Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algimanto Kukalio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams A. T. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ieškovas V. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2025 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ (toliau – ir bendrovė) ir atsakovo A. T. (toliau – ir atsakovas) dėl lengvojo automobilio JAGUAR F-PACE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; 2) taikyti restituciją - grąžinti (priteisti) UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ nuosavybėn lengvąjį automobilį JAGUAR F-PACE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti (patvirtinti) 24 851 Eur dydžio UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ kreditorinį įsipareigojimą atsakovui A. T.; 3) priteisti iš atsakovo A. T. atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ naudai 4 142 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2025-04-04 iki 2025-07-21; 4) priteisti iš atsakovo A. T. atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ naudą žalos atlyginimą, skaičiuotiną po 38 Eur už kiekvieną parą, sekančią po 2025-07-21 iki lengvojo automobilio JAGUAR F-PACE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinimo atsakovei „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ dienos; 5) priteisti iš atsakovo A. T. atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovų A. T. ir UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovas V. L. ir atsakovas A. T. įsteigė UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ (kiekvienas - po 50 proc. akcijų, nei vienam neturint balsų daugumos priimant sprendimus), vadovas – A. T., V. L. - vadybininkas. 2020 m. kovo 16 d. lizingo sandorio pagrindu bendrovė įgijo automobilį JAGUAR F-PACE. Tarp V. L. ir A. T. kilo konfliktas dėl bendrovės veiklos organizavimo ir vykdymo, o 2021 m. vasario 3 d. ieškovas atleistas iš darbo bendrovėje. 2020 m. spalio 16 d. A. T. įregistravo UAB „Aldomarko“, užsiimančia analogiška atsakovei UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ veikla bei perkėlė UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ paslaugų užsakymų vykdymą. 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-168-826/2025) Klaipėdos apygardos teismas pripažino A. T. ir UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ veiklą 2019-01-01 / 2023-11-30 laikotarpiu netinkama. Buvo nustatyta, kad 2022 m. pabaigos vieninteliu pajamas generuojančiu bendrovės turtu buvo automobilis JAGUAR F-PACE, kuris UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ ir UAB „Aldomarko“ subnuomos sutartimi išnuomotas UAB „Aldomarko“ už 1 200 Eur/mėn. subnuomos mokestį. Tačiau 2025 m. balandžio 3 d. tarp bendrovės ir atsakovo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ priklausęs automobilis JAGUAR F- PACE už 28 851 Eur parduotas atsakovui. Tokiu būdu atsakovas, kaip įmonės vadovas, su savimi sudarė sandorį, prieštaraujantį bendrovės veiklos tikslams. Bendrovė turėjo 25 633,08 Eur finansinių įsipareigojimų atsakovui, 2025 m. balandžio 3 d. sudarius automobilio perleidimo sandorį, atsakovo pinigai bendrovei mokami nebuvo, atsiskaitymas atliktas tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Sandoris akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei, nes buvo perleistas paskutinis įmonės turtas, ir apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Turtinę žalą sudaro ne mažesne nei 4 142 Eur turtinė žala ir papildomai - po 38 Eur už kiekvieną parą, skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki automobilio JAGUAR F-PACE grąžinimo bendrovei.

