Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22367-877/2026 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Indrė Averkienė, Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė, Vingaudas Rinkevičius, Alma Markvaldienė, Evaldas Pašilis, Laimutė Mančienė, Ligita Janauskienė, Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Seimas, Nacionalinė teismų administracija ir jos padalinys Teisėjų taryba.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas įvertino, kad ieškinys yra tapatus ieškiniui, kuris yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-287-1206/2026 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teismas nustatė, kad ieškovas siekia padidinti civilinėje byloje Nr. 2-287-1206/2026 pareikšto reikalavimo dydį, t. y. siekia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019.

CPK 42 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio.

II. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad jo pateiktas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-22367-877/2026 nėra tapatus ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-287-1206/2026, nes jis žalą šioje byloje kildina iš kitų atsakovų veiksmų ir neveikimo, o turtinė ir neturtinė žala yra netapati.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2026 m. birželio 2 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (CBP-14993) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Indrė Averkienė, Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė, Vingaudas Rinkevičius, Alma Markvaldienė, Evaldas Pašilis, Laimutė Mančienė, Ligita Janauskienė, Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Seimas, Nacionalinė teismų administracija ir jos padalinys Teisėjų taryba.

Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodo, kad dabartiniai Kauno apygardos teismo teisėjai Indrė Averkienė (buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja), Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, dabartiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Albinas Antanaitis (buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas), Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė tyčia netinkamai pritaikydami LR BK 72 str., 1 d., 2 d., pažeisdami LR BK 202 str. 1 d., BPK 20 str., 324 str., 369 str., 376 str. nuostatas iš nuteistojo V. J. neteisėtai konfiskavo 2867,24 Eur (tariamai B. M. ieškovui V. J. „sumokėtas palūkanas“), tuo taip pat padarydami ieškovui 10 000 Eur neturtinę žalą. Taigi, ieškovas šioje byloje žalą kildina iš nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teisėjų padarytų veiksmų.

Kauno apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertino, kad ieškinys yra tapatus ieškiniui, kuris yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-287-1206/2026 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, todėl ieškinį atsisakė priimti.

Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Be to, nustatyta, kad ieškovas V. J. Kauno apylinkės teismui 2025 m. birželio 3 d. pateikė ieškinį (CBP-11918) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiaisiais asmenimis nurodė Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, LR Prezidentą Gitaną Nausėdą. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodo, kad dabartiniai Kauno apygardos teismo teisėjai Indrė Averkienė (buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja), Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, dabartiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Albinas Antanaitis (buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas), Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė tyčia netinkamai pritaikydami LR BK 72 str., 1 d., 2 d., pažeisdami LR BK 202 str. 1 d., BPK 20 str., 324 str., 369 str., 376 str. nuostatas iš nuteistojo V. J. neteisėtai konfiskavo 6777,11 Eur (tariamai R. V. ieškovui V. J. „sumokėtas palūkanas“), taip pat neteisėtai paskyrė 7532 Eur baudą, tuo taip pat padarydami ieškovui 8000 Eur neturtinę žalą. Taigi, ieškovas šioje byloje žalą kildina iš nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teisėjų padarytų veiksmų.

Be to, nustatyta, kad ieškovas V. J. Kauno apylinkės teismui 2025 m. birželio 3 d. pateikė ieškinį (CBP-11920) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiaisiais asmenimis nurodė Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, LR Prezidentą Gitaną Nausėdą. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodo, kad dabartiniai Kauno apygardos teismo teisėjai Indrė Averkienė (buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja), Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, dabartiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Albinas Antanaitis (buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas), Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė tyčia netinkamai pritaikydami LR BK 72 str., 1 d., 2 d., pažeisdami LR BK 202 str. 1 d., BPK 20 str., 324 str., 369 str., 376 str. nuostatas iš nuteistojo V. J. neteisėtai konfiskavo 15205 Eur (tariamai G. B. ieškovui V. J. „sumokėtas palūkanas“), neteisėtai paskyrė 7532 Eur baudą, tuo taip pat padarydami ieškovui 30 000 Eur neturtinę žalą. Taigi, ieškovas šioje byloje žalą kildina iš nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teisėjų padarytų veiksmų.

