Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių šviesa“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių gatvių apšvietimas“) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių šviesa“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių gatvių apšvietimas“) skundą atsakovui viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šio ginčo objektu tapo du pirkimai, vykdyti įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Šiaulių miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ (projekto Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0015) (toliau – ir Projektas): rangos darbų pirkimas – CVP IS Nr. 670927, pirkimų plano eil. Nr. 1.022 („Šiaulių miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai“) (toliau – ir Pirkimas Nr. 1); LED šviestuvų pirkimas – CVP IS Nr. 668116, pirkimų plano eil. Nr. 1.019 („LED šviestuvai“) (toliau – ir Pirkimas Nr. 2). Agentūra abiem atvejais konstatavo viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimus ir taikė finansines korekcijas – atitinkamai 10 proc. (30 712 Eur) ir 5 proc. (2 090,37 Eur), sumažinant Projekto išlaidų dalį, pripažintą tinkama finansuoti ES lėšomis.

Dėl Sprendimo1 pareiškėjas nurodė, kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimai buvo teisėti, proporcingi ir pagrįsti objektyviais pirkimų tikslais. Rangos darbų pirkime pareiškėjas pirkimo sąlygų 24.2 punkte nustatė kvalifikacinį reikalavimą, kad tiekėjas, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos turi būti įvykdęs bent vieną ar daugiau (bet ne daugiau kaip 3), gatvių apšvietimo ar/ir elektros tinklų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto darbų, ir (ar) paprastojo remonto darbų sutartį (-is), kurios (-ių) vertė ne mažesnė kaip 99 000 Eur be PVM ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Šis reikalavimas, kaip nurodė pareiškėjas, buvo nustatytas siekiant užtikrinti, kad tiekėjas turi ne atskirų mažos vertės sutarčių, o stambesnės apimties projektų vykdymo patirtį. Kadangi rangos darbai pagal šį projektą turėjo būti atlikti per labai trumpą laiką – per 6 savaites – buvo būtina įsitikinti, kad rangovas turės atitinkamą organizacinį pajėgumą, įrangą ir žmogiškuosius išteklius, kad darbus atliktų ne tik laiku, bet ir kokybiškai.

Atsakovas šį reikalavimą vertino kaip dirbtinai ribojantį tiekėjų konkurenciją ir prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 47 straipsnio 1 daliai, 47 straipsnio 7 daliai ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimams bei Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2022 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1S-81 redakcija) (toliau – ir Metodika) 6, 7.3 ir 7.4 punktams. Tačiau, pareiškėjo manymu, šis vertinimas neatitinka teisės aktų nuostatų, nes: pareiškėjas pasinaudojo VPĮ ir Metodikos suteikta teise nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, atsižvelgdamas į objektyvias pirkimo aplinkybes; reikalavimas nebuvo perteklinis: reikalaujama patirtis sudarė tik apie 30 proc. nuo visos pirkimo vertės, t. y. gerokai mažiau nei Metodikoje leidžiamas maksimalus 70 proc. santykis; tiekėjų diskriminavimas ar konkurencijos ribojimas objektyviai nepasireiškė – pirkimas buvo paskelbtas viešai, dokumentus peržiūrėjo dešimt tiekėjų, tačiau pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis.

Nustatant pirkimo sąlygų 24.2 punkto kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams buvo atsižvelgta į šiuos Metodikos 15 punkte nurodytus kriterijus: svarbą, paskirtį, sutarties trukmę, sutarties vertę (pirkimo vertė apie 330 000 Eur be PVM). Be to, Agentūra neatsižvelgė į tai, kad analogiškuose kituose to paties Projekto pirkimuose buvo taikomi panašūs kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau jokių priekaištų dėl jų nebuvo pateikta.

Pareiškėjo vertinimu, Agentūra privalėjo aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kodėl ji, nepripažinusi pažeidimo sunkiu, taiko pareiškėjui ne mažiausią – 5 proc. poveikio priemonę, o 10 proc.

Dėl Sprendimo2 paaiškino, kad šioje pirkimo procedūroje pirkimo sąlygų 96 punkte nustatė kvalifikacinį reikalavimą, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu (lauko šviestuvų pardavimu), kurios vertė (ar įvykdytos dalies vertė, jei sutartis dar vykdoma) per nurodytą laikotarpį yra ne mažesnė kaip 30 000 Eur be PVM. Pareiškėjo teigimu, reikalavimas buvo grindžiamas būtinybe užtikrinti, kad tiekėjas sugebės pagaminti, sukomplektuoti ir pristatyti didelį kiekį kokybiškų LED šviestuvų per trumpą laiką. Šioje formuluotėje panaudota lingvistinė-gramatinė konstrukcija „bent vieną“, kuri reiškia, kad tokių sutarčių turi būti įvykdyta „mažiausiai viena arba daugiau (nenustatant didžiausio galimo skaičiaus)“. Tai įrodo, kad šioje formuluotėje nėra jokio sutarčių skaičiaus ribojimo.

Agentūra šį reikalavimą taip pat laikė ribojančiu konkurenciją. Tačiau šio pirkimo metu buvo gauti net 7 tiekėjų pasiūlymai, iš kurių 6 atitiko nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tai, pareiškėjo vertinimu, paneigia Agentūros prielaidą dėl konkurencijos ribojimo. Be to, analogiškai kaip ir Pirkime Nr. 1, reikalaujamos patirties vertės santykis su pirkimo verte siekė tik apie 0,4, t. y. taip pat ženkliai mažesnis nei Metodikoje leidžiamas 0,7 rodiklis.

Pareiškėjo vertinimu, Agentūros išvadų formuluotės nėra aišku, ar perkančiosios organizacijos suformuluoti kvalifikaciniai reikalavimai yra neteisėti, ar pertekliniai. Agentūros Sprendimai grindžiami deklaratyviais teiginiais apie tariamą pažeidimą, nenurodant konkrečių VPĮ ar Metodikos punktų pažeidimo faktų ir jų pasireiškimo formų; Agentūra neįrodė realios žalos ES biudžetui.

