Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda.

KAL1 išaiškinta, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

UAB „DPD Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš KAL1 priteista 520 Eur (penki šimtai dvidešimt eurų) ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (520 Eur) nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo UAB „DPD Lietuva“ naudai turtinei žalai atlyginti.

AB „Telia Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš KAL1 priteista 839 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt devyni eurai) AB „Telia Lietuva“ naudai turtinei žalai atlyginti.

KAL1 kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

KAL1 nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 21 d. 18.05 val. iki 2024 m. birželio 22 d. 2.00 val., dirbdamas siuntų skirstymo vyr. operatoriumi UAB „DPD Lietuva“ (duomenys neskelbtini), ir būdamas atsakingas už kokybišką ir savalaikį siuntų ir krovinių iškrovimą/pakrovimą bei paskirstymą, darbo funkcijų būdamas įpareigotas konvejeriu važiuojančias siuntas pagal paskirties vietą išrūšiuoti ant palečių, nuo konvejerio paėmė AB „Telia Lietuva“ siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 15 Pro Max 256GB 5G White Titanium“, 1 359 Eur vertės, tyčia ją padėjo į dėžę po konvejeriu, taip siuntas paslėpdamas, vėliau siuntą slėpdamas kišenėje iš darbovietės išsinešė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą – AB „Telia Lietuva“ priklausantį 1 359 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas GNS1 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo KAL1, išteisinti reabilituojančiu jo asmenį pagrindu,

t. y., jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų nenustatytu kaltinime tariamą patį nusikalstamos veikos įvykį (gynyba įsitikinusi būtent pastarąja išvada), tuomet KAL1 išteisinti atitinkamu pagrindu (nenustačius nusikaltimo įvykio), o jeigu teismas nustatytų, kad iš tiesų nenustatytas asmuo (ar asmenys) nusikalstamai užvaldę kaltinime nurodytą turtą, tuomet KAL1 išteisinti tuo pagrindu, kad nenustatytas pastarojo asmens dalyvavimas padarant šį nusikaltimą. Taip pat KAL1 pareikštus ieškininius reikalavimus atmesti bei panaikinti visas šioje byloje taikomas KAL1 atžvilgiu procesinės prievartos priemones.

Skunde teigiama, kad nuteistasis KAL1 neginčija iš kaltinime išdėstytų aplinkybių tik tos vienos aplinkybės, jog kaltinime nurodytu laiku, tai yra pamainoje iš 2024 m. birželio 21 d. į 2024 m. birželio 22 d., jis dirbo siuntų skirstymo vyr. operatoriumi UAB „DPD Lietuva“ (duomenys neskelbtini), tačiau dar kartą akcentuoja, jog savo darbines pareigas jis vykdė tinkamai, juo labiau, nesisavino ir nevogė jokio turto.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam sunku prisiminti detalesnes darbo toje pamainoje aplinkybes, nes tai buvo eilinė darbo pamaina. Net ir tuomet, kai jam minėtoje įmonėje buvo pareikštos pretenzijos dėl kelių siuntų dingimo, jau buvo praėję nemažai laiko nuo 2024 m. birželio 22 d. O šiai dienai praėję daugiau kaip pusantrų metų. Todėl KAL1 nėra lengva paaiškinti įmonės UAB „DPD Lietuva“ atskirų darbuotojų išsakytų insinuacijų jo atžvilgiu, tariamai patvirtinančių jo kaltę. Byloje pateikta fotonuotrauka, esą patvirtinanti, kad KAL1 kišenė išsipūtusi (iš ko bandoma daryti išvadą, jog toje kišenėje buvo kaltinime minėtosios siuntos), tačiau nuteistajam iš tiesų neįmanoma prisiminti, kokius daiktus jis tikrai galėjo turėti tuo metu kišenėje. Bet tai nebuvo jokios siuntos ar kaltinime nurodomi mobilaus ryšio telefonų aparatai. Nors KAL1 ir sunku prisiminti detales, tačiau darbo metu jo kišenėse galėjo būti (neabejojantis, jog ir buvo) minėtoje fotonuotraukoje užfiksuotu laiku visiškai kiti daiktai, nei nurodyta kaltinime. Tai yra, darbo metu savo kišenėse nuteistasis laikė savo asmeninį mobilaus ryšio telefono aparatą, cigarečių pakelį, o be to dažnai ir savo asmenines pirštines, naudojamas darbo metu, nes tuometinis darbdavys darbinių pirštinių neišduodavo.

Skunde pažymima, jog buvo keliamos ir prielaidos, kad nuteistasis fotonuotraukoje fiksuotas kaip pasilenkęs po konvejeriu, o atskirų liudytojų parodymuose pateikiama, kad KAL1 esą ilgokai buvęs pasilenkęs po juo ir pan. Nors nuteistajam ir sunku prisiminti savuosius fizinio pobūdžio veiksmus toje pamainoje, tačiau jis tikrai jokių siuntų neslėpė po konvejeriu, nei per vieną, nei per du ar daugiau kartų, siuntų iš darbovietės neišnešinėjo, tai yra jokiu būdu siuntų nepasisavino ir nesisavino. Tuo tarpu iš gynybos byloje pateiktos fotonuotraukos matyti, kad dirbant minėtoje įmonėje prie konvejerio kiekvienoje pamainoje nuteistajam teko aptarnauti daugybę siuntų. Be to ir ant konvejerio, ir šalia pastarojo matosi daugybė įvairių daiktų, būna apgadintos įpakavimo siuntos, būna įvairiausių priežasčių pasilenkti prie konvejerio (nekalbant jau net apie tai, jog ir pagal darbo tvarką niekada ir niekaip nebuvo reglamentuoti darbuotojų veiksmai kaip kokio roboto).