Be to, nustatyta, kad ieškovas V. J. Kauno apylinkės teismui 2025 m. birželio 3 d. pateikė ieškinį (CBP-11922) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiaisiais asmenimis nurodė Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, LR Prezidentą Gitaną Nausėdą. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodo, kad dabartiniai Kauno apygardos teismo teisėjai Indrė Averkienė (buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja), Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, dabartiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Albinas Antanaitis (buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas), Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė tyčia netinkamai pritaikydami LR BK 72 str., 1 d., 2 d., pažeisdami LR BK 202 str. 1 d., BPK 20 str., 324 str., 369 str., 376 str. nuostatas iš nuteistojo V. J. neteisėtai konfiskavo 27108,43 Eur (tariamai A. K. ieškovui V. J. „sumokėtas palūkanas“), neteisėtai paskyrė 7532 Eur baudą, tuo taip pat padarydami ieškovui 50 000 Eur neturtinę žalą. Taigi, ieškovas šioje byloje žalą kildina iš nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teisėjų padarytų veiksmų.

Be to, nustatyta, kad ieškovas V. J. Kauno apylinkės teismui 2025 m. birželio 4 d. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, trečiaisiais asmenimis nurodė Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, LR Prezidentą Gitaną Nausėdą. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodo, kad dabartiniai Kauno apygardos teismo teisėjai Indrė Averkienė (buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja), Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, dabartiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Albinas Antanaitis (buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas), Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė tyčia netinkamai pritaikydami LR BK 72 str., 1 d., 2 d., pažeisdami LR BK 202 str. 1 d., BPK 20 str., 324 str., 369 str., 376 str. nuostatas iš nuteistojo V. J. neteisėtai konfiskavo 615,44 Eur (tariamai E. L. ieškovui V. J. „sumokėtas palūkanas“), taip pat neteisėtai paskyrė 7532 Eur baudą, tuo taip pat padarydami ieškovui 50 000 Eur neturtinę žalą. Taigi, ieškovas šioje byloje žalą kildina iš nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teisėjų padarytų veiksmų.

Be to, nustatyta, kad ieškovas V. J. Kauno apylinkės teismui 2025 m. birželio 4 d. (CBP-12012) pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, trečiaisiais asmenimis nurodė Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, LR Prezidentą Gitaną Nausėdą. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodo, kad dabartiniai Kauno apygardos teismo teisėjai Indrė Averkienė (buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja), Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, dabartiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Albinas Antanaitis (buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas), Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė tyčia netinkamai pritaikydami LR BK 72 str., 1 d., 2 d., pažeisdami LR BK 202 str. 1 d., BPK 20 str., 324 str., 369 str., 376 str. nuostatas iš nuteistojo V. J. neteisėtai konfiskavo 4344,30 Eur (tariamai R. J. ieškovui V. J. „sumokėtas palūkanas“), taip pat neteisėtai paskyrė 7532 Eur baudą, tuo taip pat padarydami ieškovui 9500 Eur neturtinę žalą. Taigi, ieškovas šioje byloje žalą kildina iš nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teisėjų padarytų veiksmų.

Be to, nustatyta, kad ieškovas V. J. Kauno apylinkės teismui 2025 m. birželio 4 d. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybę, atstovaujamą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, trečiaisiais asmenimis nurodė Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, LR Prezidentą Gitaną Nausėdą. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodo, kad dabartiniai Kauno apygardos teismo teisėjai Indrė Averkienė (buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja), Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, dabartiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Albinas Antanaitis (buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas), Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė tyčia netinkamai pritaikydami LR BK 72 str., 1 d., 2 d., pažeisdami LR BK 202 str. 1 d., BPK 20 str., 324 str., 369 str., 376 str. nuostatas iš nuteistojo V. J. neteisėtai konfiskavo 376,50 Eur (tariamai R. J. ieškovui V. J. „sumokėtas palūkanas“), taip pat neteisėtai paskyrė 7532 Eur baudą, tuo taip pat padarydami ieškovui 1000 Eur neturtinę žalą. Taigi, ieškovas šioje byloje žalą kildina iš nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teisėjų padarytų veiksmų.