Pareiškėjas laikėsi Metodikos reikalavimų ir pirkimo sąlygas suformulavo pagal Metodikos 16 punkto reikalavimus, nes reikalavo tiekėjų patirties atliekant panašius darbus, t. y. gatvių apšvietimo tinklo įrengimo (rekonstravimo) rangos darbus; reikalavo užbaigto galutinio rezultato patirties, Pirkimo Nr. 1 atveju, analogiškų tinkamai užbaigtų darbų, kurių vertė ne mažesnė nei 99 000 Eur be PVM, patirties, o Pirkimo Nr. 2 atveju, analogiškų tinkamai užbaigtų sutarčių (prekių) vertė ne mažesnė nei 30 000 Eur be PVM; pareiškėjas ginčijamose sąlygose nustatė Metodikos 16 punkte leidžiamą formuluotę, numatančią, kad „galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto“, t. y. Pirkimo Nr. 1 atveju, nustatė, kad laikys tinkama tiekėjo patirtį, jei tiekėjas atitikimą „užbaigto galutinio rezultato patirčiai (ne mažesnei nei 99 000 Eur be PVM vertei), įrodys vienos ar maksimaliai trijų sutarčių pagrindu“ ir Pirkimo Nr. 2 atveju, nustatė, kad laikys tinkama tiekėjo patirtį, jei tiekėjas atitikimą „užbaigto galutinio rezultato patirčiai (ne mažesnei nei 30 000 Eur be PVM vertei), įrodys vienos sutarties pagrindu“.

Formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Šiuo atveju Agentūra nėra pateikusi tokių įrodymų, todėl ji negali pagrįstai konstatuoti VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Nė vienu atveju nebuvo nustatyta, kad dėl kvalifikacinių reikalavimų kas nors buvo eliminuotas iš konkurencijos ar buvo apribota teisė pateikti pasiūlymą; nebuvo padaryta jokios žalos nei ES, nei nacionaliniam biudžetui – visi tiekėjai vykdė sutartis tinkamai; atsakovas Sprendimuose nėra nurodęs, kokiu (sunkiu, nesunkiu ar tik formaliu) pažeidimu laiko nustatytus pažeidimus; netyrė, ar galėjo būti taikytos mažesnės arba jokios finansinės korekcijos, kaip tai numatyta taikytinose Gairėse ir praktikoje.

Atsakovo pradėta procedūra turėjo būti baigta per 20 darbo dienų, t. y. 2023 m. spalio 8 d., tačiau realiai baigėsi 2023 m. lapkričio 24 d. Tokiu būdu atsakovas pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5, 8, 9, 10 punktų nuostatas.

Agentūros vertinimu, reikalavimas „bet ne daugiau kaip 3 sutartis“ yra akivaizdžiai ribojantis konkurenciją, nes be objektyvaus pagrindo apribojo tiekėjų teisę įrodyti savo kvalifikaciją daugiau nei trimis analogiškomis sutartimis. Tokia sąlyga prieštarauja principui, kad kvalifikaciniai reikalavimai turi būti proporcingi ir objektyviai pagrįsti, atsižvelgiant į pirkimo objektą. Be to, Pirkime Nr. 1 gautas tik vienas pasiūlymas, o tai, Agentūros nuomone, patvirtina, kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimai galėjo turėti tiesioginį poveikį konkurencijai.

Metodikos 6 punktas leidžia nustatyti kitokius reikalavimus, jei tai yra būtina dėl konkretaus pirkimo objekto specifikos. Tačiau gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai ir LED šviestuvai, Agentūros vertinimu, siekiant įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti tokius darbus, svarbu ne sutarčių skaičius, o įvykdytas rezultatas. Tiekėjai, atlikę reikalautos vertės darbus ar pristatę reikalingos vertės prekes, nepriklausomai nuo to, kiek sutarčių yra sudarę (1, 3, 5 ar daugiau), neabejotinai galėtų įvykdyti ir abiejų pirkimų techninę specifikaciją. Reikalautas panašių sutarčių skaičius (atitinkamai 1 ir 3) neparodo ir neįrodo tiekėjo patirties ir gebėjimo įvykdyti ketinamas sudaryti sutartis. Perkančioji organizacija šį tikslą galėjo pasiekti ir mažiau varžančiomis priemonėmis, nei nustatyti įvykdytų sutarčių skaičiaus apribojimai. Pareiškėjas nepateikė tokių reikalavimų įtikinamo pagrindimo bei neįrodė priežastinio ryšio tarp reikalautų sutarčių skaičiaus apribojimo ir būsimų pirkimo sutarčių įvykdymo pajėgumo.

Agentūra konstatavo, kad reikalavimas tiekėjui būti įvykdžiusiam bent vieną sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 30 000 Eur be PVM, be pakankamo pagrindo ribojo tiekėjų galimybes įrodyti kvalifikaciją, jeigu jų bendra patirtis buvo suformuota per kelias mažesnės vertės sutartis. Toks reikalavimas neatitiko proporcingumo principo ir prieštaravo Metodikos 6, 7.3 ir 7.4 punktams bei VPĮ 47 straipsniui (žr., pvz., ESTT 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Nr. C-55/94). Reikalavimas turėti vieną didelės vertės sutartį nepagrįstai apribojo tiekėjus, kurie turi analogišką, bet paskirstytą patirtį, ir tai laikytina dirbtiniu konkurencijos ribojimu.

Atsižvelgdama į tai, kad abu pirkimų kvalifikaciniai reikalavimai buvo pertekliniai, Agentūra pripažino, kad buvo padaryti pažeidimai, turintys poveikio konkurencijai. Pažeidimai priskirti prie vidutinio sunkumo kategorijos, todėl taikytos korekcijos vadovaujantis 2022 m. kovo 10 d. patvirtintomis „Finansinių pataisų ir pažeidimų rizikos vertinimo taisyklėmis“: Pirkimui Nr. 1 pritaikyta 10 proc. korekcija, nes konkurencijos ribojimas vertinamas kaip turintis didesnį poveikį, atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas tik vienas pasiūlymas; Pirkimui Nr. 2 pritaikyta 5 proc. korekcija, nes pirkime dalyvavo daugiau tiekėjų, bet vis tiek konstatuotas ribojantis kvalifikacijos kriterijus.

Pagal Metodikos 6 punktą perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei Metodikoje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus tik tada, jei jie yra būtini dėl konkretaus pirkimo objekto specifikos. Tuo tarpu Metodikos 7.3 ir 7.4 punktai nustato, kad turi būti taikomi mažiausiai konkurenciją ribojantys reikalavimai, leidžiantys dalyvauti visiems pajėgiems tiekėjams. Pareiškėjas nepateikė patikimų ir įtikinamų argumentų, pagrindžiančių šių griežtų reikalavimų būtinybę, todėl reikalavimai laikytini neteisėtais.

Šiuo atveju Agentūra konstatavo, kad pareiškėjos nustatyti reikalavimai ribojo tiekėjų konkurenciją, nors objektyviai tam nebuvo būtinybės.

