Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eTA-125-525/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01514-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d. VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų ATS1 ir ATS2 (toliau kartu – ir atsakovai) 287,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., ir 10,90 Eur delspinigių. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) VASA pavesta apskaičiuoti rinkliavą, vykdyti jos apskaitą, surinkimo kontrolę ir išieškoti nesumokėtą rinkliavą bei delspinigius. Ginčo laikotarpiu atsakovai ATS1 ir ATS2 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl turėjo prievolę mokėti vietinės rinkliavos įmokas, apskaičiuotas atsižvelgiant į valdomų nekilnojamojo turto objektų plotą ir kitus Nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Pareiškėjas teigė, kad tai, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nėra deklaruotų gyventojų, ar, kad nėra pastatytas atliekų konteineris, nesudaro prielaidos neskaičiuoti vietinės rinkliavos. Pažymėjo, kad Nuostatuose yra numatyta galimybė taikyti lengvatas turto nenaudojimo atveju jeigu yra pateiktas atitinkamas prašymas. Be to, informacija mokėjimo pranešimuose yra pakankamai aiškiai ir detaliai išdėstyta, kad rinkliavos mokėtojas galėtų patikrinti informacijos teisingumą, būtų galima nustatyti objekto plotą, prievolės sumą ir jos apskaičiavimo tvarką.Atsakovams buvo suformuoti ir paprastuoju paštu apmokestinamo nekilnojamojo turto adresu išsiųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovai vietinės rinkliavos nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, todėl susidarė 287,67 Eur įsiskolinimas. Atsakovams laiku nesumokėjus vietinės rinkliavos taip pat apskaičiuoti delspinigiai (0,03 proc.) nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytą laikotarpį, t. y., apskaičiuota 10,90 Eur delspinigių suma.Atsakovas ATS1 pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad viena esminių apmokestinamųjų sąlygų yra ta, jog valdomame turte privalo būti deklaruoti gyventojai. Deklaruotų gyventojų pareiškėjo nurodytais nekilnojamojo turto adresais nėra, todėl nėra teisinio pagrindo apmokestinimui. Be to, nekilnojamojo turto objektui, esančiam adresui (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas bei pastatytas konteineris, todėl nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu, apskaičiavimo metodu ir už ką yra paskaičiuota prašoma sumokėti suma.IIRegionų administracinis teismas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui solidariai iš atsakovų ATS1 ir ATS2 287,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., ir 10,90 Eur delspinigių.Teismas nustatė, kad atsakovai ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus Vilniaus m. sav. teritorijoje (gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Teismas darė išvadą, kad ta faktinė aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais Nuostatų prasme ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.Teismas nustatė, kad byloje pateikti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai, kurie patvirtina susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog jie negavo pranešimų apie mokėtiną vietinę rinkliavą, kad nekilnojamojo turto objektui nėra suteiktas konteineris, ar, kad vietinė rinkliava mokama tik nekilnojamojo turto objekte esant deklaruotiems gyventojams, nepatvirtina, jog pareiškėjo nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose atliekų nesusidarė ir kad atsakovai nėra rinkliavos mokėtojai. Šiuos atsakovų argumentus teismas vertino kaip gynybinę poziciją.Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, kadangi asmens pripažinimas rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu (naudojimu) ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Rinkliavos mokėjimas yra siejamas su nekilnojamojo turto valdymu (disponavimu).Teismas konstatavo, kad atsakovai nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl pareiškėjo prašymą laikė pagrįstu ir jį tenkino, pareiškėjui iš atsakovų solidariai priteisė 287,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., ir 10,90 Eur delspinigių.IIIAtsakovas ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pranešimų apie mokestinę prievolę, susidariusią skolą ir delspinigius iš pareiškėjo nebuvo gavę. Tik formalus teismo pasisakymas apie tai, kad buvo siunčiami pranešimai, negali būti laikomas faktu, kad atsakovams buvo žinomos aplinkybės apie mokestinę prievolę. Teismas neprašė pareiškėjo pateikti įrodymus, kad atsakovams pranešimai buvo siunčiami ir įteikti, nevertino ar atsakovams buvo žinomos aplinkybės apie susidariusią mokestinę prievolę. Atsakovai neturėjo galimybių kreiptis į pareiškėją įrodinėjant, jog nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose atliekų nesusidarė. Tokių įrodymų atsakovai negalėjo pateikti ir teismui. Teismas neobjektyviai ir vienašališkai įvertino šias aplinkybes.Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, viena iš esminių apmokestinamųjų sąlygų yra ta, kad valdomame nekilnojamojo turto objekte privalo būti deklaruoti gyventojai. Nagrinėjamu atveju deklaruotų gyventojų pareiškėjo prašyme nurodytais nekilnojamojo turto objektų adresais nėra, todėl nebuvo teisinio pagrindo juos apmokestinti. Teismas tik formaliai nurodė, kad tokie atsakovų argumentai yra jų gynybinė poziciją, tačiau nepasisakė ir neargumentavo, kodėl šios patvirtintos nuostatos pareiškėjas neprivalo laikytis prieš pateikdamas mokestinę prievolę. Atsakovas mano, kad apskaičiuota rinkliava prieštarauja Nuostatams, nes nebuvo laikomasi esminių sąlygų, kad nekilnojamojo turto objekte privalo būti deklaruoti gyventojai.