Erasmus+“ programa, pareiškėjas patirs negrįžtamą žalą, kurios vėliau nebus įmanoma kompensuoti piniginėmis išmokomis. Skundo išnagrinėjimas po to, kai pareiškėjas jau būtų išvykęs, prarastų bet kokią teisinę ir praktinę prasmę.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas, vertindamas argumentus, dėl kurių, pareiškėjo manymu, turėtų būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nutrūks studijų procesas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje bei „Erasmus+“ programa, dėl ko pareiškėjas patirs negrįžtamą žalą, kurios vėliau nebus įmanoma kompensuoti piniginėmis išmokomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, byloje nėra pateikti pareiškėjo argumentus pagrindžiantys įrodymai, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjo prašymą tenkinti – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo 2 vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad jo reikalavimas pagrįstas, nes minimali skola VSDFV biudžetui susidarė dėl objektyvių aplinkybių (bankui vienašališkai uždarius sąskaitą) ir buvo apmokėta 2026 m. spalio 5 d., dar prieš priimant Sprendimą 2. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad išvykimas reiškia tiesioginį ir negrįžtamą studijų proceso nutraukimą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje bei tarptautinės „Erasmus+“ programos žlugimą. Šios prarastos mokslo teisės ir laiko nebebus įmanoma kompensuoti piniginėmis išmokomis ar vėlesniais teismo sprendimais. Be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pažeidžiama pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Studentų registro duomenimis, pareiškėjo dalinės studijos pagal mobilumo programą Ispanijoje vyko nuo 2026 m. birželio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., t. y. pasibaigė dar iki ginčijamų Sprendimų priėmimo. Taigi atskirojo skundo teiginys, kad pareiškėjas šiuo metu aktyviai dalyvauja „Erasmus+“ programoje ir dėl išvykimo ją prarastų, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės kilo dėl jo paties neįvykdytų įsipareigojimų VSDFV biudžetui. Sprendimo 2 vykdymo sustabdymas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros. Skola VSDFV biudžetui sumokėta po to, kai buvo priimtas Sprendimas 1. Individualaus administracinio akto teisėtumas vertinamas pagal jo priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, todėl vėlesnis skolos sumokėjimas nepaneigia, kad Sprendimo 1 priėmimo metu egzistavo įstatyme nustatytas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad bankas vienašališkai uždarė banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo argumentai deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, byloje nėra pateikti pareiškėjo argumentus pagrindžiantys įrodymai. Atskirajame skunde šie trūkumai nepašalinti. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jis neįrodo, kad tokių pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Sprendimu 2 pareiškėjui nustatytas terminas savanoriškai išvykti, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nenustatytas. Taigi pareiškėjas nepraranda galimybės ateityje vėl kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu ir tęsti studijas. Byla vedama elektronine forma, todėl pareiškėjas gali dalyvauti procese per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir būdamas užsienyje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 7 dalį, proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių priemones. Be to, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šioje proceso stadijoje prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės būtų ginamos prevenciškai, nors jis nenurodė išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didėlės žalos grėsmę. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeisti proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų principų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. spalio 13 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, kilusio ginčo pobūdį, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtinta viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtinų sąlygų – neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, nes pareiškėjas nesumokėjo 160,96 Eur įsiskolinimo VSDFV biudžetui, ir Sprendimo 2, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę iki 2026 m. spalio 16 d., nes pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui, pagrįstumo ir teisėtumo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2026 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eU-19472-473/2026 pareiškėjo skundą dėl šių Migracijos departamento Sprendimų panaikinimo išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą, tačiau teismo sprendimas dar neįsiteisėjo.

Iš į bylą pateikto 2026 m. rugpjūčio 25 d. tarpininkavimo rašto Nr. 20260817-113493 matyti, kad pareiškėjas atvyko studijuoti į Lietuvos Respubliką Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Pareiškėjas priimtas studijuoti informatiką. Pareiškėjo atvykimo studijuoti data – 2026 m. rugpjūčio 25 d., paskutinė pareiškėjo studijų diena – 2027 m. birželio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo studijos Klaipėdos valstybinėje kolegijoje būtų nutrauktos.

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo 2 vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Prašymas motyvuojamas tuo, kad, nepritaikius šios priemonės, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, nes tai reikštų studijų proceso nutraukimą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje bei tarptautinės „Erasmus+“ programos žlugimą, be to, pareiškėjas negalėtų apginti savo teisių teisme.

Teisėjų kolegija, atlikusi preliminarų pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo įvertinimą, sprendžia, kad pareiškėjas nurodė skunde argumentus prima facie galinčius patvirtinti reikalavimo pagrįstumą, būtent Migracijos departamento Sprendimas 2, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę buvo priimtas po to, kai pareiškėjas buvo sumokėjęs įmoką, dėl kurios jam buvo priimti nepalankūs sprendimai, kurių proporcingumas taip pat turėtų būti apsvarstytas esant minėtai aplinkybei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus Migracijos departamento Sprendimais sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad jau yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo procedūra, yra priimtas Migracijos departamento Sprendimas 2, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę, o tai darys įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai, galimybei realizuoti savo procesines teises, apsunkins galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą pareiškėjo išsiuntimo atveju, bei galimybę tęsti studijas Lietuvos Respublikoje, taip pat atsižvelgusi į tai, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje dar nėra įsiteisėjęs, be kita ko, siekdama laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju, pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, priešingai nei teigia atsakovas, nebūtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, sprendžia, kad pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jeigu jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017 ir kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024 ir kt.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2026 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 26S205897 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išspręsti iš esmės.

Tenkinti pareiškėjo M. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 26S205897 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėVeslava Ruskan