Taikydama finansinę korekciją, Agentūra rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (aktuali taisyklių redakcija) (toliau – ir PAFT, Taisyklės) PAFT 311 punktu ir 7 priedu, taip pat Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu C(2019) 3452 ir jo gairėmis. Šių gairių 2.1 lentelės 11 punkte nustatyta, kad net jei pažeidimai nėra akivaizdžiai diskriminaciniai, tačiau riboja tiekėjų dalyvavimą konkurse, taikoma 10 proc. finansinė korekcija. Taigi pasirinktas korekcijos dydis buvo pagrįstas, proporcingas pažeidimų pobūdžiui ir atitiko ES bei nacionalinį teisinį reguliavimą. Mažesnė korekcija Pirkimo Nr. 1 atveju, Agentūros vertinimu, būtų nepagrįsta.

Pareiškėjo bandymas pateisinti kvalifikacijos reikalavimus remiantis bendraisiais argumentais (pvz., privataus asmens lūkesčiais dėl paslaugų teikėjo patirties) neturi teisinės reikšmės. Viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiuoju įstatymu – VPĮ, kurio taikymą lemia aiškūs teisiniai tikslai ir proporcingumo principas, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Sprendimai, Agentūros vertinimu, atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus motyvavimo reikalavimus. Agentūra detaliai įvertino visus Pirkimų dokumentus, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, taip pat bendravo su ja DMS priemonėmis. Tai patvirtina, kad buvo užtikrintas geras administravimas.

Įvertinusi nustatytus pažeidimus ir jų pobūdį, Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos pareigos vadovautis Metodika, taip pat pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus konkurencijos, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, dirbtinai ribodamas konkurenciją. Be to, buvo nesilaikyta PAFT 464 punkto nuostatų. Kadangi pirkimai buvo vykdyti pažeidžiant teisės aktus, jų išlaidų finansavimas ES lėšomis sukeltų žalą ES biudžetui. Todėl finansinė korekcija buvo būtina, o padaryti pažeidimai laikytini reikšmingais ir sukeliančiais teisines pasekmes.

Pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytos tinkamos už tokio pobūdžio pažeidimus Gairėse nustatytos korekcijos. Jos yra proporcingos nustatytiems pažeidimams, o mažesnės korekcijos taikymas būtų nepagrįstas ir neatitiktų nagrinėjamu atveju taikytino teisinio reguliavimo.

II.

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Šiaulių miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ (projekto kodas Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0015), supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė du viešuosius pirkimus: „Šiaulių miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai“ (Projekto pirkimų plane numatytas pirkimas Nr. 1.022; CVPIS Nr. 670927) bei pirkimą „LED šviestuvai“ (Projekto pirkimų plane numatytas pirkimas Nr. 1.019; CVP IS Nr. 668116).

Atlikdamas Projekto reikmėms supaprastinto atviro konkurso būdu Projekto vykdytojo atlikto pirkimo „Šiaulių miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai“ (pirkimų Projekte plano eilutė Nr. 1.022; CVPIS Nr. 670927) dokumentacijos paskesnę priežiūrą, atsakovas atkreipė dėmesį į Pirkimo Nr. 1 kvalifikacijos reikalavimo formuluotę (Pirkimo sąlygų 24.2 punktas), kad tiekėjas, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos turi būti įvykdęs bent vieną ar daugiau (bet ne daugiau kaip 3), gatvių apšvietimo ar / ir elektros tinklų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto darbų, ir (ar) paprastojo remonto darbų sutartį (-is), kurios (-ių) vertė ne mažesnė kaip 99 000 Eur be PVM ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami, ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu paštu paprašė pareiškėjo paaiškinimų dėl nustatyto apribojimo „ne daugiau kaip 3 sutartis“.

Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 25 d. per iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) pranešimu „Pranešimas apie pirkimo 1.022 paskesnės patikros rezultatus“ informavo pareiškėją apie atsakovo nepritarimą Pirkimo dokumentams, nurodęs, kad pareiškėjo argumentus, jog panašių sutarčių skaičiaus ribojimas buvo nustatytas dėl trumpų projekto terminų, atsakovas įvertino kaip nepagrįstus bei paprašė per 7 dienas informuoti atsakovą, ar bus deklaruojamos išlaidos pagal šio Pirkimo Nr. 1 rezultate sudarytą sutartį Nr. S-134.

Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 30 d. pranešime „Dėl rangos darbų pagal 1.022 pirkimo sutartį stabdymo“ informavo atsakovą, kad laikinai yra stabdomi rangos darbai pagal sutartį Nr. S-134 iki tol, kol vyks situacijos dėl pirkimo patikros rezultatų tyrimas. Kartu su pranešimu atsakovui pateikė darbų stabdymo 2023 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. SR-405, siųsto rangovui RUAB „Exto“, kopiją.

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. SR-428 „Dėl Šiaulių miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbų pirkimo dokumentų teisėtumo pagrindimo (Projekto Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0015) ir dėl LED šviestuvų pirkimo dokumentų vertinimo (Projekto Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0015)“ informavo atsakovą, kad Pirkimo sąlygų 24.2 punkto formuluotė arba kvalifikacinis reikalavimas visiškai atitinka Metodikos reikalavimus.

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 20 d. el. laišku persiuntė atsakovui susipažinti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. užklausą Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – ir VPT) ir VPT 2023 m. rugsėjo 5 d. atsakymą į pateiktą pareiškėjo užklausą.

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimu „Dėl darbų Ežero g. atnaujinimo“ informavo atsakovą apie darbų Ežero g. atnaujinimą, kartu pateikdamas tos pačios dienos rašto Nr. SR-457 rangovui RUAB „Exto“ dokumentą, kuriame prašė rangovo nuo 2023 m. spalio 2 d. atnaujinti sustabdytų Ežero g. darbų vykdymą; galutinis darbų užbaigimo terminas, įvertinus darbų sustabdymo trukmę – 2023 m. spalio 9 d.

Įvertinęs Pirkimo dokumentus bei pareiškėjos pateiktus paaiškinimus per DMS, atsakovas 2023 m. lapkričio 3 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl Pirkimo Nr. 1 Pirkimo sąlygų 24.2 punkte pateikto kvalifikacijos reikalavimo prieštaravimo Metodikos 6, 7.3 ir 7.4 punktams bei VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalims bei 17 straipsnio 1 dalyje nustatytiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimams, ir laikytinas neteisėtu bei pertekliniu.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 17 d. atsakydamas į atsakovo 2023 m. lapkričio 3 d. raštą „Dėl pradėtų įtariamų pažeidimų tyrimų (projekto kodas Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0015)“ per DMS pateikė paaiškinimus.

Agentūra, atlikusi tyrimą ir vadovaudamasi Taisyklių 314.3 ir 314.3.3 papunkčiais, priėmė Sprendimą1, kuriuo nustatė pažeidimą ir pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas – 10 proc. nuo tinkamų finansuoti Pirkimo sutarties išlaidų (tai sudaro 30 712 Eur), ir jas pripažino netinkamomis finansuoti Projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose.

