Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-03-09 · Byla Nr. BIK-137/2026

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-09
Bylos Nr.
BIK-137/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19626-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Artūras Pažarskis, Rima Ažubalytė
Nuteistasis
E. Š.
Kasacinio skundo Nr. DOK-584/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19626-2023-4
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. Š. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirti trumpesnį nei 3 metai laisvės atėmimo bausmės terminą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, skirdami E. Š. bausmę, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 ir 54 straipsnių nuostatas, teisingumo principą. Sprendžiant klausimą dėl E. Š. skirtinos bausmės rūšies, prioritetinė reikšmė buvo teikiama bausmės paskirties bendrajai prevencijai ir apsiribota asmens nubaudimu. Tuo tarpu kitos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės buvo vertinamos tik jau parinktos bausmės dydžiui nustatyti. Tai prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgia ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju parinkdami E. Š. bausmės rūšį, teismai nevertino realaus nusikalstamos veikos pavojingumo. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad E. Š. atliko tik kurjerio funkciją, be to, jam nebuvo žinomas tikslus narkotinių medžiagų kiekis, t. y. konstatavo mažesnį veikos pavojingumą, vertinant BK 260 straipsnio 3 dalies kontekste, vėliau nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę formaliam šios veikos priskyrimui labai sunkaus nusikaltimo kategorijai.