Gynėjo advokato įsitikinimu, niekuo nepagrįstos ir spėlionės, kad nuteistasis po kaltinime nurodyto laiko iš karto savo atostogų metu vyko ilsėtis į Jungtinius Arabų Emyratus ir esą tokiu būdu išgabeno kaltinime nurodytus mobilaus ryšio telefono aparatus. Priešingai, KAL1 dar savaitę dirbo iki savo atostogų pradžios po tariamos „vagystės“.

Pasak gynėjo advokato, nuteistajam KAL1 kyla abejonės, ar kaltinime nurodytos siuntos iš viso buvo pavogtos ir ar jos buvo konvejeriu atkeliavę iki jo, tuo metu, kai jis dirbo, nes įmonėje buvo ne vienas atvejis, kuomet siuntų žymekliai būdavo supainioti ir pan. Pagaliau, net jeigu iš tiesų tos siuntos buvo kieno nors pasisavintos, tai prie jų priėjo, prie jų galėjo prieiti daug ten dirbančių žmonių. Jis asmeniškai jų nesisavino.

Skunde akcentuojama, kad nuteistasis KAL1 yra turėjęs itin rimtus piktumus, nevienkartinius žodinius konfliktus su atskirais minėtos įmonės darbuotojais. O tai be abejonės galėjo ir būti priežastimi pradėti prieš jį šios bylos procesą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir neišsaugoti aktualūs vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti jo veiksmai dirbant nurodytoje įmonėje kaltinime paminėtuoju laiku. Juk vaizdo įrašai iš tiesų buvo padaryti/fiksuoti vaizdo kameromis, to niekas neginčija. Dar daugiau, tie įrašai buvo ir tuo metu, kuomet įmonėje KAL1 buvo nuspręsta įvardinti įtariamuoju. Tačiau iš minėtųjų įrašų į bylą pateiktos tik pasirinktos fotonuotraukos, kurios, nei jas vertinant atskirai, nei visumoje nėra informatyvios tam, kad nustatyti tiesą byloje. Gynybos nuomone, jeigu nurodyti vaizdo įrašai būtų išsaugoti, jie neabejotinai paneigtų KAL1 pareikštą įtarimą/kaltinimą. Taigi, šios bylos procesas prieš nuteistąjį nuo pat pradžių buvo neteisingas, dėl įmonės atskirų darbuotojų, neišsaugojusių minėtojo vaizdo įrašo ar jį net sunaikinusių, kaltės, taip atimant KAL1 galimybę efektyviai gintis. Ir šios aplinkybės yra pakankamos teigti, jog nuteistasis KAL1 nagrinėjamu atveju buvo apkaltintas nepagrįstai, siekiant jam suversti kaltę dėl įmonės prarastų siuntų, kurių jis niekaip nepasisavino ir nesisavino.

Skunde nurodoma, kad kai įmonė KAL1 pareiškė pretenzijas, jam buvo paraleliai siūloma „prisipažinti“ kaltu ir išsiskirti „gražiuoju“. Taigi, iš esmės jam buvo daromas atitinkamas spaudimas, bet jis nebūdamas kaltas kaltės neprisiėmė, o su įmone jam teko „atsisveikinti“, tai yra išeiti iš darbo, nes toliau dirbti tokiomis sąlygomis jis nematė jokių galimybių.

Anot gynėjo advokato, galutinai išnagrinėjus baudžiamąją bylą nuteistojo KAL1 parodymai liko nepaneigti. Priešingai, jie yra gana išsamūs ir išdėstyti logiškai. Todėl net jeigu ir būtų pagrindas išvadai, kad kaltinime nurodytoje įmonės darbo pamainoje siunta (kaltinime nurodyti daiktai) buvo kieno nors pasisavinti, tai jokiu būdu niekaip nereiškia, kad taip padarė būtent KAL1.

Skunde pabrėžiama, kad įmonė, kuri pasigedusi kaltinime nurodytųjų siuntų atlikinėjo tyrimą, tą tyrimą atliko ne tik atmestinai (neišsaugojo, neužfiksavo objektyvaus pobūdžio įrodymų –vaizdo įrašų), bet ir kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nenustatė kaltininko. O būtent įmonės atsakingas darbuotojas savo pareiškime taip ir nurodė. Tačiau ir išnagrinėjus bylą teismo posėdyje kaltinimas šiam asmeniui liko neįrodytas. Tai, kad lieka daugiau nei abejonės dėl KAL1 kaltės, patvirtina ir po teisminio įrodymų tyrimo atnaujinimo šioje byloje gauti papildomi duomenys iš UAB „DPD Lietuva“ (2026 m. gegužės 6 d. raštas), iš kurių seka, jog įtarimuose ir kaltinime nurodytuoju laiku (pamainoje nuo 2024 m. birželio 21 d. 18.05 val. iki 2024 m. birželio 22 d. 2.00 val.) KAL1 negalėjo pasisavinti vienos iš įtarimuose ir kaltinamajame akte buvusios nurodytos AB „Telia Lietuva“ siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) su mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 15 ProMax 256GB 5G Natural Titanium“, 1 359 Eur vertės, nes ženkliai vėliau nuo pirminiame kaltinime buvusio nurodyto laiko pastaroji siunta buvo 2024 m. birželio 27 d. fiksuota (skanuota) įmonėje „DPD Lietuva“. Byloje nebuvo ir nėra taip pat ir jokių įrodymų, kad KAL1 būtų tą pastarąją siuntą kokiu nors būdu pasisavinęs, dar daugiau, kad jis net ir būtų dirbęs 2024 m. birželio 27 d. pamainoje. Vis tik prokurorė, ignoruodama jau surinktus byloje duomenis (nuteistojo parodymus, įmonės darbuotojų suinteresuotumą, neišsaugotus vaizdo įrašus), remdamasi vien prielaidomis toliau tebekaltino (nors ir jau mažesnėje kaltinimo apimtyje) KAL1 – 2024 m. birželio 21-22 d. pamainoje pasisavinus AB „Telia Lietuva“ siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 15 ProMax 256GB 5G White Titanium“, 1359 Eur vertės. Taigi, prokurorė tokiu būdu ignoravo aplinkybes, jog būdavo įvairiausių atvejų, kuomet siuntos įmonėje „DPD Lietuva“ prapuldavo ir nebūtinai dėl to, kad jas kas nors pasisavindavo – tai patvirtina ir liudytojo LUD3 parodymai, kad „Tokių dingimo atvejų būdavo praktiškai kiekvieną dieną“.

