Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1960-924/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25588-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.3.1.21; 3.4.1.2(S)Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokasteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P.-K. patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo – BIGBANK AS filialas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.Ginčo esmėIeškovė L. P.-K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti civilinę santuoką tarp ieškovės ir atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šiuo pagrindu panaikinti Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) po santuokos nutraukimo palikti atsakovo šiuo metu turimą pavardę, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė yra „P.“; 3) nustatyti, kad nei vienam iš sutuoktinių nėra nustatomas (nėra priteisiamas) sutuoktinių tarpusavio išlaikymas; 4) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus J. K. (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove, iki kol sūnui sukaks pilnametystė; 5) po santuokos nutraukimo įpareigoti atsakovą nepilnamečiam sūnui teikti 423 Eur išlaikymą per mėnesį, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki sūnaus pilnametystės, mokėtiną sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei. Priteista išlaikymo suma už einamąjį mėnesį mokėtina iki atitinkamo einamojo mėnesio 10 dienos, ją pervedant į ieškovės banko sąskaitą; 6) priteisti iš atsakovo 3 142,50 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2026 m. vasario 15 d., nurodytą sumą pervedant į ieškovės banko sąskaitą; 7) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 8) nustatyti šalių piniginių prievolių vykdymą: šalys lieka solidariais skolininkais prieš kreditorių BIGBANK AS filialas pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. Lizingo sutartį Nr. LS-LTC-23000555, tačiau atsakovas įpareigojamas vienasmeniškai iš savo asmeninių lėšų vykdyti visas iš Lizingo sutarties kylančias sutartines prievoles dėl lizingo įmokų, palūkanų, bet kokių kitų iš Lizingo sutarties kylančių ar su ja susijusių sumų mokėjimo. Jeigu iš ieškovės bus išieškota bet kokia suma, susijusi su prievolių pagal Lizingo sutartį nevykdymu ar netinkamu vykdymu, ieškovė turės teisę visas tokias sumas išieškoti iš atsakovo bei išieškoti 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną tokį atvejį, kai atsakovas laiku ir tinkamai nevykdo iš Lizingo sutarties kylančių sutartinių prievolių dėl lizingo įmokų, palūkanų, bet kokių kitų iš sutarties kylančių ar su ja susijusių sumų mokėjimo. Atsakovas įpareigojamas užtikrinti, jog dėdamas visas nuo jo priklausančias pastangas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo bus priimtas sprendimas nutraukti šalių santuoką, prievolė pagal Lizingo sutartį būtų perkeliama jam (sudarant atitinkamus susitarimus su kreditoriumi) ir būtų asmeninė atsakovo prievolė. Atsakovas įpareigojamas mokėti ieškovei 300 Eur dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį pasibaigus šiame punkte nurodytam 1 mėnesio terminui, kurios paskirtis kompensuoti ieškovės nepatogumus dėl prievolės neperkėlimo; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė bažnytinę santuoką Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje ir šiuo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 14 d. civilinės metrikacijos skyriuje atliktas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė vieno vaiko – J. K.. Šalys nuo 2023 m. gruodžio mėn. kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Šalys jau ilgą laiką neveda bendro ūkio ir yra sudariusios 2024 m. rugsėjo 25 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį, kurioje išsprendė turto pasidalijimo, šalių tarpusavio teisių ir pareigų, vaiko priežiūros išlaidų, santuokos nutraukimo pasekmių ir kitus klausimus (toliau ir – Povedybinė sutartis). Ieškovė mano, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo atveju nėra galimybės šalims susitaikyti ir tęsti santuoką, todėl skirti terminą susitaikymui yra netikslinga. Šalys Povedybine sutartimi padalino visą turtą, įgytą iki Povedybinės sutarties sudarymo. Santuokos metu šalys neįgijo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris turėtų būti padalintas santuokos nutraukimo byloje. Šalių bendras kreditorinis įsipareigojimas BIGBANK AS filialui kyla iš