Atsakovai atsiliepimu prašė ieškovo V. L. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovams UAB „Jungtinė Karalystė- Klaipėda“ ir A. T. bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, kad A. T. automobilį pirko iš bendrovės, sumokėjo rinkos kainą, pinigus pervedė į bendrovės sąskaitą. Bendrovės įstatai leido sudaryti ginčo sandorį, o sandoriai, susiję su turto perleidimu, neprieštarauja bendrovės tikslui vykdyti pelno siekiančią ūkinę veiklą. Ginčo sandorio rinkos kaina (24 851 Eur su PVM) buvo nustatyta nepriklausomų ekspertų, sandoris buvo įformintas rašytine pirkimo-pardavimo sutartimi, išrašyta PVM sąskaita-faktūra, atliktas apmokėjimas bankiniu pavedimu į bendrovės sąskaitą. Sandoris ekonomiškai naudingas, realiai konvertavo ilgalaikį turtą (automobilį) į pinigines lėšas, kurios galėjo būti naudojamos bendrovės įsipareigojimų vykdymui be to, bendrovės veikla faktiškai buvo minimali, jai nebereikėjo transporto priemonės. Atsakovas galėjo įgyti ir kitą, geresnį automobilį, tačiau minimo automobilio pirkimas iš bendrovės buvo sąlygotas išskirtinai bendrovės interesų, kurios veiklos tęstinumui buvo reikalingos lėšos, kurių bendrovė negali uždirbti dėl prieš ją ir jos vadovą ieškovo nuolat inicijuojamų teisminių procesų. Automobilis buvo išnuomotas žymiai didesne, o ne rinkos verte tam, kad bendrovė turėtų lėšų veiklos tęstinumui. Kitas asmuo nebūtų nuomojęs lengvojo automobilio už 1 200 Eur / mėn. nuomos mokestį, kai naujo to paties automobilio lizingo mokestis yra 664,90 Eur/mėn. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad bendrovė nebuvo įkurta pajamoms iš automobilių nuomos gauti ir A. T. automobilį nuomojo laikinai kitai jam priklausančiai bendrovei tikslu gauti pajamų išpirkti automobilį iš jį lizingavusio banko.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui A. T. iš ieškovo V. L. 1 379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ iš ieškovo 1 379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Teismas vertino CK 1.82 str. taikymą ir aiškinimą teismų praktikos aspektu. Teismas pažymėjo, ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, jog ginčo sandorį sudarant įvyko atsakovo UAB „Jungtinė Karalystė– Klaipėda“ valdymo organo kompetencijos pažeidimas – atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė– Klaipėda“ vardu veikė jos vadovas atsakovas A. T. savo kompetencijos ribose. Atsakovas kaip bendrovės vadovas, turėjo teisę savarankiškai sudaryti sandorius bendrovės vardu. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčo sandoris prieštarauja bendrovės kaip juridinio asmens tikslams. Ginčo sandoris bendrovei buvo ekonomiškai naudingas, nes konvertavo ilgalaikį turtą (automobilį) į pinigines lėšas, kurios galėjo būti naudojamos bendrovės įsipareigojimų vykdymui, be to automobilio laikymas ir eksploatavimas reikalavo lėšų, o bendrovė praktiškai veiklos nebevykdė, todėl automobilio nebereikėjo, buvo realizuotas bendrovei nereikalingas turtas, mažinami bendrovės kaštai, gautos pajamos. Atsakovo veiksmai sudarant ginčo sandorį negali būti vertinami kaip prieštaravimas įstatymams ar bendrovės veiklos tikslams. Nėra jokių neginčijamai nustatytų aplinkybių, kad automobilis toliau galėjo būti nuomojamas už 1 200 Eur/ mėn. nuomos mokestį, kai naujo tokio paties automobilio lizingo mokestis yra 664,90 Eur/mėn. Net ir išnuomojus automobilį, iš šios veiklos gaunamos pajamos būtų minimalios ir nepakankamos generuoti pajamų bendrovės palaikymui, o bendrovei atnaujinus veiklą arba ieškovui gražinus skolą atsakovui UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, bendrovė galės įsigyti kitą automobilį. Automobilio pardavimas leido išvengti išlaidų, susijusių su eksploatacija, automobilio vertė nuolat mažėjo, bendrovė neturėjo lėšų automobilio draudimui ir pan. Automobilio pardavimas rinkos kaina buvo naudingas bendrovei, nes generavo realias pajamas, leidžiančias bendrovei vykdyti savo įsipareigojimus ir tęsti veiklą.