Atlikdamas Projekto reikmėms supaprastinto atviro konkurso būdu Projekto vykdytojo atlikto pirkimo „LED šviestuvai“ (Projekto pirkimų plane numatytas pirkimas Nr. 1.019; CVP IS Nr. 668116) dokumentacijos paskesnę priežiūrą, atsakovas atkreipė dėmesį į Pirkimo Nr. 2 kvalifikacijos reikalavimo formuluotę (Pirkimo sąlygų 96 punktas), kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu (lauko šviestuvų pardavimu), kurios vertė (ar įvykdytos dalies vertė, jei sutartis dar vykdoma) per nurodytą laikotarpį yra ne mažesnė kaip 30 000 Eur be PVM, ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu paštu paprašė pareiškėjo paaiškinimų dėl nustatyto apribojimo „bent vieną sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 30 000 Eur be PVM“.

2023 m. rugsėjo 7 d. DMS pranešime atsakovas informavo pareiškėją apie nepritarimą Pirkimo Nr. 2 dokumentams, nurodęs, kad organizuojant Pirkimo Nr. 2 vykdymą turėjo būti sudaryta galimybė tiekėjams savo patirtį įrodinėti tiek pagal vieną, tiek pagal kelias pirkimo sutartis, bei paprašė per 7 dienas informuoti atsakovą, ar bus deklaruojamos su šiuo pirkimu susijusios išlaidos.

Atsakydamas pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. per DMS pateiktame rašte Nr. SR-428, be kita ko, nurodė, kad Pirkimo sąlygų 96 punkto reikalavimas nėra ribojantis, ir 2023 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu laišku persiuntė atsakovui susipažinti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. užklausą VPT ir VPT 2023 m. rugsėjo 5 d. atsakymą į pateiktą užklausą.

Atsakovas per DMS 2023 m. lapkričio 3 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl Pirkimo Nr. 2 Pirkimo sąlygų 69 punkte pateikto kvalifikacijos reikalavimo prieštaravimo Metodikos 6, 7.3 – 7.4 punktams bei VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalims bei 17 straipsnio 1 dalyje nustatytiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimams, ir laikytinas neteisėtu bei pertekliniu.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 17 d. atsakydamas į atsakovo 2023 m. lapkričio 3 d. raštą „Dėl pradėtų įtariamų pažeidimų tyrimų (projekto kodas Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0015)“ per DMS pateikė paaiškinimus.

Agentūra, atlikusi tyrimą ir vadovaudamasi Taisyklių 314.3 ir 314.3.3 papunkčiais, priėmė Sprendimą2, kuriuo nustatė pažeidimą ir pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas – 5 proc. nuo tinkamų finansuoti Pirkimo sutarties išlaidų (tai sudaro 2 090,37 Eur), ir jas pripažino netinkamomis finansuoti Projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, VPĮ, Metodika, PAFT, Gairės.

Vertindamas Pirkimo Nr. 1 reikalavimą, kad tiekėjas turi būti įvykdęs „ne daugiau kaip 3“ sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 99 000 Eur be PVM, teismas konstatavo, jog toks apribojimas dėl sutarčių skaičiaus nėra nei objektyviai pagrįstas, nei būtinas. Atsakovo nurodyti argumentai, kad šis apribojimas ribojo tiekėjų galimybę įrodyti savo patirtį didesniu sutarčių skaičiumi ir taip dirbtinai ribojo konkurenciją, yra pagrįsti. Net jeigu pareiškėjas siekė įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti darbus per trumpą laiką, šį tikslą buvo galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, reikalaujant bendrai tam tikros vertės ir pobūdžio darbų atlikimo, bet neribojant sutarčių skaičiaus.

Pirkimo Nr. 2 kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turi būti įvykdęs „bent vieną“ ne mažesnės kaip 30 000 Eur be PVM vertės sutartį, pagal savo formuluotę, teismo vertinimu, taip pat ribojo tiekėjų galimybes įrodyti patirtį keliais mažesnės vertės užsakymais. Tokia sąlyga, nors lingvistiškai nėra kategoriškai ribojanti, bet praktikoje tiekėjams, turintiems sukauptą analogišką patirtį pagal kelias mažesnes sutartis, galėjo būti kliūtimi dalyvauti pirkime, todėl laikytina ribojančia konkurenciją.

Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų ir objektyvių įrodymų, kodėl buvo būtina apriboti tiekėjų galimybę įrodyti kvalifikaciją nustatytais būdais. Kvalifikacijos reikalavimų formuluotės neatitinka Metodikos 6, 7.3 ir 7.4 punktų reikalavimų. Nors pareiškėjas nurodė, kad rėmėsi Metodikos 16 punktu, tačiau jame aiškiai įtvirtinta galimybė įrodyti galutinį rezultatą „vienos ar kelių“ sutarčių pagrindu – tuo tarpu pareiškėjo nustatyti ribojimai („ne daugiau kaip trys“, „bent viena“) šią galimybę eliminavo.

Faktinis tiekėjų dalyvavimas ar nedalyvavimas pirkime savaime neįrodo kvalifikacijos reikalavimų teisėtumo – turi būti vertinama, ar reikalavimai buvo objektyviai pagrįsti ir ar iš tikrųjų neribojo tiekėjų konkurencijos dirbtinai.

Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad aptarti kvalifikacijos reikalavimai buvo pertekliniai, o jų nustatymas – nesuderinamas su lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais. Tai sudarė pagrindą taikyti Europos Komisijos Gairėse nustatytas 10 proc. (Pirkime Nr. 1) ir 5 proc. (Pirkime Nr. 2) dydžio finansines pataisas, kaip numatyta Gairių 2.1 lentelės 11 eilutėje.

Teismo nuomone, nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, todėl negali būti vertinami kaip formalūs ir mažareikšmiai. Nustatyta, kad Pirkime Nr. 1 dalyvavo tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas, tuo tarpu, nors Pirkime Nr. 2 dalyvavo ir daugiau tiekėjų, bet dirbtinai apribojus jų konkurenciją, viena vertus, negalima atmesti galimybės, kad užtikrinus didžiausią konkurenciją bei visiems tiekėjams sudarius vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose būtų pasiūlyta konkurencinga pirkimų kaina, kuri galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Kita vertus, pateikus pirkimo, kuris įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sutarties vykdymo išlaidas apmokėti Projektui skirtomis ES struktūrinių fondų lėšomis, būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

Nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, taigi atsakovo Sprendimu1 ir Sprendimu2 paskirtos finansinės korekcijos savo dydžiu laikytinos tinkamomis keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcingomis bei atitinka teisinį reglamentavimą. Aplinkybių ar teisinių pagrindų, sudarančių pakankamą pagrindą šias korekcijas sumažinti ar jų netaikyti, teismas nenustatė.

