Kauno apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-725-844/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19626-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 30 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistojo NUT1 atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos.Teismasn u s t a t ė :Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 10 metų terminuoto laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas, sušvelninant nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2025 m. lapkričio 25 d., jos pabaiga – 2031 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. rugpjūčio 20 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistojo NUT1 atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Teikime nurodyta, kad nuteistajam nustatytas pagrindinis susirgimas: (duomenys neskelbtini). Gretutinės ligos: (duomenys neskelbtini). Tokia diagnozė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ V skyriaus (duomenys neskelbtini) punkto kriterijus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas atmestas. Motyvuodamas tokį sprendimą apylinkės teismas nurodė, kad NUT1 sveikatos problemų turėjo jau nuo 2022 metų, ta pati liga jam buvo nustatyta ir prieš priimant galutinį teismo sprendimą, nuo 2025 metų birželio mėnesio nėra jokių naujų medicininių duomenų apie nuteistojo sveikatos būklę, jos pablogėjimą, stacionarinis gydymas jam paskutinį kartą buvo taikytas 2025 metais, kadangi vėliau jo būklė išliko stabili, taip pat nebuvo teikta ir kardiologo konsultacija, nes tam nebuvo poreikio. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad NUT1 nuteistas ir atlieka bausmę už labai pavojingus, didelę žalą visuomenei darančius nusikaltimus, kurių įvykdyti nuteistajam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos netrukdė. Priimtą sprendimą netenkinti laisvės atėmimo vietų įstaigos teikimo, žemesnės instancijos teismas motyvavo ir atliktos bausmės maža dalimi bei tuo, kad reikalinga medicininė priežiūra nuteistajam suteikiama ir įkalinimo įstaigoje. Apygardos teismui pateiktame skunde nuteistojo NUT1 gynėja advokatė Egidija Belevičienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą. Advokatė nurodo, kad skundžiama nutartis nėra tinkamai ir pakankamai motyvuota bei pagrista šiuo konkrečiu atveju nustatytomis aplinkybėmis. Joje pateiktos išvados yra išimtinai formalios, deklaratyvios bei vidiniai prieštaringos. Skundžiama nutartimi nuteistojo atžvilgiu buvo nepagrįstai taikyti didesni reikalavimai, kriterijai, nei nustatyti baudžiamajame įstatyme ir formuojami teismų praktikoje. Teismo motyvai nepagrįstai iškreipia atleidimo nuo bausmės dėl ligos instituto esmę bei sąlygoja išvadą, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Viena vertus, nutartyje pripažįstama, jog nuteistajam, be kitų ligų, diagnozuota liga patenka į ligų, dėl kurių nuteistasis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės sąrašą, kita vertus, pateiktais motyvais bandoma sudarytį įspūdį, jog nuteistojo liga nėra progresavusi tiek, jog jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Eilėje nutarties vietų yra akcentuojama, jog NUT1 būklė yra stabili, tačiau teismo posėdžio metu apklausta konsultacinės komisijos, pateikusios išvadą, atstovė gydytoja SNA1 pabrėžė, jog paciento būklė nėra nei pagerėjusi, nei pablogėjusi, išlieka stabiliai bloga. Todėl akivaizdu, jog tolesnis nuteistojo sveikatos būklės pablogėjimas galėtų lemti nebent negrįžtamas pasekmes jo sveikatai ar net gyvybei. Tokia teismo pozicija laikytina perteklinių reikalavimų, sprendžiant klausimą dėl galimo nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, iškėlimu. BK 76 straipsnio nuostatos galimybę atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos sieja su konkrečios ligos, įtrauktos į ligų, dėl kurių nuteistasis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, sąrašą, nustatymu, o ne nuteistojo būklės įvertinimu. Reikalavimo įvertinti nuteistojo būklę bei jos progresavimą nenumato