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo VASA prašymo priteisti solidariai iš atsakovų ATS1 ir ATS2 287,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., bei 10,90 Eur delspinigių pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, už kuriuos prašoma priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, darė išvadą, jog atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais, tačiau jie nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl pareiškėjo prašymą laikė pagrįstu ir jį tenkino.Atsakovas ATS1 apeliaciniame skunde nurodo, kad negavo mokėjimo pranešimų apie susidariusį įsiskolinimą už nesumokėtą vietinę rinkliavą, be to, pareiškėjo nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose gyventojai nebuvo deklaruoti, todėl, vadovaujantis Nuostatais, nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016,; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.Įgyvendindama Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurių 4.7 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas yra rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam yra nustatyta prievolė mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 6.1 papunktį rinkliavos mokėtoju laikomas rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, jeigu ir kol nekilnojamojo turto objekto savininkas yra nepilnametis. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), už kuriuos pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovams kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą.Vertindama atsakovo ATS1 apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad atsakovai negavo mokėjimo pranešimų, o teismas šią aplinkybę įvertino neobjektyviai, pareiškėjo naudai, teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams 2022 m. vasario 28 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo siųstas mokėjimo pranešimas Nr. 11918028 ir 2022 m. kovo 9 d. mokėjimo pranešimas Nr. 12295024, 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo pranešimas Nr. 12299318 buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 15 d. mokėjimo pranešimas Nr. 12305821 buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. MP1460871 buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 27 d. mokėjimo pranešimas Nr. MP16867151 buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 23 d. atsakovams adresu (duomenys neskelbtini), buvo siųstas skolos įspėjimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareigos mokėti vietinę rinkliavą atsiradimas nėra siejamas su pranešimo sumokėti vietinę rinkliavą įteikimu. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą kildinama iš teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos mokėjimą (žr. pvz., 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-62-492/2024; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-13-815/2025; 2026 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-50-463/2026).Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nekilnojamojo turto objektuose gyventojai nebuvo deklaruoti, todėl nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatuose nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą nėra siejama su nekilnojamojo turto objekte asmenų deklaruota gyvenamąja vieta. Tokia pareiga kyla asmenims, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu. Atsakovas akcentuoja tai, kad Nuostatų 1 priede individualūs gyvenamieji namai apibūdinti kaip 1 arba 2 būstų namai, taip pat sodų rūšies objektai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų ar nuolat gyvenama, kuriems individualaus naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerio išvežimo grafikas nustatytas 1 kartą per 2 savaites arba yra priskirtas bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų ir maisto atliekų konteineris. Tačiau šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Nuostatuose įtvirtintu reguliavimu nereikalaujama, kad individualiuose gyvenamuosiuose namuose būtų deklaruotų gyventojų. Vilniaus miesto savivaldybė, patvirtinusi Nuostatus, turto nenaudojimo atvejais numatė galimybę taikyti vietinės rinkliavos lengvatą arba nekilnojamojo turto objektą išbraukti iš registro, jeigu yra visos Nuostatose nurodytos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-152-1188/2025). Kaip nustatyta anksčiau šioje nutartyje, atsakovams ginčo laikotarpiu kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą, kadangi Vilniaus miesto savivaldybėje jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė du nekilnojamojo turto objektus. Atsakovas ATS1 teigia, kad nekilnojamojo turto objektuose nėra deklaruotų gyventojų, tačiau byloje nėra duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovai Nuostatuose nustatyta tvarka būtų deklaravę nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektais ir kad šiuo pagrindu jiems būtų taikoma rinkliavos lengvata, taip pat kad šie nekilnojamojo turto objektai būtų išbraukti iš Komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų turėtojų registro. Atsakovas taip pat neįrodė, kad atliekos nebuvo sukauptos. Esant nurodytoms aplinkybėms, šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ATS1 apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Laimutis Alechnavičius Dainius Raižys Ernestas Spruogis