Skunde cituojant teismų praktiką susijusią su nekaltumo prezumpcija ir draudimu nuosprendį grįsti abejonėmis teigiama, kad šioje byloje turėjo ir turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis KAL1 atžvilgiu.

Atsiliepimų į nuteistojo KAL1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinį skundą negauta.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas GNS1 prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas GNS1 apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį bei jo ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo KAL1 kaltės ir įrodymų vertinimo

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008,

Nr. 2K-122/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino KAL1 kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad jis laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 21 18.05 val. iki 2024 m. birželio 22 d. 2.00 val., dirbdamas siuntų skirstymo vyr. operatoriumi UAB „DPD Lietuva“ (duomenys neskelbtini), ir būdamas atsakingas už kokybišką ir savalaikį siuntų ir krovinių iškrovimą/pakrovimą bei paskirstymą, darbo funkcijų būdamas įpareigotas konvejeriu važiuojančias siuntas pagal paskirties vietą išrūšiuoti ant palečių, nuo konvejerio paėmė AB „Telia Lietuva“ siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 15 Pro Max 256GB 5G White Titanium“, 1 359 Eur vertės, tyčia ją padėjo į dėžę po konvejeriu, taip siuntas paslėpdamas, vėliau siuntą slėpdamas kišenėje iš darbovietės išsinešė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą – AB „Telia Lietuva“ priklausantį 1 359 Eur vertės turtą.

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

Nr. 2K-138/2014, 2K-138/2014, 2K-508/2015, 2K-382-489/2015, 2K-89-303/2017). Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018, 2K-254-895/2020). Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014).

Apeliaciniu skundu nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas GNS1 prašo jo ginamąjį išteisinti, keliami įrodymų vertinimo klausimai. Skunde teigiama, kad KAL1 darbines pareigas vykdė tinkamai ir nevogė kaltinime nurodyto svetimo turto. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, dėl ko ginčo nėra, jog 2023 m. gegužės 24 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „DPD Lietuva“ ir KAL1, pagrindu nuteistasis dirbo UAB „DPD Lietuva“ operacijų skyriaus infrastruktūros skyriuje krovėju, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pareigos pakeistos į rūšiuotojo. Darbo sutartis įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., nuo šios datos nuteistasis pradėjo dirbti. Iš priedo prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gegužės 24 d.) matyti, jog nuo 2024 m. vasario 1 d. darbo sutartis pakeista. KAL1 pareigos – vyr. siuntų skirstymo operatorius, o taip pat pakeistas jo darbo užmokestis. Iš pareigybės nuostatų matyti, jog vyr. siuntų skirstymo operatoriaus pagrindinės funkcijos ir atsakomybės, be kitų: iškrauti/pakrauti siuntas rankomis ir el. krautuvu, skenuoti, skirstyti, formuoti siuntų paletes laikantis įmonėje galiojančių procedūrų reikalavimų; tiesioginio vadovo nurodymu, organizuoti ir kontroliuoti priskirtos siuntų skirstymo operatorių, rūšiuotojų r/ar krovėjų darbo grupės darbą bei užtikrinti savalaikį ir kokybišką pavestų darbų atlikimą. Nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą apie priskirtų darbuotojų padarytus darbo drausmės pažeidimus; teikti informaciją terminalo atsakingiems darbuotojams apie neatsitiktines siuntas (netinkamas pakavimas, nesiskenuoja barkodai, nestandartiniai iš matavimai ir pan.); tyčia ar dėl neatsargumo numetus ar galimai apgadinus siuntą ir/arba pastebėjus bet kokią situaciją, kurios metu galėjo būti apgadinta siunta, nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą; laikytis sutarties dėl darbuotojų kolektyvo (brigados) materialinės atsakomybės nuostatų ir imtis visų būtinų priemonių, reikalingų užtikrinti terminale esančio įmonės turto ir klientų siuntų apsaugai nuo vagysčių, sunaikinimo, sugadinimo ar pažeidimo (2 t., b. l. 8-12).

2024 m. liepos 23 d. pareiškėjas LUD3 per ePolicija kreipėsi pareiškimu dėl pavogtų siuntų „DPD Lietuva“ terminale. Pareiškime nurodyta, jog siuntos galimai pavogtos 2024 m. birželio 21 d. Įtariamas darbuotojas KAL1. Įtarimų kėlė darbuotojo elgesys – nešiojo ir perdėliojo siuntas iš vienos į kitą. Pavogtos dvi siuntos – siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 vnt. iPhone 13. Siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, IMEI kodai: (duomenys neskelbtini), bendra vertė – 1 107,89 Eur. Taip pat siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt. iPhone 15. Siuntėjas AB „Telia“, IMEI kodas: (duomenys neskelbtini), vertė 1 359 Eur. Siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt. iPhone 15. Siuntėjas AB „Telia“, vertė 1 359 Eur (1 t., b. l. 18-21). Kartu su pareiškimu pridėtos devynios foto nuotraukos iš vaizdo įrašų su komentarais (1 t., b. l. 27-34).