nei baudžiamasis įstatymas, nei teismų praktika. Juo labiau, jog konsultacinės komisijos nariai savo išvadą taip pat grindė remdamiesi išimtinai nuteistojo asmens bylos medžiagoje esančių medicininių dokumentų turiniu.Taip pat skunde nurodoma, jog akcentuodamas, kad (duomenys neskelbtini) ligos netrukdė nuteistajam vykdyti nusikalstamas veikas, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog diagnozė, atitinkanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) punkto kriterijus, NUT1 buvo nustatyta jau po nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, įvykdymo, ką patvirtina prie skundo pridedama epikrizė. Ši aplinkybė teismų praktikoje išskiriama kaip viena esminių, sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti nuteistąjį nuo jam paskirtos bausmės atlikimo. Be to, nuteistajam taip pat yra diagnozuota eilė gretutinių sveikatos, tame tarpe ir psichikos sveikatos, problemų, dėl kurių jam yra reikalingas nuolatinis medicinos specialistų dėmesys. NUT1 netektas dalyvumas siekia net 85 procentų. Nuteistojo sveikatos būklė itin pablogėjo baudžiamojo proceso metu. Jį kamuoja nuolatiniai dusulio priepuoliai, stiprūs galvos skausmai, temsta bei mirguliuoja akyse, dažni širdies permušimai, skausmas krūtinės plote, galūnių tirpimas, koordinacijos praradimas. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę yra itin apsunkintos. Tą, be kita ko, patvirtino ir apklausta gydytoja SNA1, nurodydama, jog „nuteistasis atlieka bausmę savarankiškumo sudėtingumų turintiems pritaikytame būryje, realiai tai toks būrys, kuris pritaikytas tiems, kurie sunkiai juda. Jei kažkas atsitiktų, asmeniui būtų teikiama pagalba, tačiau su tokia liga būtų geriau, jei pacientas turėtų galimybę greitai patekti į gydymo įstaigą. Atliekant bausmę, tas patekimas yra žymiai lėtesnis, t. y. konvojaus organizavimas, vidinis dokumentacijos pildymas. <...> yra didelė pablogėjimo rizika, o pagalbos suteikimo apimtys yra mažesnės, nei esant laisvėje. Pažymėjo, kad pacientas turi tik 15 proc. darbingumo lygio, tai yra visiška negalia, pakankamai sunkaus laipsnio. Toks pacientas negalėtų nei dirbti ir net gyvenant jų pritaikytame būryje, jis net negali apsilankyti valgykloje, todėl jam skirtas maitinimas gyvenamosiose patalpose ir jam maisto pristatymas“. Todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju realus laisvės atėmimas nedera nei su baudžiamosios teisės humanizmo principu, nei su pamatiniais teisingumo, sąžiningumo bei humaniškumo teisės principais. Netaikant nuteistajam BK 76 straipsnio nuostatų, tolimesnio bausmės atlikimo metu jis būtų laikomas tokiomis sąlygomis, kuriomis iš esmės negali būti užtikrinimas jam reikalingas gydymas, o taip pat jo ligos stebėsena bei kontrolė, o tai sąlygotų ligos paūmėjimą ir mirtiną baigtį, kas neabejotinai pažeistų nuteistojo teises.Atsiliepimų į nuteistojo NUT1 gynėjos skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta. Nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 177 straipsnis numato, jog susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Analogiška nuostata įtvirtina ir BK 76 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, jog asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Kartu apygardos teismas pažymi, kad minėti straipsniai suponuoja teismo teisę, bet ne pareigą atleisti asmenį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, kai asmuo po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą, o sveikatos būklės patikrinimo aktas teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio. Spręsdamas klausimą, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015, 2K-7-70-895/2018). Nors nuteistojo NUT1 gynėja nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai motyvuota, priimant ją buvo įvertinos visos nagrinėjimo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės, atsižvelgta ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tokie skundžiamos nutarties trūkumai, kokie nurodomi pateiktame skunde, nenustatyti.Kartu su