Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei „OLDTAUNAS“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Alytaus apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė su pradine kreditore Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA sudarė dvi reikalavimo perleidimo sutartis: (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartį, (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartį, kurių pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą. Atsakovė pradinei kreditorei buvo skolinga 2 230,43 Eur sumą, tačiau po reikalavimo teisės perleidimo atsakovė padengė dalį skolos pradinei kreditorei – 272,25 Eur, todėl ieškovė reiškia reikalavimą 1 958,18 Eur sumai, taip pat 325,47 Eur delspinigiams, 6 procentų dydžio metinėms procesinėms palūkanoms ir ieškovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms. Ieškovė nurodo, jog ragino atsakovę skolą padengti, tačiau atsakovė šiuos raginimus ignoravo ir skolos iki šiol nepadengė.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2026 m. balandžio 22 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys, iš atsakovės priteista 1 958,18 Eur skola, 352,47 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (2 310,65 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. balandžio 22 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 268,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į atsakovės pateiktus prieštaravimus nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalys apie posėdžio datą bei laiką informuotos apie rašytinį teismo posėdį paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA (toliau – pirminis kreditorius) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėliau pasirašytais sutarties priedais) (toliau – ir sutartis), kuria pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti teisę Lietuvos Respublikoje viešam paskelbimui naudoti AGATA administruojamų gretutinių teisių objektus, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutartyje sutarto dydžio atlyginimą, sutartyje nustatyta tvarka. Iš (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, jog įvykus M. Ž. įmonės „OLDTAUNAS“ pertvarkymui, prievoliniai įsipareigojimai pagal sandorius, tame tarpe ir sudarytus su pradine kreditore, perėjo atsakovei. Pradinė kreditorė išrašė ir atsakovei apmokėti pateikė šias PVM sąskaitas–faktūras: 2023 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą–faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutarties ir (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisės į atsakovės skolą buvo perleistos ieškovei. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovė buvo informuota 2024 m. gegužės 29 d. ir 2025 m. lapkričio 20 d. pranešimais.

Ieškovė nurodė, jog po (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, atsakovė pradinei kreditorei sumokėjo 272,25 Eur sumą, kuri buvo įskaityta pagal PVM sąskaitas–faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Likusios skolos sumos atsakovė nepadengė nei pradinei kreditorei, nei reikalavimo teisę perėmusiai ieškovei.

Atsakovė pateikdama prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodė, jog tarp šalių egzistuoja realus ginčas dėl reikalavimo apimties, tinkamo informavimo bei papildomų reikalavimų pagrįstumo. Atsakovė nurodė, jog ieškovė turėtų įrodyti, kokiu konkrečiu būdu ir kam buvo įteikti dokumentai, patvirtinantys reikalavimo teisės perleidimą, ar šie dokumentai pasiekė juridinio asmens buveinę, ar buvo reali galimybė su jais susipažinti, kokia konkreti skola ir kokiu pagrindu buvo perleista. Atsakovė taip pat nurodė, jog jai nėra aišku, kokios konkrečios sumos buvo perleistos ieškovei, kokia tvarka buvo įskaityti mokėjimai, ar nebuvo padengta daugiau įsipareigojimų nei nurodo ieškovė, kaip susidarė galutinis reikalaujamas likutis.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė iš esmės neginčijo, jog turi pareigą vykdyti prievolę pagal sutartį, tačiau nurodė, jog jai nėra aišku, kokios konkrečios sumos buvo perleistos ieškovei, kokia tvarka buvo įskaityti mokėjimai, ar nebuvo padengta daugiau įsipareigojimų nei nurodo ieškovė, kaip susidarė galutinis reikalaujamas likutis. Pastebėtina, jog ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kokių PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu reiškia reikalavimą, nurodė, kokioms PVM sąskaitoms-faktūroms buvo atlikti įskaitymai, atsakovei padengus dalį įsiskolinimo, pateikė delspinigių apskaičiavimą pagrindžiančius duomenis. Tuo tarpu atsakovė apsiribojo tik lakonišku teiginiu, jog jai nėra aiškus skolos susidarymo mechanizmas, tačiau jokių konkrečių duomenų ar aplinkybių, kurios šią jos poziciją pagrįstų, nenurodė ir nepateikė. Atsakovė neginčijo nei ieškovės nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų, nei juose nurodytų sumų, nepateikė duomenų, jog dalį šių sąskaitų būtų apmokėjusi, ar kad būtų atlikti kiti nei ieškovės nurodyti mokėjimai, kurie nebuvo įskaityti. Todėl, įvertinus nurodytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nepagrindė reiškiamo reikalavimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Reikalinga pažymėti kasacinio teismo nuostatą, jog reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Taigi, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytina ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga Nr. AC-54-1. Teismų praktika. 2021, 54, p. 712-749). Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad tinkamai informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą. Teismas nesutinka su šia atsakovės pozicija. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė atsakovei išsiuntė šiuos pranešimus apie reikalavimo teisės perleidimą: 2025 m. lapkričio 20 d. (siuntos numeris (duomenys neskelbtini)) ir 2024 m. gegužės 29 d. (siuntos numeris (duomenys neskelbtini)) atsakovės buveinės adresu. Taip pat atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą 2025 m. lapkričio 20 d. ir 2024 m. gegužės 29 d. informuota elektroniniu paštu, kuris yra nurodytas ir pačios atsakovės pateiktame (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro elektroniniame sertifikuotame išraše. Be kita ko, ieškovė reikšdama ieškinį atsakovei kartu pateikė ir (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartį, kuriose taip pat yra nurodoma ir perleidžiamo reikalavimo apimtis. Įvertinus aukščiau nurodytą kasacinio teismo nuostatą, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota tinkamai.

Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovės prašomos priteisti netesybos, paskaičiuotos taikant 0,1 procento dydžio normą, savo ekonomine prasme sudaro itin didelę metinę finansinę naštą ir faktiškai įgyja baudinio pobūdžio funkciją. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, jog ieškovės taikoma netesybų norma savo ekonomine prasme sudaro itin didelę metinę finansinę naštą ir faktiškai įgyja baudinio pobūdžio funkciją. Pastebėtina, jog būtent dėl tokios netesybų normos atsakovė susitarė su pirminiu kreditoriumi (duomenys neskelbtini) Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3 punktu. Taikytina netesybų norma nebuvo pakeista ir sudarant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priedus prie sutarties. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, manytina, jog šalims esant laisvoms susitarti dėl jas saistančios sutarties sąlygų, atsakovė turėjo galimybę įvertinti sutarties pagrindu prisiimamos prievolės apimtį, todėl atsakovei iš esmės nepateikus jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių atsakovės poziciją, jog su pirminiu kreditoriumi susitartas netesybų dydis būtų pernelyg didelis, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo mažinti sutarties 4.3 punkte nustatytą netesybų normą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 80 punktas). Įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 straipsniai). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas, gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą, pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

Nagrinėtinu atveju atsakovė, pareiškusi prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, nepateikė jokių įrodymų ar nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų jos nurodytas aplinkybes. Atsakovė nors ir išreiškė abejones dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamos šios abejonės, taip pat nepateikė ir jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius prašomo priteisti įsiskolinimo dydį, be kita ko, atsakovė neginčijo ir šių įrodymų turinio, nepateikė duomenų, jog PVM sąskaitos-faktūros, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimo būtų išrašytos nepagrįstai, nenurodė, jog nesutinka su jose nurodytomis sumomis. Atsakovė nurodė, jog ieškovė turėtų įrodyti, kad apie reikalavimo teisės perleidimą ji atsakovę informavimo tinkamai. Vis tik, pastebėtina, jog atsakovė nenurodė, kad jai nebuvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą, taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių atsakovės informavimas apie perleistą reikalavimo teisę Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu bei registruotų buveinės adresu laikytinas netinkamu. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovės pateikti prieštaravimai bei juose nurodyti argumentai, nelaikytini pakankamais, jog paneigtų ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bei įrodytų ieškovės reiškiamo reikalavimo ar priimto preliminarus teismo sprendimo nepagrįstumą. Todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 22 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 26,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl, iš viso 268,00 Eur, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d., TAR, 2023, Nr. 2023-24579), nustatytą minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 22 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OLDTAUNAS“, juridinio asmens kodas 124848320, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai:

- 1 958,18 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 18 ct) skolą;

- 352,47 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 47 ct) delspinigius;

- 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (2 310,65 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. balandžio 22 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 268,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu veikiantį Alytaus apylinkės teismą.