Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VTT plius“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Uno Transport“) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą grindė tuo, kad susigrąžintina 48 514 Eur paramos suma yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, todėl, jų nesusigrąžinus, būtų pažeisti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansiniai interesai. Pareiškėjas taip pat rėmėsi atsakovo elgesiu įgyvendinant projektą ir NMA atlikto tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimu, kurios, pareiškėjo vertinimu, pagrindžia riziką, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti negalimas. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad didelė prašymo suma, remiantis bendrosios kompetencijos teismų praktika, iš esmės preziumuoja būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatavo, kad pareiškėjas pateikė duomenis ir dokumentus, susijusius su atsakovės veikla, tačiau pateikti dokumentai nesudaro prielaidų išvadai, kad atsakovo elgesys yra toks, dėl kurio egzistuotų neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos atsiradimo rizika, nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes nėra duomenų apie atsakovo nemokumą, nemokumo grėsmę ar tokį jos turtinės ir finansinės padėties blogėjimą, dėl kurio pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų iš esmės pasunkėti ar tapti negalimas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių. Byloje taip pat nėra konkrečių duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis ar ketintų imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama perleisti, paslėpti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ir taip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su NMA nustatytu dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimu, taip pat atsakovo ir UAB „Uno Transport“ tarpusavio ryšiais, yra reikšmingos vertinant pareiškėjo reikalavimo dėl paramos lėšų susigrąžinimo pagrįstumą, tačiau savaime nepatvirtina tokios realios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos atsiradimo grėsmės, dėl kurios būtų pagrindas pareiškėjo nurodyta apimtimi taikyti atsakovo turtui areštą.

Teismas darė išvadą, kad vien tai, jog pareiškėjas siekia susigrąžinti 48 514 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, taip pat aplinkybė, kad ši suma yra pakankami ženkli, nesant kitų konkrečių duomenų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti realią neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmę.

III.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. NMA prašyme teismui išsamiai išdėstė argumentus tiek dėl reikalavimų pagrįstumo, tiek dėl teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo, tačiau teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje nenurodyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės teikiantis asmuo turi įrodyti jau atsiradusį nemokumą, faktiškai pablogėjusią atsakovo turtinę padėtį ar jau pradėtus turto slėpimo veiksmus. ABTĮ įtvirtinta, kad vertinama ar, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju ne tai, ar neigiami padariniai jau yra faktiškai atsiradę, bet ar egzistuoja reali jų atsiradimo rizika. Sprendžiant dėl antrosios ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygos egzistavimo, turi būti vertinama visų konkrečios bylos aplinkybių visuma. Šiuo atveju NMA pateikė duomenis apie nustatyto pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą, dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimą, visos išmokėtos paramos susigrąžinimą. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos vertinant ne tik prašymo dėl skolos pagal NMA sprendimą pagrįstumą, bet ir galimą būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti ir tokiu būdu siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Toks elgesys neturėtų būti laikomas teisiškai nereikšmingu sprendžiant dėl rizikos realiai susigrąžinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšas, ypač kai ginčas susijęs su visos išmokėtos paramos grąžinimu. NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. Galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra susijusi su siekiu užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų apsaugą bei jų susigrąžinimą nustačius pažeidimą. NMA vertinimu, pats pažeidimo pobūdis dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimas (nesąžiningas elgesys) preziumuoja riziką, jog atsakovas gali imtis veiksmų, dėl kurių sprendimo vykdymas pasunkėtų, o kartu laikytinas ir realios didelės žalos kilimo grėsme. Susigrąžintina paramos suma (48 514,00 Eur) yra akivaizdžiai didelė, turint omenyje tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams.

