Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą (pareiškimą) atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas PRS1 kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas), prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti teisme esant trečius metus užšaldytiems/įšaldytiems apeliacinės pakopos procesams; 3) pripažinti, kad tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam/grupiniam susivienijimui pareiškėjo atžvilgiu; 4) priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią/nepagarbią laikyseną 150 000 Eur moralinės/emocinės/psichologinės žalos/skriaudos/kenkimo atlyginimą; 5) pripažinti, kad savalaikis nenagrinėjimas teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbo santykių, ne tik neatitinka Nutarime nurodytų teiginių, bet ir elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės sampratos / esmės; 6) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme nebus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbo santykių sąmoninga tyčia įšaldytos bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nušalinti visą teismą.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 skundą.

Teismas nustatė, kad pirmuoju, antruoju, trečiuoju ir penktuoju reikalavimais yra prašoma tam tikrų aplinkybių pripažinimo bei konstatavimo. Tokie reikalavimai negali būti savarankišku skundo (pareiškimo, prašymo) teisme dalyku, kadangi jais išreiškiama pareiškėjo pozicija ir prašoma tam tikrų aplinkybių pripažinimo bei konstatavimo, o tokie reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas minėtus pareiškėjo pareiškimo reikalavimus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas pareiškimu taip pat prašė priteisti 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jo pareiškimo reikalavimai keliami atsakovui, kurį pareiškimu įvardino Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Nors pareiškėjo pareiškimo reikalavime dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodomos ir kitos valdžios / teisminės institucijos, vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasisakoma dėl pradėtų išieškojimo procedūrų, VMI pranešimo dėl vykdomųjų raštų, teismo vertinimu, pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sietinas su galimai neteisėtas VMI veiksmais, kurie priskirtini vykdymo procesui. VMI veiksmai, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą šioje byloje, yra susiję su išieškojimo procedūromis ir nėra laikytini valdžios institucijos teisės, individualių ar administracinių aktų priėmimu atliekant valdžios funkcijas viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų VMI veiksmų, susijusių su išieškojimo vykdymu, negali būti nagrinėtinas teismo ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, vykdymo procesus vykdo antstolis (CPK 625 str. 1 d.). Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus gali vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamas CPK normomis, todėl dėl pareiškimo reikalavimo, susijusio su vykdymo veiksmais, teismas pažymėjo, jog pagal teisinį reguliavimą administraciniams teismams nėra priskirta spręsti klausimų vykdymo procese, todėl atsisakė priimti ir pareiškimo dalį dėl vykdymo veiksmų atidėjimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Kadangi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Dėl reiškiamo nušalinimo visam teismui teismas nurodė, kad nėra pagrindo kreiptis į teismo administraciją dėl pareiškėjo reiškiamo nušalinimo, nes, kaip ir nurodyta Regionų administracinio teismo nutartyse, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo reiškiamo nušalinimo, pareiškėjo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų, keliamų tokiems prašymams. Prašyme nėra aiškiai identifikuotas teisėjas, kuriam reiškiamas nušalinimas, t. y. nenurodyti jo tapatybę leidžiantys nustatyti duomenys. Taip pat pareiškėjas nepateikė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su teisėjo veiksmais ar elgesiu nagrinėjant bylą, kurios leistų pagrįstai vertinti galimą šališkumą. Be to, prašyme nepateikta jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, galinčių patvirtinti teisėjo šališkumą nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektu. Nurodomi argumentai yra bendro pobūdžio ir nėra susieti su konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl nušalinimo instituto taikymo.

Atsižvelgęs į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuotų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį VMI bei apskritai pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų kiekį, teikiamų skundų identiškumą, teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 200 Eur baudą.

III.

Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų bei antstolio veikla bei veiksmais sprendimų vykdymo procese. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos, esant analogiškai situacijai, laikomasi ir ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-815/2026; 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. eAS-424-525/2026; 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-415/2026; 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-687-492/2026; 2026 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-415/2026 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas, įskaitant reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kuri iš esmės kildinama iš vykdymo proceso, neteismingas administraciniam teismui. Tokią išvadą patvirtina ir aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-544-629/2026; 2026 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-575/2026 ir kt.).

Pareiškėjas skunde (pareiškime) prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).

Pareiškėjas prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Nurodydamas tokį reikalavimą, pareiškėjas iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams – iki 300 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi į teismą su tapačiais skundais, t. y. inicijuoja naujus procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius įsakymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nuolatinis kreipimasis į teismą su skundais dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šias išvadas paneigtų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Apibendrindama teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.