Tai, kad tiesioginės komercinės naudos šiuo konkrečiu sandoriu atsakovė – bendrovė (negavo), savaime nėra ir negali būti pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas sprendė, kad neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog ginčo sandorio galiojimas reikštų aiškų neteisingumą ieškovui ar UAB „Jungtinė Karalystė– Klaipėda“, kaip vienai iš sandorio šalių, tuo labiau, kad bendrovė nesutinka su ieškiniu. Pagal CK 1.82 str. atsakovės nesąžiningumas turi būti įrodytas. Ieškovas neįrodė atsakovo A. T. nesąžiningumo ginčijamame sandoryje. Teisės aktai nedraudžia vadovui sudaryti pirkimo–pardavimo sandorių, kad ir kam būtų perleidžiamas turtas, jei gaunamas užmokestis nėra mažesnis nei turto rinkos kaina. teismas padaro išvadą, kad ginčijamą sandorį pripažinti prieštaraujančiu juridinio asmens veiklos tikslams nėra pagrindo, kadangi ieškovas ieškinio neįrodė CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o ieškinio argumentai nesudaro pagrindo sutartį naikinti. Netenkinus reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, netenkintas ir reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

Dėl turtinės žalos teismas pažymėjo, kad atsakovas A. T., nupirkdamas bendrovės turėtą automobilį, nepažeidė teisės normų ir neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų sąlygoję žalos atsiradimą bendrovei. Įrodymų, kad UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ galėjo išnuomoti automobilį už 38 Eur/1 parą – byloje nepateikta. Sutiko su atsakovų argumentu, kad nėra jokių neginčijamai nustatytų aplinkybių, kad automobilis toliau galėjo būti nuomojamas už 1 200 Eur/ mėn. nuomos mokestį, kai naujo to paties automobilio lizingo mokestis yra 664,90 Eur per mėnesį. Ieškovo teiginys, kad automobilio pardavimo sandoris prieštaravo bendrovės veiklos tikslams – taip pat yra niekuo nepagrįstas ieškovo samprotavimas. Atsakovo A. T. veiksmai rodo, kad atsakovas siekė išlaikyti bendrovės finansinį stovį tokiame lygmenyje, kad bendrovė galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimas, o tuo tarpu, ieškovas, būdamas 50 procentų bendrovės akcininku, nevykdo 91 415,43 Eur piniginės prievolės bendrovei. Teismas nenustatė, kad A. T. atžvilgiu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, nes nenustatytos visos civilinės atsakomybes sąlygos. A. T. neatliko jokių neteisėtų veiksmų nupirkdamas iš bendrovės jai priklausiusį lengvąjį automobilį. Teismas atmetė reikalavimus dėl 4 142 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc metinių palūkanų. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą; priteisti iš atsakovo A. T. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlyginimą ir visas teismo išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

teismas iškraipė faktines ginčo aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Nutylėjo esminę reikšmę byloje turinčią aplinkybę, kad atsakovas 2025 m. balandžio 3 d. atlikęs bendrovei 24 851,00 Eur mokėjimą, jau 2025 m. balandžio 10 d., veikdamas bendrovės vardu atgal į savo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 18 240,60 Eur sumą, kaip priskaitytą darbo užmokestį, priskaitomą, nesumažintą net ir deklaruojant bendrovės veiklos nevykdymą ir nesiimant jokių veiksmų ir priemonių veiklos vykdymui atnaujinti ir atliko 6 030,00 Eur GPM mokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo sau pačiam išsimokėto darbo užmokesčio. Nepasisakė ir nevertino faktinės aplinkybės, kad ieškovo pareikšto išvestinio ieškinio pagrindu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, ieškinys pareikštas atsakovui A. T. dėl 370 000,00 Eur dydžio reikalavimo bendrovės naudai dėl A. T. veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir kt.;