Kaip matyti iš Liteko sistemos, visi 2025 m. birželio 3-4 d. pateikti ieškiniai sujungti į vieną civilinę bylą ir ieškovui 2026 m. birželio 2 d. teikiant šį ieškinį nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-287-1206/2026 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad ieškovo V. J. šioje nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškinys yra tapatus 2025 m. birželio 3-4 d. pateiktiems ieškiniams, todėl jį atsisakė priimti.

Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-1075/2024).

Apeliacinės instancijos teismui įvertinus visų pateiktų ieškinių turinį spręstina, jog iš esmės tapatūs yra šalys (neskaitant nepaaiškinamų skirtumų kodėl, pvz., 2025 m. birželio 4 d. pateiktuose ieškiniuose atsakovu nurodyta ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, tuo tarpu 2025 m. birželio 3 d. pateiktuose ieškiniuose tokio atsakovo nėra, nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius sprendė dėl advokato paskyrimo visai bylai, o ne konkretiems epizodams) bei ieškinių faktinis pagrindas. Tačiau, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo ieškovas V. J., ieškinių dalykas, t. y. ieškovo prašoma priteisti žala yra skirtinga.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atskiruoju skundu prašo ne tik panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, bet ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Šioje dalyje ieškovo atskirojo skundo reikalavimas netenkinamas, nes apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ieškinio atitikimą kitiems CPK 111 straipsnio ir 135 straipsnio reikalavimams, t. y. vertinti, ar ieškinys neturi trūkumų. Todėl, panaikinus nutartį, ieškinys grąžinamas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jei ieškovo ieškinys ginčo byloje būtų priimtas, turi būti sprendžiamas ginčo bylos ir civilinės bylos Nr. 2-287-1206/2026, nagrinėjamos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, sujungimo klausimas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnio 1 dalis).

Nepriklausomai nuo to, jog nustatyta, kad ieškovas turi teisę teikti ieškinį, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ieškovas, savo procesine teise, teikdamas ieškinį tokiu būdu ir tokio turinio, nepiktnaudžiauja.

Kaip jau minėta, iš Liteko esančių duomenų matyti, kad ieškovas V. J. 2025 m. birželio 3-4 d. Kauno apylinkės teismui pateikė 6 ieškinius dėl žalos, kildinamos iš nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teisėjų padarytų veiksmų, priteisimo. Pagal šiuos ieškinius buvo užvestos atskiros bylos. Visos minėtos bylos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimis perduotos nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.

Panevėžio apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi sujungtos civilinės bylos Nr. 2-16426-400/2025, 2-17955-828/2025, 2-15537-1206/2025, 2-16043/1000/2025, 2-16042-1000/2025, paliekant vieną bylos numerį – 2-15537-1206/2025 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-09737-2025-5). Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė nutartyje nurodė, kad „civilinėse bylose ieškovas V. J. atsakovei Lietuvos valstybei pareiškė ieškinius, kuriais reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei ją kildina iš išnagrinėtos tos pačios baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2), daroma išvada, kad sujungus civilines bylas ir jas nagrinėjant kartu, bus užtikrintas teisingas bylų išnagrinėjimas per kuo trumpesnį terminą bei išvengta civilinėse bylose skirtingų tų pačių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) ir ekonomiškumo bei koncentracijos principus (CPK 7 straipsnis).“

Taigi, ieškovas, 2026 m. birželio 2 d. teikdamas ieškinį ginčo byloje, žinojo, kad visi jo ieškiniai, kuriuose žala kildinama iš nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teisėjų padarytų veiksmų, yra sujungti į vieną. Be to, ieškovui, kaip ir visiems šio proceso dalyviams, nutartyje buvo išaiškinta, kad tokiu būdu bus užtikrintas teisingas bylų išnagrinėjimas per kuo trumpesnį terminą bei išvengta civilinėse bylose skirtingų tų pačių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) ir ekonomiškumo bei koncentracijos principus (CPK 7 straipsnis). Tačiau ieškovas, nors aktyviai dalyvauja ir reiškia prašymus minėtoje Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, tikslingai naują su minėta byla susijusį ieškinį pateikė Kauno apylinkės teismui, o ne į civilinę bylą, kurioje nagrinėjami sujungti jo kiti 6 ieškiniai.