teikimu teismui pateiktas 2026 m. rugpjūčio 11 d. sveikatos būklės patikrinimo aktas Nr. 2026/21, byloje esanti Viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2025 m. birželio 19 d. epikrizė, o taip pat ir gynėjos kartu su skundu pateikta Viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2024 m. birželio 25 d. epikrizė patvirtina, kad nuteistajam diagnozuota (duomenys neskelbtini), bei gretutinės ligos – (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra patvirtintas Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 1 priedas yra „Sunkių nepagydomų ligų sąrašas“, kurio V skyriaus (duomenys neskelbtini) punkte kaip sunki ir nepagydoma liga įtraukta (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, NUT1 nustatyta liga yra įtraukta į minėtą sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą. Tačiau pažymėtina, kad tiek iš paminėto sveikatos būklės patikrinimo akto, tiek iš medicininių NUT1 dokumentų matyti, jog (duomenys neskelbtini), nuteistajam buvo nustatyta dar 2024 metų birželio mėnesį, t. y. dar iki Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi nuteistojo liga, patenkanti į jau minėtą sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą nėra nauja, laisvės atėmimo vietų įstaigoje atsiradusi būklė. Kaip matyti iš minėtų Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžių turinio, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, tačiau abiejų instancijų teismai nusprendė, jog nuteistojo sveikatos sutrikimai, jų kiekis ir mastas, nepagrindžia, kad dėl jų NUT1 realiai negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas būtų pagrindas jį pagal BK 76 straipsnio nuostatas atleisti nuo bausmės dėl ligos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat nustatė, jog NUT1 (duomenys neskelbtini) sutrikimai prasidėjo dar 2022 metais, tačiau tai jam nesutrukdė padaryti nusikalstamas veikas, kurių metu teko vykti kelis kartus į užsienį, užsiimti muzikine veikla. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusiam Lietuvos apeliaciniam teismui padarius tokias išvadas ir nusprendus neatleisti nuteistojo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, apylinkės teismas visiškai pagrįstai vertino, ar nuo minėtų teismų procesinių sprendimo priėmimo ir jo pasiuntimo atlikti bausmę nuteistojo sveikatos būklė blogėjo, liga progresavo, nors toks vertinimo kriterijus ir nėra numatytas BK 76 straipsnio 2 dalyje ar tokio išaiškinimo nėra pateikęs kasacinės instancijos teismas. Šiuo atveju, remdamasis byloje esančiais medicininiais dokumentais bei konsultacinės komisijos, pateikusios išvadą, gydytojos SNA1 paaiškinimais, apylinkės tesimas nustatė, kad duomenų apie nuteistojo sveikatos būklės pablogėjimą po to, kai jis buvo pristatytas į įkalinimo įstaigą, nėra, stacionarinis gydymas jam paskutinį kartą buvo taikytas 2025 metais, kadangi vėliau nuteistojo būklė išliko stabili, o kardiologo konsultacija taip pat nebuvo teikta, kadangi tam nebuvo poreikio. Nors apklausta gydytoja ir patvirtino, kad nuteistojo būklė yra stabiliai bloga, tačiau skunde tai nepagrįstai sutapatinama su NUT1 sveikatos būklės blogėjimu. Priešingai, gydytoja aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo sveikatos būklė nepakito į blogąją pusę – neatsirado dusulio bei kojų tinimo ramybėje, pasikeitimų nėra, naujų nusiskundimų pacientas taip pat neišreiškė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistajam įkalinimo įstaigoje taip pat yra sudarytos visos sąlygos atlikti bausmę bei gydytis. Kaip paaiškino NUT1 prižiūrinti šeimos gydytoja, jis šiuo metu atlieka bausmę savarankiškumo sudėtingumų turintiems būryje, kuris pritaikytas sunkiai judantiems asmenims, yra priežiūroje, reguliariai gauna medikamentinį gydymą, kadangi pats negali apsilankyti valgykloje, maistas jam pristatomas į jo gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, jog ir pati gydytoja nurodė, jog dėl ligos nuteistasis gali ir toliau atlikti bausmę, vienintelis nustatytas trikdis tai, kad bausmę atliekančiam nuteistajam patekti į gydymo įstaigą užtrunka ilgiau dėl to, kad reikia suorganizuoti konvojų bei užpildyti reikiamus dokumentus. Nors tuo pačiu ji pažymėjo, kad bausmę atliekant laisvės atėmimo vietų įstaigoje rizika pablogėti sveikatos būklei yra didelė, o pagalbos suteikimo apimtys joje yra mažesnės, nei esant laisvėje, todėl, esant diagnozuotai tokiai ligai, jei kažkas atsitiktų, būtų geriau, jei pacientas turėtų galimybę greitai patekti į gydymo įstaigą, tačiau gydytoja nenurodė, kad šiai dienai reikiamas gydymas NUT1 nėra suteikiamas, jo ligos stebėsena ir kontrolė ženkliai ribota, kaip ir nenurodė to, kad nuteistojo sveikatos būklės pablogėjimas galėtų lemti negrįžtamas pasekmes jo sveikatai ar net gyvybei, kaip kad teigiama skunde. Nuteistasis apylinkės teisme vykusiame posėdyje taip pat patvirtino, jog yra prižiūrimas, gauna reikalingą medikamentinį gydymą, dėl sveikatos būklės lankosi pas šeimos gydytoją. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad tolimesnis bausmės atlikimas nesukels nuteistajam kančių, kurias būtų galima prilyginti žeminančiam elgesiui ar jo kankinimui, ir atmesti skundo argumentą, kad NUT1 atlikti laisvės atėmimo bausmę dėl ligos yra per sunku. Tai, kad tam tikromis sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų teisės, įtvirtintos tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje.Nors apygardos teismas iš esmės neginčija to, kad dėl diagnozuotos pagrindinės ir gretutinių ligų, nustatyto nedarbingumo lygio nuteistajam yra sunkiau atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau šiuo metu jam diagnozuotos ligos (vertinant jas tiek pavieniui, tiek jų visumą) nėra tokios, kurios leistų daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistajam toliau atlikti būtų per sunku ir jam turėtų būti taikomas atleidimo nuo bausmės dėl ligos institutas. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, NUT1 nuteistas ir atlieka bausmę už labai pavojingus, didelę žalą visuomenei darančius nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jie susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, jų kontrabanda. Nuteistasis organizavo šių medžiagų gabenimą iš užsienio valstybės į Lietuvą. Įvertinęs nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, kas taip pat neigiamai leidžia vertinti ir jo asmenybę, apygardos teismas sprendžia, kad NUT1 patiriami suvaržymai ir nepatogumai bent jau šio skundo nagrinėjimo metu yra adekvatūs.Vertindamas BK 76 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam NUT1 galimybę, kaip ir žemesnės instancijos teismas, skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlikinėja tik nuo 2025 m. lapkričio 25 d. Šiuo metu nuteistasis nėra atlikęs net vienerių metų bausmės iš jam paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus šią aplinkybę duomenų apie tai už kokius nusikaltimus NUT1 atlieka laisvės atėmimo bausmę kontekste, visiškai pritartina apylinkės teismui, kad nuteistojo sveikatos būklei įkalinimo įstaigoje išliekant stabiliai, jam reikiamą pagalbą suteikiant ir bausmės atlikimo vietoje, sprendimas tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus bei visuomenės interesą, kad sunkius nusikaltimus padarę asmenys būtų tinkamai nubausti. Papildomai apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistojo sunki nepagydoma liga kitų kartu laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatai poveikio neturi, kadangi ši liga nėra užkrečiama. Taigi atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, atsižvelgiant į kitų nuteistųjų interesus, pagrindo taip pat nėra. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties naikinti ir tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą nuteistojo gynėjos skunde nurodytais ar kokiais kitais argumentais nėra pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, skundą atmetant. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,n u t a r i a :nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.Teisėjas Vaidas Vasiliauskas