Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1054-1047/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00976-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.3 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo bei kitų reikalavimų.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) įskaityti ankščiau sumokėtą žyminį mokestį (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutarties Nr. eI2-10139-780/2026 3 lapą); 2) pripažinti, kad teisme yra vilkinamas bylų nagrinėjimas; 3) išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės „HISK“ dokumento formą, būtiną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 4) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją P. V.“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 „Dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo“ ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Sodrą) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 5) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, atėmusį teisę į Švedijos paskirtą pensiją; 6) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai jos pateiktos / išsiųstos informacijos (dėl pareiškėjo noro / atsisakymo gauti pensiją) kopiją; 7) taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 3 d. 1–3 p.), užtikrinančias pareiškėjui teisę disponuoti pas atsakovą turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi: pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti išankstinę pensiją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str.); sustabdyti antstolio vykdomus, pagal vykdomuosius dokumentus, išieškojimų veiksmus; įpareigoti antstolį nedelsiant / skubiai priimti patvarkymą – skubiai padidinti vienkartinį (2026 vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų (pas atsakovą esančių / sukauptų) lėšų – 4 265,14 Eur dydžio, limitą; 8) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją (ABTĮ 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą ir išaiškino, kad Sodros teritorinių skyrių sprendimų apskundimui taikoma privaloma išankstinė apskundimo ne teisme tvarka, skundą teikiant VSDFV.Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti tam tikrus faktus, aplinkybes, administraciniame teisme nenagrinėtini. Todėl šią skundo dalį teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).Iš pareiškėjo skundo ir su skundu pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į VSDFV (Sodrą) su prašymais dėl išankstinės pensijos skyrimo ir gavo keletą jo netenkinančių Sodros teritorinių skyrių atsakymų, tarp jų ir skundžiamus Sodros Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433, 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, aptariamo pobūdžio administraciniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, Sodros teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami Sodrai. Ši apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta ir skundžiamuose 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. administraciniuose sprendimuose. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, taip pat skunde nenurodė aplinkybių, kad aptariamus administracinius sprendimus būtų skundęs nurodyta privaloma išankstine ne teismo tvarka. Todėl šią skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.Įvertinęs išduotą P1 formą, jos išdavimą, teismas sprendė, kad tokia forma negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Teismas nurodė, jog iš pateiktos P1 formos matyti, kad joje yra pateikiama apžvalga asmens išnagrinėtų prašymų skirti panašias išmokas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose apdraustasis dirbo ar buvo apdraustas. Šiame dokumente pateikiama šių vertinimų rezultatų santrauka. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiama P1 formoje pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes joje tik pateikta informacija kiekvienos įstaigos, kuri nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nurodomi priimti sprendimai dėl pensijos. Teismas vertino, kad skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už sukurtą emocinį / moralinį diskomfortą taip pat nenagrinėtinas kaip savarankiškas reikalavimas, nes jis laikytinas susijusiu su reikalavimais pripažinti neteisėtais ir panaikinti Sodros teritorinio skyriaus sprendimus, kuriuos atsisakyta priimti.Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai, jos pateiktos / išsiųstos informacijos kopiją teismas nustatė, kad pareiškėjas 2026 m. kovo 31 d. su tokiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą, o jau 2026 m. balandžio 1 d. į teismą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas dar nėra išnagrinėjęs 2026 m. kovo 31 d. pareiškėjo kreipimosi, todėl tarp šalių iš esmės nėra ginčo. Teismas akcentavo, kad tik atsakovui atsisakius pateikti pareiškėjo prašoma informaciją, toks sprendimas / atsisakymas galėtų būti skundžiamas teismui.Teismas nurodė, kad, atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, klausimas dėl reikalavimo priemonių taikymo nesprendžiamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu pateikė įrodymą apie 2026 m. sausio 20 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1768896884810 sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad tą patį įrodymą apie žyminio mokesčio sumokėjimą pareiškėjas jau yra teikęs kitose administracinėse bylose, inicijuotose pagal ankstesnius pareiškėjo skundus. Todėl teismas nesprendė šioje byloje žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo klausimo.III.Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str. 3 d. 1–3 p.), užtikrinančias pareiškėjui teisę disponuoti atsakovo varžomas disponuoti turimas / sukauptas lėšas, pragyvenimui / išgyventi. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1089-520/2026; kt.). Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad, atsisakius priimti skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo, atsisakytina priimti išvestinius skundo (pareiškimo) reikalavimus – pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.Pareiškėjas patikslintame skunde (pareiškime) yra nurodęs reikalavimą priteisti iš atsakovo (Sodros) kompensaciją (ABTĮ 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1148-575/2026), šis reikalavimas yra išvestinis iš skundo (pareiškimo) reikalavimo, susijusio su VSDFV (Sodros) teritorinio skyriaus priimtu sprendimu. Šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjo patikslintame skunde (pareiškime) ir atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad šis reikalavimas yra pareikštas kaip savarankiškas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1056-492/2026; 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1022-662/2026; 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-961-821/2026; kt.).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs P1 dokumentą, nustatė, kad jame tik pateikta informacija kiekvienos įstaigos, kuri nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nurodomi priimti sprendimai dėl pensijos, todėl vertino, kad pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Teisėjų kolegija, susipažinusi su P1 dokumento turiniu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai yra informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad šis dokumentas yra administracinis aktas, kuris galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui.Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.). Suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.).Šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) suformulavo reikalavimus įpareigoti Sodrą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nėra pateikęs įrodymų, kad Sodra yra atsisakiusi atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus ar vilkina pareiškėjo tam tikro prašymo nagrinėjimą, todėl nesant tarp pareiškėjo ir Sodros kilusio ginčo dėl tam tikros informacijos pateikimo bei kitų veiksmų atlikimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokio pobūdžio pareiškimo (skundo) reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.Pareiškėjas skunde (pareiškime) prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.). Administracinėse bylose reikšmingos aplinkybės ir jas patvirtinantys faktai sudaro pareiškėjo reikalavimų pagrindą, kai nėra priimamas nagrinėti konkretus pareiškėjo skundo reikalavimas – dalykas, administracinė byla vien dėl faktų nustatymo negali būti pradėta.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).Dėl pareiškėjo procesinio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.Pareiškėjas atskirajame skunde yra nurodęs prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimai nepriimti nagrinėti, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str.).Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Beata MartišienėErnestas Spruogis Virginija Volskienė