NMA vertinimu, teismo argumentas, kad pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, savaime negali būti laikomas pagrindu atisakyti tokias priemones taikyti nagrinėjamu momentu. Tokiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas galėtų būti pavėluotas, o jų tikslas – išsaugoti realią galimybę įvykdyti NMA palankų teismo sprendimą ir užtikrinti Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų susigrąžinimą – nebebūtų tinkamai pasiektas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti NMA prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino NMA prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas jo nepagrindė, nėra pagrindo teigti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pasunkės teismo sprendimo vykdymas arba jis taps neįvykdomas.

NMA atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindė, susigrąžintina lėšų suma yra didelė, ši suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams, be to, atsakovas elgėsi nesąžiningai, sukūrė dirbtinas sąlygas paramai gauti, pasisavino išmokėtą paramą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pažymėtina ir tai, kad skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NMA prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštą atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms 48 514 Eur dydžio sumai. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad atsakovas gali bandyti nuslėpti turimą turtą arba imsis kitokių veiksmų, dėl to gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo vykdymas ar jis taps neįmanomas, o taip pat atsiras didelė žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis, bendrai veikdamas su kitu juridiniu asmeniu, sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti.

Susipažinus su byloje esančiu NMA sprendimu, nustatyta, kad NMA konstatavo, jog paramos gavėjas (atsakovas) veikė nesąžiningai, jis dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, pateikė NMA neteisingą informaciją. Pareiškėjas NMA paramos gavėjui nusprendė taikyti išmokėtos 48 514 Eur Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją. Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė prašymo reikalavimą, nes Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, argumentai dėl paramos gavėjui pritaikytos paramos susigrąžinimo sankcijos proporcingumo, t. y. pareiškėjas pateikė duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Kadangi suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui. Taip pat nenustatyta, kad, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas, suteikiant pareiškėjui nepagrįstą prioritetą prieš atsakovo teisėtus interesus. Pabrėžtina, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti efektyvios ir pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, jog būtų apgintos pareiškėjo teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jo turtinės padėties šioje proceso stadijoje nėra tiek reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tinkamai neatsižvelgė į visas jo nurodytas aplinkybes ir akcentavo tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie atsakovo finansinę padėtį bei jo dabartinį elgesį, rodantį siekimą nuslėpti turtą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinama, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinamas.

Šioje byloje taikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje, todėl turi būti laikomasi visų tokiai laikinosios apsaugos priemonei nustatytų taisyklių, kurios nustato jos taikymo mastą, vykdymo tvarką ir kitus klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-1062/2017; 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2018, 2025 spalio 29 d. nutartis byloje Nr. eAS-1309-520/2025 ir kt.).

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį.

Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 6 dalyje taip pat yra nurodyta, jog antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2024; kt.).

Nagrinėjamu atveju nenurodomi išsamūs areštuojamo turto duomenys, išskyrus arešto taikymo eiliškumą (pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos ir (arba) turtinės teisės, priklausančias atsakovui), taip pat leista atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju (mokėjimus atliekant į pareiškėjo sąskaitą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui neužkirstas kelias kreiptis į pirmosios instancijos teismą leisti iš areštuotų lėšų vykdyti ir kitus mokėjimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas turi nustatyti, kuriuo tikslu gali būti naudojama dalis areštuotų lėšų (nurodyti, kokias įmokas leidžiama mokėti, kokias prievoles ar sutartinius įsipareigojimus vykdyti), o areštuotų lėšų savininkai antstoliui teikiamais įrodymais turėtų pagrįsti kasmėnesinį lėšų poreikį toms operacijos atlikti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017; kt.). Teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kuriam tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimams atlikti nustatymo, o, nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams), ir su atitinkamu prašymu dėl jos dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Ir tik šioje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio klausimą gali ir turi įsikišti teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019; kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti.

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.

Areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „VTT plius“, įmonės kodas 300553228, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises arba pinigines lėšas, esančias uždarosios akcinės bendrovės „VTT plius“ atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, 48 514 Eur dydžio sumai, leidžiant uždarajai akcinei bendrovei „VTT plius“ iš areštuotų atsiskaitomųjų sąskaitų kredito įstaigose atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui bei šalims.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis neskundžiama.