teismas netinkamai aiškino ir vertino ginčo sandorio nenaudingumą bendrovei, nutylėdamas ir nevertindamas tokio sandorio sudarymo pasekmių bendrovei, kai ieškovo reikšto reikalavimo pagrindą sudaro žinomai bendrovės veiklos tikslams prieštaraujančio, nenaudingo ir neteisingo sandorio sudarymas savanaudiškais atsakovo A. T. interesais, pasinaudojant jo paties padėtimi bendrovėje. Teismas nevertino, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuotas bendrovės įstūmimas į sudėtingą finansinę padėtį dėl atsakovo A. T. veiksmų. Įmonė sudėtingoje finansinėje situacijoje atsidūrė dėl netinkamos jos vadovo veiklos;

yra sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 str. sąlygų visetas. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo. Sudarydamas automobilio perleidimo sandorį, atsakovas veikė savanaudiškais motyvais, savo asmeninėn nuosavybėn perleido paskutinį bendrovės ilgalaikį turtą, palikdamas bendrovę be paskutinių turėtų pajamų. Teismas nepagrįstai sandorio ekvivalentiškumui suteikė maksimalią reikšmę, kai bendrovė negavo jokio realaus piniginio ekvivalento, kad būtų panaudota bendrovės veiklos atnaujinimui ir tęstinumui. Bendrovės veiklos tyrimo laikotarpio pabaigoje buvo sukauptas ne mažesnis nei 25 633,08 Eur bendrovės įsipareigojimas atsakovui A. T.. Bendrovės vardu su savimi sudaręs ginčo sandorį, atsakovas išsimokėjo sau pačiam darbo mokestį. Sudarydamas ginčo sandorį, atsakovas veikė žinomai nesąžiningai, nes jis žinojo, kad perleidžia paskutinį bendrovei priklausantį turtą. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais jau konstatuotas dėl netinkamos A. T. veiklos bendrovės įstūmimas į sudėtingą finansinę padėtį;

pripažįstant negaliojančia automobilio pardavimo sutartį, iš atsakovo bendrovės naudai turėjo būti priteistas 4 142,00 Eur dydžio žalos atlyginimas, taip pat papildomai po 38,00 Eur už kiekvieną parą iki automobilio grąžinimo bendrovei dienos. Viešojoje erdvėje esantys 2010 – 2020 m. pagaminimo transporto priemonių nuomos pasiūlymai leidžia spręsti, kad disponuodama jai priklausiusiu automobiliu, bendrovė galėjo generuoti ne mažesnes nei 38,00 Eur per parą dydžio pajamas. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-4229-965/2021 priteisė bendrovės naudai žalos atlyginimą dėl bendrovės negalėjimo naudotis jai priklausančia transporto priemone, kurios dydis apskaičiuotinas vertinant tai, kad patirta žala (negautos pajamos) sudaro nemažiau kaip 38,00 Eur per parą. 2022-08-31 subnuomos sutartimi paskutinį likusį ilgalaikį turtą – automobilį subnuomojo jos vadovo A. T. įsteigtai ir vadovaujamai UAB „Aldomarko“ už 1 200,00 Eur per mėnesį subnuomos mokestį, kas per mėnesį vidutiniški sudaro 38,71 Eur subnuomos kainai per parą.

Atsakovai atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliacine tvarka. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

ieškovas nutyli, kad pats padarė bendrovei 27 205,20 Eur žalą, neįnešdamas į bendrovės kasą iš gautų 11 230,81 Eur grynųjų pinigų ir neišrašydamas bendrovės klientams sąskaitų-faktūrų už 15 974,42 Eur. Ieškovas pats 2020 m. spalio 9 d. savo sugyventinės vardu įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – konkuruojančią bendrovės agentavimo veiklą vykdančią įmonę – ir perėmė bendrovės klientą „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo įsipareigojimai atsakovams siekia 91 415,43 Eur. Civilinėje byloje dėl veiklos tyrimo teismas atmetė ieškovo prašymą paskirti jį bendrovės vadovu, konstatavęs galimą interesų konfliktą;