Lizingo sutarties, kuria šalims suteiktas kreditas automobiliui (duomenys neskelbtini) (2018) (C8/4K), identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kitų iki Povedybinės sutarties sudarymo kilusių bendrų prievolių šalys neturi. Šalys lieka solidariais skolininkais pagal Lizingo sutartį. Šalys, sudarydamos Povedybinę sutartį patvirtino, kad vaiko priežiūros išlaidų suma atitinka pusę Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) (atskaičius mokesčius), kurią atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei ir ši jo pareiga galioja iki šiol. Šiuo metu atsakovo mokėtina ir sutarta išlaikymo suma lygi 423 Eur, remiantis nuo 2026 m. sausio 1 d. taikytinu MMA dydžiu, atskaičius mokesčius. Pagal pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis šalys pardavė turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovas gavo 95 477,33 Eur turto dalies kainą. Povedybinė sutartis aiškiai nustato sutarties galiojimo ribas laiko atžvilgiu ir pakartoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.107 straipsnio nuostatas: „7.3. Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką ar Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija), išskyrus tas nuostatas, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.“. Šalių Povedybinė sutartis yra galiojanti ir turi įstatymo galią iki šalių santuokos nutraukimo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 3.107 straipsnis), todėl ieškovė reikalauja priteisti nurodytą išlaikymą sūnui nuo santuokos nutraukimo dienos, t. y. nuo teismo sprendimo, kuriuo yra nutraukiama civilinė santuoka, įsiteisėjimo dienos, iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo vaikui įsiskolinimas sudaro 3 142,50 Eur (nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2026 m. vasario 15 d., skaičiuojant už 2025 metus po 388,50 Eur, už 2026 metus po 423 Eur).Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove; kad bendravimas būtų principu 50/50, t. y. viena savaitė su ieškove, kita savaitė su atsakovu; kad vaikui išlaikymas būtų skiriamas abiejų tėvų; kad su kreditoriumi, kuris kreditavo automobilio įsigijimą, atsiskaitys pardavęs automobilį; kad po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė nesikeistų, t. y. būtų tokia pati kaip vaiko. Dėl kitų reikalavimų nepasisakė. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu sutinka su bendravimo tvarka. Nurodė, kad ginčo išlaikymo įsiskolinimo metu nepervedė pinigų ieškovei, nes ji neleido bendrauti su vaiku. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovės L. P.-K. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė civilinę santuoką tarp ieškovės ir atsakovo ATS1 dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šiuo pagrindu panaikino Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė – „P.“, atsakovo – „K.“. Teismas taip pat nustatė, kad nei vienam iš sutuoktinių nėra priteisiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymas. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko J. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 400 Eur išlaikymą per mėnesį, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę šių išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 3 142,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, sumą pervedant į ieškovės banko sąskaitą. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Teismas nustatė šalių piniginių prievolių vykdymą: šalys lieka solidariais skolininkais prieš kreditorių BIGBANK AS filialą pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. Lizingo sutartį Nr. LS-LTC-23000555, tačiau atsakovas įpareigotas vienasmeniškai iš savo asmeninių lėšų vykdyti visas iš Lizingo sutarties kylančias sutartines prievoles dėl lizingo įmokų, palūkanų, bet kokių kitų iš Lizingo sutarties kylančių ar su ja susijusių sumų mokėjimo; jeigu iš ieškovės bus išieškota bet kokia suma, susijusi su prievolių pagal Lizingo sutartį nevykdymu ar netinkamu vykdymu, ieškovė turės teisę visas tokias sumas išieškoti iš atsakovo bei išieškoti 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną tokį atvejį, kai atsakovas laiku ir tinkamai nevykdo iš Lizingo sutarties kylančias sutartines prievoles dėl lizingo įmokų, palūkanų, bet kokių kitų iš sutarties kylančių ar su ja susijusių sumų mokėjimo; atsakovas įpareigotas užtikrinti, dėdamas visas nuo jo priklausančias pastangas, kad ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo bus priimtas sprendimas nutraukti šalių santuoką, prievolė pagal Lizingo sutartį būtų perkeliama jam (sudarant atitinkamus susitarimus su kreditoriumi) ir būtų asmeninė atsakovo prievolė. Atsakovas įpareigotas mokėti ieškovei 300 Eur dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį pasibaigus šiame punkte nurodytam 1 mėnesio terminui, kurios paskirtis kompensuoti ieškovės nepatogumus dėl prievolės neperkėlimo. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1 808 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ATS1 ir L. P.-K. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje ir šiuo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 14 d. civilinės metrikacijos skyriuje atliktas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė sūnaus J. K., gimusio (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 2023 m. gruodžio mėn. kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda ir 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį.Teismas iš šalių pasisakymų padarė išvadą, kad išsaugoti santuokos nėra galimybių, todėl yra pagrindas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ko ginčas ir nekilo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į ieškovės valią ir vaiko interesus (jų kilmės nustatymo atžvilgiu), teismas po santuokos nutraukimo ieškovei nustatė iki santuokos turėtą pavardę – „P.“, o atsakovui – iki santuokos ir jos metu turėtą pavardę – „K.“. Teismas sprendė, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas kitam nereikalauja, todėl išlaikymas sutuoktiniams nėra priteistinas. Teismas nurodė, kad šalys 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo ir Povedybinę sutartį. Šalių teigimu, jose aptarti turto padalijimo klausimai, todėl nagrinėjimo byloje jie kitaip nespręstini. Teismas iš esmės sutiko su šia argumentacija, nes byloje nėra duomenų apie kitą dalintiną šalių turtą. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas dėl įsipareigojimų kreditoriui BIGBANK AS filialui pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. Lizingo sutartį Nr. LS-LTC-23000555 vykdymo, t. y. ieškovės ir atsakovo prievolė šio kreditoriaus atžvilgiu išlieka solidaria. Teismas sutiko su ieškovės reikalavimu taikyti atsakovui netesybas ar piniginę kompensaciją dėl (ne)tinkamo sutarties vykdymo prieš šį kreditorių, nes, kaip matyti, iki šiol atsakovas neįvykdė Povedybinės sutarties 5.1.1 punkto sąlygų dėl šios sutarties modifikavimo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalaujamos piniginės prievolės (atsakovo atsakomybės sąlygos) iš esmės atitinka minėto punkto sutartines sąlygas. Teismas konstatavo, kad byloje nekilo ginčas dėl šalių sūnaus J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti šių reikalavimų pagrįstumu, todėl juos tenkino (CPK 178, 179, 185 straipsniai, CK 3.59, 3.169–3.170, 3.175 straipsniai).Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, atsižvelgė į periodines šalių pajamas (ieškovės – apie 4 000 Eur (neatskaičius mokesčių), atsakovo – apie 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį pagal Sodros duomenis), taip pat atsakovo poreikį nuomotis būstą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje šalys sutarė, jog atsakovas nepertraukiamai bendraus su sūnumi 7 kalendorines dienas ir dar 2–3 kalendorines dienas per mėnesį (per kalendorinį mėnesį susidaro 9–10 dienos su nakvynėmis), teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti reikalaujamo periodinio išlaikymo dydį, tačiau neženkliai, nes pagal turtinę padėtį šalys turi galimybę užtikrinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Teismo vertinimu, pagrįsta ir protinga iš atsakovo priteistina periodinio išlaikymo kas mėnesį suma sudaro 400 Eur, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog įsiskolinimo laikotarpiu nevykdė minėtos sutartinės prievolės vaikui išlaikyti. Taip pat jis nepateikė įrodymų, kad vykdė įstatymu įtvirtintą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.192 straipsnis). Teismas sprendė, kad tokiu atveju tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 185 straipsnis). Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, tačiau kokybės prasme ginčą „laimėjus“ ieškovei (esminė reikalavimų dalis patenkinta), iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 808 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 694 Eur už advokato teisinę pagalbą (pagrįsto ir protingo dydžio suma) ir 114 Eur žyminis mokestis.