Nuteistasis KAL1 ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis pateikė raštiškus parodymus (3 t., b. l. 64-67), kur nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Nuteistasis parodė, jog nors baudžiamosios bylos medžiagoje pateiktomis nuotraukomis siekiama patvirtinti, jog jo kišenė kaltinime nurodytu laiku darbo vietoje buvo išsipūtusi dėl į ją įdėtų siuntų su kaltinime nurodytais telefonais, tačiau darbo metu kišenėse laikydavo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, cigarečių pakelį, o taip pat dažnai asmenines darbines pirštines. Nors liudytojų parodymais siekiama patvirtinti, jog nuotraukose, kuriose KAL1 pasilenkęs po konvejeriu, jis slepia siuntas, nuimtas nuo konvejerio tako, tačiau jis jokių siuntų nepasisavino. Darbo metu būna įvairių priežasčių, dėl kurių tenka pasilenkti po konvejeriu – apgadintos įpakavimo siuntos, o taip pat darbo tvarkoje nebuvo nustatyta ribojimų pasilenkti po konvejeriu, t. y. dirbti kaip robotui. Liudytojų parodymai, jog po kaltinime nurodyto laikotarpio nuteistasis iškart atostogų išvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, kur galėjo realizuoti pavogtą mobiliojo ryšio aparatą, taip pat nepagrįsti, kadangi dar savaitę po kaltinime nurodyto laikotarpio nuteistasis dirbo. Kyla abejonių, ar nurodytos siuntos iš tiesų dingo, nes pasitaikydavo ne vienas atvejis, kai siuntų žymekliai būdavo supainiojami, o taip pat prie siuntų galėjo prieiti ir kiti toje aplinkoje dirbę asmenys. Nuteistasis parodymuose taip pat nurodė, jog įmonėje turėjo nesutarimų, nevienkartinių žodinių konfliktų su atskirais įmonės darbuotojais, dėl ko jie galėjo turėti tikslą apkalbėti. Jei pilni vaizdo įrašai, iš kurių nagrinėjamu atveju pateiktos tik atskiros nuotraukos, būtų išsisaugoję, jie tikrai paneigtų jo kaltę. Kai įmonė pareiškė nuteistajam kaltinime nurodytas pretenzijas, jam buvo siūloma prisipažinti, išsiskirti gražiuoju, t. y. tam tikras spaudimas. Papildomai nuteistasis nurodė, kad visos mažos siuntos būdavo dedamos į dėžes po konvejeriu, siekiant joms nepadaryti žalos metant į metalinius narvus. Pirma darbo pertrauka 15 min. trukmės būdavo 19 val., po to būdavo pietų pertrauka. Išėjęs per pertrauką į lauką turbūt telefonu kalbėjo su drauge, kiekvieną dieną eidavo per pertrauką iki savo automobilio.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų nuteistojo KAL1 parodymų, o taip pat ir iš apeliacinio skundo argumentų, tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas teigia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje pateiktos nuotraukos niekaip nepatvirtina KAL1 kaltinime nurodytų priešingų teisei veiksmų, o taip pat byloje apklausti liudytojai, t. y. UAB „DPD Lietuva“ darbuotojai, turėdami tikslą apkalbėti nuteistąjį, jį apkaltino siuntų su mobiliojo ryšio telefonais vagystėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytu ir pažymi, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-112-628/2023,

2K-65-976/2025 ir kt.).

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja LUD5 parodė, kad kaltinime nurodytu laiku dirbo UAB „DPD Lietuva“ saugumo skyriuje, jos darbo specifika darbas su vagystėmis ir tyrimais. Iš klientų aptarnavimo skyriaus buvo gauta informacija, kad ieškoma siunta, kurioje buvo iPhone 15. KAL1 turėjo kontroliuoti ir mokinti kitus darbuotojus, tačiau veikė ne pagal nustatytą darbo instrukciją – nerūšiavo siuntų, nežiūrėjo kaip dirba darbuotojai, jų neapmokė. Siuntų rūšiavimas vykdavo paprastai – siunta atvažiuoja į salę, ji nukeliama ir dedama į paletes, kurios suskirstytos pagal gavėjų pristatymo miestus. Liudytoja matė kaip KAL1 lindo salėje po konvejeriais, slėpė siuntas ir jas draskė. Buvo paieškomos keturios siuntos – viena siunta buvo išdraskyta, kurioje buvo „Android“ telefono aparatas, vėliau ji buvo rasta, todėl buvo ieškomos trys siuntos. Viena buvo rasta paslėpta po konvejeriu dėžėje, ji atsirado po savaitės, joje buvo iPhone 15. Būna atvejų, jog dėžės būna po konvejeriu, kai vaistus transportuoja plastikinėse dėžutėse, jos lieka tuščios, jas padeda, kad surinktų. Dėti siuntas po konvejeriu yra neleistina. Mobilaus ryšio telefonas iPhone 15 buvo mažoje dėžutėje, nuteistasis ją nukėlė nuo konvejerio ir pakišo po konvejeriu. Archyviniai vaizdo įrašai iš vaizdo kamerų, kuriomis buvo filmuojama UAB „DPD Lietuva“, dingo, nes buvo problemos su serveriais ir diskais. Liudytoja nurodė, kad KAL1 kelnių kišenėje matėsi dėžutės forma, o jam prieš įeinant į darbo zoną, jo kišenė taip neatrodė. Kiekviena siunta turi siuntos kodą, įmonėje įdiegta sekimo sistema, į kurią įvedamas minėtas siuntos kodas ir matoma, kur siunta yra. Nagrinėjamu atveju siuntos gavėjas pasiskundė, kad negavo siuntos ir įmonė turėjo jos ieškoti. Būna atvejų, jog po konvejeriu dėžutės gali nukristi ar didesnė siunta gali nustumti mažesnę, tačiau, jei siunta nukrinta ją reikia pakelti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nukėlė siuntą, kuri buvo ieškoma ir paslėpė ją po konvejeriu. Toje vietoje, kur buvo siuntos, niekas nestovėjo, išskyrus nuteistąjį. Liudytoja LUD5 parodė, kad matė patį vaizdo įrašą, o byloje pateiktas nuotraukas iš vaizdo įrašų darė pati. UAB „DPD Lietuva“ vaizdo kameras aptarnauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „DPD Lietuva“ kreipėsi į nurodytą bendrovę dėl vaizdo įrašų atstatymo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad jų atstatyti nepavyks. Papildomai pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja parodė, kad iš nuotraukų matyti, kad nuteistasis atsisukęs nugara į kamerą draskė dėžutes, tai matyti pagal rankų judesius, o dešinėje kišenėje tikrai buvo dėžutė, tai akivaizdžiai matyti pagal formą.