valdymo organo kompetencijos pažeidimo nebuvo. Teisingai nustatyta, kad A. T., kaip bendrovės vadovas, sudarė sandorį savo kompetencijos ribose. Bendrovės įstatuose nebuvo nustatyta jokia sandorių sudarymo tvarka, nenustatytos minimalios ar maksimalios sandorių sumos, todėl vadovas turėjo teisę savarankiškai sudaryti ginčo sandorį bendrovės vardu. Teismas aiškiai pasisakė ir dėl prieštaravimo veiklos tikslams bei dėl nesąžiningumo nebuvimo. Abu šie pagrindai savarankiškai atitinka sprendimą;

sandoris neprieštaravo bendrovės veiklos tikslams. Sandorio sąlygos vienareikšmiškai rodo jo teisėtumą ir naudingumą bendrovei. Ieškovo teiginys, kad bendrovė „negavo realaus piniginio ekvivalento“, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pajamos iš subnuomos negali būti vertinamos kaip stabilios rinkos pajamos, kurių bendrovė neteko dėl sandorio. Nereikšmingas ginčijamam sandoriui argumentas, dėl kokių priežasčių bendrovė nevykdė veiklos;

A. T. nesąžiningumas neįrodytas. Nesąžiningumas grindžiamas tuo, kad atsakovas „žinojo“, jog parduoda paskutinį bendrovės pajamas generuojantį turtą. Tačiau vadovo žinojimas apie sandorio ekonominę reikšmę savaime neįrodo nesąžiningumo. A. T. veikė visiškai priešingai nesąžiningam vadovui: jis užsakė nepriklausomą automobilio vertinimą, sumokėjo pilną rinkos kainą bankiniu pavedimu, sandorį tinkamai įformino. Tai yra sąžiningo, skaidraus sandorio įrodymai. Veiklos tyrimo bylos Nr. e2-168-826/2025 sprendimas apima laikotarpį 2019-2023 m. ir nekelia klausimų dėl 2025 m. sandorio teisėtumo;

reikalavimas iš A. T. priteisti 4 142 Eur žalą bei po 38 Eur/dieną iki automobilio grąžinimo yra nepagrįstas. Sprendime konstatuota, kad A. T. veiksmai nebuvo neteisėti. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo civilinei atsakomybei taikyti. Ieškovas žalos dydžio pagrindimui remiasi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimu, tačiau šis sprendimas priimtas kitoje byloje ir kitokiomis aplinkybėmis, nurodytoje byloje konstatuotos aplinkybės nėra prejudinis faktas šioje byloje. Ieškovas neteisingai interpretuoja teismo vertinimą dėl automobilio nuomos kainos. Be to, bendrovė nebuvo įkurta pajamoms iš automobilių nuomos gauti. Automobilių nuoma nebuvo jos veiklos tikslas ar reguliari veikla. Vienintelė automobilio nuomos operacija buvo subnuoma UAB „Aldomarko“, dirbtinai padidinta kaina siekiant padengti lizingo įmokas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovas V. L. (toliau–ir ieškovas arba apeliantas) ir atsakovas A. T. (toliau – ir atsakovas) įsteigė UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“ (toliau – ir bendrovė) (kiekvienas – po 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų). Bendrovės veiklos tikslai: keleivinis sausumos transportas; krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla; bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovės vadovas nuo 2018 m. lapkričio 19 d. – atsakovas A. T.. Pagal 2019 m. sausio 28 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į bendrovės vadybininko pareigas nuo 2019 m. sausio 29 d. buvo priimtas V. L. (nuo 2020 m. vasario 1 d. pakeistos pareigos į komercijos direktoriaus), darbo sutartis nutraukta 2021 m. vasario 3 d.