Pažymėtina ir tai, kad iš Liteko matyti, jog vien nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 1 d. (Liteko veikimo periodas) V. J. įvairiais procesiniais statusais yra dalyvavęs 2488 bylose, iš kurių didžiojoje dalyje kaip ieškovas ar pareiškėjas. Todėl spręstina, kad ieškovas V. J. puikiai žino ir supranta ieškinio ir kitų procesinių dokumentų pateikimo tvarką, jų turinio reikalavimus. Taigi, darytina išvada, kad šioje nagrinėjamoje byloje teikdamas atskirą ieškinį, neatsižvelgdamas į Panevėžio apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. gruodžio 22 d. nutartyje dėl bylų sujungimo pateiktus išaiškinimus, ieškovas V. J. tai darė ne dėl nerūpestingumo ar žinių trūkumo, o tikslingai, siekdamas apsunkinti teismų darbą sprendžiant klausimus dėl bylų perdavimo pagal teismingumą, taip pat bylų sujungimo ir siekdamas kuo didesnių bylos nagrinėjimo kaštų (darbo laiko ir materialinių sąnaudų). Tuo pačiu, ieškovas V. J. siekia ir kitų valstybės institucijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus) kuo didesnių kaštų ginantis nuo jo ieškinių, nes pastarieji turėtų pareigą kiekvienoje atskiroje byloje teikti procesinius dokumentus, o jų atstovai kiekvienoje atskiroje byloje dalyvauti teismo posėdžiuose.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasirinkdamas tokį savo teisių įgyvendinimo būdą ieškovas V. J. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Be to, ieškovas V. J., teikdamas ieškinį šioje byloje, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė teisėjus Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, Almą Markvaldienę, Evaldą Pašilį, Laimutę Mančienę, Ligitą Janauskienę, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą.

Iš Liteko2 esančių duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-287-1206/2026 teikdamas 2025 m. birželio 4 d. ieškinį trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė teisėjus Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, Almą Markvaldienę, Evaldą Pašilį, Laimutę Mančienę, Ligitą Janauskienę, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą.

Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi pašalino iš civilinės bylos ieškinyje trečiaisiais asmenimis įtrauktus teisėjus Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, Almą Markvaldienę, Evaldą Pašilį, Laimutę Mančienę, Ligitą Janauskienę, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą.

Iš Liteko2 esančių duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-16426-400/2025 teikdamas 2025 m. birželio 3 d. ieškinį (CPB-11922) trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė teisėjus Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, Almą Markvaldienę, Evaldą Pašilį, Laimutę Mančienę, Ligitą Janauskienę, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą.

Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16426-400/2025 pašalino iš civilinės bylos ieškinyje trečiaisiais asmenimis įtrauktus teisėjus Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, Almą Markvaldienę, Evaldą Pašilį, Laimutę Mančienę, Ligitą Janauskienę, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą.

Iš Liteko2 esančių duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-16043-1000/2025 teikdamas 2025 m. birželio 4 d. ieškinį (CPB-12012) trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė teisėjus Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, Almą Markvaldienę, Evaldą Pašilį, Laimutę Mančienę, Ligitą Janauskienę, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą.

Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16043-400/2025 pašalino iš civilinės bylos ieškinyje trečiaisiais asmenimis įtrauktus teisėjus Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, Almą Markvaldienę, Evaldą Pašilį, Laimutę Mančienę, Ligitą Janauskienę, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą.

Panevėžio apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-287-1206/2026 įpareigojus ieškovą V. J. patikslinti ieškinį, pastarasis 2026 m. liepos 16 d. teikdamas patikslintą ieškinį trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, be kita ko, įtraukė teisėjus Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, Almą Markvaldienę, Evaldą Pašilį, Laimutę Mančienę, Ligitą Janauskienę, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą.

Iš Liteko2 esančių duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-287-1206/2026 teismas 2026 m. liepos 17 d. nutartimi pašalino iš civilinės bylos ieškinyje trečiaisiais asmenimis įtrauktus teisėjus Indrę Averkienę, Giedrių Endriukaitį, Daivą Jankauskienę, Albiną Antanaitį, Tomą Šeškauską, Algimantą Valantiną, Rimą Ažubalytę, Vingaudą Rinkevičių, Almą Markvaldienę, Evaldą Pašilį, Laimutę Mančienę, Ligitą Janauskienę, taip pat Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą.