Apibendrinęs teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Juose nurodytos pažeidimų konstatavimui nustatytos reikšmingos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas, paskirtų finansinių korekcijų dydžiai yra pagrįsti teisės normomis. Pagrindo konstatuoti, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra. Sprendimuose pateiktas pažeidimo faktinių aplinkybių, teisinio pagrindo, Metodikos ir VPĮ nuostatų analizė, taip pat pateiktas taikytų korekcijų dydžio pagrindimas. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis, ar kad atsakovas būtų nesilaikęs procesinių reikalavimų ar procedūrų terminų tiek, kad tai turėtų lemiamą įtaką sprendimo teisėtumui. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek Pirkimo Nr. 1, tiek Pirkimo Nr. 2 kvalifikaciniai reikalavimai pažeidė teisės aktų nuostatas, bei tai, kad atsakovas tinkamai įvertino pažeidimų sunkumą, teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti ar pakeisti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VšĮ Inovacijų agentūros 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimų Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“ ir Nr. IT02 „Sprendimas dėl pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo, netenkinus reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, visas išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti, o netenkinus ir pastarojo reikalavimo – sumažinti atsakovo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“ pripažintų netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusių lėšų apimtį (10 procentų nuo tinkamų finansuoti Pirkimo sutarties išlaidų) iki 5 procentų, t. y. 15 356 Eur, pagrįstumo.

Bylos duomenimis, pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Šiaulių miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ (projekto kodas Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0015), be kita ko, supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė du viešuosius pirkimus:

„Šiaulių miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai“ (Projekto pirkimų plane numatytas pirkimas Nr. 1.022; CVPIS Nr. 670927). Šio pirkimo, kurio objektas – Šiaulių miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai Ežero g. nuo Tilžės g. iki Dubijos g. (skiriama lėšų suma – 330 000,00 Eur be PVM; darbų atlikimo terminas – 6 savaitės nuo sutarties įsigaliojimo), sąlygų, patvirtintų UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas” 2023 m. gegužės 23 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolu Nr. 1, 24.2 papunktyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui: ,,Tiekėjas, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra įvykdęs bent vieną ar daugiau (bet ne daugiau kaip 3), gatvių apšvietimo ar/ir elektros tinklų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto darbų, ir (ar) paprastojo remonto darbų sutartį (-is), kurios (-ių) vertė ne mažesnė kaip 99 000,00 Eur be PVM.“;

„LED šviestuvai“ (Projekto pirkimų plane numatytas pirkimas Nr. 1.019; CVP IS Nr. 668116). Šio pirkimo, kurio objektas – LED šviestuvai (planuojama pirkimui skirti lėšų suma – 80 000,00 Eur be PVM), sąlygų, patvirtintų UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas” 2023 m. gegužės 5 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolu Nr. 1, 96 punkte buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui: „Tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu (lauko šviestuvų pardavimu), kurios vertė (ar įvykdytos dalies vertė, jei sutartis dar vykdoma) per nurodytą laikotarpį yra ne mažesnė kaip 30 000,00 Eur be PVM.“.

Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Pirkimo Nr. 1, 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė Sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“, kuriuo nustatė pažeidimą ir pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – 10 proc. nuo tinkamų finansuoti Pirkimo Nr. 1 sutarties išlaidų (tai sudaro 30 712 Eur), ir jas pripažino netinkamomis finansuoti pareiškėjo teikiamuose mokėjimo prašymuose, motyvuodama tuo, kad:

pareiškėjas netinkamai organizavo Pirkimo vykdymą – Pirkimo sąlygų 24.2 p. nustatė kvalifikacinį reikalavimą nesivadovaudamas Metodikos 6 p. ir 7.3 – 7.4 p. (nes Pirkimų sąlygų 24.2 p. suformulavo keliamą patirties reikalavimą ribodamas įvykdytų sutarčių skaičių ir to motyvuotai nepagrindė savo teiktuose paaiškinimuose, todėl suformuluotas ribojimas „(bet ne daugiau kaip 3)“ vertintinas nepagrįstu ir neatitinkančiu Metodikos reikalavimų, numatančių, kad kitokie, nei Metodikoje nurodyti, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai ir jų vertinimo metodai ir (ar) jų reikšmės gali būti nurodomi, jei tai būtina dėl konkretaus pirkimo objekto specifikos, apimties, ypatingų pirkimo sutarties vykdymo sąlygų, tačiau neprieštarauja VPĮ (Metodikos 6 p.), dirbtinai neriboja konkurencijos ir Pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes, ir tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai (Metodikos 7.3 p.), remiantis kuriais bus atrinkti neaukščiausią kvalifikaciją turintys tiekėjai, bet visi tiekėjai, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį (Metodikos 7.4 p.) (kas atlikta kitų dviejų darbų pirkimų Projekto apimtyje atvejais (juose nėra perteklinio įvykdytų sutarčių skaičiaus ribojimo), tačiau nerealizuota aptariamo Pirkimo atveju)), bei tuo neužtikrino VPĮ nuostatų laikymosi, nes nesivadovavo Metodika, kaip tą nurodo VPĮ 47 str. 7 d., dirbtinai ribojo konkurenciją, ką VPĮ 47 str. 1 d. draudžia, ir taip neužtikrino VPĮ 17 str. 1 d. nurodytų lygiateisiškumo ir proporcingumo principų. Tuo pačiu nesilaikė Projekto sutarties sudėtine dalimi laikomų Taisyklių 464 p. nuostatų. Taip pat vertintina, kad pateikus Pirkimo, kuris įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sutarties vykdymo išlaidas apmokėti Projektui skirtomis ES struktūrinių fondų lėšomis, būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, jeigu Pirkimo sutarties išlaidoms nebūtų pritaikyta finansinė korekcija, kaip yra apibrėžta Taisyklių nuostatomis;

pirkimas pagal VPĮ reikalavimus buvo vykdomas kaip supaprastintas atviras konkursas, apie jį iš anksto paskelbiant, ir remiantis CVP IS duomenimis neturėjo tarptautinio susidomėjimo – Pirkimo dokumentus CVP IS peržiūrėjo 10 ūkio subjektų, kurie visi registruoti Lietuvoje, tačiau pasiūlymą Pirkimui pateikė tik vienintelis iš jų, ir pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų 24.2 p. formuluotės Pirkimo procedūrų vykdymo metu nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, bei į aplinkybę, kad buvo pateiktas tik vienintelis pasiūlymas, tačiau nėra nustatyta, kad aptariama situacija būtų tapati situacijai, „kai konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra akivaizdžiai nesusiję su sutarties dalyku“, Agentūra proporcingu laiko Gairių lentelės 11 p. numatytos 10 proc. dydžio finansinės pataisos taikymą (vadovaujantis nuostata, kuri suformuluota: „Tai tokie kriterijai arba sąlygos, kurie (-ios) nėra diskriminaciniai (-ės) atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir (arba) vietos prioritetus, bet kuriais (-iomis) vis tiek apribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje <...>“ bei remiantis papildoma nuostata, kuri suformuluota dėl mažesnės – 5 proc. dydžio pataisos taikymo: „Atvejai, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus“), ir netinkamomis finansuoti Projekto išlaidomis pripažįsta 10 proc. pagal Pirkimo sutartį numatytų patirti išlaidų – 30 712,00 Eur.

Agentūra, atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Pirkimo Nr. 2, 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė Sprendimą Nr. IT02 „Sprendimas dėl pažeidimo“, kuriuo nustatė pažeidimą ir pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – 5 proc. nuo tinkamų finansuoti Pirkimo sutarties išlaidų (tai sudaro 2 090,37 Eur), ir jas pripažino netinkamomis finansuoti pareiškėjo teikiamuose mokėjimo prašymuose, motyvuodama tuo, kad:

51.1 pareiškėjas netinkamai organizavo Pirkimo vykdymą – Pirkimo sąlygų 96 p. nustatė kvalifikacinį reikalavimą nesivadovaudamas Metodikos 6 p. ir 7.3 – 7.4 p. (nes Pirkimų sąlygų 96 p. suformulavo keliamą patirties reikalavimą ribodamas įvykdytų sutarčių skaičių ir to motyvuotai nepagrindė savo teiktuose paaiškinimuose, todėl suformuluotas ribojimas „turi būti sėkmingai įvykdęs bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu (lauko šviestuvų pardavimu), kurios vertė (ar įvykdytos dalies vertė, jei sutartis dar vykdoma) per nurodytą laikotarpį yra ne mažesnė kaip 30 000,00 Eur be PVM“, tuo apribojant galimybes potencialiems tiekėjams, turintiems reikalautos vertės dydžio patirtį per keletą ar keliolika sutarčių su mažesnėmis vertėmis, vertintinas nepagrįstu ir neatitinkančiu Metodikos reikalavimų, numatančių, kad kitokie, nei Metodikoje nurodyti, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai ir jų vertinimo metodai ir (ar) jų reikšmės gali būti nurodomi, jei tai būtina dėl konkretaus pirkimo objekto specifikos, apimties, ypatingų pirkimo sutarties vykdymo sąlygų, tačiau neprieštarauja VPĮ (Metodikos 6 p.), dirbtinai neriboja konkurencijos ir Pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes, ir tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai (Metodikos 7.3 p.), remiantis kuriais bus atrinkti neaukščiausią kvalifikaciją turintys tiekėjai, bet visi tiekėjai, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį (Metodikos 7.4 p.) (kas atlikta kitų dviejų LED šviestuvų pirkimų Projekto apimtyje atvejais (juose nėra perteklinio įvykdytų sutarčių skaičiaus ribojimo), tačiau nerealizuota aptariamo Pirkimo atveju)), bei tuo neužtikrino VPĮ nuostatų laikymosi, nes nesivadovavo Metodika, kaip tą nurodo VPĮ 47 str. 7 d., dirbtinai ribojo konkurenciją, ką VPĮ 47 str. 1 d. draudžia, ir taip neužtikrino VPĮ 17 str. 1 d. nurodytų lygiateisiškumo ir proporcingumo principų. Tuo pačiu nesilaikė Projekto sutarties sudėtine dalimi laikomų Taisyklių 464 p. nuostatų. Taip pat vertintina, kad pateikus Pirkimo, kuris įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sutarties vykdymo išlaidas apmokėti Projektui skirtomis ES struktūrinių fondų lėšomis, būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, jeigu Pirkimo sutarties išlaidoms nebūtų pritaikyta finansinė korekcija, kaip yra apibrėžta Taisyklių nuostatomis;

51.2 Pirkimas pagal VPĮ reikalavimus buvo vykdomas kaip supaprastintas atviras konkursas, apie jį iš anksto paskelbiant, ir remiantis CVP IS duomenimis turėjo tarptautinį susidomėjimą (Pirkimo dokumentus CVP IS peržiūrėjo ir kvietimą priėmė Latvijoje registruotas ūkio subjektas), tačiau pasiūlymus Pirkimui pateikė tik Lietuvoje registruoti ūkio subjektai (7 tiekėjai) ir pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų 96 punkto formuluotės Pirkimo procedūrų vykdymo metu nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad buvo pateiktas ne vienintelis pasiūlymas (iš 7 pateiktų, atitinkančiais reikalavimus pripažinti bei įvertinti 6 dalyvių pasiūlymai), ir nėra nustatyta, kad aptariama situacija būtų tapati situacijai, „kai konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra akivaizdžiai nesusiję su sutarties dalyku“, Agentūra proporcingu laiko Gairių lentelės 11 p. numatytos 5 proc. dydžio finansinės pataisos taikymą (vadovaujantis nuostata, kuri suformuluota: „Tai tokie kriterijai arba sąlygos, kurie (-ios) nėra diskriminaciniai (-ės) atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir (arba) vietos prioritetus, bet kuriais (-iomis) vis tiek apribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje <...>“ bei remiantis papildoma nuostata, kuri suformuluota dėl mažesnės – 5 proc. dydžio pataisos taikymo: „Atvejai, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus“), ir netinkamomis finansuoti Projekto išlaidomis pripažįsta 5 proc. pagal Pirkimo sutartį numatytų patirti išlaidų – 2 090,37 Eur.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad:

52.1 vertinant Pirkimo Nr. 1 reikalavimą, kad tiekėjas turi būti įvykdęs „ne daugiau kaip 3“ sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 99 000 Eur be PVM, teismas konstatuoja, jog toks apribojimas dėl sutarčių skaičiaus nėra nei objektyviai pagrįstas, nei būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai, kad šis apribojimas ribojo tiekėjų galimybę įrodyti savo patirtį didesniu sutarčių skaičiumi ir taip dirbtinai ribojo konkurenciją, yra pagrįsti. Pažymėtina, kad net jeigu pareiškėjas siekė įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti darbus per trumpą laiką, šį tikslą buvo galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, reikalaujant bendrai tam tikros vertės ir pobūdžio darbų atlikimo, bet neribojant sutarčių skaičiaus;

Pirkimo Nr. 2 kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turi būti įvykdęs „bent vieną“ ne mažesnės kaip 30 000 Eur be PVM vertės sutartį, pagal savo formuluotę taip pat ribojo tiekėjų galimybes įrodyti patirtį keliais mažesnės vertės užsakymais. Tokia sąlyga, nors lingvistiškai nėra kategoriškai ribojanti, bet praktikoje tiekėjams, turintiems sukauptą analogišką patirtį pagal kelias mažesnes sutartis, galėjo būti kliūtimi dalyvauti pirkime, todėl laikytina ribojančia konkurenciją;

teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų ir objektyvių įrodymų, kodėl buvo būtina apriboti tiekėjų galimybę įrodyti kvalifikaciją nustatytais būdais. Kvalifikacijos reikalavimų formuluotės neatitinka Metodikos 6, 7.3 ir 7.4 punktų reikalavimų. Nors pareiškėjas nurodė, kad rėmėsi Metodikos 16 punktu, tačiau jame aiškiai įtvirtinta galimybė įrodyti galutinį rezultatą „vienos ar kelių“ sutarčių pagrindu – tuo tarpu pareiškėjos nustatyti ribojimai („ne daugiau kaip trys“, „bent viena“) šią galimybę eliminavo;

Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad aptarti kvalifikacijos reikalavimai buvo pertekliniai, o jų nustatymas – nesuderinamas su lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais. Tai sudarė pagrindą taikyti Europos Komisijos Gairėse nustatytas 10 proc. (Pirkime Nr. 1) ir 5 proc. (Pirkime Nr. 2) dydžio finansines pataisas, kaip numatyta Gairių 2.1 lentelės 11 eilutėje.

nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, todėl negali būti vertinami kaip formalūs ir mažareikšmiai. Nustatyta, kad Pirkime Nr. 1 dalyvavo tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas, tuo tarpu, nors Pirkime Nr. 2 dalyvavo ir daugiau tiekėjų, bet dirbtinai apribojus jų konkurenciją, viena vertus, negalima atmesti galimybės, kad užtikrinus didžiausią konkurenciją bei visiems tiekėjams sudarius vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose būtų pasiūlyta konkurencinga pirkimų kaina, kuri galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Kita vertus, pateikus Pirkimo, kuris įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sutarties vykdymo išlaidas apmokėti Projektui skirtomis ES struktūrinių fondų lėšomis, būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui; atsakovo Sprendimu1 ir Sprendimu2 paskirtos finansinės korekcijos savo dydžiu laikytinos tinkamomis keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcingomis bei atitinka teisinį reglamentavimą. Aplinkybių ar teisinių pagrindų, sudarančių pakankamą pagrindą šias korekcijas sumažinti ar jų netaikyti, teismas nenustatė;

pagrindo konstatuoti, kad atsakovo Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra. Sprendimuose pateiktas pažeidimo faktinių aplinkybių, teisinio pagrindo, Metodikos ir VPĮ nuostatų analizė, taip pat pateiktas taikytų korekcijų dydžio pagrindimas. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad buvo pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis, ar kad atsakovas būtų nesilaikęs procesinių reikalavimų ar procedūrų terminų tiek, kad tai turėtų lemiamą įtaką sprendimo teisėtumui.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą: ginčui aktualios redakcijos VPĮ (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija su pakeitimais ir papildymais iki 2024 m. sausio 1 d.), be kita ko, nustato: perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą (VPĮ 47 str. 1 d.); tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 str. 7 d.).

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 1S-159 redakcija su pakeitimais iki 2026 m. liepos 1 d.), be kita ko, nustato: pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sutaryti pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją (Metodikos 5 p.); pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis šios Metodikos ‎7 punkte nustatytais principais, gali nustatyti kitokius nei šioje Metodikoje įtvirtintus, Viešųjų pirkimų įstatymui ir Pirkimų įstatymui neprieštaraujančius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio ir ekonominio ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus ir jų vertinimo metodus ir (ar) jų reikšmes, jei tai būtina dėl konkretaus pirkimo objekto specifikos, apimties, ypatingų pirkimo sutarties vykdymo sąlygų, tačiau negali reikalauti, kad tiekėjai pateiktų kitokius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nei nurodyta Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnyje (Metodikos 6 p.); kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principai nustatyti Metodikos 7.1-7.6 papunkčiuose (Metodikos 7 p.), iš jų: visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi, tikslūs, aiškūs, objektyviai patikrinami, pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai (Metodikos 7.1 p.); pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai neriboja konkurencijos, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą (Metodikos 7.3 p.); pirkimo vykdytojas nustato tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, kad tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį (Metodikos 7.4 p.); kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, apimtį, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas (pirkimo sutarties trukmę, apmokėjimo sąlygas ir kt.), numatomą pirkimo sutarties vertę ir kitas su pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes (Metodikos 7.6 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nors perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši jos pasirinkimo laisvė nėra neribota ir ji privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat negali nustatyti perteklinių, neproporcingų, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamų reikalavimų, todėl VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta būtent minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-556/2021). Pernelyg aukšti arba specifiniai pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Tokie reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011 ir kt.).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pareiškėjo nustatytus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ginčijamų Agentūros Sprendimų išvadomis, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas: pareiškėjas neįrodė, kad Pirkimų atvejais buvo būtina apriboti tiekėjų galimybę įrodyti kvalifikaciją Pirkimų sąlygoje nustatytais būdais, t. y. apribojant darbų sutarčių, kuriomis patvirtinama tiekėjo pajėgumas tinkamai įvykdyti 99 000 Eur vertės darbus, skaičių iki trijų, ir pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis patvirtinamas tiekėjo pajėgumas pateikti 30 000 Eur vertės prekes, skaičių iki vienos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiga tai padaryti, t. y. pagrįsti objektyvią būtinybę nustatyti tokius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tenka būtent pareiškėjui, kuris nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nesugebėjo to padaryti tiksliai ir aiškiai, nors, atsižvelgiant į teisės akte nustatytus reikalavimus (nustatyti mažiausiai konkurenciją ribojančius ir objektyviai patikrinamus kvalifikacijos reikalavimus, kurie pagal jų tikslą skirti atrinkti visus tiekėjus, pajėgius vykdyti pirkimo sutartį), tai turėtų padaryti be ypatingų pastangų: pareiškėjas, grįsdamas poreikį apriboti darbų sutarčių skaičių iki trijų, nepateikė aiškių ir patikrinamų argumentų, ką, nagrinėjamu atveju, kokybiškai keistų, jeigu tokių darbų sutarčių kiekis būtų kiek didesnis (4 ar 5), o pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis įrodomas pajėgumas pateikti aptartą prekių kiekį, kiekis būtų didesnis nei viena.

