Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 9 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ skundą atsakovui Lietuvos transporto saugumo administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nostrada“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2026 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 2BE-82 „Dėl poveikio priemonių taikymo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Bendrovė nurodė, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, atsakovas turės galimybę panaikinti pareiškėjo turimas licencijas, todėl pareiškėjas nebegalės verstis savo pagrindine ūkine komercine veikla, bus priverstas nutraukti darbo santykius su visais savo darbuotojais, negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų bankams, paslaugų teikėjams ir valstybei, ir dėl to kils neatitaisoma žala.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas, atlikęs preliminarų skundo vertinimą, nurodė, kad prima facie (liet. k. iš pirmo žvilgsnio) pareiškėjas tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumo, skunde nurodo savo poziciją pagrindžiančius argumentus.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas jam sukels itin didelius nuostolius, pažymėjo, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, jog atsakovas yra panaikinęs pareiškėjo turimas licencijas ir todėl jis realiai negali verstis savo ūkine komercine veikla, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas dėl pareiškėjo skunde aptariamų argumentų yra šiuo metu būtinas ar sukels neatitaisomą žalą.

Teismas konstatavo, kad, nesant privalomų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti tenkinamas.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai sustabdyti Administracijos Sprendimo galiojimą, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė didelės žalos, kilsiančios nesustabdžius Sprendimo galiojimo ir pažymi, jog teismo išvada, kad žala tėra hipotetinė, nes licencijos dar nepanaikintos, neatitinka teismo nutarties priėmimo metu buvusios faktinės padėties.

Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas 2026 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti Bendrijos licencijos vežti krovinius kopijas, nurodęs, kad vežėjas neturi nepriekaištingos reputacijos. Be to, atsakovas, remdamasis skundžiamu Sprendimu, 2026 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, kurį vėliau atšaukė, ir 2026 m. spalio 9 d. sprendimu sustabdė Bendrovei išduotos licencijos Nr. 6009771 galiojimą iki pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos atgavimo (teistumo išnykimo).

Pareiškėjas pažymi, kad, atsakovui sustabdžius licencijos galiojimą, jis teisėtai nebegali vykdyti pagrindinės ūkinės komercinės (krovinių vežimo) veiklos visu parku, kuriam buvo išduota 526 licencijos kopijos. Šiuo metu daugiau kaip 500 Bendrovės vilkikų su darbuotojais yra užsienyje, kur turėtų vežti krovinius, tačiau, sustabdžius licencijos galiojimą, jų veikla yra įšaldyta. Taigi pareiškėjas patiria realią žalą.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą yra tiesiogiai susijęs sus ginčijamu Sprendimu dėl reputacijos, taigi, žala kyla tiesiogiai iš skundžiamo akto, kurio galiojimą sustabdžius, atkristų ir licencijos sustabdymo pagrindas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis dėl licencijos sustabdymo priverstas stabdyti veiklą, negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų, praranda pajamas, jam kyla bankroto grėsmė. Metinė žala valstybės biudžetui dėl nesumokamų mokesčių sudarytų apie 8,44 mln. Eur, ir tokia žala yra ne tik itin didelė, bet ir sunkiai atitaisoma, o jos padariniai paliestų darbuotojus, kreditorius ir viešąjį interesą (nedarbo šuolis regione). Pareiškėjo teigimu, prašoma priemonė – laikinas Sprendimo dėl reputacijos galiojimo sustabdymas – yra adekvati ir proporcinga: ji tik laikinai sureguliuotų padėtį iki bylos išnagrinėjimo ir užkirstų kelią neatitaisomai žalai.

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo teismo dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo spręsti savo nuožiūra. Atsakovas pažymi, kad administraciniuose teismuose yra priimti nagrinėti pareiškėjo skundai dėl atsakovo 2026 m. rugsėjo 7 d. sprendimo neišduoti licencijos kopijų panaikinimo (ši administracinė byla sustabdyta iki kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje dėl Sprendimo panaikinimo), ir dėl Administracijos 2026 m. spalio 9 d. sprendimo dėl licencijos sustabdymo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Administracijos 2026 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. KN-9339 ir 2026 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. KN-9522 kopijas, – kuriuos prašo prijungti prie bylos.

Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Proceso šalys įrodymus turi pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-104-520/2024).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jos atskirajame skunde nurodyti įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo prašymas pridėti šiuos naujus įrodymus prie bylos apeliacinės instancijos teisme tenkinamas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022). Taip pat administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (reikalavimai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė pripažinti UAB „Nostrada“ praradusia nepriekaištingą reputaciją. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą grindžia aplinkybėmis, jog, skundžiamo Sprendimo pagrindu, atsakovas priėmė 2026 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. KN-8802 neišduoti Bendrijos licencijos vežti krovinius kopijų, o 2026 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. KN-9522 sustabdė Bendrovei išduotos licencijos Nr. 6009771 galiojimą iki pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos atgavimo (teistumo išnykimo), todėl Bendrovė negali vykdyti veiklos, todėl ji patirs didelę ir neištaisomą žalą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo, t. y. byloje nesprendžiama dėl atsakovo individualių administracinių sprendimų, kuriais sustabdytas pareiškėjo licencijos galiojimas ar atsisakyta išduoti licencijos vežti krovinius kopijas. Todėl pareiškėjo nurodomos pasekmės, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo būtinybė, nėra tiesiogiai susijusios su bylos ginčo dalyku. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos, jeigu jos susiję su pareiškėjo teisių prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomos neigiamos pasekmės ir žala, su kuriomis jis sieja būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiesiogiai kyla ne iš skundžiamo Sprendimo, bet iš sprendimų, kuriais sustabdytas pareiškėjui išduotų licencijų galiojimas, atsisakyta išduoti licencijų kopijas. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas gali lemti nepagrįstai prevencinio pobūdžio ir neproporcingą galbūt pažeistų pareiškėjo teisių gynimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pareiškėjo ir atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas atsakovo 2026 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. KN-8802 neišduoti Bendrijos licencijos vežti krovinius kopijų ginčija Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-18929-641/2026, o atsakovo 2026 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. KN-9522 sustabdyti Bendrovei išduotos licencijos Nr. 6009771 galiojimą – Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-19110-438/2026. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomas neigiamas pasekmes sukelia būtent minimi atsakovo sprendimai, pareiškėjas turi galimybę prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėse bylose, kuriose ginčija nurodytus atsakovo sprendimus.

Išdėstytų aplinkybių, teisinio reguliavimo, teismų praktikos ir padarytų išvadų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė tokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų susijęs su konkretaus pareiškėjo skundo reikalavimo užtikrinimu.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2026 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.