Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-2242-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02940-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.2(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl nutarimo panaikinimo. Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas, Tarnybos vadas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2022 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Nutarimas).Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės Nutarimu jam, kaip Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, VST) vadui, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nuobauda paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – ir Vyriausybės įstatymas, VĮ) 22 straipsnio 14 punktu, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, atsakovas) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – ir Tyrimų skyrius) 2022 m. gegužės 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 56TPI-11 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) ir vidaus reikalų ministrės (toliau – ir Ministrė) 2022 m. gegužės 25 d. teikimą Nr. 1D-2872, už tarnybinį nusižengimą, padarytą pažeidus Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau – ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymas) 4 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, Viešojo saugumo tarnybos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 8.4 papunkčio, 10 punkto, 14.1 papunkčio, 14.2 papunkčio, VRM darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1V-558 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir VRM darbo reglamentas) 48 punkto, Viešojo saugumo tarnybos vado pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1V-615 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.1–6.4 papunkčių reikalavimus.Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas Ministrei gavus vidaus reikalų viceministro (toliau – ir Viceministras) 2022 m. kovo 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1T-25 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodyta, jog: 1) pareiškėjas iš anksto neinformuodamas VRM vadovybės, kai tarnybos reikalais išvyko į (duomenys neskelbtini) ir nedalyvavo VRM 2022 m. kovo 21 d. 14.00 val. vykusiame statutinių tarnybų vadovų pasitarime bei nedavė nurodymo vietoj jo pasitarime dalyvauti VST atstovui, pažeidė Pareigybės aprašymo 6.1–6.3 papunkčių, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalių, Nuostatų 10 punkto, 14.1–14.2 papunkčių reikalavimus ir Vidaus tarnybos statute įtvirtintą bendrąjį pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą (toliau – ir Epizodas Nr. 1); 2) pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 47SD-23, nesuderinęs su VRM, išsiųsdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – ir NSGK) ilgalaikes viešojo saugumo tarnybos veiklos tobulinimo gaires (toliau – ir Gairės), kuriose pateikta esamos situacijos analizė bei siūlymai atlikti sisteminius VST pokyčius, nurodomi konkretūs teisėkūros pasiūlymai tiksliai įvardijant, kurio įstatymo ir kurie straipsniai kaip turėtų būti keičiami, pažeidė VRM darbo reglamento 48 punkto, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalių, Nuostatų 8.4 papunkčio, 10 punkto, 14.1–14.2 papunkčių, Pareigybės aprašymo 6.1–6.4 papunkčių reikalavimus ir Vidaus tarnybos statute įtvirtintą tarnybinio pavaldumo principą (toliau – ir Epizodas Nr. 2); 3) pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 47SD-236 informuodamas VRM dėl Vidaus reikalų sistemos pasirengimo veikti ekstremaliosios energetikos padėties atveju plano (toliau – ir Planas) įgyvendinimo ir nurodydamas, kad negali vykdyti įsakymu patvirtinto Plano, nes neturi tam resursų (nurodant, kad Planas su VST nebuvo derintas), pažeidė Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnio, 9 straipsnio 1–2 dalių, Nuostatų 14.1–14.2 papunkčių, Pareigybės aprašymo 6.1–6.4 papunkčių reikalavimus (toliau – ir Epizodas Nr. 3); 4) pareiškėjas, neatsakydamas į VRM 2022 m. kovo 8 d. elektroninį laišką, kuriuo prašoma deleguoti atstovą į pasitarimą, kuriame bus sprendžiamas Rūdninkų poligono klausimas, ir nedeleguodamas VST atstovo, pažeidė Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalių, Nuostatų 14.1–14.2 papunkčių, Pareigybės aprašymo 6.1–6.4 papunkčių reikalavimus ir Vidaus tarnybos statute įtvirtintą bendrąjį pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą (toliau – ir Epizodas Nr. 4). Pareiškėjas teigė, kad Ministrė 2022 m. kovo 24 d. pavedė Tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo, kaip VST vado, galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: tarnybinio nusižengimo sudėtis – formali, kaltės forma – neatsargumas, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Ministrė patvirtino rezoliucija Tarnybinio patikrinimo išvadą, nurodydama, kad pritaria padarytoms išvadoms ir siūlo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, bei prašo parengti teikimą Vyriausybei ir nutarimo projektą. Atsižvelgiant į tai, kad VST vadą į pareigas skiria Vyriausybė, tarnybinė nuobauda pareiškėjui ginčijamu Nutarimu buvo skirta Vyriausybės.Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu ir paskirta tarnybine nuobauda, teigė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas ir Vyriausybės Nutarimu tarnybinė nuobauda paskirta pažeidus teisės aktuose nustatytas imperatyvias tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles (Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 ir 2 dalis, 39 straipsnio 1 ir 4 dalis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas)) 2, 3, 16, 24, 25, 30, 43 punktus, Vyriausybės įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, 41 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento (toliau – ir Vyriausybės darbo reglamentas) 72, 82, 87 punktus). Tarnybinis nusižengimas nustatytas ir nuobauda paskirta neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros esminiai pažeidimai, padaryti tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros stadijoje, lėmė visos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros ir teisės akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, neteisėtumą. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindines procedūras ir taisykles pažeidė abu atsakovai (VRM, atlikdama tarnybinį patikrinimą ir teikdama siūlymą Vyriausybei skirti VST vadui tarnybinę nuobaudą, ir Vyriausybė, skirdama Tarnybos vadui tarnybinę nuobaudą).Pareiškėjas pažymėjo, kad Ministrės pavedimu tarnybinį patikrinimą atlikti buvo pavesta dėl keturių veikų (Epizodų Nr. 1–4). Pavedime buvo apibrėžtos dėl Tarnybos vado pradėto tarnybinio patikrinimo ribos. Pagal šias ribas pareiškėjui galėjo būti įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau Tyrimų skyrius neteisėtai išplėtė tarnybinio patikrinimo ribas, į VRM 2022 m. balandžio 7 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 1AR-254 (toliau – ir Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo) įtraukdamas šešias Tarnybos vado tariamai padarytas veikas, t. y. be Epizodų Nr. 1–4 buvo nurodyta ir tai, kad: 1) pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 47SD-236 informavo VRM, kad negali vykdyti VRM įsakymu patvirtinto Plano, nes neturi tam resursų, be to, šis planas nebuvo suderintas su VST (toliau – ir Epizodas Nr. 5); 2) VRM 2022 m. kovo 8 d. el. paštu kreipėsi į VST ir kitas tarnybas, prašydama deleguoti asmenis į pasitarimą Rūdninkų poligono klausimu; VST šį el. laišką ignoravo, darbuotojo nedelegavo (toliau – ir Epizodas Nr. 6). Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas Aprašo 16 punktas, nes tikrintojas, patikrinimo metu nustatęs dar dvi galbūt padarytas veikas, dėl kurių Ministrė nebuvo pavedusi atlikti tarnybinį patikrinimą, ir neinformavęs apie tai Ministrės tarnybiniu pranešimu bei negavęs jos pavedimo pradėti dėl šių veikų naują tarnybinį patikrinimą, kuris vėliau būtų sujungtas su jau pradėtu tarnybiniu tyrimu, neturėjo Apraše nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų atlikti tokį tyrimą. Todėl neteisėtai atlikto tarnybinio patikrinimo pagrindu paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma teisėta. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, jog dviem atvejais (Tarnybos vado nedalyvavimas 2022 m. kovo 21 d. Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komiteto posėdyje; galimas nebuvimas darbo vietoje 2022 m. kovo 21 d.) Tarnybos vado tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas. Pagal šiuos Tarnybiniame pranešime ir Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytus įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą epizodus tarnybinė nuobauda pareiškėjui nebuvo skirta, tačiau procedūrine prasme Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagal Apraše nustatytus reikalavimus nebuvo išspręstas ir tinkamai įformintas patikrinimo rezultatas, t. y. Aprašas nenumato tarnybinio patikrinimo baigties, nurodant, kad „šioje dalyje tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas“, tai laikytina Aprašo 24 punkto reikalavimų pažeidimu.Pareiškėjo vertinimu, tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas išsamiai ir nešališkai. VRM nesiėmė visų galimų veiksmų patikrinti pareiškėjo ir Viceministro prieštaringų paaiškinimų, nebuvo paprašyta Viceministro pateikti rašytinį paaiškinimą; VRM netyrė, ar yra aiškiai nustatyta VRM padalinių ir įstaigų prie VRM pasitarimų organizavimo tvarka, kurioje būtų nustatytos taisyklės, kurių turi laikytis įstaigos prie VRM vadovas, negalintis atvykti į pasitarimą, ar yra nustatyta tokių faktų užfiksavimo tvarka; nenustatė, kokiam būtent pareigūnui Tarnybos vadas turėjo pranešti dėl nedalyvavimo posėdyje; iš Tarnybinio patikrinimo išvados neaišku, apie kokio lygmens pasitarimą kalbama; VRM netyrė, ar 2021 m. kovo 21 d. 14 val. pasitarimui buvo parengta darbotvarkė, į kurią įtrauktas koks nors tarnybai aktualus klausimas; nevertino, kad tarnybos vado išvykimas į (duomenys neskelbtini), Tarnybos Mokymo ir kovinio rengimo centre, vykusias mobilizacijos pratybas (prasidėjo 14 val.) buvo iš anksto suplanuota priemonė. VRM, neatlikusi minėtų veiksmų, Tarnybinio patikrinimo išvados dalį pagrindė tik pareiškėjo paaiškinimų vertinimu ir savo prielaidomis. Pareiškėjas nurodė, kad Tyrimų skyrius savo išvadas dėl 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 47SD-237 ir jo priedo – Gairių turinio ir paskirties, bei Tarnybos vado sprendimo pasirašyti šį NSGK ir Vidaus reikalų ministerijai adresuotą raštą, grindė prielaidomis ir prieštaringais teiginiais, ignoravo pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir jų išsamiai bei visapusiškai netyrė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktos nuorodos į VRM darbo reglamento 48 punktą ir VRM 2019 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 1V-423 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo valdymo tobulinimo grupės sudarymo ir jos darbo reglamento tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1V-423), kurių nuostatomis tariamai turėjo vadovautis pareiškėjas, iš esmės yra tik Viceministro Tarnybinio pranešimo teiginių pakartojimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėjo teigimu, ant Tarnybinio patikrinimo išvados esanti Ministrės 2022 m. gegužės 17 d. rezoliucija „Pritariu“ neatitinka Aprašo 25 punkto reikalavimų, pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl išvados patvirtinimo arba grąžinimo papildomam tarnybiniam patikrinimui. Aprašo 25 punkte yra aiškiai nurodyta, kokio būtent turinio rezoliuciją turi pareikšti savo poziciją ministras, susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.V-17 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 35 punkte nurodyta, kad tvirtinimo žyma naudojama, jei dokumentas tvirtinamas įstaigos vadovo parašu arba teisės aktu. Kai dokumentas tvirtinamas įstaigos vadovo parašu, žymą sudaro žodis „tvirtinu“ ir įstaigos vadovo parašas, atitinkantis šių taisyklių 17.1 ar 17.2 papunkčių reikalavimus. Atsižvelgdamas į Aprašo 25 punktą, kuris nustato reikalavimą, kad tarnybinio patikrinimo išvada turi būti patvirtinta įstaigos vadovo parašu, taip pat į Dokumentų rengimo taisyklių 35 punktą, pareiškėjas mano, kad Išvada yra nepatvirtinta, o tai reiškia, kad Vyriausybei buvo pateikta Ministrės nepatvirtinta Išvada.Pareiškėjas akcentavo, kad Vyriausybė, spręsdama dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo Vyriausybės į pareigas skiriamiems pareigūnams, turi laikytis Vyriausybės darbo reglamente nustatytos klausimų svarstymo Vyriausybės posėdžiuose tvarkos. Klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui į Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas papildomai ir tai padaryta pažeidžiant Vyriausybės darbo reglamento 72 punkte nustatytą tvarką. Papildomas klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas tokiu būdu, kuris Vyriausybės nariams nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie svarstymo dalyką (Ministrė pirmininkė prašyme nenurodė, dėl kokios tarnybos ir kokio būtent pareigūno nubaudimo teikia prašymą; prašymą patenkino, nepaprašiusi papildomos informacijos). Be to, Nutarimas buvo priimtas Vyriausybei padarius Vyriausybės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės darbo reglamento 72, 82, 87 punktų reikalavimų pažeidimus, nesvarsčius klausimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Vyriausybės posėdyje (nepadarius garso įrašo), todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti nuobaudos skyrimo motyvus, o tai apsunkino jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą realizavimą. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta praleidus 30 dienų terminą (Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalis) ir tai yra dar vienas esminis pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą Nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pareiškėjo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, iš anksto neinformuodamas VRM vadovybės ir tarnybos reikalais išvykdamas į (duomenys neskelbtini) bei nedalyvaudamas 2022 m. kovo 21 d. 14.00 val. vykusiame statutinių tarnybų vadovų pasitarime, bei neduodamas nurodymo vietoj jo pasitarime dalyvauti tarnybos atstovui, pažeidė Pareigybės aprašymo 6.1–6.3 papunkčių, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, Nuostatų 10 punkto, 14.1–14.2 papunkčius reikalavimus bei Vidaus tarnybos statute įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė norminio teisės akto, reglamentuojančio VRM darbo organizavimo tvarką. Šio tariamai nustatyto pažeidimo nepatvirtina objektyvūs įrodymai, o kvalifikuojant teisės pažeidimą apsiribota nuorodomis į bendro pobūdžio normas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento 48 punkto, Nuostatų 8.4, 10 punktų,14.1–14.2 papunkčių, Pareigybės aprašymo 6.1–6.4 punktų reikalavimus ir Vidaus tarnybos statute įtvirtintą tarnybinio pavaldumo principą. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kokiu teisiniu pagrindu remiantis Viešojo saugumo tarnybai buvo duotas NSGK pavedimas parengti Gaires, klaidingai vertintos rašto parengimo faktinės aplinkybės ir tikslas bei Gairių turinys, todėl padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, esą pasirašydamas ir išsiųsdamas šį raštą tarnybos vadas pažeidė nurodytas teisės normas ir tarnybinio pavaldumo principą. Išvadoje netinkamai taikytas VRM darbo reglamento 48 punktas ir Įsakymas Nr. 1V-423. Minėtas VRM darbo reglamento punktas tarnybinio nusižengimo Epizodo Nr. 2 atvejui neaktualus, nes Gairės nėra teisės akto projektas ir Gairių rengimas nepateko į šio punkto reguliavimo sritį. Gairių turinys Tarnybinio patikrinimo išvadoje turėjo būti vertintas kompleksiškai. Parengtas Gaires Tarnybos vadas 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr.47SD-237 išsiuntė NSGK ir VRM. Tarnybos vadas privalėjo vykdyti NSGK 2021 m. spalio 6 d. sprendimo Nr.104-Spr-20 1 punkte išdėstytą pavedimą dėl Gairių parengimo (šį pavedimą iš esmės dubliavo VRM rezoliucija), pareiškėjas Gaires parengė ir pateikė nepažeisdamas jokių teisės aktų.Pareiškėjas teigė, kad jo 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 47SD-236 Ministrei turinys įrodo, jog pareiškėjas, siekdamas spręsti Plano Tarnybai suformuotas naujas užduotis, minėtame rašte kėlė probleminius klausimus, ieškodamas teisės aktais pagrįstų sprendimo būdų vykdyti Plano 14 punktą. Minėto rašto turinys, priešingai nei teigiama Tarnybinio patikrinimo išvadoje, įrodo, kad pareiškėjas siekė organizuoti Tarnybos darbą taip, kad užtikrintų Tarnybai iškeltų papildomų užduočių vykdymą. Pareiškėjo 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 47SD-236 turinys liudija ne apie atsisakymą vykyti Planą, o apie pareiškėjo (kaip Tarnybos vado) siekį ir tikslą kartu su VRM vadovybe spręsti probleminį klausimą, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintas VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovo D. D. 2022 m. kovo 8 d. el. laiško turinys ir ignoruota aplinkybė, kodėl šis el. laiškas buvo išsiųstas Tarnybos vado pavaduotojui V. K., o kopija – Tarnybos vadui. VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovo D. D. 2022 m. kovo 8 d. el. laiškas buvo adresuotas statutinių įstaigų ir VRM atsakingiems pareigūnams, o šio el. laiško kopija – nurodytų statutinių įstaigų (tarp jų ir Viešojo saugumo tarnybos) vadovams. Iš Tarnybos vado 2019 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 47V-745 ir Tarnybos vado pavaduotojo pareigybės aprašymo nuostatų matyti, kad Rūdninkų poligono, kuris buvo skirtas Tarnybos pareigūno kovinio pasirengimo pratyboms, klausimų, susijusių su Rūdninkų poligonu, kuravimas yra priskirtas Tarnybos vado pavaduotojo funkcijoms. Taigi VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovas 2022 m. kovo 8 d. el. laišką Tarnybos vado pavaduotojui išsiuntė pagal šio pareigūno kompetencijai pavestas funkcijas. Tarnybinio patikrinimo metu šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Pareiškėjo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas spręsti, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, visos nustatytos veikos turėtų būti pripažintos kaip mažareikšmės (atitinkančios Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus mažareikšmiškumo kriterijus), o Nutarimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikintas.Atsakovas VRM, kartu atstovaudamas ir atsakovo Vyriausybės interesams, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ypatingos situacijos, kai valstybėje buvo iškilusi grėsmė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl masinio užsieniečių antplūdžio valstybėje buvo susidariusi kritinė situacija ir paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Nepaprastosios padėties valdymo metu Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už labai svarbias užduotis ir atlieka itin svarbias funkcijas, todėl netinkamas įstaigos darbo organizavimas, pavedimų nevykdymas ir netinkamas jų vykdymas ar netinkama komunikacija, esant papildomoms išorinėms aplinkybėms, gali lemti reikšmingas pasekmes visuomenės ir (ar) valstybės saugumui. Nepaprastosios padėties valdymo metu Tarnybos vadas privalo veikti labai atsakingai ir nepriekaištingai.Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde pateikė klaidingą informaciją. Epizoduose Nr. 5 ir Nr. 6 nurodyti galbūt pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo nurodyti tame pačiame Tarnybiniame pranešime, kuriuo buvo kreiptasi į Ministrę su informacija, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą. Šio Tarnybinio pranešimo pagrindu Ministrės 2022 m. kovo 24 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Šie epizodai buvo tirti vykdant pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą, o ne, kaip teigė pareiškėjas, jau atliekamo tarnybinio patikrinimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog visi epizodai Tarnybiniame pranešime buvo nurodyti kaip galimi tarnybiniai nusižengimai ir dėl jų visų buvo vienas Ministrės pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, teikti papildomą tarnybinį pranešimą apie naujai nustatytus tarnybinius nusižengimus nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėjui buvo pateiktas vienas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyti visi pareiškėjo skunde minimi epizodai. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvados siūlymuose nurodytos veikos, kurios tarnybinio patikrinimo metu pripažintos kaip padarytas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjo nurodytas Aprašas reglamentuoja, kas turi būti tarnybinio patikrinimo išvadoje bei tai, kad turi būti pateikti siūlymai dėl (ne)patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, tačiau šiame Apraše nereglamentuojama, jog nustačius, kad ne visos veikos, dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pripažintos padarytu tarnybiniu nusižengimu, turi būti atskirai nutrauktos ir apie tai pasisakoma konstatuojamojoje dalyje. Aprašas nenustato, kokios turi būti tarnybinio patikrinimo išvados dalys ir kurioje dalyje, kas turi būti nagrinėjama. Tokia dokumento forma, kaip apibendrinimas, konstatavimas ir siūlymai, yra pasirinkti tarnybinį patikrinimą atliekančio tyrėjo, jog būtų aiškiai ir išsamiai išdėstomi tarnybinio patikrinimo išvadai keliami reikalavimai. Tarnybinio patikrinimo išvada yra vientisas dokumentas ir yra pakankama, kad dėl kelių veikų, kurios buvo minimos pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, apie tai būtų pasisakyta išvados dėstyme, o ne konstatuojamojoje dalyje. Atsakovas teigė, kad Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinama pareiškėjo veika ne už tai, jog tam tikrą pavedimą jis paskyrė Tarnybos vado pavaduotojui, atsakingam už šią sritį, atlikti, o už tai, kad būdamas statutinės tarnybos vadovu pareiškėjas netinkamai užtikrino pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę. Pareiškėjas neginčija, kad gavo el. laišką, o tai, jog el. laiškas buvo adresuotas ne pareiškėjui, jo atsakomybės nesumažina. Pareiškėjas, vykdydamas Tarnybos vado pareigas, privalėjo imtis priemonių užtikrinti, kad el. laišku gautas pavedimas būtų įgyvendintas. Nei vienas tarnybos darbuotojas, be tarnybos vado nurodymo, negali priimti sprendimų ir deleguoti save į pasitarimą, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo pagrindo nagrinėti, už kokias sritis yra atsakingas Tarnybos vado pavaduotojas, nes tai nesusiję su pareiškėjo veiksmų vertinimu. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Tarnybinio pranešimo pagrindu, kurį pateikė Viceministras. Pranešime Viceministras aiškiai ir išsamiai išdėstė visas aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo papildomai jį apklausti tarnybinio patikrinimo metu. Siekiant tarnybinio patikrinimo išsamumo, tam tikros detalės buvo patikslintos bendraujant žodžiu, kadangi Aprašas nenustato pareigos tarnybinio patikrinimo metu gaunamus paaiškinamus įforminti raštu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis, prieštaringais argumentais. Tarnybinio tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinti pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjo veika nebuvo vertinama kaip mažareikšmis tarnybinis nusižengimas, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje tokia veika neaprašoma. Tarnybinių patikrinimų atlikimą tvarką reglamentuojantis Aprašas nenustato reikalavimo tarnybinio patikrinimo išvadoje pasisakyti dėl veikos mažareikšmiškumo vertinimo (ypač tais atvejais, kai veika nėra vertinama kaip mažareikšmė). Pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai (nedalyvavimas darbiniuose posėdžiuose, tinkamos vidaus kontrolės neužtikrinimas, vadovaujamai įstaigai nustatytos kompetencijos viršijimas) negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes pažeidimai nebuvo formalaus pobūdžio, jie sukėlė neigiamus padarinius atsakovams, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) yra proporcinga tarnybinio pažeidimo sunkumui ir atitinka teisinės atsakomybės neišvengiamumo principą. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta laikantis visų Aprašo 24 punkte nustatytų reikalavimų išvados turiniui. Išvadoje nurodyti konkretūs pareiškėjo pažeidimai ir suformuotas aiškus siūlymas. Atsakovas nurodė, kad Pareigybės aprašymo 6.4 papunktis nustato pareiškėjo pareigą tarnybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus teikti vidaus reikalų ministrui. Pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. rašte Nr. 47SD-237 minimą informaciją privalėjo pateikti VRM, kaip politiką formuojančiai institucijai, bet ne tiesiogiai NSGK. Pareiškėjo pateikti teisėkūros siūlymai buvo neredakcinio pobūdžio, o esminiai ir susiję su politikos formavimu (t. y. siūlant konkrečias įstatymo formuluotes, keisti įstaigos darbo organizavimo principus, Tarnybos pavaldumą, kas lemtų daugelio procesų ir procedūrų peržiūrą, kitokią valdymo schemą). Be to, pateikti siūlymai buvo susiję su finansinių išteklių poreikiais, o šiuo atveju asignavimų valdytojas yra VRM. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo jokių teisės normų išplėstinio aiškinimo, buvo nagrinėjamos (taikomos) pareiškėjo veiklą reglamentuojančios teisės normos ir pareiškėjo veiksmai netinkamai jas vykdant. Tarnybinio patikrinimo išvadoje kiekviename epizode nurodoma, kokie pareiškėjo veiksmai vertinami kaip neveikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2022 m. birželio 22 d., t. y. nepraleidus Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino.Atsakovas pažymėjo, kad Ministrė nenurodė Ministrei Pirmininkei prašymo įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo svarstymo motyvų, kadangi Ministrė Pirmininkė buvo informuota apie VRM pateiktąjį Vyriausybei Nutarimo projektą. Ministrės prašymas buvo viešai pateiktas Vyriausybės posėdyje, nei Ministrė Pirmininkė, nei kiti ministrai neprieštaravo dėl Nutarimo projekto įtraukimo ir svarstymo papildomu klausimu. Nutarimo projektą ir su juo susijusias faktines aplinkybes, dėl kurių buvo siūloma pareiškėjui skirti nuobaudą, Ministrė pristatė Vyriausybės nariams neviešame Vyriausybės pasitarime ir tokia procedūra atitinka Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nuostatas. Platesnis pristatymas negalėjo būti atliktas viešame Vyriausybės posėdyje dėl su projektu susijusių asmens duomenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl neišsamaus klausimo pristatymo Vyriausybės posėdyje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo teisės. II.Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. liepos 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. P. skundą ir panaikino Vyriausybės Nutarimą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovų lygiomis dalimis 3 753,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo VRM 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-769-1047/2024 iš dalies tenkino atsakovo VRM, atstovaujančio ir atsakovo Vyriausybės interesams, apeliacinius skundus ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomą sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad administraciniams teismams nėra suteikti įgaliojimai pripažinti Vyriausybės aktus neteisėtais – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 102 straipsniu tokius įgaliojimus turi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, identifikavęs Nutarimo neatitikimą Konstitucijai, aukštesnės galios teisės aktams, turėjo teisinę pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau šiuo atveju priėmė sprendimą panaikinti Vyriausybės Nutarimas ir toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, o tai yra pakankamas pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo apeliacinius skundus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.III.Regionų administracinio teismo Kauno rūmai, iš naujo išnagrinėję administracinę bylą, 2026 m. balandžio 9 d sprendimu atmetė pareiškėjo R. P. skundą.Teismas nurodė, kad įvertinęs šalių argumentus ginčo kontekste suabejojo Nutarimo teisėtumu ir 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Nutarimas atitinka konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principus, ar jis neprieštarauja Konstitucijos 95 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, 3, 4, 36 straipsniams, 40 straipsnio 1, 3 ir 4 daliai, 42 straipsnio 2 daliai, Vyriausybės darbo reglamento 58, 60, 72, 77, 78, 82 punktams, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams (toliau – ir 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimas) pripažino, kad Nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, Vyriausybės įstatymo 36 straipsniui, 40 straipsnio 1 daliai, 4 daliai, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 daliai.Konstitucinis Teismas, atlikęs faktinių aplinkybių analizę Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių aktų kontekste, padarė išvadą, kad Vyriausybės Nutarimas vertintinas kaip pagrįstas aplinkybėmis, nustatytomis atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, vidaus reikalų ministro pradėtą, siekiant užtikrinti jam pavaldžių valstybės pareigūnų veiklos kontrolę ir atsakomybę. Nutarimą pasirašė Ministras Pirmininkas ir vidaus reikalų ministras, taigi, priimant Nutarimą išreikšta tiek ministro, kuriam tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Viešojo saugumo tarnybos vadas, tiek jį į pareigas priėmusios ir įgaliojimus skirti tarnybines nuobaudas turinčios kolegialios institucijos – Vyriausybės valia už nustatytus tarnybinius nusižengimus skirti šiam pareigūnui tarnybinę nuobaudą; Vyriausybės teisės akto priėmimo procedūros pažeidimais, lemiančiais Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 94 straipsnio 2 punkto, 95 straipsnio 1 dalies, taip pat Vyriausybės įstatymo 36 straipsnio, 40 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pažeidimus, negali būti laikomos ir Nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su Nutarimo projekto vertinimu Vyriausybės kanceliarijoje ir svarstymu Vyriausybėje, kadangi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo apribota galimybė Vyriausybei visapusiškai išnagrinėti visas reikšmingas nuobaudos skyrimo aplinkybes ir priimti šias aplinkybes atitinkantį sprendimą; Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad priimdama Nutarimą Vyriausybė įgyvendino Vyriausybės įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Viešojo saugumo tarnybos įstatyme nustatytus įgaliojimus ir laikėsi juose nustatytų reikalavimų. Nutarimą vertino kaip išreiškiantį Vyriausybės valią skirti tarnybinę nuobaudą Viešojo saugumo tarnybos vadui, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui. Priimant Nutarimą, be kita ko, buvo atsižvelgta į vidaus reikalų ministro patvirtintą Tarnybinio patikrinimo išvadą, joje nurodytas aplinkybes, taip pat į vidaus reikalų ministro pateiktą siūlymą skirti konkrečią tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Konstatuota, kad priimant Nutarimą iš esmės buvo laikomasi Vyriausybės įstatyme nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo procedūrų.Teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo išaiškinus, atmetė pareiškėjo argumentus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros esminių pažeidimų. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Aprašo 24 punkto reikalavimų pažeidimo, nurodė, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, jog vertinant aplinkybes dėl pareiškėjo nedalyvavimo 2022 m. kovo 21 d. 10.30 val. pasitarime buvo konstatuota, kad nėra galimybės pareiškėjo veiksmus (neatvykimą į vykusį pasitarimą) vertinti kaip padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl šiuo aspektu jo tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas. Analogiškai nurodyta ir tiriant aplinkybes dėl nebuvimo 2022 m. kovo 21 d. darbe. Teismo vertinimu, vien tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nesuformuluota išvada nutraukti tyrimą ar nenurodyta, jog dėl jų pareiškėjas netraukiamas tarnybinėn atsakomybėn, niekaip nepažeidžia ir neriboja pareiškėjo teisių: atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog šių veikų pareiškėjas nepadarė. Taigi, tai nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeisti Aprašo 24 punkto reikalavimai.Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas privalėjo aptarti, kodėl tarnybiniai nusižengimai, už kuriuos nuspręsta taikyti nuobaudą, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Aplinkybė, kad atsakovas nematė mažareikšmiškumą pagrindžiančių kriterijų ir jų neaptarė Tarnybinio patikrinimo išvadoje, teismo vertinimu, nereiškia Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio nuostatų pažeidimo. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad nustatyti keli tarnybinio nusižengimo epizodai, kad dėl jų sutrikdyta institucijų organizuojama veikla, atsižvelgęs į pareiškėjo užimamų pareigų svarbą bei tarnybinių nusižengimų padarymo metu buvusį geopolitinį kontekstą, sprendė, kad pagrįstai tarnybinis nusižengimai (Epizodai Nr. 1–4) nepripažinti mažareikšmiais. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu.Teismas pažymėjo, kad nors Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutarime teismo Nutartyje iškeltus Nutarimo (ne)teisėtumo pagrindus analizavo ir Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio kontekste, tačiau teismas, atsižvelgęs pareiškėjo dėl šio termino praleidimo nurodytus argumentus, akcentavo, kad pareiškėjo teiginys dėl praleisto nuobaudos skyrimo termino yra nepagrįstas. Teismas sutiko su atsakovu, kad Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatytas trisdešimt dienų terminas vertintinas Aprašo 30 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Nutarimo projektas Vyriausybei buvo pateiktas 2022 m. gegužės 26 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2022 m. birželio 22 d., t. y. nepraleidus Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyto trisdešimties dienų termino.Teismas vertino, kad pareiškėjo kaltė dėl Epizodo Nr. 1 yra pagrįsta Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais įrodymais. Kaip matyti iš Viceministro tarnybinio pranešimo, pareiškėjas į 14 val. pasitarimą neatvyko. Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Tarnybinis pranešimas, taip pat Ministrės referentės S. P. paaiškinimai patvirtina, kad Tarnybos vadui neatvykus į pasitarimą, Viceministro pavedimu referentė paskambino Tarnybos vado referentei, o pastarajai nurodžius, kad Tarnybos vadas yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), paprašė, kad skubiai į pasitarimą vyktų Tarnybos vado pavaduotojas V. K.. Šiuos paaiškinimus patvirtina VRM praėjimo kontrolės duomenys, iš kurių matyti, kad V. K. į VRM atvyko 14.26 val., taigi, beveik po pusvalandžio nuo pasitarimo pradžios. Teikdamas paaiškinimus V. K. neneigė fakto, kad nurodymas vykti į pasitarimą buvo duotas tik po referentės skambučio. Visi aptarti įrodymai buvo pakankami konstatuoti faktą, kad pareiškėjas pasitarime nedalyvavo, nurodymo iš anksto jame dalyvauti pavaduotojui nebuvo davęs, pastarasis į pasitarimą atvyko gerokai pavėlavęs ir tik po referentės skambučio. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, kaip Tarnybos vadas, turėjo pareigą dalyvauti tokiuose pasitarimuose arba tinkamai ir laiku užtikrinti jo pavadavimą juose, tačiau to nepadarė, dėl to buvo sutrikdyta pasitarimo eiga, teismas sprendė, kad tarnybinis nusižengimas buvo konstatuotas pagrįstai. Teismas akcentavo, kad vien tai, jog šiuo atveju nėra nustatytos neigiamos pasekmės, nepanaikina fakto, kad tarnybinis nusižengimas padarytas, nes šiuo atveju tam tikro masto neigiamų pasekmių kilimas nėra tarnybinio nusižengimo sudėties privalomasis elementas. Teismas darė išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė jam Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalyje, Viešojo saugumo tarnybos nuostatų 10 punkte, 14.1–14.2 papunkčiuose bei Pareigybės aprašymo 6.1–6.3 papunkčiuose nustatytas pareigas, o taip pat ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrąjį pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, reiškiantį, kad pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Šiuo atveju pareiškėjo atsakomybės nepanaikina pats faktas, kad tokių pasitarimų eiga, (ne)dalyvavimas juose detaliai nereglamentuota, nes nurodyti teisės aktai yra pakankami pripažinti tarnybinio nusižengimo faktą.Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl netinkamo tyrimo ir išvadų Epizode Nr. 2 (dėl 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 47SD-23, pateikiant Gaires). Šiuo aspektu teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – ir Seimo statutas) 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta komiteto kompetencija yra žymiai platesnė nei nurodo pareiškėjas, o jo išvada, kad aptariamu sprendimu NSGK siekė būtent gauti informaciją, yra niekuo nepagrįsta. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad NSGK 2021 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 104-Spr-20 buvo teiktas siūlymas Viešojo saugumo tarnybai. Aptariamame sprendime aiškiai nurodyta, kad juo siūlymas teikiamas būtent VRM, Viešojo saugumo tarnyba antruoju gavėju nurodyta dėl to, kad pavedimas susijęs su jos veikla. Teismas sutiko su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytu teiginiu, kad, priešingai nei nurodė pareiškėjas, Gairės, pagal jų turinį, vertintinos ne kaip esamos situacijos Viešojo saugumo tarnyboje apžvalga, o siūlymas modifikuoti Tarnybą, iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, sprendžiant didesnio finansavimo klausimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Vidaus reikalų ministerijos reglamento 48 punktas buvo taikytas pagrįstai, nes yra pakankamas pagrindas konstatuoti Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą tarnybinio pavaldumo principo, reiškiančio, kad pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus, pažeidimą ir su tuo susijusių Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimus.Teismas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su Epizodu Nr. 3 (dėl Plano nevykdymo) nesudaro pagrindo pripažinti, jog Tarnybinio patikrinimo išvada dėl šios dalies yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjo nurodomas Viceministro 2022 m. vasario 11 d. raštas Nr. 1VPR-5 dėl informacijos pateikimo skubos tvarka niekaip nepaneigia pareiškėjo 2022 m. vasario 23 d. rašte Nr. 47SD-236 išsakytos pozicijos, kad Planas su juo nebuvo derintas, todėl jo (Plano) pareiškėjas negali vykdyti. Tokia Viešojo saugumo tarnybos vadovo pozicija niekaip nedera su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnyje, 9 straipsnio 1–2 dalyje, Nuostatų 14.1–14.2 papunkčiuose, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir Pareigybės aprašymo 6.1–6.4 papunkčiuose nurodyta Tarnybos vado įgaliojimų apimtimi, be kita ko, ir pareiga imtis teisėkūros iniciatyvos (Pareigybės aprašo 6.4 papunktis). Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnis taip pat buvo nurodytas pagrįstai, nes jame įtvirtinta, jog Tarnybos veikla grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymams, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo, tarnybinio pavaldumo, proporcingumo naudojant prievartą principais, o pareiškėjas, pripažintas pažeidęs tarnybinio pavaldumo principą, įtvirtintą Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte.Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl Epizodo Nr. 4 (atstovo nedelegavimas į darbo grupę). Pareiškėjas neginčijo fakto, kad atstovas nebuvo deleguotas, taip pat neginčijo fakto, jog jis (pareiškėjas) gavo el. laišką dėl asmens delegavimo į darbo grupę. Net ir įvertinus pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad jam pateikta tik el. laiško kopiją, tai neatleidžia jo, kaip Tarnybos vadovo, nuo pareigos, kad visi VRM pavedimai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl teismas sutiko su Tarnybinio patikrinimo išvadoje atliktu šio epizodo vertinimu ir pateikta kvalifikacija, nes surinkti duomenys yra pakankami tarnybinio nusižengimo faktui konstatuoti.Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad nustatytas tarnybinis nusižengimas buvo pagrįstas tik deklaratyvių ir abstrakčių bendrųjų teisės normų nurodymu. Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju išvadoje aptarti Tarnybos vado veiksmai, nurodyta, kokios teisės normos (bendrosios ar specialiosios) pažeistos, nurodytos konkrečios normos, todėl tai nesudaro savarankiško pagrindo Nutarimo neteisėtumui konstatuoti.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1–2 dalyje nurodyti pagrindai, kuriais remiantis būtų pagrindas Nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, pareiškėjo skundą atmetė.IV.Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar perėjimas iš Vyriausybės darbo formos (posėdžio) į kitą Vyriausybės darbo formą (pasitarimą), paskelbiant Vyriausybės posėdžio pertrauką atitinkamo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę įtraukto klausimo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ svarstymui, po to grįžimas į Vyriausybės darbo formą (posėdžio), neprieštarauja Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 daliai.Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą sprendimą teismas priėmė, išnagrinėjęs bylą iš naujo po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo ginčijamą Nutarimą priėmė Vyriausybė ir pažymėdamas, kad teismui kilus abejonių dėl Vyriausybės priimto Nutarimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams, teismas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris vertino Nutarimo atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, tačiau į Konstitucinio Teismo kompetenciją neįėjom VRM atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pagrįstumo ir teisėtumo bei tarnybinio patikrinimo procedūros vertinimas. Konstitucinis Teismas, 2025 m. lapkričio 13 d. nutarime pateikdamas išvadą dėl Nutarimo atitikties Konstitucijai, Vyriausybės įstatymui ir Statutui, į tarnybinio patikrinimo procedūrą ir išvadą atsižvelgė formaliuoju faktiniu aspektu, t. y. konstatavo, jog buvo faktai, turėję reikšmės Vyriausybės Nutarimui priimti. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas įgaliojimus turinčio subjekto (VRM); buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad Tarnybos vadas padarė išvardytų teisės aktų pažeidimus, aptartos konstatuotų pažeidimų aplinkybės, nurodyta pareigūno kaltė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; Ministrė rezoliucijoje išdėstė pritarimą Išvadai ir pasiūlė skirti Tarnybos vadui tarnybinę nuobaudą – papeikimą; VRM teikimu kreipėsi į Vyriausybę dėl tarnybinės nuobaudos Tarnybos vadui skyrimo). Konstitucinis Teismas nurodė, kad Nutarimas skirti Tarnybos vadui tarnybinę nuobaudą buvo priimtas Vyriausybei įgyvendinant savo įgaliojimus (VĮ 22 str. 14 p.), atsižvelgiant (VĮ 26 str. 3 d. 15 p.) į Išvadą ir Ministrės teikimą (tai nurodyta Nutarimo preambulėje). Nutarimu buvo įgyvendinti, be kita ko, specialųjį Tarnybos vado priėmimo ir atskaitomybės teisinį reguliavimą nustatančių įstatymų (Viešojo saugumo tarnybos įstatymo ir Statuto) reikalavimai.Pareiškėjas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada yra laikoma individualaus teisės akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamąja dalimi; kilus ginčui dėl individualaus teisės akto skirti tarnybinę nuobaudą, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti skundžiamo akto sudedamosios dalies (tarnybinio patikrinimo išvados) turinį. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, turėjo patikrinti ir įvertinti, ar VRM, atlikdama tarnybinį patikrinimą, laikėsi teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat turėjo vertinti Išvados turinį (pagrįstumą ir teisėtumą), tačiau tokios patikros neatliko. Pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo taisykles, nes netyrė byloje esančių įrodymų visumos, nepateikė dėl jų savarankiško vertinimo. Teismo sprendimu nėra atsakyta į pareiškėjo skundo pagrindinius argumentus, susijusius su VRM atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų pažeidimais.Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Išvadoje nurodytos keturios veikos (Epizodai Nr. 1–4), už kurias jam paskirta tarnybinė nuobauda, nepagrįstai kvalifikuotos kaip tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjo teiginių, kuriuose jis, be kita ko, išdėstė argumentus dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo, teismas sprendime nenagrinėjo ir nevertino, apsiribojo formaliu pritarimu Išvadoje pateiktam vertinimui ir kvalifikavimui. Teismas nepateikė jokio vertinimo tuo aspektu, ar VRM tarnybinį patikrinimą dėl dviejų veikų (Epizodai Nr. 5 ir Nr. 6) atliko teisėtai. Teismas dėl Epizodo Nr. 5 sprendime tik pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su Išvada, tačiau nepateikė jokio savarankiško vertinimo. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir priežasčių, susijusių su Epizodu Nr. 2, kad šiame epizode nurodyti veiksmai nelaikytini tarnybiniu nusižengimu. Taip pat teismas nepagrįstai vertino kaip teisėtą Epizodą Nr. 4. Teismo formaliai pritarė Išvadoje pateiktam veikos kvalifikavimui pagal materialiąsias teisės normas, netyręs pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nepasisakęs dėl pareiškėjo argumentų.Pareiškėjo vertinimu, net ir tuo atveju, jei atsakovai būtų įrodę, o teismas būtų nustatęs visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, veikos turėtų būti pripažintos mažareikšmėmis.Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybės įstatymo 37 straipsnis numato dvi Vyriausybės darbo formas: pasitarimus ir posėdžius. Pagal VĮ 37 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad svarbiausi klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose ir Vyriausybės komitetuose. VĮ ir Vyriausybės darbo reglamentas nenumato galimybės Vyriausybės posėdžio metu paskelbti pertrauką ir jos metu sušauti Vyriausybės pasitarimą, po jo vėl tęsti Vyriausybės posėdį. Todėl pareiškėjas mano, kad šioje byloje buvo pagrindas svarstyti klausimą dėl keipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar perėjimas iš Vyriausybės darbo formos (posėdžio) į kitą Vyriausybės darbo formą (pasitarimą), paskelbiant Vyriausybės posėdžio pertrauką atitinkamo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę įtraukto klausimo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ svarstymui, po to grįžimas į Vyriausybės darbo formą (posėdžio), neprieštarauja Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 daliai.Atsakovas VRM, kartu atstovaudamas ir atsakovo Vyriausybės interesams, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ginčijamo Nutarimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams klausimas jau buvo nagrinėtas Konstituciniame Teisme. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su Nutarimo priėmimo procedūra ir jo atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams, jau buvo konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo dalykas. Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimu išnagrinėjo Nutarimo atitiktį Konstitucijai ir įstatymams bei pripažino, kad šis Nutarimas jiems neprieštarauja. Nutarimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams klausimas šioje byloje jau galutinai išspręstas, todėl negali būti iš naujo sprendžiamas administraciniame teisme.Atsakovo teigimu, Konstitucinio Teismo nutarime pateiktos išvados turi esminę reikšmę vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Nutarimo priėmimo procedūra ir jo atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Konstitucinis Teismas atliktas vertinimas neapsiribojo vien Nutarimo priėmimo Vyriausybėje procedūra. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Nutarimas priimtas atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro teikimą ir jo patvirtintą Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai, aptartos tarnybinių nusižengimų aplinkybės, pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir jo kaltė, taip pat nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Nutarimas vertintinas kaip pagrįstas aplinkybėmis, nustatytomis atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Nutarimą pasirašė Ministras Pirmininkas ir vidaus reikalų ministras, todėl jį priimant buvo išreikšta tiek ministro, kuriam tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Tarnybos vadas, tiek Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, turinčios įgaliojimus skirti tarnybines nuobaudas, valia už nustatytus tarnybinius nusižengimus skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.Atsakovo vertinimu, nors Tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumas nebuvo savarankiškas konstitucinės justicijos bylos dalykas, Konstitucinis Teismas nagrinėjo Regionų administracinio teismo prašymą, kuris buvo grindžiamas, be kita ko, būtent teismo nurodytais galimais VRM atlikto tarnybinio patikrinimo procedūriniais pažeidimais, įskaitant Aprašo 16, 24 ir 25 punktų reikalavimų nesilaikymą. Todėl Konstitucinio Teismo atliktas vertinimas nebuvo visiškai atsietas nuo tarnybinio patikrinimo ir jo rezultatų.Atsakovas mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ar taikė materialinės teisės normas arba padarė procesinės teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui. Pareiškėjo apeliaciniame skunde iš esmės išreiškiamas nesutikimas su teismo atliktu bylos aplinkybių ir pareiškėjo argumentų teisiniu vertinimu, tačiau nepateikiama teisinių ar faktinių argumentų, kurie paneigtų esmines teismo sprendimo išvadas ir sudarytų pagrindą jį panaikinti ar pakeisti.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a: V.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui, Tarnybos vadui, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Vyriausybė 2022 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 10 dalimis, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu, atsižvelgdama į Tarnybinio patikrinimo išvadą ir į vidaus reikalų ministro 2022 m. gegužės 25 d. teikimą Nr. 1D-2872, nutarė skirti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadui, vidaus tarnybos generolui R. P., tarnybinę nuobaudą – papeikimą už tarnybinį nusižengimą, padarytą pažeidus Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8–9 punktų, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnio, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, Tarnybos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.4 papunkčio, 10 punkto, 14.1–14.2 papunkčių, VRM darbo reglamento 48 punkto, Pareigybės aprašymo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2020 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. IV-615, 6.1–6.4 papunkčių reikalavimus. Nutarimą pasirašė Ministras Pirmininkas ir vidaus reikalų ministras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administraciniams teismams nėra suteikti įgaliojimai pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktus neteisėtais – vadovaujantis Konstitucijos 102 straipsniu tokius įgaliojimus turi Konstitucinis Teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-757-556/2021). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo skundą nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su tarnybiniu pareiškėjo veiklos patikrinimu ir tarnybinės nuobaudos skyrimu Vyriausybėje, suabejojo Nutarimo teisėtumu ir 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Nutarimas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principams, Konstitucijos 95 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, 3, 4, 36 straipsniams, 40 straipsnio 1, 3 ir 4 daliai, 42 straipsnio 2 daliai, Vyriausybės darbo reglamento 58, 60, 72, 77, 78, 82 punktams, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 daliai. Išnagrinėjęs prašymą Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimu pripažino, kad Nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 36 straipsniui, 40 straipsnio 1 daliai, 4 daliai, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 daliai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas vertintinas kaip grįstas aplinkybėmis, nustatytomis atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, vidaus reikalų ministro pradėtą siekiant užtikrinti jam pavaldžių valstybės pareigūnų veiklos kontrolę ir atsakomybę; Nutarimą pasirašė Ministras Pirmininkas ir vidaus reikalų ministras, taigi, priimant Nutarimą išreikšta tiek ministro, kuriam tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Viešojo saugumo tarnybos vadas, tiek jį į pareigas priėmusios ir įgaliojimus skirti tarnybines nuobaudas turinčios kolegialios institucijos – Vyriausybės valia už nustatytus tarnybinius nusižengimus skirti šiam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės teisės akto priėmimo procedūros pažeidimais, lemiančiais Konstitucijos, inter alia jos 94 straipsnio 2 punkto, 95 straipsnio 1 dalies, taip pat Vyriausybės įstatymo 36 straipsnio, 40 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pažeidimus, negali būti laikomos ir Nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su Nutarimo projekto vertinimu Vyriausybės kanceliarijoje ir svarstymu Vyriausybėje, kadangi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo apribota galimybė Vyriausybei visapusiškai išnagrinėti visas reikšmingas nuobaudos skyrimo aplinkybes ir priimti šias aplinkybes atitinkantį sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad į visas Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pateiktas pastabas buvo atsižvelgta tikslinant Nutarimo projektą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo konkrečiu atveju papildomas Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vertinimas buvo būtinas. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Vyriausybės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį Vyriausybės posėdžio metu į tvirtinamą darbotvarkę gali būti įtraukiama naujų klausimų; šioje dalyje (taip pat Vyriausybės darbo reglamente) nenustatyta Ministro Pirmininko teisės Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti naujų klausimų ribojimų. Atsižvelgęs į tai, kad Ministras Pirmininkas pritarė Nutarimo projekto svarstymo įtraukimui į posėdžio darbotvarkę, į Nutarimo, kaip individualaus vienkartinio taikymo akto, pobūdį, įstatymuose nustatytus trumpus tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus ir į tai, kad sprendimai tiek dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę, tiek dėl nuobaudos skyrimo buvo priimti visų Vyriausybės narių balsų dauguma, Konstitucinis Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog priimant Nutarimą nesivadovauta Vyriausybės įstatymo 36 straipsniu, 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo ir tai, kad priimdama Nutarimą, Vyriausybė įgyvendino Vyriausybės įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Viešojo saugumo tarnybos įstatyme nustatytus įgaliojimus ir laikėsi juose nustatytų reikalavimų; Nutarimas vertintinas kaip išreiškiantis Vyriausybės valią skirti tarnybinę nuobaudą Viešojo saugumo tarnybos vadui, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui; priimant Nutarimą, be kita ko, buvo atsižvelgta į vidaus reikalų ministro patvirtintą Tarnybinio patikrinimo išvadą, joje nurodytas aplinkybes, taip pat į vidaus reikalų ministro pateiktą siūlymą skirti konkrečią tarnybinę nuobaudą – papeikimą; konstatuota ir tai, kad priimant Nutarimą iš esmės buvo laikomasi Vyriausybės įstatyme nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo procedūrų. Atsižvelgęs į tai, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybė, priimdama Nutarimą, nesilaikė iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto kylančio reikalavimo priimti teisės aktus neviršijant savo įgaliojimų, nustatytų Konstitucijoje ir įstatymuose; nurodė ir tai, kad nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybė nesilaikė Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus turi spręsti posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Konstituciniam Teismui 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimu išnagrinėjus Nutarimo atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nepagrįstais pripažindamas pareiškėjo argumentus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros esminių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju Išvadoje aptarti tarnybos vado veiksmai, nurodyta, kokios teisės normos (bendrosios ar specialiosios) pažeistos, nurodytos konkrečios normos, todėl tai nesudaro savarankiško pagrindo Nutarimo neteisėtumui konstatuoti. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia abejonėmis dėl atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo procedūros ir Tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Nutarimo priėmimo procedūros neteisėtumu. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo ir visapusiškai įvertino remdamasis Konstitucinio Teismo pateiktu Nutarimo konstitucingumo ir teisėtumo vertinimu. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, taip pat ir dėl Išvadoje nurodytų veikų vertinimo bei kvalifikavimo, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Minėta, kad vadovaujantis Konstitucijos 102 straipsniu įgaliojimus tirti Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo teisėtumą turi Konstitucinis Teismas. Administraciniai teismai privalo vadovautis Konstitucinio Teismo pozicija dėl Vyriausybės aktų teisėtumo įvertinimo: pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai). Pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose yra aiškinama Konstitucija – formuojama oficiali konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčijamo Nutarimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams klausimas buvo išspręstas specialia Konstitucijoje nustatyta tvarka, o administracinis teismas, toliau nagrinėdamas pareiškėjo keliamą ginčą, privalo remtis Konstitucinio Teismo pateiktu Nutarimo aiškinimu ir neturi pagrindo daryti kitokią išvadą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad su skundžiamo Nutarimo teisėtumu susijusių aplinkybių tyrimas ir vertinimas administraciniuose teismuose atliekamas tiek, kiek tai būtina, kad būtų užtikrinta asmens teisė į efektyvią teisminę gynybą ir suformuluotas motyvuotas prašymas Konstituciniam Teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-757-556/2021). Konstituciniam Teismui įvertinus teismo nustatytas aplinkybes ir pripažinus, kad Vyriausybės Nutarimas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo yra teisėtas, teismas privalėjo remtis Konstitucinio Teismo nutarime pateiktomis išvadomis dėl Nutarimo projekto svarstymo, jo įtraukimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę aplinkybių, Nutarimo priėmimo procedūros ir jos atitikties įstatymų reikalavimams. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Nutarimas priimtas atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro teikimą ir Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje, be kita ko, aptartos joje konstatuotų tarnybinių nusižengimų aplinkybės, šiuos nusižengimus padariusio pareigūno kaltė, nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, aptarti konstatuotus tarnybinius nusižengimus padariusio pareigūno pateikti paaiškinimai. Nutarime Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Nutarimas vertintinas kaip grįstas aplinkybėmis, nustatytomis atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, vidaus reikalų ministro pradėtą siekiant užtikrinti jam pavaldžių valstybės pareigūnų veiklos kontrolę ir atsakomybę. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Konstitucinio Teismo nagrinėjimo dalykas neapėmė Išvados teisėtumo ir pagrįstumo bei konkrečių tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimų vertinimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, su skundžiamo Nutarimo teisėtumu susijusių aplinkybių tyrimas ir vertinimas administraciniuose teismuose atliekamas tiek, kiek tai būtina, kad būtų užtikrinta asmens teisė į efektyvią teisminę gynybą ir suformuluotas motyvuotas prašymas Konstituciniam Teismui. Konstitucinis Teismas nagrinėjo administracinio teismo prašymą, kuris, be kita ko, buvo grindžiamas pareiškėjo skunde nurodytais galimais atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo pažeidimais (įskaitant Aprašo 16, 24 ir 25 punktų nuostatas), tačiau šios teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nebuvo pagrindu pripažinti Nutarimą neteisėtu. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, kurios nebuvo pateikęs skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. teiginius dėl Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio, numatančio dvi Vyriausybės darbo formas (pasitarimus ir posėdžius) nuostatų taikymo ir mano, kad šioje byloje buvo pagrindas svarstyti klausimą dėl keipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar perėjimas iš Vyriausybės darbo formos (posėdžio) į kitą Vyriausybės darbo formą (pasitarimą), paskelbiant Vyriausybės posėdžio pertrauką atitinkamo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę įtraukto klausimo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ svarstymui, po to grįžimas į Vyriausybės darbo formą (posėdžio), neprieštarauja Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 daliai. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1842-552/2024). Atsižvelgiant į tai, taip pat į aukščiau apibrėžtas ginčo ribas, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, vadovaujantis aptartomis teisės normomis, nenagrinėtini. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra tokios reikšmės, kad galėtų sudaryti pakankamas prielaidas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisakys. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Iveta PelienėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis