Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Baškienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos J. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R. ir M. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintas pareiškimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. P.. Palikėjas A. P. santuokoje su A. T. Petraitiene buvo gavęs neterminuotam naudojimui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį vėliau įgijo nuosavybėn, ir jame pasistatė gyvenamąjį namą. Statiniai minėtame sklype nėra registruoti.

Palikėjas testamento nebuvo sudaręs. Po palikėjo mirties dėl jo turto niekas į notarų biurą nesikreipė ir jo turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau pareiškėja priėmė savo tėvo palikimą faktiniu valdymu, nes iš karto po tėvo mirties rūpinosi ir prižiūrėjo namų valdą (duomenys neskelbtini), mokėjo visus tai valdai tenkančius mokesčius. Dėl palikėjo turto priėmimo jokių ginčų tarp įpėdinių – pareiškėjos, kuri yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė, jos vaikų – suinteresuotų asmenų V. R. ir M. R., kurie yra antros eilės įpėdiniai, bei palikėjo sutuoktinės A. T. P. nėra ir nebuvo, į palikėjo turtą jie nepretendavo. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo įforminimo tikslu.

Bylos nagrinėjimo metu 2026 m. vasario 13 d. suinteresuotu asmeniu įtraukta palikėjo sutuoktinė A. T. P. mirė, o jos palikimą priėmusi pareiškėja paveldėjimo teises perleido suinteresuotam asmeniui V. R. (dok. reg. Nr. DOK-19673, Nr. DOK-44651, Nr. DOK-74611). A. T. P. buvo pateikusi atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė su pareiškimu sutinkanti ir prašė jį tenkinti (dok. reg. Nr. DOK-5157).

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką pareiškėja ir suinteresuoti asmenys informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2026 m. liepos 2 d. paskelbiant pranešimą, ir išsiunčiant jiems teismo nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 441, 443 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos tėvas ir suinteresuotų asmenų V. R. ir M. R. senelis A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Palikėjo A. P. sutuoktinė A. T. P. mirė 2026 m. vasario 13 d., jos palikimą priėmusi pareiškėja paveldėjimo teises perleido suinteresuotam asmeniui V. R.. Be pareiškėjos kitų vaikų palikėjas neturėjo.

2025 m. lapkričio 20 d. 10.24 val. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikėjo A. P. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ar atsisakymo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenų nustatyta, kad palikėjui A. P. nuosavybės teise priklauso santuokos metu įgytas 0,1931 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateiktas ūkinio pastato Kauno r. sav., Naugardiškių k. projektas, statinių planai iš inventorizacinės bylos (duomenys neskelbtini). vykdomojo komiteto patvirtintas aktas valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui (statytojas A. P.).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo nurodymai apie (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. spalio 31 d. atliktus mokėjimus pagal sąskaitas, išrašytas adresu (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Enefit“, UAB „Kauno vandenys“, akcinei bendrovei „Telia“, UAB „Ignits“.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2008 m. kovo 7 d. Nr. 3K-3-162/2008, 2009 m. liepos 31 d. Nr. 3K-3-322/2009, 2015 m. gruodžio 15 d. Nr. 3K-3-687-690/2015, 2018 m. vasario 19 d. Nr. e3K-3-35-695/2018, kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006, kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja yra palikėjo dukra ir įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, o suinteresuoti asmenys V. R. ir M. R. yra palikėjo vaikaičiai ir įstatyminiai antros eilės įpėdiniai (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes, kad po palikėjo mirties būtent pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą aktyviais veiksmais priėmė palikėjo palikimą – mokėjo mokesčius už komunalinės paslaugas, kaip savininkė perėmė ir naudojasi palikimo turtu kaip savu, patvirtino gyva buvusi palikėją A. P. pergyvenusi jo sutuoktinė A. T. P. bei palikėjo antros eilės įpėdiniai, iš kurių V. R. yra perėmęs palikėjo sutuoktinės A. T. P. palikimą.

Duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ar duomenų apie ginčus dėl palikėjo palikimo tarp pareiškėjos bei kitų palikėjo įpėdinių (suinteresuotų asmenų V. R. ir M. R. ar kitų asmenų) byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi (CPK 177, 178 straipsniai). Jokių duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų V. R. ir M. R., A. T. P. pateiktus atsiliepimus, daroma išvada, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad pareiškėja po savo tėvo mirties. išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti tėvo turėtą turtą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir valdydama kaip savo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo dukra pareiškėja J. R., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirtos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tenkinti patikslintą pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo tėvo A. P., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.