2020 m. kovo 16 d. lizingo sutartimi (duomenys neskelbtini) bendrovė įgijo automobilį JAGUAR F-PACE, 2020 m. (toliau – ir automobilis) už 48 900 Eur (galutinė kaina – 51 044,42 Eur), pradinė įmoka – 19 560 Eur, kasmėnesinė įmoka – 649,42 Eur, lizingo sutarties terminas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2024 m. kovo 20 d. Pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. automobilio subnuomos sutartį, automobilis buvo išnuomotas atsakovo įsteigtai UAB „Aldomarko“. 2025 m. kovo 28 d. UAB „Pajūrio Autorika“ turto vertinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad vertinimo ataskaitos dienai automobilio rinkos kaina – 24 851,00 Eur. 2025 m. balandžio 3 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) automobilį už 24 851,00 Eur bendrovė pardavė atsakovui A. T..

Bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-168-826/2025 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ ir A. T. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Aldomarko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje byloje 2025 m. balandžio 4 d. priimtu sprendimu, kurį iš esmės nepakeistą paliko Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (patikslintos tik bylinėjimosi išlaidos), teismas nusprendė pripažinti atsakovo A. T. ir UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. netinkama, tačiau CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų poveikio priemonių nusprendė netaikyti. Minėtoje byloje teismas sprendė, kad atsakovas neviršijo jam suteiktų įgaliojimų dėl bendrovei priklausančio automobilio nuomos UAB „Aldomarko“ <...>, nes tai buvo bendrovės vadovo kompetencija (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Vertindamas atsakovės sudarytas sutartis (pastaba: ginčo Sutartis tiriamuoju laikotarpiu nebuvo sudaryta) su įmonėmis, susijusiomis su vadovu, teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato draudimo vadovauti kelioms įmonėms ir sudaryti sandorių tarp šių įmonių, tačiau juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis).

Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento automobilio 2025 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį kaip prieštaraujančią juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis); taikyti restituciją – grąžinti (priteisti) bendrovei automobilį ir nustatyti (patvirtinti) 24 851,00 Eur dydžio bendrovės kreditorinį įsipareigojimą atsakovui; priteisti iš atsakovo bendrovei 4 142,00 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki 2025 m. liepos 21 d. ir žalos atlyginimą po 38,00 Eur už kiekvieną parą, sekančią po 2025 m. liepos 21 d. iki automobilio grąžinimo bendrovei dienos. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su tokiu sprendimu ieškovas nesutinka ir teikia apeliacinį skundą.

Ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atliktas sandorio galiojimo vertinimas CK 1.82 straipsnyje nustatytu teisiniu pagrindu, teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovas nesutinka su ginčo išnagrinėjimo baigtimi, prašydamas šį jo reikalavimą patenkinti. Nurodo, kad sudaryta Sutartis žinomai prieštaraujanti bendrovės veiklos tikslams, nenaudinga ir neteisinga, savanaudiškais atsakovo A. T. interesais, pasinaudojant jo padėtimi bendrovėje. Šiuos ir juos detalizuojančius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno juridinio asmens tikslas yra užtikrinti šio juridinio asmens veiklos tęstinumą, racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris juridiniam asmeniui nuostolingas arba jo sudarytas neatlygintinis sandoris prieštarauja jo tikslams ir visais atvejais turi būti naikinamas, nes tai reikštų teisinio stabilumo nebuvimą ir paneigtų rinkos ekonomikos dėsnius. Bet koks juridinis asmuo savo veikloje prisiima tam tikrą riziką, taigi ir tam tikrų nuostolių atsiradimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 58 pastraipa).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.); taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016 33 pastraipa).

Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius CK 1.82 straipsnio pagrindu, t. y. remiantis tuo, kad sandoriai prieštarauja juridinio asmens teisnumui, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-421/2023 24 pastraipa).

Ginčo dėl pirmosios sąlygos, t. y. kad Sutartį sudarė privatus juridinis asmuo, nekyla. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, sudarė sandorį savo kompetencijos ribose ir ieškovas nagrinėjamu atveju neginčijo atsakovo teisės sudaryti ginčijamą sandorį valdymo organo kompetencijos pažeidimu. Bendrovės įstatuose nebuvo nustatyta jokia sandorių sudarymo tvarka, nenustatytos minimalios ir maksimalios sandorių sumos, todėl vadovas turėjo teisė sudaryti ginčo sandorį bendrovės vardu. Ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad sandoris prieštaravo bendrovės veiklos tikslams, buvo akivaizdžiai nenaudingas bendrovei ir jį sudarydamas atsakovas buvo nesąžiningas.

Steigiant bendrovę, jos pagrindine veikla buvo įvardytas keleivinis sausumos transportas, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (Bendrovės įstatų 5 punktas). Taigi, pagrindinis bendrovės veiklos tikslas buvo vykdyti pelno siekiančią komercinę ūkinę veiklą, teikiant keleivinio sausumos transporto, krovinių gabenimo agentų bei ekspedijavimo paslaugas, ir maksimizuoti naudą jos akcininkams. Todėl pagrįsta būtų vertinti, kad atitinkančiais ieškovės tikslus ir jos veiklos pobūdį galėtų būti pripažinti tik krovinių ekspedicijos, keleivių vežimo sausumos transportu, krovinių gabenimo agentavimo / tarpininkavimo sandoriai, bet ne ginčo automobilio nuomos sandoris, nors kurio sudaryti nedraudžia nei įstatymai, nei bendrovės įstatų 5 punktas.

Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės tokios, kaip: automobilio rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Pajūrio Autorika“ (2025 m. kovo 28 d. – 24 851,00 Eur su PVM); atsakovas automobilį nupirko už nustatytą rinkos kainą ir ją sumokėjo į bendrovės sąskaitą (2025 m. balandžio 3 d. bankinis pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini)); sandoris konvertavo ilgalaikį turtą (automobilį) į pinigines lėšas, kurios galėjo būti naudojamos bendrovės įsipareigojimų vykdymui; automobilio laikymas ir eksploatavimas reikalavo lėšų, o bendrovė praktiškai veiklos nevykdė, todėl automobilio nereikėjo, buvo realizuotas bendrovei nereikalingas turtas, mažinami bendrovės kaštai, buvo gautos pajamos; automobilio pardavimas buvo naudingas bendrovei, nes generavo realias pajamas, leidžiančias bendrovei vykdyti savo įsipareigojimus (įskaitant pačiam atsakovui sukaupto darbo užmokesčio išmokėjimą ir bendrovei paskolintų sumų grąžinimą); pajamos iš automobilio subnuomos negali būti vertinamos kaip stabilios rinkos pajamos, kurių neteko bendrovė dėl sandorio, nes nenustatyta aplinkybių, kad automobilis toliau galėjo būti nuomojamas už 1 200,00 Eur /mėn. nuomos mokestį, kai naujo tokio paties automobilio lizingo mokestis yra 664,90 Eur/ mėn.; be to, pačiam apeliantui grąžinus skolą bendrovei, ši galės įsigyti kitą automobilį, yra pakankamas pagrindas (jų visuma leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui) laikyti neįrodytomis ieškinį pagrindžiančiomis aplinkybėmis dėl sandorio neteisėtumo ir nenaudingumo bendrovei (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nustatytas aplinkybes (nutarties 25 pastraipa), apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais, siekdamas tik sukelti abejones pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo neįvertinta bendrovės veiklos nevykdymo priežastis, savaime neįrodo akivaizdžiai nenaudingo bendrovei sandorio fakto.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai). CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma. Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytos aplinkybės negali tapti išankstiniu teisiniu vertinimu, lemiančiu įrodinėjimo naštos paskirstymą, kai sprendžiamas klausimas dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui, tačiau jos gali būti taikomos kaip sąžiningumo vertinimo matas, įrodinėjant kitos sandorio šalies nesąžiningumą (taikant sąžiningumo prezumpciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamą sandorį su bendrove sudarė atsakovas, įmonės vadovas, kuris neneigia gerai žinojęs apie esamą bendrovės materialinę padėtį. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant įrodyti sandorių šalių nesąžiningumą, turi būti įrodoma ne tai, kad sandorio šalys žinojo apie įmonės sunkią padėtį, bet kad jie žinojo apie sudaromų sandorių akivaizdžią nenaudą ir žalingumą įmonei ir siekė pasinaudoti esama padėtimi. Tačiau tokių aplinkybių byloje nėra įrodyta. Jau minėta, sandorio neteisėtumas ir nenaudingumas bendrovei byloje neįrodytas. Nėra įrodyta, kad ir atsakovas siekė pasinaudoti esama padėtimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, prieš sandorio sudarymą, užsakė nepriklausomą automobilio vertinimą, atsakovas automobilį nupirko už nustatytą rinkos kainą ir ją sumokėjo į bendrovės sąskaitą, sandorį įformino Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi. Visa tai neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas sąmoningai veikė prieš juridinio asmens interesus ar kad jis buvo nesąžiningas. Vien tai, kad, kaip jau minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-168-826/2025 m. teismas įvertino atsakovo A. T. ir UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. ir nusprendė, kad ji buvo netinkama (nutarties 17 pastraipa), savaime neteikia pagrindo išvadai, kad ir ginčo sandorio sudarymo metu (2025 m. balandžio 3 d.) atsakovas veikė netinkamai, taip įstumdamas bendrovę į sudėtingą finansinę padėtį, kaip teigia apeliantas.

Kitokio byloje nustatytų aplinkybių vertinimo nesuponuoja ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino faktinės aplinkybės, jog ieškovo pareikšto išvestinio ieškinio pagrindu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, ieškinys pareikštas atsakovui A. T. dėl 370 000,00 Eur dydžio reikalavimo bendrovės naudai dėl A. T. veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir kt., nes teismas byloje privalo pats įvertinti pateiktus įrodymus bei padaryti nepriklausomas išvadas, ir negali remtis kitoje (neišnagrinėtoje arba nesusijusioje) byloje pateiktais šalių paaiškinimais ar prielaidomis, o, sekant kasacinio teismo išaiškinimais, prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 pastraipa, 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024 35 pastraipa). Pastebėtina, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-361-618/2026, kurioje ieškovas V. L. patikslintu ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovo A. T. UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ naudai 370 891,81 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo A. T. trečiojo asmens UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo A. T. ieškovo V. L. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Minėta civilinė byla nėra išnagrinėta ir galutinis, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas nėra priimtas (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko 2“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Apelianto teigimu, pripažįstant negaliojančia automobilio pardavimo sutartį, iš atsakovo bendrovės naudai turėjo būti priteistas 4 142,00 Eur dydžio žalos atlyginimas, taip pat papildomai po 38,00 Eur už kiekvieną parą iki automobilio grąžinimo bendrovei dienos.

Atmesdama šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė visų CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytų civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima. Ieškovas, kaip nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame yra įsitikinęs, kad Sutartis, iš kurios ir kildinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, buvo neteisėta ir dėl to ji turi būti panaikinta bei priteistas žalos atlyginimas. Tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas A. T. neatliko jokių neteisėtų veiksmų nupirkdamas iš bendrovės jai priklausantį automobilį, o tai reiškia, kad bendrovė negali nuomoti jai priklausančio automobilio ir dėl to nėra nei neteisėtų atsakovo A. T. veiksmų, nei žalos atsakovei – bendrovei. Todėl tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nebuvo pagrindo. Apelianto argumentai dėl padarytos / daromos žalos bendrovei iš esmės paremti tik subjektyviu situacijos vertinimu, kuriuo remiantis teisėjų kolegija, viena vertus, negali daryti patikimų išvadų dėl žalos fakto buvimo, ir, kita vertus, neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, jie nėra įtakojantys skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje pasisakyta dėl sutarčių negaliojimo CK 1.82 straipsnyje nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais pakeisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos.

Atsakovai, pateikdami atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė prašymą priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams klausimas nesvarstomas.

Kauno apygardos teismas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.