Atsižvelgtina ir į tai, kad ir kitose ieškovo V. J. inicijuotose civilinėse bylose dėl valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo (pvz.: civilinė byla Nr. 2-232-902/2026, kurioje 2025 m. rugsėjo 18 d. priimta nutartis pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis, civilinė byla Nr. 2-5081-1014/2020, kurioje 2020 m. sausio 17 d. priimta nutartis, kuria ieškovui išaiškinta dėl nepagrįsto teisėjų ir prokurorų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis).

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-535-464/2020 nutartyje, priimtoje 2020 m. spalio 6 d., yra nurodęs, jog remiantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, pagrindas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, dalyvauti byloje (įstoti pačiam arba būti įtrauktu) yra aplinkybė, ar bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Šiuo atveju byloje ieškinys pareikštas dėl žalos, padarytos teisėjų veiksmais, atlyginimo. Teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtintas tiek Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje tiek ir CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, žalą šiuo pagrindu atlygina valstybė. Todėl teismas civilinės bylos iškėlimo ar paskesnėje jos proceso stadijoje turi priimti procesinį sprendimą dėl teisingumą vykdančių bei teisingumo vykdymo procesinę veiklą padedančių įgyvendinti subjektų pašalinimo iš proceso. Toks teismo procesinis sprendimas (imunitetą turinčių asmenų pašalinimas iš bylos proceso) sudaro sąlygas pagal išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio faktinis pagrindas) tinkamai ir operatyviai nagrinėti valstybei pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir be teisėto pagrindo nesuvaržo konstitucinių subjektų Konstitucijoje įtvirtintų funkcijų vykdymo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nei teismams, kaip juridiniams asmenims, nei jų pirmininkams, nei kitiems apelianto ieškinyje trečiaisiais suinteresuotasis asmenimis nurodytiems asmenims jokių tiesioginių ar netiesioginių pasekmių, susijusių su šios bylos išnagrinėjimo rezultatu, nekiltų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-535-464/2020). Pažymėtina, kad cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl to paties ieškovo V. J. pateikto ieškinio priėmimo.

Taigi, kaip matyti iš ieškovo V. J. veiksmų, ieškovas, nepaisydamas daugkartinių teismų išaiškinimų per eilę metų, tiek su šia nagrinėjama byla nesusijusiose bylose, tiek su šia nagrinėjama byla susijusiose bylose nuosekliai teismams teikiamuose ieškiniuose dėl valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo trečiaisiais asmenimis nurodo teisėjus, kurių veiksmais, ieškovo teigimu, jam buvo sukelta žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks ieškovo procesinis elgesys, viena vertus, niekaip nesuderinamas su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei kooperacijos principu (CPK 7, 8 straipsniai), nes net ir sąžiningas proceso dalyvis turi įvertinti jam adresuotus teismų argumentus, nurodytus kitose nutartyse ir kitose bylose, ir procesinius dokumentus ateityje teikti tinkamai parengtus, nes ne teismo, o sąžiningo proceso dalyvio pareiga yra tinkamai parengti ieškinį.

Kita vertus, teismo įsitikinimu, toks ieškovo procesinis elgesys yra tikslingas ir skirtas ne apginti savo teises, o apsunkinti, trikdyti ir dezorganizuoti Lietuvos Respublikos teismų darbą, nes teismas, kiekvienu individualiu atveju, kiekvienoje ieškovo V. J. inicijuojamoje byloje, vadovaudamasis CPK 225 straipsnio 5 punktu turi spręsti dėl netinkamų teismo proceso dalyvių pašalinimo iš teismo proceso. Todėl spręstina, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas, žinodamas, jog teisėjų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis yra netinkamas, juos, pateikdamas ieškinį, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė tikslingai, siekdamas, kad teismas spręstų dėl jų pašalinimo iš proceso, taip apsunkindamas teismo darbą ir siekdamas kuo didesnių bylos nagrinėjimo kaštų.