Pažymėtina, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodomas argumentas, kad reikalaujamos patirties vertė (apie 30 proc. Pirkimo Nr. 1 ir apie 0,4 Pirkimo Nr. 2 numatomos vertės) neviršijo Metodikos 16 punkte nurodyto dydžio, pagal kurį reikalaujamos patirties reikšmė paprastai turi būti ne daugiau kaip 0,7, lyginant su numatoma darbų ar prekių verte, nėra reikšmingas: Agentūra pažeidimu pripažino ne reikalaujamos patirties vertę, o sutarčių skaičiaus apribojimus (Pirkime Nr. 1 – bet ne daugiau kaip 3 sutartys; Pirkime Nr. 2 – vienos sutarties reikalavimas), kurie nesuderinami su Metodikos 16 punkto nuostatomis, pagal kurias tiek nedalomo, tiek dalaus pirkimo objekto atveju numatyta galimybė patirtį įrodyti pagal vieną ar kelias (daugiau) sutartis, o reikalavimai dėl patirties turi būti ne didesni nei būtini ir apibrėžiami tik būtinais kriterijais. Atitiktis „paprastai“ taikomam 0,7 dydžiui nereiškia, kad kiti to paties reikalavimo elementai (šiuo atveju sutarčių skaičiaus apribojimai) yra teisėti, juolab kad pagal Metodikos 7.3 punktą turi būti vertinamas kvalifikacijos reikalavimų visumos proporcingumas. Todėl atitiktis 0,7 dydžiui sutarčių skaičiaus apribojimų nepateisina, o pareiškėjas jų būtinybės, kaip nurodyta aukščiau, nepagrindė.

Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Agentūros Sprendimais pagrįstai nustatyti viešųjų pirkimų proceso pažeidimai, atsakė į esminius ir pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, įvertino ir nustatė visas reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti patikimą ir įtikinamą tokių reikalavimų nustatymo pagrindimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, todėl negali būti vertinami kaip formalūs ir mažareikšmiai: Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 1 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas, panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Taigi finansinio koregavimo mechanizmas taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas, o, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo.

Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Pagal aptartas minėto reglamento nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C-743/18, 51 p.), pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui.

ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“, priimto byloje C-175/23, 23–27 punktuose, apibendrindamas savo jurisprudenciją aiškinant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, 2 straipsnio 36 punktą, be kita ko, pažymėjo: sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. ESTT 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C 743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus); pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C 743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas); dėl antrosios sąlygos, t. y., kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus; pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Compania Naţională de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C-408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams nebuvo diskriminaciniai (jie nebuvo nustatyti atsižvelgiant į tiekėjų tautybę ar buveinę). Tačiau pažeidimas konstatuojamas ir tada, kai reikalavimai nėra diskriminaciniai, bet nepagrįstai ir neproporcingai riboja ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti pirkime (Gairių 2.1 lentelės 11 punktas, Metodikos 7.3 ir 7.4 punktai). Kaip nurodyta šios nutarties 57 punkte, pareiškėjas neįrodė, kad sutarčių skaičiaus apribojimai buvo būtini ir proporcingi, todėl jie neatitiko VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 ir 7 dalių reikalavimų ir yra pripažintini neteisėtais. Įvertinusi duomenis apie ūkio subjektų susidomėjimą paskelbtais Pirkimais ir pateiktų pasiūlymų skaičių (Pirkime Nr. 1 dokumentus peržiūrėjo 10 tiekėjų, o pasiūlymą pateikė tik vienas; Pirkime Nr. 2 pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai, be to, dokumentus peržiūrėjo ir kvietimą priėmė Latvijoje registruotas ūkio subjektas), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima atmesti galimybės, jog dėl šių reikalavimų Sąjungos biudžetui galėjo būti padaryta žala. Pareiškėjas argumentų ir (ar) duomenų, kurie leistų pagrįstai atmesti tokią galimybę, nenurodė ir nepateikė.

Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius.

ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“, priimto byloje C-175/23, 30–34 punktuose, aiškindamas Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl finansinės pataisos sumos nustatymo, ESTT, be kita ko, pažymėjo: valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą; siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą); iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5, 10, 25 arba 100 procentų fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą); be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus). Tai reiškia, kad net ir nustačius, jog Gairėse yra įtvirtinta fiksuota finansinė korekcija už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025).

ESTT yra pažymėjęs, kad, jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus. Finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 47–48 p.).

Agentūra, ginčijamais Sprendimais taikydama pareiškėjui 10 proc. ir 5 proc. finansines korekcijas, vadovavosi, be kita ko, PAFT 311 punktu, PAFT 7 priedo 6 ir 10 punktais ir Gairių 2.1 lentelės 11 punktu.

PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, jog nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės. Pagal PAFT 7 priedo 10 punkto nuostatas, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

Už Gairių 2.1 lentelės 11 punkte numatytos rūšies pažeidimus (pažeidimo rūšis – pirmiau aprašytos rūšies pažeidimo prasme nediskriminacinių, bet ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti konkurse vis tiek ribojančių: draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos arba sutarties sudarymo kriterijų; sutarčių vykdymo sąlygų; arba techninių specifikacijų taikymo) skiriamos pataisos, atsižvelgiant į konkretų pažeidimo pobūdį ir nustatomas pasekmes: esant tokiems kriterijams arba sąlygoms, kurie (-ios) nėra diskriminaciniai (-ės) atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir (arba) vietos prioritetus, bet kuriais (-iomis) vis tiek apribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje, skiriama 10 proc. pataisos norma; atvejais, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, skiriama 10 proc. pataisos norma; atvejais, kai konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra akivaizdžiai nesusiję su sutarties dalyku, arba atvejais, kai dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų susidarė situacija, kurioje tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas galėjo pateikti pasiūlymą ir šio rezultato negalima pagrįsti techniniu konkrečios sutarties specifiškumu, skiriama 25 proc. pataisos norma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų duomenų visumą, atsižvelgusi į teismų praktiką dėl finansinės korekcijos taikymo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjui Agentūros Sprendimais taikytos 10 ir 5 proc. finansinės korekcijos nėra neproporcingos: Agentūra nustatė ir išsamiai įvertino pažeidimų padarymo aplinkybes, jų pobūdį ir sunkumą, kitas šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes; pareiškėjas argumentų ir / ar duomenų, paneigiančių tokios išvados pagrįstumą, nenurodė / nepateikė.

Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl pažeidimų padarymo ir taikytos finansinės korekcijos proporcingumo, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas daryti kitokias išvadas.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių šviesa“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.