Aukščiau aptartas liudytojos LUD5 nurodytas aplinkybes dėl UAB „DPD Lietuva“ vaizdo kamerų įrašų neišsaugojimo kaltinimui aktualiu laikotarpiu patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. vasario 11 d. atsakymas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užklausų sistemoje buvo registruotas pranešimas, kur dingo vaizdo kamerų archyviniai įrašai. Patikrinus nustatyta, kad įrašymo įrenginyje sugedęs trečiasis TB talpos kietasis diskas. 2024 m. birželio 25 d. atlikus sugedusio disko keitimo darbus, buvo identifikuotas ir antrojo disko gedimas, dėl kurio neveikė visas diskinis masyvas. Sugedę diskai pakeisti, o įrašymo įrenginio darbingumas pilnai atstatytas 2024 m. liepos 3 d. dėl nurodytų gedimų tikėtina, kad vaizdo kamerų įrašai laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 21 d. 18.00 val. iki 2024 m. birželio 22 d. 03.00 val. išsaugoti nebuvo (3 t., b. l. 63). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyti nepagrįstais laikomi apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „DPD Lietuva“ sąmoningai neišsaugojo kaltinime nurodytu laiku darytų vaizdo kamerų įrašų, o pateikė tik tam tikras foto nuotraukas iš vaizdo įrašų. Liudytoja patvirtino, kad byloje esančias nuotraukas iš vaizdo kamerų įrašų padarė pati aktualiu laikotarpiu.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas LUD6, kuris dirba UAB „DPD Lietuva“ vakarinės pamainos vadovu parodė, jog apie vagystę jam pranešė LUD1, kuris buvo siuntų skirstymo operatorius. Siuntos rūšiuojamos pagal barkodus, o išdėliojamos pagal miestus. Liudytojas dingusių siuntų numerių nematė, tačiau matė vaizdo įrašus. Prie konvejerio stovi gardai, į kuriuos turi būti dedamos siuntos, nuimtos nuo konvejerio, KAL1 pasilenkęs kažką ilgai darė, palindo po konvejeriu, ten kažką padarė ir nuėjo išmesti šiukšlių į presą. Siuntinių sekime nedalyvavo, tačiau peržiūrėjo tos dienos UAB „DPD Lietuva“ vaizdo įrašus, kai siuntos buvo skenuojamos, KAL1 buvo pasilenkęs į tą kampą, kai siuntos galėjo važiuoti konvejeriu. Vaizdo įrašą liudytojas matė kitos savaitės pirmadienį, kai nuteistasis jau buvo išėjęs atostogų. Vaizdo įraše prie nuteistojo KAL1 nebuvo matyti kitų žmonių, t. y. nuteistasis dirbo vienoje pusėje, kitas žmogus kitoje. Būna atvejų, kai dėžė nukrenta po konvejeriu, po juo būna tuščių dėžių. Liudytojas buvo KAL1 pamainos vadovas, nuteistasis dirbo gerai, norėjo dirbti papildomai, priekaištų dėl darbo liudytojas jam neturėjo. Dėl siuntos dingimo sužinojo savaitės bėgyje, nes pirmiausia atitinkamus veiksmus dėl dingusių siuntų atlieka saugumo skyrius. Vaizdo įrašų nuotraukas galima padaryti su kompiuteriu. Pats LUD6 nematė, kad KAL1 užvaldo siuntą, tačiau įtarimų sukėlė, kad nuteistasis ilgą laiką buvo atsitūpęs kampe ir kažką darė, po ko atsistojo taip, kad nematytų ir nusinešė kažkokias kartono dėžes supresuoti, tačiau darbo metu darbuotojai dėžių neneša, darbo pabaigoje būna tvarkomas sandėlis.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas LUD1, dirbantis UAB „DPD Lietuva“ Kauno regiono vadovu, yra atsakingas už Kauno terminalo darbų organizavimą. Liudytojas parodė prisimenantis, kad buvo dingę keletas siuntų, fiksuotų kaip atvykusių, su telefonais. Žino, jog policijos pareigūnai žiūrėjo vaizdo medžiagą ir buvo nustatytas asmuo, kuris paskutinis lietėsi prie siuntų. Siuntų buvo pasigesta po to, kai jų negavo gavėjai. Buvo nustatyta, jog nutrūko siuntos kelias ir pastebėta, kad nuteistasis paskutinis buvo, kuris turėjo kontaktą su minėtomis siuntomis. Prisimena iš peržiūrėtų vaizdo įrašų, jog KAL1 buvo nuėjęs į (duomenys neskelbtini) salę, dalį siuntų nusiėmė nuo konvejerio, dėjo po juo, jas ardė ir tikrino jų turinį, dalį siuntų sudėjo atgal. Visą medžiagą buvo surinkusi LUD4. Žiūrėjo per kameras ir matė, jog asmuo elgiasi neįprastai, galimai galėjo įsidėti į kišenę ir išsinešti. Siuntų, kurias nuėmė nuo konvejerio KAL1, toliau nuskenuotos nebuvo. Galima atskirti, kai žmogus kišenėje įsidėjęs mobilų telefoną ar kažką daugiau dėl turimos patirties. Nuteistasis ėjo su išsipūtusia kišene į vilkiko pusę. Vaizdo kameros, esančios UAB „DPD Lietuva“ skirtos prevencijai, esant poreikiui galima pasižiūrėti. Grįžus nuteistajam po atostogų, liudytojas su juo kalbėjo apie įvykį, sakė, jog yra tam tikros medžiagos apie dingusias siuntas, tačiau jis viską neigė, parašė prašymą ir išėjo iš darbo.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas LUD2, kuris nuo 2023 m. balandžio mėn. dirbo kartu su nuteistuoju UAB „DPD Lietuva“, parodė, kad KAL1 buvo aukštesnėse pareigose. Žino, kad nuteistasis pradarydamas siuntas pavogė telefonus ir padėjo siuntą prie pažeistų pakuočių, o mobiliuosius telefonus iš tų siuntų išimdavo. Apie tai per susirinkimą papasakojo įmonės direktorius. Tyrėja rodė 2024 m. birželio 21 d. nuotrauką, kurioje matėsi iš nugaros žmogus, kuris turėjo rankose siuntą, tai buvo KAL1. Atvejai, kad reikėdavo lįsti po konvejeriu būdavo tik tada, jei nukrisdavo siuntos, jas pakelti užtrukdavo dvi sekundes. Siuntos krisdavo retai. Jei ant konvejerio būdavo pastebėta suplėšyta pakuotė, ją nuimdavo nuo konvejerio ir nunešdavo prie pamainos vadovo kabineto. Jei konvejeris darbo metu nesustabdytas, pasidėdavo šalia konvejerio ir jas nunešdavo vėliau prie pamainos vadovo durų. Tuščias dėžes presuoti nešdavo po darbo. Paletes su siuntomis, kurios darbuotojų – siuntų skirstytojų, būdavo apsuktos plėvele, išsiveždavo autokaristai. Per susirinkimą direktorius pasakojo, jog KAL1 tikėjosi, jog toje vietoje nėra stebimas vaizdo kameromis. Baudžiamojoje byloje esančioje nuotraukoje matoma dėžė po konvejeriu yra popierinė, joje būdavo laikoma lipni juosta bei rulonas pakavimui.