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai15. Apeliaciniu skundu atsakovas ATS1 (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir sumažinti iš apelianto priteistą išlaikymą iki 317,25 Eur per mėnesį, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir paskirstyti jas šalims lygiomis dalimis, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad būtina papildomai tirti faktines aplinkybes dėl vaiko išlaikymo dydžio ir išlaidų paskirstymo, panaikinti šią sprendimo dalį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 15.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš apelianto priteistas 400 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymas per mėnesį ir ieškovei priteistos 1 808 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad vaikas apie ketvirtadalį mėnesio gyvena su juo ir tuo laikotarpiu visas vaiko išlaikymo išlaidas tiesiogiai dengia apeliantas. Maistas, laisvalaikis, transportas, būsto išlaidos ir kiti kasdieniai poreikiai šiuo laikotarpiu tenka apeliantui. Jeigu orientacinė vaiko išlaikymo suma yra 423 Eur per mėnesį, o vaikas su apeliantu praleidžia apie 25 proc. laiko, proporcingai mažinant išlaikymo pareigą gaunama: 423 Eur × 25 proc. = 105,75 Eur; 423 Eur – 105,75 Eur = 317,25 Eur. Teismo nustatytas 400 Eur išlaikymo dydis nėra pakankamai motyvuotas ir neatspindi faktinio vaiko gyvenimo laiko pas kiekvieną iš tėvų bei apelianto tiesiogiai patiriamų išlaidų vaiko išlaikymui. Teismas nenurodė aiškių argumentų, kodėl esant tokiam bendravimo režimui išlaikymas sumažintas tik 23 Eur, o ne proporcingai apelianto faktiškai vykdomai vaiko priežiūrai.15.2. Ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai arba padalintos šalims lygiomis dalimis. Taigi sprendimo dalis dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto laikytina neteisinga ir nepagrįsta.16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. P.-K. prašo atmesti atsakovo ATS1 apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovei 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:16.1. Teismas aplinkybę, kad vaikas su apeliantu nepertraukiamai praleidžia apie 9–10 dienų per mėnesį, jau įvertino skundžiamame sprendime ir būtent dėl šios priežasties sumažino ieškovės prašytą 423 Eur išlaikymo dydį iki 400 Eur. Apeliantas, iš esmės prašydamas dar kartą taikyti tą pačią proporciją, siekia pakartotinai (dvigubai) įvertinti tą pačią aplinkybę, kuri jau buvo įvertinta sprendime. Ieškovė 2026 m. vasario 6 d. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (kartu su ieškinio patikslinimu) pateikė teismui detalius, dokumentais pagrįstus 2025 metų faktinių vaiko išlaikymo išlaidų apskaičiavimus, kurie sudarė ne mažiau kaip 829,18 Eur per mėnesį. Šios išlaidos buvo patirtos ir apskaičiuotos tuo pačiu laikotarpiu, kai vaikas dalį mėnesio (9–10 dienų) jau leido pas apeliantą, t. y. šis rodiklis jau atspindi faktinę situaciją, kurią apeliantas dabar bando pakartotinai įvertinti. Didelė dalis vaiko išlaikymo išlaidų (būsto, ugdymo, sveikatos priežiūros (įskaitant jau nustatytą būtinybę ortodontiniam gydymui, kurio kaina sudaro 4 500 Eur 1,5 metų laikotarpiui), aprangos, būrelių ir kt.) yra fiksuotos, periodinės ir nesumažėja proporcingai vaiko fiziškai su kiekvienu tėvu praleidžiamų dienų skaičiui. Apelianto su vaiku praleidžiamu laikotarpiu jo dengiamos išlaidos apsiriboja tik maistu ir pramogomis, o visas kitas, esmines vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas (drabužiai, ugdymas, sveikata ir kt.) ir toliau dengia ieškovė, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų namuose vaikas tuo metu yra.16.4. Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatytos aplinkybės apie apelianto finansines problemas ir didėjančias skolas kreditoriams, kurios leidžia daryti išvadą, kad apelianto siekis skundo pagrindu sumažinti vaikui priteistą išlaikymą yra susijęs ne realiais vaiko poreikiais, o su apelianto finansine padėtimi. Apeliantas nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie pagrįstų jo siūlomą išlaikymo perskaičiavimą, paneigtų teismo sprendimo išvadas ar paneigtų ieškovės pateiktus faktinių išlaidų duomenis – skundas iš esmės prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią MMA dydis yra tik orientacinis kriterijus, o galutinis išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į visas konkrečios bylos aplinkybes, o ne vien tik formalią laiko proporciją.16.5. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai motyvavo, kad nors ieškinys formaliai patenkintas iš dalies, kokybės prasme ginčą laimėjo ieškovė, kadangi patenkinta esminė reikalavimų dalis – santuokos nutraukimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo tvarka, periodinis išlaikymas (iš esmės prašyta suma patenkinta), taip pat visa apimtimi patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Vienintelis reikalavimo aspektas, kuriame teismas nukrypo nuo ieškovės prašytos sumos, yra periodinio išlaikymo dydžio 23 Eur skirtumas (423 Eur prašyta, 400 Eur priteista), kas sudaro mažiau nei 6 proc. nuo prašytos sumos. Toks nežymus, iš esmės į teismo diskreciją patenkantis nukrypimas nuo prašomo išlaikymo dydžio yra įprastas ir neišvengiamas bet kurioje išlaikymo priteisimo byloje, kadangi galutinį konkretų dydį visada nustato teismas savo nuožiūra, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tokia aplinkybė savaime negali būti pagrindas proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priešingu atveju ieškovai, reiškiantys reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, iš esmės niekada negalėtų tikėtis visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, net ir tais atvejais, kai jų reikalavimas iš esmės tenkinamas beveik visa apimtimi. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų teismo argumentaciją dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal tai, kuri šalis kokybės prasme laimėjo bylą, todėl nėra pagrindo šią sprendimo dalį keisti.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas (dėl jo dydžio), ir dalies, kuria spręstą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis spręsta dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikau tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, piniginės prievolės vykdymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo, dėl to apeliacinės instancijos teismas nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nevertins ir dėl jų pagrįstumo šioje nutartyje nepasisakys.Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžioIeškovė ieškiniu prašė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisti iš atsakovo po 423 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė pateikė pakankamai duomenų apie vaiko poreikius, todėl teismas atsižvelgęs į šalių finansines galimybes užtikrinti ne tik minimalius vaiko poreikius ir nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką bei jos intensyvumą (atsakovas bendraus su sūnumi per mėnesį 9-10 dienas su nakvyne), priteisė iš atsakovo išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 400 Eur išlaikymo dydis nėra pakankamai motyvuotas ir neatspindi faktinio vaiko gyvenimo laiko pas kiekvieną iš tėvų bei apelianto tiesiogiai patiriamų išlaidų vaiko išlaikymui. Apelianto vertinimu, jeigu orientacinė vaiko išlaikymo suma yra 423 Eur per mėnesį, o vaikas su apeliantu praleidžia apie 25 proc. laiko, proporcingai mažinant išlaikymo pareigą gaunama 317,25 Eur suma (423 Eur × 25 proc. = 105,75 Eur; 423 Eur – 105,75 Eur = 317,25 Eur). Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Nuo 2025 metų orientacinis nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo minimumas sudarė 1 038 Eur (arba atskaičius mokesčius 777 Eur), o nuo 2026 metų minimali mėnesinė alga jau yra 1 153 Eur (arba atskaičius mokesčius 846 Eur). Atitinkamai ½ dalis baziniams (kasdieniams) vaiko poreikiams tenkinti reikalingos orientacinės sumos dalis: 2025 m. ‒ 388,50 Eur; 2026 m. ‒ 423 Eur. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš esmės pripažino, kad 846 Eur išlaikymas vaikui užtikrintų vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog būtų patenkinti šalių vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, 846 Eur (½ dalis ‒ 423 Eur) išlaikymo vaikui suma yra pagrįsta. Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija nei pirmosios instancijos teismo nustatytų vaiko būtinųjų poreikių dydžio, nei tėvų galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Tačiau, apelianto vertinimu, kadangi vaikas apie ketvirtadalį mėnesio gyvena su juo ir tuo laikotarpiu visas vaiko išlaikymo išlaidas tiesiogiai dengia apeliantas (maistas, laisvalaikis, transportas, būsto išlaidos ir kiti kasdieniai poreikiai), todėl pirmosios instancijos teismas ne iki 400 Eur (423 Eur – 23 Eur) turėjo sumažinti iš jo priteistiną išlaikymą (423 Eur – 23 Eur), o 25 procentais, t. y. iki 317,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė vaikui išlaikymą, skirtą tiek jo kasdienių poreikių užtikrinimui, tiek ir nekasdieninių. Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodoma, jog mėnesinės minimalios išlaidos yra 431 Eur/mėn.: maistui – 100 Eur; kurui – 30 Eur; darželiui – 96 Eur; būreliams – 89 Eur; kirpykla – 22 Eur; gyvybės draudimas – 44 Eur, sveikatos priežiūrai – 30 Eur; komunaliniai mokesčiai – 20 Eur; įvairiems pirkiniams (rūbams, avalynei, baldams, dovanoms, laisvalaikiui ir pan.) – 398,18 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nustačius atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią apie 25 procentų laiko vaikas praleis su tėvu, ir atsakovas patirs tam tikras išlaidas, susijusias su kasdieninių vaiko poreikių tenkinimu. Nepaisant to, nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl būtent jai teks esminės, būtinos vaiko priežiūros išlaidos, taip pat nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Byloje nenustatyta, jog ieškovės patiriamos išlaidos vaiko poreikių tenkinimui, dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, turėtų būti mažesnės nei 800 Eur (½ dalis ‒ 400 Eur). Kaip nurodė ieškovė, šios išlaidos buvo patirtos ir apskaičiuotos tuo laikotarpiu, kai vaikas dalį mėnesio (9–10 dienų) jau leido pas atsakovą, t. y. atlikti paskaičiavimai atspindi susidariusią faktinę situaciją. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių argumentų dėl kurių būtų galima 82,75 Eur (400 Eur – 317,25 Eur = 82,75 Eur) sumą pripažinti neatitinkančia vaiko poreikių ar, kad ieškovė šioje dalyje tokių išlaidų vaiko išlaikymui nepatiria/nepatirs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant tarp šalių sutarimo, net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnametis vaikas bendraus su atsakovu, ieškovei, kaip vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, atiteks pareiga užtikrinti didesnius tiek kasdienius, tiek nekasdieninius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Visų aptartų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui dydžio bei vieno iš tėvų teisių ir pareigų disbalanso.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismePirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 808 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 114 Eur išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio ir 1 694 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkinęs iš dalies nepagrįstai priteisė ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai arba padalintos šalims lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 126 punktas ir kt.).Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).Nagrinėjamu atveju, nors ieškinys formaliai patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad ginčą laimėjo ieškovė. Skundžiamu teismo sprendimu iš esmės buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai: reikalavimas dėl santuokos nutraukimo (100 proc.), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (100 proc.), dėl bendravimo tvarkos (100 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo (100 proc.), ir tik reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis tenkintas iš dalies (423 Eur prašyta/ 400 Eur priteista), kas sudaro 94,56 proc. nuo šio reikalavimo. Taigi iš viso byloje buvo patenkinta net 98,91 proc. (494,56 proc. / 5) ieškinio reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma vien už ieškinio parengimą – 5 844,25 Eur).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertinęs tai, jog ieškovės ieškinys iš esmės buvo patenkintas ir ieškovė laikoma laimėjusia bylą, tinkamai ir teisingai sprendė dėl visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl bylos procesinės baigtiesAtsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, tinkamai įvertino vaiko poreikius bei tėvų galimybes teikti išlaikymą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismeCPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.Priteisti iš atsakovo ATS1, a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. P.-K., a. k. (duomenys neskelbtini), 598,95 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjas Edvardas Paliokas