Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos

10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Saned“), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, profesionalus futbolininkas, futbolo akademijos (duomenys neskelbtini) auklėtinis. Futbolo skautai iš Lietuvos pakvietė pareiškėją ir kitus žaidėjus atvykti treniruotis į jų futbolo klubą ir žaisti Lietuvoje. Vizos gavimo tikslu Prancūzijos ambasadai (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pateikė savo pasą, sveikatos draudimą, pažymą dėl teistumo, skrydžio rezervaciją, banko sąskaitos išrašą, Futbolo klubo „Saned“ (toliau – ir Klubas) tarpininkavimo raštą. 2025 m. sausio 29 d. atskridus į Latviją, pareiškėją Rygos oro uoste pasitiko Klubo treneris ir nuvežė į apgyvendino futbolo klubo nuomojamame bute. 2025 m. vasario 6 d. migracijos skyriuje Lietuvoje pareiškėjas pateikė prašymą ir visus reikalingus dokumentus Lietuvos nacionalinei vizai gauti. Migracijos departamentui nekilo jokių abejonių dėl nelegalios migracijos grėsmės ar pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. 2024 m. spalio 23 d. pasirašęs sportinės veiklos sutartį su Klubu, 2025 m. pradžioje pareiškėjas dalyvavo Klubo organizuojamose treniruotėse pasirengimui aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo treniruotes vesdavo treneriai:, turintys UEFA B, C trenerio licencijas. Pareiškėjas buvo registruotas ir žaidė Klubo sudėtyje aukšto meistriškumo varžybose. Taip pat Klubas buvo išsiuntęs pareiškėją į Lenkijos klubo aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklą. Taip pat Lenkijoje pareiškėjas sužaidė vienerias rungtynes. Lietuvos futbolo federacijos (toliau – ir LFF) 2 lygos B diviziono pirmenybės, kuriose dalyvauja Klubas, yra aukšto meistriškumo sporto varžybos. LFF 3 lygos pirmenybės, kuriose taip pat dalyvauja Klubas, taip pat yra aukšto meistriškumo sporto varžybos.

Nepaisant nurodytų aplinkybių, skundžiamu Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nes: 1) pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas yra neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų. Neaišku, kodėl atsakovas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas pateikė visus prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus, įskaitant sutartį su Klubu. Pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų, veikė teisėtai ir sąžiningai. Sprendime nenurodytas jo faktinis pagrindas.

Pareiškėjas yra profesionalus futbolo žaidėjas ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra rungtyniauti aukšto meistriškumo futbolo komandoje. Žaidėjų ugdymas, jų perleidimas į kitus klubus už atlygį, yra teisėta veikla. Klubas neturi galiojančios LFF skirtos sankcijos – draudimo registruoti žaidėjus. Minėtas draudimas buvo panaikintas, kai Klubas pilnai atsiskaitė su turėtomis skolomis buvusiems žaidėjams. Pareiškėjo teisinė situacija, statusas ir jo veiksmai visiškai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.

Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte (kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos sporto įstatyme), kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla, nes Klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos asmeniui išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų (trenerių) statuso. Klubo veiksmai, kviečiant į Lietuvą atvykti užsieniečius sportininkus (trenerius), kelia pagrįstų įtarimų, kad gali kilti kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

Tarpininkavimo rašto bei prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo metu, pagal LFF pateiktą informaciją Klubui buvo taikomos sankcijos, dėl kurių Klubas negalėjo registruoti žaidėjų. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atsakovo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