Liudytoja LUD4 apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog UAB „DPD Lietuva“ dirbo apskaitininke, vėliau – operacijų specialiste. Jos pagrindinis darbas buvo ieškoti dingusių siuntų. Buvo gauta užklausa iš Saugumo skyriaus darbuotojos LUD5, kad (duomenys neskelbtini) dingo telefonai. Liudytoja iš LUD1 gavo nurodymą viską nuosekliai peržiūrėti. Peržiūrėjus visą tos dienos vaizdo medžiagą, t. y. nuo darbo pradžios iki darbo pabaigos, KAL1 veiksmai sukėlė daug įtarimų. Siuntos dingo po to, kai nuteistasis laikė jas rankose ir su jomis buvo nuėjęs į tokias vietas, kuriose nesilanko kiti darbuotojai, nes tikslo tam nėra. Kaip ir nėra jokio tikslo nuimti siuntos dėžę nuo konvejerio ir mesti ją po konvejeriu. Visa medžiaga buvo peržiūrėta itin detaliai, tartasi su darbuotoja LUD5. Vietos, kuriose buvo padėtos siuntos, buvo patikrintos tik po dviejų savaičių, viena siunta buvo rasta po konvejeriu. Toje vietoje kaltinime nurodytą dieną buvo tik KAL1. Siunta buvo įdėta į dėžę su dangčiu, į kurią paprastai dedami tam tikros įmonės vaistai. Siuntoje lyg buvo du iPhone 13 mobilieji telefonai. Liudytojai įtarimą sukėlė dingusių siuntų nuėmimas nuo konvejerio ir padėjimas po konvejeriu. Buvo žinoma, kad tai buvo būtent dingusios siuntos, nes jas mato per ekraną. Yra tam tikros vietos, kuriose yra skenuojami siuntų BAR kodai, jos identifikuojamos ir kai jos pravažiuoja, siuntos yra sekamos ir žinoma, kad būtent konkreti siunta pravažiavo pro konvejerį. Liudytoja vaizdo įrašus žiūrėjo per programą, kurioje matyti šešių mėnesių senumo vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Už visą vaizdo įrangą atsakinga bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja parodė, kad visa patalpa yra filmuojama vaizdo kameromis, siunta nuo gavimo skenuojama keliaujant į terminalą, toliau ji važiuoja konvejeriu. Viskas fiksuojama kameromis. Kai nuskenuojama pirmą kartą siunta, visur seka kameros ją ir galima matyti siuntos kelią. Siuntų laikas fiksuojamas – ji gaunama į terminalą, nuskenuojama ir apie pusę minutės važiuoja konvejeriu. Kad dingusi siunta pateko pas KAL1 matėsi pagal siuntų sekimą kameromis, pagal siuntos judėjimą, akivaizdžiai matėsi, kad nuteistasis paėmė siuntas. Taip pat buvo fiksuota, kad KAL1 kišenė buvo išsipūtusi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad 2024 m. birželio 21 d. 18.09 val. KAL1 ištraukė siuntą iš dėžės po konvejeriu, ši siunta vėliau buvo rasta praplėšta. Pradžioje konvejeriu siunta važiavo sveika, po to įdėta į dėžę po konvejeriu ir atnešta į pakuotės pažeidimų surašymo aktų vieta. Ji buvo praplėšta ir padėta aktui surašyti. Salėje dirba du arba trys žmonės, nuteistasis fiksuotas toje vietoje, kur buvo siunta, o prie jo niekas nestovėjo. Mažos siuntos nuo konvejerio dedamos į gardą, kuris stovi šone netoli palečių. Pro vietą, kurią nurodė nuteistasis, į tualetą niekas neina, nes pro tą vietą reikėtų tiesiog pralįsti.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas LUD3 nurodė, kad UAB „DPD Lietuva“ dirbo nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. logistikos saugumo vadovu – vykdė įmonės prevenciją ir dingusių daiktą paiešką. Be liudytojo buvo trys žmonės, kurie vykdydavo peržiūrą vaizdo kamerų pagalba. Kiekviena siunta turi savo skenavimo kodą, paskutinis žingsnis buvo terminale, kur vyko skenavimas, kurjeris jos neišvežė iš sandėlio. Nagrinėjamu atveju paskutinysis prie dingusios siuntos buvo KAL1, todėl jis turėjo ryšį su siunta. Pagrįsti duomenys nustatant kaltininką yra paskutinis siuntos skenavimas, fiksavimas sistemoje ir vaizdo kameros. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir parodė, kad įtarimų nagrinėjamu atveju sukėlė tai, kad siuntos buvo perkėlinėjamos iš vienos pusės į kitą. Dirbančių prie konvejerio darbuotojų pagrindinis darbas yra atlikti skenavimą, tada siunta pasiekia logistikos centrą, jei pakuotė pažeista – ją rūšiuoji arba klausi kliento, ar jis nori gauti pažeistą siuntą. Po konvejeriu operatorius gali ieškoti nebent nukritusios siuntos. Jei ikiteisminio tyrimo meru buvo pateiktos tik nuotraukos, tai reiškia, jog buvo techninis gedimas, nebuvo paties vaizdo įrašo. Po siuntos dingimo po savaitės laiko, jei siunta neatsiranda, pradedama jos paieška. Tirta buvo liepos 1 d. – 15 d., terminai skyrėsi dėl to, kad pirmiausia su nuteistuoju kalbėjo vadovai, o UAB „DPD Lietuva“ Vilniuje dirbantys atsakingi asmenys tik po kurio laiko pradeda tyrimą. Vilniuje dirbantys atsakingi asmenys tirdavo tik iš vaizdo įrašų. Ikiteisminiame tyrime pateiktos nuotraukos iš birželio 21 d. Atlikus tyrimą, liko įtarimai dėl KAL1. Asmuo negali dėti siuntų po konvejeriu, nes jos turi transportavimo kelią, pašto kodus. 1 t., b. l. 30 esančioje nuotraukoje panašu, kad siunta lukštenama, arba slepiama ir vėliau dedama į dėžę. Darbo funkcijos po konvejeriu nėra.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarytos išvados, jog baudžiamosios bylos medžiagoje esančios nuotraukos, kurios padarytos iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, patvirtina, kad KAL1 kišenė buvo išsipūtusi nuo į ją įdėtos vogtos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) su mobiliojo ryšio telefonu iPhone 15. Skunde teigiama, kad nuteistojo kišenėje buvo jo kasdieniniai daiktai – asmeninis mobiliojo ryšio telefonas, cigarečių pakelis, darbinės pirštinės. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus liudytojų parodymus, o taip pat bylos medžiagoje esančias nuotraukas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais skunde argumentais. Pirmiausia, iš nuotraukų, esančių 1 t., b. l. 28-30, nuteistojo kelnių kišenės atrodo įprastai, t. y. jos nėra pilnos, priešingai nei nuotraukose, esančiose 1 t., b. l. 33, 3 t., b. l. 98. Atkreiptinas dėmesys, jog nuotraukoje, esančioje 3 t., b. l. 98, nuteistojo KAL1 kelnių kišenė akivaizdžiai skiriasi nuo kišenių vaizdo iki kaltinime nurodytų veiksmų atikimo, t. y. nuo siuntos nuėmimo nuo konvejerio ir įdėjimo į dėžę po konvejeriu. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojos LUD5 ir LUD4, aktualiu laikotarpiu būdamos UAB „DPD Lietuva“ atsakingos už dingusių siuntų tyrimus, nuosekliai teigė, kad nuteistojo KAL1 kelnių kišenėje matėsi dėžutės forma, kišenė buvo išsipūtusi, jam prieš įeinant į darbo zoną, jo kišenė taip neatrodė. Pastebėtina, kad iš aukščiau aptarto nustatyta, jog liudytojos LUD5 ir LUD4 atliko vidinį tyrimą dėl dingusios siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyrė kaltinime nurodyto laikotarpiu UAB „DPD Lietuva“ vaizdo įrašus, todėl jų teiginiais teismas neturi pagrindo netikėti.

