Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 -K. ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo BIGBANK AS, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. balandžio 28 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1426-592/2026 pagal ieškovės IES1 -K. ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo BIGBANK AS, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti išaiškinti sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato prašymo esmę. Prašymo esmė buvo ne sužinoti, kokias sumas teismas priteisė, bet prašyti iš naujo įvertinti teismo padarytus apskaičiavimus dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui ir bylinėjimosi išlaidų. Jo teigimu, civiliniame procese procesiniai dokumentai turi būti vertinami pagal jų tikrąjį turinį ir pareikštų reikalavimų esmę, o ne vien pagal jų pavadinimą. Teismas apsiribojo išvada, kad nėra pagrindo taikyti CPK 278 straipsnį, tačiau visiškai nevertino atsakovo argumentų dėl neteisingo išlaikymo dydžio apskaičiavimo ir netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.

Atsakovas prašyme (2026-05-27 DOK-80305), pateiktame elektroninio laiško forma, nurodo, kad „nori teismo išaiškinimo dėl priimto sprendimo, pataisykite jeigu klaidingai suprantu, IES1 priteisiama iš ATS1 : 1. 3 142,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, 2. 400 Eur dydžio alimenti J. K., atmetama ieškinio dalis priteisti iš atsakovo ieškovei 1 808 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ar teisingai supratau teismo išaiškinimą?“.

Įvertinus atsakovo elektroninio laiško turinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas prašė išaiškinti teismo sprendimą. Minėto elektroninio laiško turinys paneigia, apelianto argumentus, kad prašymu buvo siekiama, jog teismas iš naujo įvertintų padarytus apskaičiavimus dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui bei bylinėjimosi išlaidų.

CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu be kita ko priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 400 Eur išlaikymą per mėnesį, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis; 3 142,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 808 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis atsakovas dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo yra pateikęs apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas 2026 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1960-924/2026 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas yra pasinaudojęs teise minėtą teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, t. y. nesutinkant su teismo išvadomis prašyti iš naujo įvertinti teismo padarytus apskaičiavimus dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui bei bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą, kadangi aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas, neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties (CPK 278 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo ATS1 atskirąjį skundą (2026-06-30 DOK-91908) atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.