Klubas pateikė paaiškinimą, kuris patvirtina, kad Klubo pagrindinis tikslas yra ne užsieniečių sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o tik jų paieška / atranka įvairiose šalyse, kad vėliau už atlygį juos galėtų perleisti kitiems futbolo klubams. Todėl Klubas atsakovui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso. Klubo LFF „COMET“ sistemoje užsieniečiai sportininkai registruoti kaip mėgėjai, nors atsakovui Klubas teikė tarpininkavimo raštus, kuriuose nurodė, jog užsieniečiai yra sportininkai, dalyvaujantys aukšto meistriškumo sporte. LFF nurodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirta ir iki šiol galiojanti sankcija – draudimas registruoti žaidėjus (Klubui sankcija buvo panaikinta 2024 m. rugpjūčio 7 d., tačiau vėl atnaujinta, kadangi Klubas nėra galutinai atsiskaitęs su žaidėja). Be to, Klubas savo prašymą rungtyniauti LFF II lygoje atsiėmė. Klubas piktnaudžiauja migracijos procedūromis tarpininkaudamas užsieniečiams gaunant nacionalines vizas ar leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečių, kuriuos kvietėsi Klubas, nelegalios migracijos grėsmė. Todėl pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, t. y. Klubas negali užtikrinti pareiškėjo dalyvavimo aukšto meistriškumo sporte, ką patvirtina LFF pateikta informacija. Tai patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų, sportininkas dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Be to, savaime tam tikrų nuostatų, kai gali būti išduodama nacionaline viza, egzistavimas, savaime nereiškia, jog asmeniui turi būti išduota nacionalinė viza.

II.

Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2025 m. vasario 6 d. Migracijos departamento teritoriniame skyriuje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla. Šis prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo pateiktas pagal Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 (toliau – ir Aprašas) 6.3 punktą.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, 2025 m. balandžio 26 d. Sprendimu. 25S101650 atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo (17 str. 1 d., 19 str., 21 str. 2 d. 1 p.) Aprašo (6.3, 29, 31 p.), Sporto įstatymo (2 str. 2, 20 d.), nuostatomis, taip pat šias nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismo vertinimu, Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas –Migracijos departamentas. Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų ir įvertinus visas aplinkybes. Kadangi Klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos asmeniui išdavimo, atsakovui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų (trenerių) statuso, todėl asmens pateikti dokumentai, nepatvirtina, kad pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla, t. y. Klubas negali užtikrinti pareiškėjo dalyvavimo aukšto meistriškumo sporte, ką patvirtina LFF pateikta informacija, jog iš 28 užsieniečių, kuriems tarpininkaujant Klubui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi ir nacionalinės vizos, tik 7 asmenys yra registruoti „COMET“ sistemoje ir tik 2 žaidėjų statusas yra profesionalai, o likusių 26 – mėgėjai. Taigi pareiškėjas neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų, sportininkas dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo ginčo faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus teiginius ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas nepagrįstai vadovavosi klaidingu Migracijos departamento Sporto įstatyme įtvirtintos aukšto meistriškumo sporto sąvokos išaiškinimu. Migracijos departamentas nepagrįstai šią sąvoką siejo su reikalavimu, kad aukšto meistriškumo sportu gali užsiimti tik sportininkai profesionalai, kurie LFF „COMET“ sistemoje įregistruoti statusu „Profesionalas“. Minėta sistema yra LFF administruojama elektroninė futbolo informacinė sistema, skirta supaprastinti futbolo administracinius procesus LFF ir jos nariams. Migracijos departamentas nepagrįstai nurodė, kad sportininkas, kuris užregistruotas statusu „Mėgėjas“, negali dalyvauti aukšto meistriškumo sporte, negali gauti sudarytos su juo sportinės veiklos sutartyje numatyto atlyginimo. Minėta žaidėjo registracija „Profesionalas“ šiuo aspektu nėra būtina sąlyga. Užsieniečiai sportininkai LFF COMET sistemoje užregistruoti statusu „Mėgėjas“ taip pat gali dalyvauti ir dalyvauja aukščiau nurodytose veiklose.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas sudarė sporto veiklos sutartį su aukšto meistriškumo sporto Klubu, kuris įsipareigojo mokėti žaidėjui atlyginimą, 2 kartus per dieną maitinti, nemokamai apgyvendinti, Klubas už pareiškėją sumokėjo visus mokesčius. Klubas dalyvauja net devyniose LFF organizuojamose aukšto meistriškumo varžybose (čempionatuose). Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad, įregistravus pareiškėją ne kaip profesionalą, o kaip mėgėją, pareiškėjas negaus sporto veiklos sutartyje ir tarpininkavimo rašte nurodyto užmokesčio. Tuo atveju, jei žaidėjas iš klubo negauna sportinės veiklos sutartyje numatyto atlyginimo, jis turi teisę prisiteisti visą atlyginimą, nepriklausomai nuo to, ar jo statusas LFF COMET sistemoje nurodytas kaip „Mėgėjas“ ar kaip „Profesionalas“. Ne legionieriaus registravimo „COMET“ sistemoje statusas lemia, ar žaidėjas laikomas mėgėju ar profesionalu, o sportinės veiklos sutartis ir varžybų, kuriose ji varžosi lygmuo, nurodytas varžybų nuostatuose.

2024 m. gegužės 17 d. FIFA draudimas Klubui registruoti žaidėjus buvo priimtas ir taikomas tik užsieniečių moterų futbolo žaidėjų registracijai, bet ne užsieniečių futbolininkų (vyrų). Taip pat neaktualūs ir neatitinka tikrovės ir teiginiai, padaryti LFF pateiktos informacijos pagrindu kad Klubas nėra galutinai atsiskaitęs su žaidėja, kad Klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos asmeniui išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų (trenerių) statuso, kad Klubas negali užtikrinti pareiškėjo dalyvavimo aukšto meistriškumo sporte. Klubas yra pilnai atsiskaitęs su minėta žaidėja, tuo pagrindu 2024 m. gegužės 17 d. FIFA draudimas registruoti žaidėjas buvo panaikintas. Klubas teikė tik tikrovę atitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų (trenerių) statuso, bendradarbiavo su Migracijos departamentu, laiku teikė prašomus pateikti duomenis apie klubo užsieniečius. Klubas neabejotinai užtikrino pareiškėjo dalyvavimą aukšto meistriškumo sporte, pareiškėjas žaidė aukšto meistriškumo LFF 1-os lygos Šiaulių apskrities zonos salės futbolo čempionate. Klubas sėkmingai registravo žaidėjus pirmenybėms, dalyvavo LFF organizuotuose 2023, 2024, 2025 m. aukšto meistriškumo futbolo čempionatuose.

Sprendime nebuvo įvertintos šiam ginčui aktualios aplinkybes, be kita ko, kad pareiškėjas buvo registruotas ir žaidė Klubo sudėtyje aukšto meistriškumo rungtynėse. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde akcentuotų aplinkybių. Atsakovo išvados yra nepagrįstos, Klubas teikė tikrovę atitinkančią informaciją, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Be to, nepagrįstos atsakovo išvados daro didelę žalą ne tik pareiškėjui, tačiau Klubui ir visiems užsieniečiams, žaidžiantiems Lietuvos futbolo klubuose, kurių didžioji dauguma, taip pat kaip ir Lietuvos žaidėjai, registruoti mėgėjų statusu. Nepagrįstų Migracijos departamento išvadų pagrindu priimtas teismo sprendimas sudaro prielaidas pareiškėjui reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės už negautą atlyginimą pagal teisėtą ir galiojančią sporto veiklos sutartį, sugadintą žaidėjo reputaciją ir jo vizų „istoriją“, užkerta kelią vykti į kitų Šengeno šalių futbolo klubus, kadangi ES šalių migracijos tarnybos bendradarbiauja ir neigiamam sprendimui užtenka vienos šalies migracijos tarnybos sprendimo neišduoti vizos. Skundžiamas teismo sprendimas taip pat riboja žaidėjo teisę į sutarties vykdymą, į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintą judėjimo laisvę. Taip pat teismo sprendimu buvo pažeisti pareiškėjo ir Klubo teisėti lūkesčiai, kadangi sprendimas išduoti nacionalinę vizą priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo priėmimo dienos, šis terminas šiuo atveju buvo pažeistas. Be to, pareiškėjas turi teisėtą ir galiojančią sporto veiklos sutartį, tačiau dėl nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo, pareiškėjas neturi galimybės vėl atvykti į Lietuvą ir ją vykdyti.

Taip pat klubams yra nustatytos griežtos nuobaudos už pažeidimus registruojant žaidėjus LFF „COMET“ sistemoje. Klubui nebuvo taikomos LFF drausmės kodekse numatytos sankcijos, kas patvirtina, jog Klubas pareiškėją registravo tinkamai.

Teismo išvados, kad Klubo pagrindinis tikslas yra ne užsieniečių sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, kad Klubas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, nepatvirtina, jog pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kad Klubas negali užtikrinti pareiškėjo dalyvavimo aukšto meistriškumo sporte \ pareiškėjas neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, taip pat kad Klubas ir toliau tarpininkauja ir kviečia užsieniečius sportininkus, kaip neva dalyvaujančius aukšto meistriškumo sporte, negali būti laikoma tinkamai pagrįsta.

Teismas sprendime neatsižvelgė į išsamius Klubo atsiliepimo argumentus dėl Migracijos departamento padaryto dviejų sąvokų supriešinimo: tarp sportininko statuso „COMET“ sistemoje „Mėgėjas“ ir aukšto meistriškumo sporto.

Teismas sprendime iš esmės vertino aplinkybes susijusios su pareiškėjui tarpininkavusiu Klubu, o ne su paties pareiškėjo individualia situacija. Pasisakydamas dėl pareiškėjo Migracijos departamentas apsiribojo bendro pobūdžio vertinimu. Todėl individuali pareiškėjo situacija nebuvo įvertinta tinkamai.

Migracijos departamentas neteigia, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neginčija aplinkybių, jog pareiškėjas yra futbolo žaidėjas ir jam buvo išduota Prancūzijos Šengeno viza. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduota Šengeno viza nėra esminė, pareiškėjui išduota Šengeno viza yra trumpalaikė, priešingai, nei atsisakyta išduoti nacionalinė viza.

Pagal LFF pateiktą informaciją, iš 28 užsieniečių, kuriems tarpininkaujant Klubui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi ir nacionalinės vizos, tik 7 asmenys yra registruoti „COMET“ ir tik 2 žaidėjų statusas yra profesionalai, o likusių 26 – mėgėjai. Užsieniečiai, kurie „COMET“ yra užregistruoti kaip mėgėjai, atitinkamai gauna mažiau, nei 250 Eur už žaidimą Klube, nors Klubas yra įsipareigojęs mokėti minimalią mėnesinę algą ir kyla pagrįstos abejones ar užsieniečiai turi pakankamai pragyvenimo lėšų, kaip tai yra numatyta Įstatymo reikalavimuose dėl leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo.

LFF informavo, kad nors Klubui sankcija buvo panaikinta 2024 m. rugpjūčio 7 d., ji buvo atnaujinta, kadangi Klubas su žaidėja nėra galutinai atsiskaitęs. Pareiškėjo pateiktas prašymas išduoti nacionalinę vizą bei Klubo tarpininkavimo raštas Migracijos departamentui buvo pateikti kai Klubui buvo taikoma sankcija drausti registruoti naujus žaidėjus, o pareiškėjas Lietuvos Respublikoje anksčiau neturėjo nei leidimo laikinai gyventi, nei nacionalinės vizos, bei atitinkamai nebuvo registruotas „COMET“. Prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo metu pareiškėjas nebūtų buvęs užregistruotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad futbolo skautų Lietuvoje pastebėtas jo sportinis profesionalumas, taip pat siekis rungtyniauti aukšto meistriškumo futbolo komandoje, nulemia jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, kurio nepaneigia ir neiškreipia Klubo teisėtai atliekamas ugdomų žaidėjų perleidimas į kitus klubus už atlygį, todėl skundžiamu atsakovo Sprendimu nepagrįstai atsisakyta jam išduoti nacionalinę vizą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo pateiktais dokumentais nepatvirtintas jo buvimas aukšto meistriškumo sporto dalyviu suponuoja pareiškėjo neatitiktį nacionalinės vizos išdavimo sąlygoms, taip pat jo numanomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo nepagrindimą.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas nacionalinės vizos asmeniui išdavimo procedūrose tarpininkavusio Klubo paaiškinimais atsakovui patvirtinamą šio Klubo pagrindiniu tikslu esantį užsieniečių sportininkų ieškojimą ir atrinkimą bei vėlesnį perleidimą už atlygį kitiems futbolo klubams. Teismas akcentavo tarpininkavusio Klubo pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių kontekste asmens pateikti dokumentai vertintini kaip nepatvirtinantys jo buvimo aukšto meistriškumo sporte dalyvaujančiu sportininku, kuriam Klubas galėtų užtikrinti dalyvavimą minėto meistriškumo sporte. Tokiame kontekste pareiškėjas atsakovo Sprendime pagrįstai įvertintas kaip neatitinkantis nacionalinės vizos išdavimo sąlygų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ginčijamame atsakovo Sprendime ir skundžiamame pirmosios instancijos sprendime neteisingai vertinama ir suponuojama tai, kad tik sportininkai profesionalai esą gali užsiimti aukšto meistriškumo sportu.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pareiškėjui anksčiau Prancūzijoje išduotos Šengeno vizos, kuri trumpalaikė palyginti su neišduota nacionaline viza, aplinkybė nėra esminė tokiame ginčo kontekste, kai gauta LFF informacija parodo tik 2 žaidėjų profesionalumą (o 26 – buvimą mėgėjais, gaunančiais už žaidimą Klube mažiau nei 250 Eur) iš visų 28 užsieniečių, kuriems išduodant leidimus laikinai gyventi ir nacionalines vizas tarpininkavo Klubas. Tokiame kontekste kyla pagrįstos abejonės dėl pragyvenimo lėšų pakankamo turėjimo, susijusio su leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo reikalavimais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu esančio ir su Klubu 2024 m. spalio 23 d. pasirašytą Sportinės veiklos sutartį pateikusio pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymas Migracijos departamentui išduoti nacionalinę vizą grindžiamas vizos prašančio sportininko buvimu aukšto meistriškumo sporto dalyviu, atitinkančiu tokio subjekto apibrėžtį Sporto įstatyme. Ginčijamame atsakovo Sprendime, kuris išdėstytas penkiuose puslapiuose ir kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes „asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų“ ir „yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė“, papildomai atitinkamai nurodyti, be kita ko, tokio Sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p., 10 p.) ir tai, kad: 1) Klubas gali teikti tarpininkavimo raštus dėl nacionalinių vizų išdavimo tik užsieniečiams sportininkams, kurie dalyvauja aukšto meistriškumo sporte, t. y. užsieniečiui nacionalinė viza pagal Aprašo 6.3 punktą išduodama esant subjekto, pas kurį atvyksta užsienietis, tarpininkavimo raštui, patvirtinančiam sportininku esančio ir aukšto meistriškumo sporte dalyvaujančio užsieniečio kvietimą; 2) LFF informavo apie Klubui 2024 m. gegužės 17 d. skirtą sankciją (draudimą registruoti žaidėjus), kuri panaikinta 2024 m. rugpjūčio 7 d., tačiau vėl atnaujinta, Klubui nesant įvykdžius atitinkamo atsiskaitymo; 3) yra pagrindas vertinti, kad Klubas Migracijos departamentui ir LFF teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso; 4) gauti ir įvertinti duomenys rodo Klubo, tarpininkaujančio ir kviečiančio užsieniečius sportininkus, pagrindiniu tikslu esantį ne užsieniečių sportininkų varžymąsi aukšto meistriškumo varžybose, bet tik jų ieškojimą ir atrinkimą bei vėlesnį perleidimą už atlygį kitiems futbolo klubams; 5) visos aplinkybės sustiprina įtarimus dėl asmens prašymo ir jo priedais esančių dokumentų nacionalinės vizos išdavimui pateikimo tik siekiant formalios atitikties nacionalinės vizos gavimo reikalavimams esant Sporto įstatyme apibrėžtam sportininkui ir aukšto meistriškumo sporto dalyviui, atvykstančiam į Klubą užsiimti sporto veikla.

Įstatymo 19 straipsnyje „Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą <...> pagrindai“ nustatyta, be kita ko, tai, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 str. 1 d. 2 p.) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (19 str. 1 d. 10 p.).

Įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad vidaus reikalų ministras nustato dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką, įgyvendinama minėtu vidaus reikalų ministro patvirtintu Aprašu. Jo 6 punkte reglamentuoti nacionalinės vizos išdavimo pagrindai. Pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą grindė Aprašo 6.3 papunktyje nustatytu pagrindu – nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte arba treneriui, kaip jie apibrėžiami Sporto įstatyme, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui. Šiuo nurodytu atveju turi būti pateikiamas Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis, tarpininkavimo raštas (Aprašo 15 p.). Aprašo 29 punkte nurodyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka sąlygas vizai gauti Aprašo 6 punkte nustatytu ir užsieniečio nurodytu pagrindu, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti nacionalinę vizą.

Sporto įstatyme (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, be kita ko, tai, kad aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse, kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms; aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu (2 str. 2 p.); aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys (2 d. 7 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymima, be kita ko, tai, kad: 1) sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus konkrečią situaciją, o baigtinis dokumentų, kurie turi būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą, sąrašas nėra nustatytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016); 2) kompetentingos institucijos, kaip suponuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, turi kruopščiai išnagrinėti prašymą išduoti vizą, nes vizą gavęs asmuo galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1089-968/2023).

Be to, aukšto meistriškumo sportas ir varžybos nėra siejami vien su užsieniečio asmenybe, t. y. jo individualios savybės, reikalingos užsiimti sportu, turi būti siejamos su sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojama jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto veikla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2449-815/2025; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2591-520/2025).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą vertino Klubui taikytą draudimą registruoti naujus žaidėjus ir aplinkybes, susijusias su kviečiamų sportininkų dalyvavimu aukšto meistriškumo sporte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2449-815/2025; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2591-520/2025; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2508-821/2025; 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. eA-1150-575/2026).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atitinkama jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis lemia, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teisėjų kolegija, papildomai atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-968/2026, kurioje trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo viešoji įstaiga „Saned“, nagrinėjamu atveju vertina, kad: 1) atsakovas Sprendime tinkami nagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą ir įvertino tiek pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais jis siekė pagrįsti atitiktį Aprašo 6.3 papunkčio reikalavimams, tiek kitą surinktą informaciją; atsakovas išsamiai įvertino prašymui išnagrinėti reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ir pagrįstai sprendė dėl pareiškėjo neatitikties Aprašo 6.3 papunktyje nustatytiems reikalavimams; 2) pareiškėjo ir Klubo pateikti dokumentai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui Sprendime, kurį pareiškėjas ginčija, ir pirmosios instancijos teismo sprendime, kurį pareiškėjas skundžia, vertinti, kad tokie dokumentai nepatvirtina pareiškėjo buvimo sportininku ir aukšto meistriškumo sporto dalyviu; atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai vertino, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų, kaip sportininkas dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijamame atsakovo Sprendime ir skundžiamame pirmosios instancijos sprendime neteisingai vertinama ir suponuojama tai, kad esą tik sportininkai profesionalai esą gali užsiimti aukšto meistriškumo sportu, pažymėtina, kad nagrinėjamo atvejo esminę aplinkybę sudaro ne pareiškėjo bendroji atitiktis Sporto įstatyme nustatytai aukšto meistriškumo sporto dalyvio apibrėžčiai, bet LFF informacija patvirtintas ir kitais byloje esančiais duomenimis nepaneigtas tarpininkavusio Klubo negebėjimas užtikrinti nacionalinės vizos prašytojui galimybę realiai būti minėto lygmens sporto dalyviu. Tokiame kontekste vertintina, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, o pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiame sprendime – jį pripažinti pagrįstu ir teisėtu. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 26 d. sprendimo

Nr. 25S101650 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.