Tiek nuteistasis KAL1 viso proceso metu, o taip pat jo gynėjas advokatas GNS1 apeliaciniame skunde teigė, jog kaltinime nurodytu laiku dirbdamas nuteistasis atliko savo darbines funkcijas, kurios niekuo neišsiskyrė iš kitų jo darbo dienų. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus liudytojų parodymus, neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Pirmiausia, liudytoja LUD5 parodė, jog KAL1 nerūšiavo siuntų, nežiūrėjo kaip dirba darbuotojai, jų neapmokė, taigi spręstina, kad neveikė pagal šios nutarties 11 punkte aptartas jam priskirtas darbines funkcijas. O taip pat liudytojas LUD6, kuris tuo metu dirbo vakarinės pamainos, kurioje dirbo nuteistasis, vadovu, nurodė, kad jam įtarimų sukėlė, jog KAL1 ilgą laiką buvo atsitūpęs kampe ir kažką darė, po ko atsistojo taip, kad nematytų ir nusinešė kažkokias kartono dėžes supresuoti. Liudytojas LUD1, kuris nagrinėjamu laikotarpiu dirbo UAB „DPD Lietuva“ (duomenys neskelbtini) regiono vadovu ir paaiškėjus apie dingusias siuntas, peržiūrėjo vaizdo įrašus, iš kurių buvo matyti, jog nuteistasis dalį siuntų nusiėmė nuo konvejerio, dėjo po juo, jas ardė ir tikrino jų turinį, dalį siuntų sudėjo atgal, asmuo elgėsi neįprastai, galimai galėjo įsidėti į kišenę ir išsinešti. Siuntos, kurias nuėmė nuo konvejerio KAL1, toliau nuskenuotos nebuvo. Galima atskirti, kai žmogus kišenėje įsidėjęs mobilų telefoną ar kažką daugiau dėl turimos patirties. Liudytojas LUD2, kuris tuo metu dirbo UAB „DPD Lietuva“ teigė, kad atvejai, kai reikėdavo lįsti po konvejeriu būdavo tik tada, jei nukrisdavo siuntos, jas pakelti užtrukdavo dvi sekundes. Jei ant konvejerio būdavo pastebėta suplėšyta pakuotė, ją nuimdavo nuo konvejerio ir nunešdavo prie pamainos vadovo kabineto. Pažymėtina, jog tiek liudytojas LUD6, tiek LUD2 teigė, jog įprastai nusistovėjusia darbo tvarka, siuntų skirstymo operatoriai kartotines dėžes presuoti nešdavo darbo pamainos pabaigoje. Šioje dalyje darytina pagrįsta išvada, jog kaip nurodyta aukščiau aptartų liudytojų parodymuose, nuteistojo veikimas, t. y. iš esmės darbo pradžioje savavališkas nešimas kartotinių dėžių presuoti, galimai buvo tikslingas paslėpti nuo konvejerio paimtą ir kišenėje paslėptą siuntą. Taip pat vertinant nuteistojo pirmosios instancijos teisme nurodytą aplinkybę, jog kiekvienos pertraukos metu išeidavo į lauką, į savo automobilį, o taip pat kalbėdavo su drauge asmeniniu telefonu, dėl ko jo kišenės galėjo būti išsipūtę, t. y. dėl asmeninio mobiliojo telefono laikymo, o taip pat vandens buteliuko, vis dėlto nepatvirtintos baudžiamojoje byloje esančiais objektyviais duomenimis, pvz., nepateiktos KAL1 mobiliojo ryšio operatoriaus pokalbių išklotinės.