Be to, kaip jau minėta ieškovas ieškiniuose trečiaisiais asmenimis nurodo Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą. Panevėžio apylinkės teismas, nagrinėdamas bylas pagal su šiuo ieškiniu susijusius ieškinius jau trimis nutartimis, priimtomis anksčiau nei šioje byloje teikiamas ieškinys, nutarė pašalinti Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą, Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą iš trečiųjų asmenų. Todėl spręstina, kad ieškovas V. J., žinodamas ir suprasdamas, kad šie jo į bylą įtraukiami tretieji asmenys yra nesusiję su jo teikiamu ieškiniu, į bylą juos įtraukė tikslingai, siekdamas, kad teismas spręstų dėl jų pašalinimo iš proceso, taip apsunkindamas teismo darbą ir siekdamas kuo didesnių bylos nagrinėjimo kaštų.

Pažymėtina ir tai, kad iš Liteko matyti, jog vien nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 1 d. (Liteko veikimo periodas) V. J. įvairiais procesiniais statusais yra dalyvavęs 2488 bylose, iš kurių didžiojoje dalyje kaip ieškovas ar pareiškėjas. Todėl spręstina, kad ieškovas V. J. puikiai žino ir supranta ieškinio ir kitų procesinių dokumentų pateikimo tvarką, jų turinio reikalavimus. Taigi, darytina išvada, kad šioje nagrinėjamoje byloje teikdamas netinkamai parengtą ieškinį, ieškovas V. J. tai darė ne dėl nerūpestingumo ar žinių trūkumo, o tikslingai, siekdamas apsunkinti teismo darbą sprendžiant klausimus dėl trūkumų šalinimo ir siekdamas kuo didesnių bylos nagrinėjimo kaštų.

Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovas V. J. tokiu būdu teikdamas tokio turinio ieškinį piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina bauda.

Spręsdamas dėl ieškovui skirtinos baudos dydžio atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kita. Duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu. Asmens veiksmai, atlikti kitose bylose, gali būti panaudojami kaip asmens suvokimo, išprusimo įvertinimo pagrindas. Tai yra aplinkybės, turinčios įtakos asmens veiksmų teisiniam vertinimui ir baudos skyrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad ieškovas ne tik šioje civilinėje byloje sistemingai teikia procesinius dokumentus netinkamu būdu ir forma (elektroniniu paštu), procesinį dokumentą pateikė tokiu būdu ir tokio turinio, dėl kurio netinkamumo jau teismo ne kartą buvo išaiškinta, sprendžia, kad ieškovas V. J., ne sąžiningai siekia apginti savo materialines teises, o piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis siekdamas apsunkinti teismo ir kitų valstybės institucijų darbą (registruoti kuo daugiau dokumentų, vertinti nuolat teikiamų dokumentų turinį – spręsti, ar dokumentų turinys bei atskiros juose nurodomos aplinkybės nėra identiškos, priiminėti teismo procesinius dokumentus, spręsti dėl jų perdavimo pagal teismingumą, dėl jų sujungimo, dėl trūkumų šalinimo, dėl nesusijusių asmenų šalinimo iš teismo procesų). Todėl, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovui V. J. už sistemingą procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymą (procesinių dokumentų teikimą el. paštu) civilinėje byloje Nr. 2-27525-920/2020 Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi jau buvo paskirta 1000 Eur bauda, tačiau minėto dydžio baudos paskyrimas ieškovui poveikio neturėjo ir neužkirto kelio piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, į tai, kad už sistemingą procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymą (procesinių dokumentų teikimą el. paštu, pakartotinų prašymų teikimą, nepagarbą kitiems proceso dalyviams) ieškovui V. J. civilinėje byloje e2-30-896/2026 Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi jau yra paskirta 2000 Eur bauda. Ieškovas V. J. ir toliau nepaiso teismų išaiškinimų, skirtos baudos neturi poveikio. Be to, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas kryptingai veikia siekdamas sutrikdyti teismų ir kitų valstybės institucijų darbą, todėl V. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skiriama 3000 Eur bauda, ją sumokant valstybei.

Apeliacine tvarka neskundžiamos apeliacinės instancijos teismo priimtos nutartys (CPK 301 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi, 107 straipsnio 1 dalimi, 301 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Ieškovo V. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22367-877/2026 ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti Kauno apylinkės teismui.

Skirti ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ją sumokant valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.