Nuteistasis savo paaiškinimuose, pateiktuose pirmosios instancijos teisme, o taip pat jo gynėjas apeliaciniame skunde teigė, jog KAL1 su UAB „DPD Lietuva“ dirbusiais kolegomis nepalaikė draugiškų santykių, netgi konfliktavo, o paaiškėjus, jog įmonėje dingo kaltinime nurodyta siunta, įmonės atsakingų asmenų buvo paprašytas prisipažinti, jam buvo daromas spaudimas išeiti iš darbo. Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija laikyto nepagrįstomis baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais duomenimis. Pirmiausia, pažymėtina, jog liudytojas LUD6, kuris kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, buvo vakarinės pamainos vadovas, nurodė, kad nuteistasis dirbo gerai, norėjo dirbti papildomai, priekaištų dėl darbo jam neturėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nei vienas iš apklaustų liudytojų, dirbusių kartu su nuteistuoju, nenurodė apie konfliktinius ar nedraugiškus santykius. Iš baudžiamojoje byloje esančio nuteistojo prašymo dėl atleidimo iš darbo matyti, jog darbo sutartis tarp UAB „DPD Lietuva“ ir KAL1 buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (2 t., b. l. 13). Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apie liudytojų, UAB „DPD Lietuva“ dirbusių darbuotojų, galimą suinteresuotumą ar motyvaciją nuteistąjį nekaltai apkaltinti nusikaltimo padarymu, ar, kad tarp liudytojų ir nuteistojo būtų susiklostę konfliktiniai santykiai. Išskirtinai visų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, o taip pat patvirtinti rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų argumentų visumą, daro išvadą, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl KAL1 kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis, dirbdamas UAB „DPD Lietuva“ siuntų skirstymo vyr. operatoriumi, būdamas atsakingas už kokybišką ir savalaikį siuntų ir krovinių iškrovimą/pakrovimą bei paskirstymą, darbo funkcijų būdamas įpareigotas konvejeriu važiuojančias siuntas pagal paskirties vietą išrūšiuoti ant palečių, nuo konvejerio paėmė AB „Telia Lietuva“ siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 15 Pro Max 256GB 5G White Titanium“, 1 359 Eur vertės, tyčia ją padėjo į dėžę po konvejeriu, taip siuntą paslėpdamas, vėliau siuntą slėpdamas kišenėje iš darbovietės išsinešė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą – AB „Telia Lietuva“ priklausantį 1 359 Eur vertės turtą. Neabejotina, kad KAL1 tikslas buvo pasisavinti svetimą turtą savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šį tikslą jis įgyvendino naudodamasis savo padėtimi darbo santykių srityje, skirstydamas konvejeriu važiuojančias siuntas, turėdamas bendrą nusikalstamą ketinimą, pasireiškusį vieningos tyčios forma. Nagrinėjamu atveju UAB „DPD Lietuva“ turtas (siuntos) buvo nuteistojo KAL1 žinioje ir jis buvo atsakingas už šį įmonės turtą, tačiau byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys rodo, kad tam tikrą kiekį įmonės turto (siuntą Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteistasis pasiėmė sau, kas iš esmės atitinka nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo požymius. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos aplinkybės dėl KAL1 kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo KAL1 veiksmai tinkamai kvalifikuoti, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, nuteistojo ir jo gynėjo pozicija, o padarytos išvados nėra prieštaringos. Taigi, priimdamas KAL1 atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei išdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu nuteistojo kaltės klausimu, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam KAL1 bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo aplinkybes, pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y., nuteistasis padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, o taip pat nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. KAL1 nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, nuteistajam KAL1 paskyrė artimą minimaliai – 51 MGL (2 550 Eur) baudos bausmę. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas UAB „DPD Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį 1 040 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško įvykdymo (1 t., b. l. 84-85), o taip pat UAB „Telia Lietuva“ – 1 678 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog būtent nuteistojo KAL1 priešingi teisei veiksmai sąlygojo civilinių ieškovų patirtus nuostolius, sprendė, kad vadovaujantis CK 6.245 straipsniu, jam kyla prievolė atlyginti patirtą žalą. Teismas, įvertinęs, jog nuteistasis pripažintas kaltu dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavinimo, atitinkamai priteisė civiliniams ieškovams UAB „DPD Lietuva“ ir UAB „Telia Lietuva“ turtinę žalą dėl šios siuntos pasisavinimo.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.